Administracinė byla Nr. eA-681-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00143-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.5

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. J. ir L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. J. ir L. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno miesto savivaldybė ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno miesto skyrius) dėl įsakymo panaikinimo.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjai D. J. ir L. J. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2022 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. 1P-408-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (viešosios įstaigos K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės plėtrai) procedūros pradžios“ (toliau – ir Įsakymas).

2.       Pareiškėjai nurodė, kad:

2.1.                      Jiems bei Lietuvos Respublikai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,4410 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjams nuosavybės teise priklauso 835/2882 Žemės sklypo dalis (arba 4 175 kv. m), o Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 2047/2882 Žemės sklypo dalis (arba 10 235 kv. m). Lietuvos Respublikai priklausančią Žemės sklypo dalį patikėjimo teise valdo NŽT, o panaudos pagrindu nurodyta dalimi naudojasi viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė (toliau – ir Ligoninė). Žemės sklype yra Kauno miesto savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė) bei pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai, tarp jų – pareiškėjams priklausantys 4 ūkiniai pastatai ir sandėlis (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai). Žemės sklypą ir Statinius pareiškėjai įsigijo 2017 m. rugpjūčio 10 d. įvykusio viešo aukciono metu. Naudojimosi Žemės sklypu tvarka tarp bendrasavininkų nėra nustatyta, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-508-475/2023 (toliau – ir Civilinė byla) pagal pareiškėjų ieškinį dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo teismo sprendimu.

2.2.                      NŽT Įsakymu pradėjo pareiškėjams nuosavybės teise priklausančios Žemės sklypo dalies ir jame esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Priimant Įsakymą, kai nėra nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) nuostatos. Nesant identifikuotai konkrečiai paimamai Žemės sklypo daliai, t. y. nesant nustatytai naudojimosi Žemės sklypu tvarkai, nėra įmanoma nustatyti atlyginimo už paimamą žemę, atsižvelgiant į individualias tos paimamos žemės savybes, kaip to reikalauja Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatos. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad Žemės sklypo ir jame esančių statinių paėmimą visuomenės poreikiams, nesant nustatytai Žemės sklypo naudojimosi tvarkai, leidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 34.1 punktas. Taisyklės yra poįstatyminis teisės aktas, kuris negali prieštarauti Žemės įstatymui. Taisyklių 34.1 punktas niekaip nepatvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju yra galimas Žemės sklypo paėmimas, pirmiausia nenustačius naudojimosi Žemės sklypu tvarkos. Be to, Taisyklių 34.1 ir 34.2 punktų nuostatos reglamentuoja atvejus, kai žemės sklypas savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o nagrinėjamu atveju paimama tik Žemės sklypo dalis, kuri pareiškėjams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

2.3.                      Kartu su prašymu pradėti Žemės sklypo dalies ir jame esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą NŽT buvo pateiktas Žemės sklypo detalusis planas ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kelprojektas“ pagal Savivaldybės administracijos užsakymą parengtas Konkretaus visuomenės poreikio egzistavimo ir konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimo, sąnaudų ir naudos analizė (toliau – ir Analizė), tačiau nei viename dokumente nėra pažymėta konkreti visuomenės poreikiams paimama Žemės sklypo dalis, taip pat atitinkamai nėra pateiktas tos konkrečios Žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas (t. y. nėra nurodyta, kaip ta konkreti visuomenės poreikiams paimama Žemės sklypo dalis bus panaudota).

2.4.                      Savivaldybė, nurodydama, kad Ligoninės plėtrai būtina paimti privačią nuosavybę, jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė, jog šiuo atveju egzistuoja kokios nors objektyvios kliūtys Ligoninės plėtrą vykdyti gretimoje teritorijoje esančiame ir valstybei nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype. Be to, Ligoninės Vičiūnų skyrius, kurį numatoma plėsti paimant pareiškėjų turtą, nėra vienintelis Ligoninės skyrius, galima kitų Ligoninės skyrių plėtra. Savivaldybė taip pat nepagrindė, kad nėra jokios objektyvios galimybės Ligoninės plėtrą vykdyti kokiame nors kitame, t. y. laisvame / neužstatytame, žemės sklype, į kurį Lietuvos Respublikos piliečiai nepretenduoja atsikurti nuosavybės teises, statant jame visiškai naują Ligoninės padalinį. Analizėje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog Savivaldybė yra skyrusi / gavusi finansavimą tokio didelio masto projektui įgyvendinti. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjams kyla abejonių, ar nurodytas projektas iš viso galės būti įgyvendintas.

3.       Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       NŽT paaiškino, kad priimant sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba jos nepradėti, turi būti vertinami tik dokumentai ir duomenys, nurodyti Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių 8 punkte, ir šiame etape nėra vertinami dokumentai, susiję su konkrečiu žemės sklypu. NŽT laikosi pozicijos, kad Taisyklių 34.2 punkte (atsakovo nurodytas Taisyklių 34.1 punktas laikytinas rašymo apsirikimu) įtvirtintas reglamentavimas suteikia teisę priimti sprendimą dėl konkretaus žemės sklypo (jo dalies) paėmimo visuomenės poreikiams, jeigu žemės sklypas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise ir nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka.

5.       Atsakovo vertinimu, Savivaldybės administracijos prašymas priimti sprendimą pradėti žemės sklypo dalies ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), reikalingų Ligoninės plėtrai, paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pateiktas kartu su visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimu, paremtu sąnaudų ir naudos analize, vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentu, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, t. y. Savivaldybės administracija pateikė visus dokumentus, atitinkančius Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatas. NŽT direktorius, įvertinęs suinteresuotos institucijos (Savivaldybės) pateiktus duomenis, ginčijamą Įsakymą priėmė remdamasis tuo, kad egzistuoja realus ir pagrįstas visuomenės poreikis išplėsti Ligoninę ir šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimti konkretūs privataus nekilnojamojo turto objektai, nes neliks galimybių išplėsti Ligoninę pagal Kauno miesto savivaldybės patvirtintus sprendinius.

6.       Atsakovo teigimu, pareiškėjai nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie paneigtų UAB ,,Kelprojektas“ atliktos sąnaudų ir naudos analizės išvados pagrįstumą, skunde tik deklaratyviai teigiama, kad būtinybė paimti pareiškėjų nuosavybę visuomenės poreikiams neegzistuoja.

7.       Atsakovas pažymėjo, kad pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, rekreacinių miškų sklypai – tai miško parkai, miesto miškai, valstybinių parkų rekreaciniai miško sklypai ir kiti miškai, naudojami gyventojų poilsiui. Atsižvelgiant į tai, gretimoje teritorijoje, užimtoje 11,3021 ha ploto mišku, Ligoninės plėtra nėra galima.

8.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Savivaldybė su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

9.       Savivaldybė nurodė, kad detaliuoju planu yra numatyta Ligoninės plėtra visame Žemės sklypo plote, todėl visas Žemės sklypas yra reikalingas visuomenės poreikiams ir būtent visas Žemės sklypas turi būti suprantamas kaip konkreti vieta ir konkretus žemės plotas. Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodomas konkretus žemės sklypas, o ne jo atitinkama dalis. Savivaldybės teigimu, detalusis planas atitinka visus Žemės įstatymo nuostatų reikalavimus, kiek tai susiję su konkretaus Žemės sklypo paėmimu, konkretaus objekto statybos įvardijimu ir pan. Savivaldybės vertinimu, Taisyklių 34.2 punktas ir Žemės įstatymo nuostatos, kiek tai susiję su minėto Taisyklių punkto taikymu, nekonkuruoja, o Taisyklės tik detalizuoja žemės paėmimo tvarką, kuri įtvirtinta Žemės įstatyme, ir jai neprieštarauja. Savivaldybė atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai neginčija Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas Žemės sklypo detalusis planas, taigi šis planas yra galiojantis, o pareiškėjų argumentai dėl Ligoninės plėtros vykdymo gretimoje teritorijoje – miške, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas, todėl apskritai neturėtų būti vertinami. Be to, Savivaldybės tvirtinimu, pareiškėjai iš esmės neįrodinėjo, kad jų interesai yra aukščiau visuomenės ir žmonių gerovės ir būtent dėl jų privataus intereso tenkinimo turėtų būti naikinami ypatingi teisės objektai ir vienas pagrindinių gamtos turtų – miškas. Šiuo atveju objektyviai miško paskirties keitimas į visuomenines teritorijas nagrinėjamoje teritorijoje yra neįmanomas, nes to neleidžia Savivaldybės bendrojo plano sprendiniai.

