Civilinė byla Nr. e2S-398-392/2017

      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41499-2016-5

      Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (apeliantų) A. J., R. J. ir T. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J., R. J. ir T. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas             

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai A. J., R. J. ir T. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motina S. V. (po santuokos J.) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 400 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įgytą paveldėjimo būdu po K. V. mirties; atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl buvusios savininkės S. V. turėto nekilnojamojo turto – 400 kv. m. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įgyto paveldėjimo būdu po K. V. mirties. Pagrindą terminui atnaujinti nurodė aplinkybę, jog 2016 m. spalio 27 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos raštą apie tai, kad K. J. (jų motina iki santuokos V.) buvo išbraukta iš eilės naujam žemės sklypui gauti. Juridinio fakto nustatymas reikalingas siekiant atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad pareiškėjų motina K. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu atnaujinti terminą giminystės ryšį ir nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti Vilniaus miesto skyriui nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 29 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. I-1822-365/2013, prašymą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjai jau 2015 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su analogišku prašymu kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, kuris 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį paliko nepakeistą, Pagal CPK 293 straipsnio 3 punkto reglamentavimą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kadangi yra įsiteisėjęs 2013 m. kovo 29 d. administracinio teismo sprendimas tuo pačiu klausimu, kur pareiškėja buvo pati pareiškėjų motina, todėl priimdami motinos palikimą pareiškėjai paveldėjo visas mirusios motinos teises ir pareigas, taip pat ir procesines teises, todėl prašė šią nagrinėjamą bylą nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2YT-2797-728/2017 pagal A. J., R. J. ir T. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nutraukė.
4. Teismas įvertinęs tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs K. J. prašymą, jį atmetė, konstatavo, jog K. J. teisių perėmėjų analogiško prašymo teismas negali priimti, o priėmęs privalo bylą nutraukti. Antras pareiškėjų prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 400 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įgytą paveldėjimo būdu po K. V. mirties, taip pat negali būti priimtas, nes yra išvestinis iš pirmojo prašymo.
5. Pareiškėjai yra savo motinos K. J. įpėdiniai ir teisių perėmėjai. Priimdami palikimą jie paveldėjo visas mirusios motinos teises ir pareigas, įskaitant ir procesines teises. Kiekvienoje byloje, kuri yra kilusi dėl mirusiosios K. J. teisių ir pareigų realizavimo, jos palikimą priėmę asmenys, turi tas pačias procesines teises ir pareigas, kokias turėjo mirusioji. Todėl ir teismų procesiniai sprendimai tiek K. J., tiek jos įpėdiniams sukelia tokias pačias teisines pasekmes. Kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-1822-365/2013 jau buvo išnagrinėtas analogiškas prašymas kaip ir šioje byloje: tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, sprendimas įsiteisėjęs, todėl civilinė byla ir šioje dalyje nutraukiama.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Pareiškėjai (apeliantai) A. J., R. J. ir T. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad nors ir neįrodyta, jog S. V. valdė sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau kaip kompensacija jos paveldėtojams bus suteiktas naujas žemės sklypas. Nacionalinė žemės tarnyba informavo pareiškėjus, kad K. J. yra įrašyta į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 49VĮ-237-(14.49.2.) patvirtintą Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę. Taigi, 2016 m. birželio 1 d. K. J. nebuvo praradusi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjų nuomone, anksčiau priimti procesiniai dokumentai neturi nagrinėjamoje byloje prejudicinės galios, nes po priimtų procesinių sprendimų nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo tęsiama. Teismo posėdžio metu, suinteresuotas asmuo paaiškino, kad 2016 m. birželio 1 d. rašte, kuriame nurodyta, jog K. J. įrašyta į piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų, eilę, yra padaryta darbuotojo klaida. Pareiškėjų nuomone, jeigu viešojo administravimo subjekto veiksmuose priimant tam tikrą administracinį aktą įsivėlė klaida, asmeniui turi būti atlyginta tokia žala, kuri yra proporcinga jo patirtai žalai.
7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjai yra praleidę Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytą terminą pateikti nuosavybės teisę į žemę ir giminystės ryšį su buvusia savininke S. V. patvirtinančius dokumentus nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų dėl kokių objektyvių priežasčių pareiškėjai ar jų motina K. J. per minėto įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai nepateikė nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, nors apie tai, kad trūksta dokumentų K. J. žinojo jau nuo 1996 metų. Tai, kad K. J. buvo įrašyta į piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų, eilę, negali būti objektyvia priežastimi pareiškėjams prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nes Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1445-(14.49.2.) buvo pakeista Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 49VĮ-329-(14.49.2.) patvirtinta piliečių eilė išbraukiant K. J. pavardę iš piliečių eilės Nr. (duomenys neskelbtini).

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
10. Byloje nustatyta, kad K. J., pareiškėjų motina, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu atnaujinti terminą giminystės ryšį ir nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 29 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-1822-365/2013, pareiškėjos K. J. prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2015 m. pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 400 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įgytą paveldėjimo būdu po K. V. mirties ir atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl buvusios savininkės S. V. turėto nekilnojamojo turto. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjų pareiškimą atsisakė priimti, nes pareiškėjai kreipėsi su analogišku prašymu, kaip K. J. į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį paliko nepakeistą.
11. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai kreipėsi į teismą pareiškimu prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motina S. V. (po santuokos J.) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 400 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įgytą paveldėjimo būdu po K. V. mirties; atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė CPK 293 str. 3 p. pagrindu.
12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jau buvo išnagrinėtas analogiškas prašymas Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-1822-365/2013 tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pareiškėjai yra savo motinos K. J. įpėdiniai ir teisių perėmėjai, kurie paveldėjo visas mirusios motinos teises ir pareigas, taip pat ir procesines teises. Todėl ir teismų procesiniai sprendimai tiek K. J., tiek pareiškėjams, jos įpėdiniams, sukelia tokias pačias teisines pasekmes.
13. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teisme gali būti nustatinėjami tik tokie faktai, kurie sukelia teisines pasekmes.  Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai yra praleidę įstatymo nustatytą terminą dokumentams pateikti, nuosavybės teisės atkūrimo procedūra yra negalima, todėl pareiškėjų prašomo nustatyti fakto konstatavimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių pareiškėjų teisėms ir pareigoms. Dėl išvardintų priežasčių pareiškėjų prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą negali būti nagrinėjamas teisme.
14. Apeliantai nurodo, jog kadangi K. J. yra įrašyta į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 49VĮ-237-(14.49.2.) patvirtintą piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę, tai ji turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir ši procedūra buvo tęsiama, todėl byla turi būti nagrinėjama.
15. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais nesutinka, nes Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2016 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1445-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 49VĮ-329-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 49VĮ-237-(14.49.2.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“ pakeitimo“ K. J. išbraukė iš Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 49VĮ-329-(14.49.2.) patvirtintos piliečių eilės.
16. Remiantis išdėstytais argumentais konstatuotina, kad ginčijama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo ją naikinti, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

pareiškėjų A. J., R. J. ir T. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                                    Virginijus Kairevičius