Civilinė byla Nr.2S-920-611/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41620-2013-8

              Procesinio sprendimo kategorija: 110.1;122.2; 122.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui G. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, teikianti išvadą institucija Vilniaus miesto administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama (1) nutraukti jos ir atsakovo sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; (2) palikti sutuoktines pavardes „T.“ ir „T.“; (3) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams E. T. ir K.F. T. įsiskolinimą už 3 metus nuo 2011-01-01 iki 2013-12-01, priteisinat kiekvienam vaikui po 14 300 Lt išlaikymo įsiskolinimo; (4) priteisti iš atsakovo kiekvienam iš nepilnamečių vaikų E. T. ir K. T. periodines išmokas po 400 Lt per mėnesį, E. T. – iki vidurinės mokyklos baigimo, K.F. T. - iki jo pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę; (5) pripažinti ieškinyje nurodytą turtą ieškovės asmenine nuosavybe; (6) nustatyti nepilnamečių vaikų E. T. ir K.F. T. gyvenamąją vietą su ieškove. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui E. T. ir K.F. T. periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį iki bus išnagrinėta civilinė byla.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo G. T. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikams E. T. ir K.F. T. po 300 Lt, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-12-18 iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo; paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Teismas konstatavo, kad vaikų poreikių ir jų interesų pakankamam užtikrinimui būtinas pastovus, abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, todėl yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Teismas, vertindamas prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį, atsižvelgė į teismų praktikoje apibrėžtą orientacinį kriterijų, t.y. Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 1 000 Lt, konstatavo, kad ieškovės prašymas dėl 300 Lt kiekvienam vaikui yra pagrįstas minimaliems vaikų poreikiams užtikrinti.

3. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį, išreikalauti iš ieškovės pažymas nuo 2010 m. iki 2014-02-01 apie gautas ir paskirtas socialines išmokas bei pažymas apie suteiktą teisę gauti kompensacijas už buto šildymą nuo 2010 m. iki 2014-03-01 iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinio reikalų ir sveikatos departamento socialinių išmokų skyriaus, o taip pat pažymas iš Vilniaus miesto Registrų centro apie turimą turtą sutuoktinės vardu Vilniaus mieste. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. priteistas laikino išlaikymo dydis yra neadekvatus atsakovo turtinei padėčiai ir šiuo metu gaunamoms pajamoms. Vaikai gauna pakankamą išlaikymą, kadangi ieškovė gauna valstybės numatytą išmoką vaikams, naudojasi kompensacija už buto šildymą.
2. Priteistas laikinas išlaikymas po 300 Lt kiekvienam vaikui nukreiptas išieškoti per antstolį skubos tvarka, tačiau teismas galėjo atsižvelgti, kad antstolio kontoros paslaugos kainuoja labai brangiai, o dėl to pinigų vaikams nepadaugėja. Teismas galėjo sprendimu įpareigoti atsakovą tiesiogiai mokėti priteistas sumas.
3. Gyvenant kartu atsakovas skyrė vaikams lėšas, dirbo, turėjo nuolatines pajamas, šeima faktiškai gyveno iš atsakovo pajamų. Šiuo metu atsakovo materialinė padėtis yra sunki, o ją dar labiau apsunkina mokesčiai antstoliams. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas yra nelojalus pilietis, turi nuobaudų, skolų ar įsipareigojimų kredito įstaigoms.

              Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. byloje yra pakankamai duomenų, kad vaikus išlaiko ieškovė viena, padedant jos motinai. Atsakovo teiginiai, kad jis yra beviltiškoje padėtyje, negali būti pagrindu atleisti jį nuo prievolės išlaikyti savo vaikus. Atsakovas turi ieškoti darbo, uždirbti lėšas, tačiau to daryti nenori, dirba nelegaliai. Paramos gavimas ir gaunama kompensacija už šildymą patvirtina, kad ieškovės finansinė padėtis yra prasta, ji viena išlaiko vaikus.
2. Atsakovas neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, rūpinimosi vaikais, neteikė išlaikymo ir to neįrodė. Kadangi susitarti su atsakovu geruoju nepavyko, todėl nutartis buvo pateikta antstoliui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas pasisako tik dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų.

Atskiruoju skundu atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams E. T. ir K.F. T. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovo teigimu, jo materialinė padėtis yra sunki, o priteistas dydis nėra adekvatus jo turtinei padėčiai, be to, vaikai gauna pakankamą išlaikymą iš ieškovės. Tokie apelianto argumentai nesudaro pagrindo sumažinti ar nepriteisti laikino išlaikymo atsakovo nepilnamečiams vaikams.

Šeimos bylose ir šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str.). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Šia specialia laikinąja apsaugos priemone – laikinu išlaikymu nepilnamečiams šalių vaikams – yra siekiama apsaugoti būtent nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad jų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, sudaro vieną minimalią mėnesio algą per mėnesį iš abiejų tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009), todėl įvertinus ieškovės prašytą ir teismo iš atsakovo priteistą laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį - po 300 Lt kiekvienam vaikui, konstatuotina, kad tokia suma yra pagrįsta minimaliais ir būtiniausiais vaikų poreikiais. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad tėvo, privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios pajamos ar sunki turtinė padėtis, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes priešingu atveju būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų (atsakovo) pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-790/2002). Aplinkybė, kad apeliantas šiuo metu nedirba, yra registruotas Lietuvos darbo biržoje ir gauna nedarbo draudimo išmoką (b.l. 20-21), o taip pat jo nurodytos aplinkybės, jog ieškovė gauna valstybės lengvatas ar išmokas, nepaneigia apelianto, kaip tėvo, pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiams sūnums, juolab, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog apelianto amžius, sveikatos būklė ar kitos aplinkybės riboja jo galimybes dirbti, užsidirbti ir gauti papildomas pajamas. Pažymėtina, kad CK 3.192 str. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi ar kitomis aplinkybėmis. Taigi, atsakovo prasta finansinė padėtis negali būti pagrindu perkelti jo pareigą prisidėti prie vaikų išlaikymo vien tik ieškovei.

Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinį ir ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei atsakovo galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės, tačiau nepilnamečių vaikų interesų apsauga reikalauja, kad jau šiuo metu būtų bent minimaliai užtikrinti jų būtiniausi poreikiai. Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams E. T. ir K.F. T. po 300 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, bus užtikrinti šių nepilnamečių vaikų minimalūs poreikiai ir apsaugoti jų interesai.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantui vykdant pirmosios instancijos teismo nutartį gera valia, pagrindo pradėti išieškojimą priverstine tvarka nebus, dėl ko apeliantui nekils ir antstolio vykdomo išieškojimo išlaidų. Apeliantas taip pat prašo išreikalauti iš ieškovės bei Registrų centro  pažymas dėl kompensacijos, išmokų vaikams ir registruoto turto, tačiau nenurodė, ką tokie dokumentai gali pagrįsti. Jau minėta, kad aplinkybė, jog ieškovė gauna kompensaciją už buto šildymą ar/ir valstybės išmokas vaikams, neatleidžia nuo imperatyvios apelianto pareigos prisidėti prie savo vaikų išlaikymo. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pagrindo išreikalauti minėtus dokumentus nėra, todėl toks apelianto prašymas netenkinamas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ir pagrįstai priteisė iš atsakovo laikiną po 300 Lt dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnamečiams vaikams E. T. ir K.F. T.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bus apsaugoti šalių nepilnamečių vaikų turtiniai ir neturtiniai interesai. Dėl nurodytų motyvų atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., teismas

n u t a r ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                Andžej Maciejevski