10.       Savivaldybė pažymėjo, kad Ligoninės plėtros galimybė kituose Ligoninės skyriuose buvo įvertinta galimybių studijoje ir sąnaudų bei naudos analizėje. Šių dokumentų pagrindu, labiausiai tinkama Ligoninės plėtros vieta racionalumo ir efektyvumo prasme yra būtent Žemės sklype, todėl alternatyvos vykdyti Ligoninės plėtrą kituose Ligoninės skyriuose (Petrašiūnų ir Panemunės) buvo atmestos. Ligoninės plėtros galimybė naujame (kitame) žemės sklype buvo atmesta, kadangi Savivaldybė nori įvykdyti esamos Ligoninės plėtrą, o ne naujo Ligoninės skyriaus įkūrimą. Kaip matyti iš galimybių studijos, sąnaudų ir naudos analizės, detaliojo plano aiškinamojo rašto, yra siekiama praplėsti Ligoninę su jos jau teikiamomis paslaugomis, tačiau nesiekiama sukurti naują ligoninę, kaip atskirą kompleksą. Be to, Ligoninės plėtra naujame žemės sklype būtų neefektyvi ir neracionali sąnaudų ir naudos prasme.

 

II.

 

11.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.

12.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

12.1.                      Žemės sklypas suformuotas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. A-1995 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ patvirtintu planu, statinių, esančių Žemės sklype, eksploatavimui.

12.2.                      Pareiškėjams ir Lietuvos Respublikai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas. Pareiškėjams priklauso 835/2882 dalys Žemės sklypo, kas sudaro 4 175 kv. m, o Lietuvos Respublikai – 2047/2882 dalys Žemės sklypo, kas sudaro 10 235 kv. m. Lietuvos Respublikai priklausančia Žemės sklypo dalimi (10 235 kv. m) panaudos sutarties pagrindu naudojasi VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė, kurios savininkė yra Savivaldybė.

12.3.                      Savivaldybės taryba 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. T-189 nusprendė pritarti Ligoninės plėtrai Žemės sklype. Savivaldybės užsakymu UAB „Eurointegracijos projektai“ 2019 m. gruodžio 20 d. parengė Ligoninės teikiamų paslaugų prieinamumo bei paslaugų plėtros perspektyvų Kauno mieste analizę – Galimybių studiją (toliau – ir Galimybių studija). Galimybių studijoje buvo padaryta išvada, kad geriausia alternatyva Ligoninės plėtrai yra Žemės sklype.

12.4.                      Savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A-2412 „Dėl viešosios įstaigos K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės plėtros žemės sklype (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino parengtą Žemės sklypo detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas). Detaliuoju planu suplanuotas apie 14 410 kv. m žemės sklypas (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos), pagal kurį nustatyta optimali urbanistinė struktūra Ligoninės plėtrai, teritorijos reglamentai, numatytas žemės sklypo dalies paėmimas visuomenės poreikiams. Savivaldybės užsakymu buvo parengta sąnaudų ir naudos analizė.

12.5.                      Kauno miesto savivaldybės taryba 2022 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą Nr. T-447 „Dėl žemės sklypo dalies ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), reikalingų viešosios įstaigos K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės plėtrai, paėmimo visuomenės poreikiams“, kuriuo siekiama paimti visuomenės poreikiams žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį – 0,4175 ha, ir statinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės taryba šiuo sprendimu taip pat įgaliojo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių teisės aktų nustatyta tvarka pateikti NŽT Kauno miesto skyriui prašymą ir dokumentus dėl Žemės sklypo dalies ir Statinių, nurodytų 1 ir 2 prieduose, paėmimo visuomenės poreikiams.

12.6.                      2022 m. lapkričio 18 d. NŽT Kauno miesto skyrius, vadovaudamasis Taisyklių 5.1 ir 8 punktais, pateikė pasiūlymą NŽT direktoriui priimti sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

12.7.                      2022 m. gruodžio 16 d. NŽT direktorius, vadovaudamasis Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 46 straipsnio 1, 2, 5, 6 ir 7 dalimis, Taisyklių 5.1, 8.1, 9, 11 ir 13 punktais, atsižvelgdamas į Detalųjį planą, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. T-447 „Dėl žemės sklypo dalies ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), reikalingų viešosios įstaigos K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės plėtrai, paėmimo visuomenės poreikiams“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. lapkričio 8 d. raštą Nr. (33.194 E) R2996 „Dėl prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams (žemės sklypo dalies ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini)“, priėmė įsakymą Nr. 1P-408-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (viešosios įstaigos K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės plėtrai) procedūros pradžios“.

13.       Teismas nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad tik nustačius naudojimosi Žemės sklypu tvarką galima spręsti dėl konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo. Teismas pažymėjo, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra susideda iš kelių etapų, o sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą yra tik pirmasis etapas. Po šio administracinio akto priėmimo pradedamas rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas bei parengiama turto vertinimo ataskaita. Į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją privalomai įtraukiamas laisvos valstybinės žemės, kuri ribojasi su paimamu privačios žemės sklypu, plotas, kuriame pagal teisės aktus vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo gali būti formuojamas suteikiamas nuosavybėn kitas žemės sklypas. Jeigu reikia, projekto rengimo metu atliekamas privačios ir (ar) valstybinės žemės padalijimas suformuojant atskirą žemės sklypą, paimamą visuomenės poreikiams. Šie žemėtvarkos darbai atliekami šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 46 str. 7 d.).

14.       Teismas vadovavosi Taisyklių 34.2 punktu, pagal kurį, esant nenustatytai naudojimosi žemės sklypu ir jame esančiais statiniais ir (ar) įrenginiais (jeigu žemės sklypas užstatytas) tvarkai, už visuomenės poreikiams paimamo nekilnojamojo turto dalį kiekvienam bendraturčiui atlyginama proporcingai jam priklausančios bendrosios nuosavybės dalies, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, dydžiui. Pareiškėjų argumentai dėl Taisyklių prieštaravimo Žemės įstatymo nuostatoms laikyti deklaratyviais, nes nėra konkrečiai nurodoma, kaip pasireiškia minimas prieštaravimas.

15.       Teismas nurodė, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis sklypas pagal detalųjį teritorijų planavimo dokumentą yra reikalingas Ligoninės plėtrai, todėl visuomenės poreikis šioje byloje negali būti ginčijamas pareiškėjų skundo argumentais, kad nėra būtina paimti (nusavinti) pareiškėjams nuosavybes teise priklausančią Žemės sklypo dalį ir Statinius, kad Ligoninės plėtra yra galima į šalia esančią miško žemę, kad yra kitų Ligoninės plėtros alternatyvų. Teismas pažymėjo, kad Detalusis planas yra patvirtintas viešojo administravimo subjekto – Savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A-2412 „Dėl viešosios įstaigos K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės plėtros žemės sklype (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, kurio teisėtumas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas neturi pagrindo vertinti aplinkybių, kodėl būtent tokie sprendiniai numatyti Detaliajame plane.

16.       Teismas nurodė, kad Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas yra pagrįstas 2022 metais atlikta sąnaudų ir naudos analize, kurioje konstatuojama, kad egzistuoja visuomenės poreikis išplėsti Ligoninę ir šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimti konkretūs privataus nekilnojamojo turto objektai, nes neliks galimybių išplėsti Ligoninę pagal Kauno miesto savivaldybės patvirtintus sprendinius. Įvertintos kitos konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams galimybės, konkretaus visuomenės poreikio tenkinimo ir žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros įgyvendinimo sąnaudos ir nauda, pagrindinės projekto įgyvendinimo rizikos, numatyti jų valdymo veiksmai, atliktos kitos Taisyklių 3 punkte numatytos procedūros.

17.       Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, kad Įsakymą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priėmė kompetentingas subjektas – NŽT vadovas, atsižvelgdamas į Savivaldybės prašymą, prašomas panaikinti aktas atitinka teisės aktų, reglamentuojančių tiek tokių valstybės institucijų sprendimų rengimo, tiek žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jame nurodyta, kokiais teisės aktais ir dokumentais vadovaujantis pradedama ši žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Teismas konstatavo, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, esminių teisės pažeidimų priimant Įsakymą nenustatyta, todėl nėra pagrindo jį panaikinti remiantis pareiškėjų skunde nurodytais argumentais.

 

III.

 

18.       Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19.       Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1.                      Vadovaujantis Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalies nuostatomis, privačios žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, teikdama Nacionalinei žemės tarnybai prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti konkretaus žemės sklypo arba konkrečios to žemės sklypo vietos (kai paimamas ne visas sklypas) paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą. Taigi, visuomenės poreikiams paimant ne visą, o tik dalį konkretaus žemės sklypo, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija privalo pagrįsti tos konkrečios žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, t. y. rengiamame specialiajame teritorijų planavimo dokumente arba detaliajame plane turi būti pažymėta konkreti visuomenės poreikiams paimama žemės sklypo dalis ir pagrįstas šios konkrečios dalies poreikis visuomenės interesams užtikrinti – nurodoma, kaip ta dalis bus panaudojama visuomenės poreikiams, kas ten bus įrengiama, statoma ir pan. Jeigu nurodyti duomenys nėra pateikiami specialiajame teritorijų planavimo dokumente arba detaliajame plane, tuomet šie duomenys turi būti pateikti atskirame dokumente, kuris pateikiamas NŽT kartu su specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba detaliuoju planu. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės NŽT pateikti dokumentai nurodyto įstatyminio reglamentavimo neatitinka, o pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė. Pareiškėjų vertinimu, nurodytas pagrindimas nėra įmanomas, kol dar nėra nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, t. y. kol nėra identifikuota ta konkreti Žemės sklypo dalis, kuri priskirtina naudotis pareiškėjams.

19.2.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, sprendime nurodydamas, kad Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalis patvirtina, jog konkreti paimama žemė gali būti nustatyta vėlesnėse Žemės sklypo dalies ir Statinių paėmimo visuomenės poreikiams stadijose, t. y. po skundžiamo Įsakymo priėmimo.

19.3.                      Nesant nustatytos naudojimosi Žemės sklypu tvarkos, negalima apskaičiuoti teisingo atlyginimo asmeniui už visuomenės poreikiams paimamą jo turtą, kaip tai numato Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis.

19.4.                      Taisyklių 34.1 ir 34.2 punktai nepaneigia pareiškėjų pozicijos, jog Žemės sklypo dalis, kuri paimama visuomenės poreikiams, turėjo būti nustatyta (identifikuota) dar iki skundžiamo Įsakymo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Taisyklių 34.1 ir 34.2 punktų nuostatas, kadangi šios Taisyklių nuostatos reglamentuoja santykius, susijusius su daline nuosavybe, o ne jungtine, kaip yra nagrinėjamu atveju. Be to, Taisyklių 34 punkte įtvirtintas reglamentavimas prieštarauja Žemės įstatyme įtvirtintam reglamentavimui, t. y. Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalies, 46 straipsnio 1 ir 2 dalių, 47 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kurios patvirtina, kad konkreti paimama žemė ir tos konkrečios žemės panaudojimas visuomenės poreikiams turi būti nustatytas ir pagrįstas dar iki NŽT svarstant klausimą dėl tos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, o už konkrečią paimamą žemę tos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros metu turi būti savininkams atlyginama, atsižvelgiant į tos žemės individualias savybes. Esminiai klausimai, susiję su asmens privataus turto paėmimu visuomenės poreikiams ir teisingu atlyginimu už to turto paėmimą, privalo būti reglamentuojami įstatyminiu, o ne poįstatyminiu lygmeniu.

19.5.                      Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose ir 46 straipsnio 6 dalyje nenumatyta jokių išimčių, t. y. nėra numatyta, kad asmeniui teismine tvarka neginčijus suinteresuotos institucijos iniciatyva parengto specialiojo teritorijų planavimo dokumento arba detaliojo plano, jis vėliau jau nebegali ginčyti visuomenės poreikio egzistavimo, taip pat nenumatyta jokių ginčijimo apribojimų, susijusių su teritorijų planavimo dokumento sprendiniais. Priešingai – Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose yra nustatyta, kad žemė iš privataus asmens gali būti paimama tik išimtiniais atvejais, ir numatyti konkretūs pagrindai, kuriems esant, visuomenės poreikiams galima paimti privatų turtą. Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad, kai yra priimamas NŽT sprendimas pradėti turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, savininkas turi teisę teismine tvarka ginčyti tokį NŽT sprendimą ir konkretaus visuomenės poreikio egzistavimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika patvirtina tai, kad tokio tipo administracinėse bylose turi būti vertinama ir nustatoma, ar realiai egzistuoja visuomenės poreikis paimti asmens privatų turtą, ar konkrečių visuomenės interesų, kuriuos siekiama užtikrinti, tikrai negalima užtikrinti kitais būdais, t. y. būdais, kurie nereikalautų privataus turto paėmimo (nusavinimo) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1578/2014). Pareiškėjai įrodinėja, kad šiuo atveju yra ir kitų Ligoninės plėtros alternatyvų, t. y. pareiškėjai ginčija, jog šiuo atveju nėra Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatyto Žemės sklypo dalies ir Statinių paėmimo išimtinumo. Šių argumentų, t. y. argumentų, susijusių su Ligoninės plėtros alternatyvomis, pareiškėjai bet kokiu atveju nebūtų galėję teikti, ginčydami administracinį sprendimą patvirtinti Detaliojo plano sprendinius, kadangi jie nėra susiję su teisės aktuose nustatytais šio teritorijų planavimo dokumento rengimo reikalavimais. Tačiau pareiškėjų skunde nurodytos alternatyvos pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinamos ir nagrinėjamos.

19.6.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės netikrino Analizės turinio atitikimo Taisyklėse nustatytiems reikalavimams. Analizėje nenagrinėtos alternatyvos ir nėra pagrįsta, kad vienintelė galimybė šiuo atveju patenkinti visuomenės poreikį yra paimant privatų turtą. Vienintelė Analizėje nagrinėta alternatyva – nieko nedaryti, t. y. Žemės sklype situaciją palikti tokią, kokia ji yra šiuo metu. Bylos medžiagoje esančios Galimybių studijos turinys aiškiai patvirtina, jog patys proceso iniciatoriai (t. y. Kauno miesto savivaldybė) pripažįsta, kad Ligoninės plėtrai Žemės sklype yra kitų alternatyvų. Tačiau, remiantis Taisyklėse įtvirtintu reglamentavimu, šios alternatyvos turėjo būti pateiktos ir išsamiai išnagrinėtos Analizėje, o ne atskiroje Galimybių studijoje, kuri neaišku, ar apskritai buvo vertinama NŽT priimant Įsakymą. Galimybių studijoje pateikti paaiškinimai, kurių pagrindu yra atmestos kitos Ligoninės plėtros alternatyvos, kelia itin daug pagrįstų abejonių. Pavyzdžiui, Galimybių studijoje yra nurodyta, kad Petrašiūnų padalinio plėtros alternatyva buvo atmesta dėl galimų gyventojų skundų dėl parkavimo (žr. Galimybių studijos 8 psl.). Alternatyva Ligoninės plėtrą vykdyti atskirame laisvame žemės sklype atmesta, kadangi „Šiuo metu tokio sklypo Kauno m. savivaldybės teritorijoje nėra“ (žr. Galimybių studijos 9 psl.), nors 2023 m. gegužės 11 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad tokio žemės sklypo apskritai net nebuvo ieškoma. Alternatyva plėsti Ligoninės Panemunės padalinį buvo atmesta dėl aplink esančio miško (žr. Galimybių studijos 9 psl.), tačiau pareiškėjų skunde yra išsamiai pagrįsta, kad teisiškai nėra neįmanoma tam tikra apimti plėsti Ligoninės padalinius į miškų ūkio paskirties teritoriją.

20.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21.       Atsakovas laikosi atsiliepime į pareiškėjų skundą išdėstytos pozicijos ir papildomai nurodo šiuos argumentus:

21.1.                      Vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsniu bei 46 straipsnio 8 dalimi, darytina išvada, jog kompensacijų klausimas sprendžiamas įsigaliojus NŽT direktoriaus sprendimui pradėti procedūrą, t. y. pasibaigus jo apskundimo terminui arba įsiteisėjus atitinkamam teismo sprendimui dėl šio sprendimo teisėtumo, o pirminiame etape tai atlikti nenumatyta.

21.2.                      Žemės sklypo dalies paėmimo poreikis yra pagrįstas Detaliajame plane, kurio teisėtumas nėra šios administracinės bylos ginčo dalykas.

21.3.                      Priešingai, nei teigia pareiškėjai, Analizėje yra išsamiai išanalizuotos visos galimos alternatyvos ir pagrįstas būtinumas paimti pareiškėjų nekilnojamąjį turtą siekiant įgyvendinti Detaliuoju planu numatytus sprendinius.

21.4.                      Ligoninės plėtra negalima gretimoje teritorijoje, užimtoje 11,3021 ha ploto mišku. Pagal Kauno miesto savivaldybės bendrojo plano sprendinius nurodytas miškas yra ir bendruoju planu nėra numatyta galimybė keisti šios teritorijos paskirtį bei naudojimo būdą.

22.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

23.       Savivaldybė laikosi atsiliepime į pareiškėjų skundą išdėstytos pozicijos ir papildomai pažymi, jog Analizė yra tik vienas iš dokumentų, patvirtinančių visuomenės poreikio egzistavimą bei būtinybę paimti pareiškėjų Žemės sklypo dalį visuomenės poreikiams. Šias aplinkybes patvirtina ir Galimybių studija, sudaranti Detaliojo plano medžiagos dalį, Detalusis planas, taip pat Detaliojo plano aiškinamasis raštas, kuriame remiamasi Galimybių studijos rezultatais.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

24.       Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 1P-408-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (viešosios įstaigos K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės plėtrai) procedūros pradžios“ teisėtumo ir pagrįstumo. Įsakymu nustatyta, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys dalis ginčo Žemės sklypo bei Statiniai, nurodyti šiuo Įsakymu patvirtintuose Žemės sklypo dalies bei Statinių savininkų sąrašuose, yra reikalingi visuomenės poreikiams (VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės plėtrai), taip pat patvirtintas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijos ribų planas ir pradėta pareiškėjams priklausančios ginčo Žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

25.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad Įsakymą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priėmė kompetentingas subjektas, atsižvelgdamas į Savivaldybės prašymą, prašomas panaikinti aktas atitinka tiek tokių valstybės institucijų sprendimų rengimo, tiek žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jame nurodyta, kokiais teisės aktais ir dokumentais vadovaujantis pradedama ši žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas yra pagrįstas 2022 metais atlikta Analize, kurioje nustatyta, jog egzistuoja visuomenės poreikis išplėsti Ligoninę ir šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimti konkretūs privataus nekilnojamojo turto objektai, nes neliks galimybių išplėsti Ligoninę pagal Kauno miesto savivaldybės patvirtintus sprendinius. Be to, buvo įvertintos kitos konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams galimybės, konkretaus visuomenės poreikio tenkinimo ir žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros įgyvendinimo sąnaudos ir nauda, pagrindinės projekto įgyvendinimo rizikos, numatyti jų valdymo veiksmai, atliktos kitos Taisyklių 3 punkte numatytos procedūros. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

26.       Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliaciniame skunde prašydami jį panaikinti, teigia, kad nesant nustatytos naudojimosi Žemės sklypu tvarkos, negalima apskaičiuoti teisingo atlyginimo asmeniui už visuomenės poreikiams paimamą jo turtą, kaip tai numato Žemės įstatymas, todėl nurodyta procedūra negalėjo būti pradėta. Pasak pareiškėjų, nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai vertinama ir nustatoma, ar realiai egzistuoja visuomenės poreikis paimti asmens privatų turtą, t. y. ar konkrečių visuomenės interesų, kuriuos siekiama užtikrinti, tikrai negalima užtikrinti kitais būdais, nereikalaujančiais privataus turto paėmimo (nusavinimo), netikrintas Analizės turinio atitikimas Taisyklėse nustatytiems reikalavimams.

27.       Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinami neperžengiant pareiškėjų apeliacinio skundo ribų. Tačiau pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šio pobūdžio bylose akcentuojama, jog procese, kuriame sprendžiama dėl administracinių aktų, kuriais pradedama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, teisėtumo, yra akivaizdus viešojo intereso elementas, dėl ko teismas privalo būti itin aktyvus, savo iniciatyva tirti reikšmingas bylos aplinkybes, gali peržengti prašymo reikalavimo ribas, jeigu to nepadarius, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 80 str. 2 d.). Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo neatleidžia administracinės bylos proceso šalių nuo pareigų, turimų tokiame procese, inter alia savo prašymus ir atsikirtimus pagrįsti leistinais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-558-624/2023).

28.       Nurodytų nuostatų kontekste vertinant pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, nagrinėjamoje byloje spręstina dėl dviejų pareiškėjų iš esmės ginčijamų aspektų: 1) ar NŽT Įsakymas galėjo būti priimtas, t. y. žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra galėjo būti pradėta, nesant nustatytos naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos; 2) dėl pareigos pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, apimties. Tačiau pirmiausia pasisakytina dėl esminių byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir bylai aktualaus teisinio reguliavimo bei jo aiškinimo.

 

Esminės bylos faktinės aplinkybės

 

29.       Pareiškėjams (sutuoktiniams) bei Lietuvos Respublikai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,4410 ha bendro ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjams nuosavybės teise priklauso 835/2882 Žemės sklypo dalis (arba 4 175 kv. m), o Lietuvos Respublikai – 2047/2882 Žemės sklypo dalis (arba 10 235 kv. m). Lietuvos Respublikai priklausančią Žemės sklypo dalį patikėjimo teise valdo NŽT, o panaudos pagrindu nurodyta dalimi naudojasi VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė. Žemės sklype yra Kauno miesto savivaldybei bei pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai, tarp jų – pareiškėjams priklausantys 4 ūkiniai pastatai ir sandėlis (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini).

30.       Žemės sklypas suformuotas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. A-1995 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ patvirtintu planu, statinių, esančių Žemės sklype, eksploatavimui, leistinas pastatų aukštis – 7,30 m, leistinas žemės sklypo užstatymo tankis – 0,20, leistinas užstatymo intensyvumas nenurodytas.

31.       Žemės sklypą ir Statinius pareiškėjai įsigijo 2017 m. rugpjūčio 10 d. įvykusio viešo aukciono metu. Naudojimosi Žemės sklypu tvarka tarp bendrasavininkų nėra nustatyta, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-508-475/2023 pagal pareiškėjų ieškinį dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo teismo sprendimu, kuri yra sustabdyta, kol bus išnagrinėta ši administracinė byla.

32.       Savivaldybės taryba 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. T-189 pritarė Ligoninės plėtrai ginčo Žemės sklype ir pavedė Savivaldybės administracijos direktoriui inicijuoti Ligoninės plėtros techninio projekto rengimą bei prireikus organizuoti Žemės sklypo specialiojo teritorijų planavimo dokumento ar detaliojo plano rengimą ir numatyti visuomenės poreikiams paimti šio sklypo dalį.

33.       Įgyvendinant nurodytą sprendimą, Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius 2019 m. birželio 3 d. rašte Nr. 67-3-74, adresuotame Miesto planavimo ir architektūros skyriui bei Nekilnojamojo turto skyriui, nurodė, kad: „Naujų slaugos lovų steigimui ir kompleksinių slaugos / paliatyviosios pagalbos / globos paslaugų teikimui tikslinga išnaudoti Ligoninės Vičiūnų skyriaus (duomenys neskelbtini) turimą infrastruktūrą, prie esančių pastatų pristatant papildomą pastatą, kuriame būtų įsteigta iki 200 slaugos lovų <...>. Planuojant slaugos paslaugų plėtrą prie jau esančių pastatų (duomenys neskelbtini) galima būtų išnaudoti jau veikiančio Ligoninės padalinio (Vičiūnų skyriaus) bendrosios paskirties patalpas (maisto išdavimo, lankytojų ir personalo poilsio patalpas, susirinkimų salę, rūbinę)“.

34.       Savivaldybės užsakymu UAB „Eurointegracijos projektai“ 2019 m. gruodžio 20 d. parengė Ligoninės teikiamų paslaugų prieinamumo bei paslaugų plėtros perspektyvų Kauno mieste analizę – Galimybių studiją, kurioje padaryta išvada, kad geriausia alternatyva Ligoninės plėtrai yra ginčo Žemės sklype. Galimybių studijoje nurodyta, jog siekiami rezultatai: „Užtikrinti, kad stacionaras būtų išplėstas iki 200 palaikomojo gydymo ir slaugos bei 20 paliatyviosios pagalbos lovų; <...> būtų sudarytos sąlygos teikti stacionaro paslaugas dienos metu bent 20 lovų apimtyje (vienu metu); <...>. Projekto tikslui įgyvendinti buvo analizuojamos 5 pagrindinės alternatyvos, kurios turi panašius veiklos bei finansinio ekonominio vertinimo rezultatus. 3 alternatyvos apėmė paslaugų plėtrą kiekviename iš dabartinių Ligoninės padalinių, viena – alternatyvą „nieko nedaryti“, dar viena alternatyva buvo svarstoma kaip teorinė galimybė plėtoti paslaugas visai su esama Ligoninės turima infrastruktūra (objektais) nesusijusiame žemės sklype.“

35.       Savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A-2412 „Dėl viešosios įstaigos K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės plėtros žemės sklype (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino parengtą ginčo Žemės sklypo detalųjį planą. Detaliuoju planu suplanuotas apie 14 410 kv. m žemės sklypas (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos), pagal kurį nustatyta optimali urbanistinė struktūra Ligoninės plėtrai, teritorijos reglamentai, numatytas žemės sklypo dalies paėmimas visuomenės poreikiams. Detaliuoju planu dalį ginčo Žemės sklype esančių statinių numatoma griauti (įskaitant visus pareiškėjams priklausančius Statinius) ir statyti naujus. Detaliuoju planu nustatytas leistinas pastatų aukštis – nuo 3,2 m iki 12 m, sklypo užstatymo tankis – 30 proc., užstatymo intensyvumas – 0,7. Kaip matyti iš Detaliojo plano aiškinamojo rašto, jį rengiant, be kita ko, buvo remiamasi Galimybių studija.

36.       Patvirtinus Detalųjį planą, 2022 m. rugpjūčio mėn. UAB „Kelprojektas“ pagal Savivaldybės administracijos užsakymą parengė Konkretaus visuomenės poreikio egzistavimo ir konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimą, sąnaudų ir naudos analizę. Pastebėtina, kad nemaža dalis Analizės argumentų atkartoja Galimybių studijoje nurodytus argumentus ir visuomenės poreikio egzistavimo pagrindimas Ligoninės plėtrai bei ginčo Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo vertinimas šioje Analizėje atliktas remiantis Detaliojo plano sprendiniais.

37.       Savivaldybės taryba priėmė 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. T-447 „Dėl žemės sklypo dalies ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), reikalingų viešosios įstaigos K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės plėtrai, paėmimo visuomenės poreikiams“, kuriuo siekiama paimti visuomenės poreikiams pareiškėjams priklausiančią ginčo Žemės sklypo dalį – 0,4175 ha, ir Statinius. Šiuo sprendimu Savivaldybės taryba įgaliojo Savivaldybės administracijos direktorių teisės aktų nustatyta tvarka pateikti NŽT Kauno miesto skyriui prašymą ir dokumentus dėl Žemės sklypo dalies ir Statinių paėmimo visuomenės poreikiams.

38.       2022 m. lapkričio 7 d. prašyme pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nr. GVP-43 nurodytas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto tikslas – socialinei infrastruktūrai plėsti. Savivaldybės administracijos 2022 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. (33.194 E) R-2996 „Dėl prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams (žemės sklypo dalies ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad alternatyvus sprendinys – nevykdyti Ligoninės plėtros, tokiu atveju esama situacija išliktų nepakitusi. Kitos alternatyvos šiame rašte nenurodytos.

39.       NŽT Kauno miesto skyrius 2022 m. lapkričio 18 d. pateikė pasiūlymą NŽT direktoriui priimti sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. NŽT direktorius 2022 m. gruodžio 16 d., vadovaudamasis Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 46 straipsnio 1, 2, 5, 6 ir 7 dalimis, Taisyklių 5.1, 8.1, 9, 11 ir 13 punktais, atsižvelgdamas į Detalųjį planą, Savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. T-447 ir Savivaldybės administracijos 2022 m. lapkričio 8 d. raštą Nr. (33.194 E) R2996, priėmė ginčijamą įsakymą Nr. 1P-408-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (viešosios įstaigos K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės plėtrai) procedūros pradžios“.

 

Bylai aktualus teisinis reguliavimas ir su juo susijusi teismų praktika

 

40.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis nustato, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai, nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad šių Konstitucijos normų funkcija nevienareikšmė. Svarbiausia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintų normų paskirtis – užtikrinti asmens subjektinių nuosavybės teisių į jo turimą turtą apsaugą. Kalbant apie konstitucinę nuosavybės neliečiamumo garantiją pažymėtina, kad teisinėje kalboje „neliečiamumas“ paprastai suprantamas kaip nepažeidžiama, neatimama žmogaus teisė. Šiuo atžvilgiu ypač svarbu tai, kad pačioje Konstitucijoje yra nustatyti apsauginio pobūdžio reikalavimai, kurių privalu laikytis, kai atsiranda būtinybė privačią nuosavybę paimti visuomenės poreikiams. Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams suprantamas kaip kiekvienu atveju individualus įstatymų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl privačioje nuosavybėje turimo turto paėmimo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarimą).

41.       Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Sąvokos „valstybės poreikiai“ („valstybės reikmės“), „visuomenės poreikiai“ („visuomenės reikmės“) žymi viešąjį interesą ir yra sietinos su konstitucine tautos gerovės samprata (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus). Tačiau savininko teisių ir interesų negalima priešpriešinti viešajam interesui (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarimą). Konstitucinis socialinės darnos imperatyvas, konstituciniai teisingumo, protingumo, proporcingumo principai, kitos Konstitucijos nuostatos suponuoja tai, kad Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus). Paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimus).

42.       Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Konstituciją paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimą). Ar nuosavybė yra paimama visuomenės poreikiams, lemia ne tai, koks subjektas (valstybė, savivaldybė, juridinis ar fizinis asmuo) vėliau taps šios nuosavybės savininku, o tai, ar nuosavybė, kuri buvo paimta iš savininko, tikrai buvo paimta dėl to, kad ji buvo reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti, t. y. socialiai svarbiems tikslams, kuriuos pasiekti galima tik pasinaudojus konkrečiu paimamu turtu (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sprendžiant, ar nuosavybė yra paimama visuomenės poreikiams, atsižvelgtina ir į tai, kad visuomenės poreikiai nėra statiški. Reikmės, kurios viename visuomenės ir valstybės raidos etape galėjo būti suprantamos kaip visuomenės poreikiai, kitame visuomenės ir valstybės raidos etape gali būti vertinamos kaip neatitinkančios konstitucinės visuomenės poreikių sampratos, ir atvirkščiai. Ar poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, yra visuomenės poreikiai, kiekvieną kartą turi būti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į tai, kokių socialiai reikšmingų tikslų tuo metu paimant būtent tą nuosavybę buvo siekiama (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).

43.       Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra konstatavęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo protokolo 1 str.) ribojimas turi nustatyti teisingą bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrą. Turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys (santykis) tarp naudojamų priemonių ir tikslo, kurio siekiama bet kokia priemone, kurią taikant atimamas asmens turtas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimo byloje Vistiņš ir Perepjolkins prieš Latviją, pareiškimo Nr. 71243/01, 108 p.; 2006 m. kovo 29 d. sprendimo byloje Scordino prieš Italiją (Nr. 1), pareiškimo Nr. 36813/97, 93 p.). Aiškindamas Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymi, kad žinodamos visuomenės poreikius nacionalinės institucijos turi geresnį suvokimą, kas yra viešasis interesas, kurio labui gali būti ribojamos nuosavybės teisės, pati sąvoka „viešasis interesas“ yra neišvengiamai plati, o įgyvendindamas socialinę ar ekonominę politiką įstatymų leidėjas neišvengiamai turi plačią vertinimo laisvę. Vis dėlto tokiais atvejais svarbu užtikrinti sąžiningą individo ir visuomenės interesų pusiausvyrą, kad asmuo nepatirtų neproporcingos ir perdėtos naštos (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Broniowski prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 31443/96, ir jame nurodytą praktiką).

44.       Atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.67 straipsnis nustato, kad valstybei paimti daiktą iš savininko visuomenės poreikiams teisingai atlyginant, taip pat valstybei neatlygintinai paimti daiktą, kaip sankciją už teisės pažeidimą, leidžiama tik įstatymų numatytais atvejais ir tvarka. Pagal CK 4.100 straipsnio 1 dalį, paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Visus klausimus, susijusius su nuosavybės paėmimo teisėtumu, taip pat ginčus dėl paimamos nuosavybės vertės ir dėl nuosavybės paėmimo savininkui atsiradusių nuostolių įstatymų nustatyta tvarka sprendžia teismas (CK 4.100 str. 3 d.).

45.       Nagrinėjamai bylai aktualios esminės žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuojančios nuostatos įtvirtintos Žemės įstatymo (ginčui aktuali suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) VIII skyriuje. Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad „Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama <...> tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga <...> socialinei infrastruktūrai plėsti – <...> sveikatos apsaugos ir priežiūros <...> objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti <...>“. Visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą. Konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti sudedamoji vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba gali būti parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentu ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu (Žemės įstatymo 45 str. 2 d.).

46.       Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos NŽT teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat raštu praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę.

47.       Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, kai NŽT teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, NŽT vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu: 1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.

48.       Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta institucijos, suinteresuotos žemės sklypo paėmimu, ir žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo informavimo apie NŽT vadovo sprendimą tvarka, be to, nustatyta, kad nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti). Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalį, NŽT vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti gali būti skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka; teismui priėmus sprendimą, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas ar jo dalis, arba per nustatytą terminą neapskundus sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, konkretaus visuomenės poreikio egzistavimas negali būti ginčijamas vėlesniais žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapais.

49.       Vadovaujantis Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalimi, kai NŽT vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir pasibaigia šio sprendimo apskundimo terminas, o jeigu toks sprendimas buvo apskųstas, – įsiteisėja administracinio teismo sprendimas netenkinti skundo dėl NŽT vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir šio Įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita. Į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją privalomai įtraukiamas laisvos valstybinės žemės, kuri ribojasi su paimamu privačios žemės sklypu, plotas, kuriame pagal teisės aktus vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo gali būti formuojamas suteikiamas nuosavybėn kitas žemės sklypas. Jeigu reikia, projekto rengimo metu atliekamas privačios ir (ar) valstybinės žemės padalijimas suformuojant atskirą žemės sklypą, paimamą visuomenės poreikiams. Šie žemėtvarkos darbai atliekami šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka.

50.       Žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalis nustato, kad tuo atveju, kai atliekami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti veiksmai, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio Įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siūloma sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją. NŽT vadovas sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir sutartį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, kuri sudaroma tarp privačios žemės savininko ir (ar) kito naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos, arba tik pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir turto vertinimo ataskaitą, jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma. Sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai, apskaičiuoti šio Įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų atlyginimo būdas. Jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma, laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo yra ginčas, ir institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, per 60 kalendorinių dienų nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams (Žemės įstatymo 47 str. 5 d.).

51.       Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 4 dalį, valstybės institucijų ir savivaldybių tarybų prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisykles nustato Vyriausybė. Atitinkamai Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 buvo patvirtintos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės, kurios, be kita ko, reglamentuoja savivaldybės tarybos prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo, sąnaudų ir naudos analizės atlikimo procedūras (Taisyklių 1 p.). Taisyklių 2 punktas nustato, kad žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Taisyklių 3 punkte nustatyta tvarka atlieka sąnaudų ir naudos analizę. Sąnaudų ir naudos analizė gali būti sudedamoji teritorijos, kurioje prašoma paimti žemę visuomenės poreikiams, vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba parengiama kaip atskiras dokumentas – Taisyklių 6.4 papunktyje nurodyto aiškinamojo rašto priedas.

52.       Taisyklių 3 punktas nustato, kad „suinteresuota institucija, atlikdama sąnaudų ir naudos analizę:

3.1. numato kitas konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams galimybes, iš jų – kitų žemės sklypų paėmimas visuomenės poreikiams (jeigu tokia galimybė yra) ir esamos situacijos (status quo) išsaugojimas, kai žemės sklypas nepaimamas visuomenės poreikiams;

3.2. nurodo konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo procedūros dalyvius, kurie dėl to patirs naudos ar nuostolių;

3.3. apskaičiuoja ir palygina konkretaus visuomenės poreikio tenkinimo ir žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros atlikimo (toliau kartu – projekto įgyvendinimas) ir galimybių, nurodytų Taisyklių 3.1 papunktyje, sąnaudas ir naudą:

3.3.1. išlaidas, būtinas projektui įgyvendinti (taip pat žemės, kurios vertė atliekant sąnaudų ir naudos analizę apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“, įsigijimo išlaidas);

3.3.2. visuomenės gautiną naudą iš projekto įgyvendinimo naudojant konkretų žemės sklypą šiems visuomenės poreikiams tenkinti;

3.3.3. tiesioginį poveikį esamų savininkų ir (ar) naudotojų gyvenimo ir darbo sąlygoms, gamtos ištekliams (žemės ūkio naudmenoms, derlingajam dirvožemiui, miškui, vandens telkiniams, natūraliam kraštovaizdžiui ir kitkam);

3.4. apskaičiuoja projekto įgyvendinimo ir galimybių, nurodytų Taisyklių 3.1 papunktyje, grynąją esamą vertę (grynoji esama vertė – iš projekto įgyvendinimo numatomos gauti naudos ir projekto įgyvendinimo sąnaudų, išreikštų pinigais, skirtumas);

3.5. vertina pagrindines projekto įgyvendinimo rizikas, numato jų valdymo veiksmus;

3.6. atlieka projekto įgyvendinimo jautrumo analizę – nustato, kokį poveikį projekto įgyvendinimo grynajai esamai vertei daro sąnaudų ir naudos pokyčiai;

3.7. pateikia išvadą dėl konkretaus žemės sklypo tinkamumo projektui įgyvendinti“.

53.       Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžią reglamentuoja Taisyklių II skyrius, kuriame įtvirtinta, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, be kita ko, gali būti pradedama suinteresuotos institucijos prašymu (Taisyklių 5.1 p.). Pagal Taisyklių 6 punktą, suinteresuota institucija teritoriniam padaliniui prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikia automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą, jame nurodo prašymą teikiančio subjekto pavadinimą ir duomenis, Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą žemės paėmimo visuomenės poreikiams tikslą, trumpai apibūdina teritoriją, kurioje prašoma paimti žemę visuomenės poreikiams. Suinteresuota institucija kartu su prašymu, be kita ko, turi pateikti: vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą (Taisyklių 6.1 p.); aiškinamąjį raštą ir Taisyklių 2 punkte nurodytą bei šiame punkte nustatytu atveju parengtą jo priedą (Taisyklių 6.4 p.). Taisyklių 6.4 punkte detalizuota, kad aiškinamajame rašte turi būti nurodyti konkretūs tikslai, kuriems numatoma naudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę, o Taisyklių 2 punkte nurodytame aiškinamojo rašto priede – Taisyklių 3 punkte nurodyta sąnaudų ir naudos analizė, taip pat pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo ir konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, pagrįstas šios sąnaudų ir naudos analizės rezultatais ir visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais; konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo ir konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, pagrįstas sąnaudų ir naudos analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, gali būti sudedamoji vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis; aiškinamasis raštas ir Taisyklių 2 punkte nurodytas jo priedas neteikiami, kai žemę visuomenės poreikiams paimti reikia įstatymui tiesiogiai įgyvendinti.

54.       Taisyklių 8 punktas nustato, kad tuo atveju, kai žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradedama pagal Taisyklių 5.1 papunktį (išskyrus Taisyklių 10.1 papunktyje nurodytą atvejį), teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo suinteresuotos institucijos pateikto prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo išnagrinėja prašymą, su juo pateiktus dokumentus ir nustatęs, ar paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas atitinka Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, o prašymas – šio įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, NŽT vadovui teikia vieną iš pasiūlymų: pasiūlymą dėl sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priėmimo, jeigu paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas atitinka bent vieną iš Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų, o prašymas – šio įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus (Taisyklių 8.1 p.); pasiūlymą dėl sprendimo nepradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros priėmimo, jeigu paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų, o prašymas – šio įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų arba nepateiktas bent vienas iš Taisyklių 6 punkte nurodytų dokumentų ar duomenų (Taisyklių 8.2 p.). Pagal Taisyklių 8.1 papunktį, kartu su pasiūlymu dėl sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priėmimo pateikiami: žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto, kuris turi būti rengiamas, kai paimami žemės sklypai nesuprojektuoti specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose (toliau – ir projektas), teritorijos ribų planas, į kurį įtraukiami visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai ir (ar) žemės sklypai, kurių dalį reikia paimti visuomenės poreikiams, ir (ar) žemės sklypai, kurie jų arba jų dalies paėmimo visuomenės poreikiams tikslais turės būti pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti ar perdalyti), laisvos valstybinės žemės, kuri ribojasi su paimamais visuomenės poreikiams privačios žemės sklypais ar įsiterpusi tarp jų, plotai, kurių reikia visuomenės poreikiams tenkinti ir (ar) kuriuose gali būti formuojami už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus suteiktini valstybinės žemės sklypai (Taisyklių 8.1.1 p.); dokumentai ir duomenys, nurodyti Taisyklių 6 punkte (Taisyklių 8.1.2 p.); NŽT vadovo įsakymo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios projektas (Taisyklių 8.1.3 p.). NŽT vadovas gautus Taisyklių 8.1 arba 8.2 papunkčiuose nurodytus dokumentus per 10 darbo dienų išnagrinėja ir priima motyvuotą sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba jos nepradėti (Taisyklių 9 p.).

55.       Taisyklių 16 punktas nustato, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo ir jame esančių statinių ir (ar) įrenginių (jeigu žemės sklypas užstatytas) rinkos vertė ir savininko ir (ar) naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, apskaičiuojami vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsniu ir Taisyklėmis. Toliau Taisyklių III skyriuje įtvirtintos nuostatos, detalizuojančios visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertinimą, o šių Taisyklių IV skyrius reglamentuoja sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimą. Pagal pastarajame skyriuje įtvirtintą Taisyklių 28 punktą, sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams priimamas Žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. NŽT vadovo sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, be kita ko, nurodoma: žemės paėmimo visuomenės poreikiams tikslai (Taisyklių 29.1 p.); kiekvieno paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo rinkos vertė, nurodyta turto vertinimo ataskaitoje (Taisyklių 29.2 p.); su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis (Taisyklių 29.3 p.); visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo kadastro duomenys (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas, plotas, kadastro numeris, adresas) (Taisyklių 29.4 p.); atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą būdas (Taisyklių 29.7 p.) ir kt. Teritorinis padalinys, NŽT vadovui priėmus sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams, atlieka veiksmus, nurodytus Žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalyje (Taisyklių 32 p.). Jeigu žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją sutartis nesudaroma, laikoma, kad tarp suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito žemės naudotojo yra ginčas, kuris turi būti sprendžiamas Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka (Taisyklių 35 p.). Taisyklių IV skyriuje, reglamentuojančiame sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimą, taip pat įtvirtinti ginčo šalių akcentuojami Taisyklių 34.1 ir 34.2 punktai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, kai paimamas ne visas žemės sklypas ir jame esantys statiniai ir (ar) įrenginiai (jeigu žemės sklypas užstatytas), o tik dalis nurodyto nekilnojamojo turto ir tas nekilnojamasis turtas bendrosios nuosavybės teise priklauso keliems asmenims.

56.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, pabrėžiama, kad savivaldybės taryba, spręsdama dėl nuosavybės paėmimo, turi vadovautis visuomenės bei jos narių teisėtų interesų pusiausvyros išlaikymo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-699-822/2020). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teisinis reguliavimas suponuoja, jog visuomenės poreikiams paimama tik tiek privačios žemės, kiek yra būtina konkretaus objektyviai egzistuojančio visuomenės poreikio patenkinimui. Tai inter alia (be kita ko) įtvirtinta Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje, kurioje reikalaujama pagrįsti ne tik tą konkretų objektyviai egzistuojantį visuomenės poreikį paimti privačią žemę, bet ir tai, kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Atsižvelgęs į tai, taip pat įvertinęs Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl nuosavybės teisių apsaugos bei pareigos užtikrinti sąžiningą individo ir visuomenės interesų pusiausvyrą, kad būtų laikomasi proporcingumo principo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog projektą įgyvendinanti institucija ne tik kad neturi diskrecijos nuspręsti paimti visą ar dalį privačios žemės sklypo visuomenės poreikiams, tačiau, priešingai, iš Konstitucijos ir įstatymų projektą įgyvendinančiai institucijai kyla pareiga kuo mažiau intervuoti į privačią nuosavybę, kad būtų užtikrinta sąžininga individo ir visuomenės interesų pusiausvyra, kad asmuo nepatirtų neproporcingos ir perdėtos naštos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5311-415/2019).

57.       Pagal Žemės įstatyme ir jį lydinčiuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą NŽT direktorius, išnagrinėjęs jam pagal teisės aktus privalomus pateikti duomenis, priima sprendimą visuomenės poreikiams paimti: 1) visą arba 2) dalį žemės sklypo (sklypų). Vienokio ar kitokio pobūdžio NŽT sprendimas privalo būti priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, laikantis visų privalomų procedūrinių reikalavimų, o sprendimas – visuomenės poreikiams paimti visą ar dalį žemės sklypo – privalo būti pagrįstas, ir šis pagrindimas privalo atitikti sprendimu padarytą išvadą dėl konkrečios sklypo dalies (viso sklypo) paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2360-438/2016). Tačiau spręsti, kokio dydžio sklypas turi būti paimtas visuomenės poreikiams, nėra teismo kompetencija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5130-1062/2019).

58.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra akcentuota, kad žemė visuomenės poreikiams gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos, kai tai yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose – specialiuosiuose ar detaliuosiuose planuose. Taigi, pirmiau turi būti atliekamas atitinkamos teritorijos planavimas ir, tik nustačius poreikį dėl tam tikro nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams specialiajame ar detaliajame plane, pradedama to turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2151-602/2016). Tačiau teisės aktai imperatyviai nenumato kokių nors konkretesnių teritorijų planavimo sprendinių, kurie turėtų būti įtvirtinti detaliajame plane siekiant žemės sklypus paimti visuomenės poreikiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1732-858/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad, nesant ginčo dėl teritorijų planavimo dokumento, negali būti vertinamas galiojančio teritorijų planavimo dokumento (detaliojo, specialiojo plano) teisėtumas, ir teisėjų kolegija negali tirti aplinkybių, kodėl jame numatyti būtent vieni ar kiti sprendiniai. Be to, pažymima, kad teritorijų planavimo dokumento rengimas apima tam tikrus etapus, kurių metu užtikrinamas teritorijų planavimo viešumas ir suinteresuotai visuomenei yra sudaromos galimybės dalyvauti teritorijų planavimo dokumento svarstyme, teikti siūlymus dėl jo sprendinių ir juos ginčyti (Teritorijų planavimo įstatymo 31–38 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2486/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1578/2014; 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-564/2014).

59.       Kita vertus, nurodytos aplinkybės nepaneigia pareigos tinkamai įvertinti egzistuojančias alternatyvas ir aiškiai bei išsamiai objektyviais duomenimis pagrįsti konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą šio instituto taikymo išimtinumo kontekste. Kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, šio pobūdžio ginčuose yra vertinama, ar egzistuoja kitos alternatyvos, t. y. galimybė užtikrinti visuomenės poreikį nepaimant privačios nuosavybės, kadangi Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatytą žemės sklypo paėmimo išimtinumą pagrindžia būtent tai, jog konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas ginčo žemės sklypas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1578/2014). Remiantis Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalies nuostata, konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti tiek sudedamoji detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis, tiek parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su detaliuoju planu ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu. Taigi, nagrinėjamu atveju ne vien detalieji planai nulemia visuomenės poreikių konkretiems žemės sklypams vertinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2444-492/2017).

60.       Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalį, sąnaudų ir naudos analizė turi būti atlikta tam, kad žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija pagrįstų konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą bei tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo būtinumą. Taisyklių 3.7 punkte nustatyta, kad suinteresuota institucija, atlikdama sąnaudų ir naudos analizę, pateikia išvadą dėl konkretaus žemės sklypo tinkamumo projektui įgyvendinti. Tai reiškia, jog Taisyklių 3.1–3.6 punktuose nurodyta sąnaudų ir naudos analizės atlikimo tvarka iš esmės yra skirta tam, kad nuspręsti dėl konkretaus žemės sklypo paėmimo būtinumo konkrečiam, objektyviai egzistuojančiam visuomenės poreikiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5130-1062/2019).

61.       Kiek tai susiję su bendrąja nuosavybe, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, nesant sklypo atidalijimo iš bendro naudojimo, nėra pagrindo vertinti, kuri paimamo žemės sklypo dalis tiesiogiai gali lemti pareiškėjo teises. Atsakovas turi teisę pripažinti poreikį tik daliai sklypo, jei toks poreikis yra, o ne visam sklypui, nors jis yra ir vientisas, kadangi vėlesnėse žemės paėmimo procedūrose, remiantis Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalimi, turi būti atliekamas privačios ir (ar) valstybinės žemės padalijimas, suformuojant atskirą žemės sklypą, paimamą visuomenės poreikiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1578/2014).

62.       Nors dalyje pacituotų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtų bylų buvo sprendžiami klausimai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, jose suformuluoti išaiškinimai ir dėl šioje byloje taikytinų Žemės įstatymo bei Taisyklių nuostatų, todėl šie išaiškinimai yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju.

 

Dėl galimybės priimti sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, nesant nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos

 

63.       Kaip minėta, pareiškėjai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju atsakovas galėjo priimti ginčijamą Įsakymą, kuriuo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, nesant nustatytai naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarkai. Pasak pareiškėjų, nesant identifikuotai konkrečiai paimamai Žemės sklypo daliai, nėra įmanoma apskaičiuoti teisingą atlyginimą asmeniui už visuomenės poreikiams paimamą jo turtą, atsižvelgiant į individualias šio turto savybes. Pareiškėjai teigia, kad pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, kol nėra nustatyta naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarka, šiuo atveju neleidžia ir Taisyklių 34.1 bei 34.2 punktų nuostatos, kadangi jos reglamentuoja atvejus, kai žemės sklypas savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ginčijamu Įsakymu paimama tik Žemės sklypo dalis, kuri pareiškėjams, kaip sutuoktiniams, priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

64.       Nurodytu aspektu, visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šio sprendimo 45–55 punktuose pacituotą ginčui aktualų teisinį reguliavimą, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra susideda iš kelių etapų, o sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą yra tik vienas iš jų, kuriuo pradedama minėta procedūra. Tik po to, kai NŽT vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir pasibaigia šio sprendimo apskundimo terminas, o jeigu toks sprendimas buvo apskųstas, – įsiteisėja administracinio teismo sprendimas netenkinti skundo dėl NŽT vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, sekančiame etape Žemės įstatymo 48 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės bei kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita (Žemės įstatymo 46 str. 7 d.). Atitinkamai visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai, apskaičiuoti Žemės įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, bei jų atlyginimo būdas nurodomi būtent NŽT vadovo sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams (Žemės įstatymo 46 str. 8 d.; Taisyklių 29 p.), t. y. tik vėlesniame aptariamos procedūros etape priimame sprendime, o ne sprendime pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, kurį šiuo atveju ginčija pareiškėjai.

65.       Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, susiję su atlyginimu už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą (jo dalį), nagrinėjamoje byloje sprendžiant ginčą dėl NŽT vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nevertintini ir nesudaro pagrindo spręsti, jog ginčijamas atsakovo Įsakymas negalėjo būti priimtas, prieš tai nesant nustatytos naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarkos. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ginčo šalių procesiniuose dokumentuose akcentuojami Taisyklių 34.1 ir 34.2 punktai yra įtvirtinti Taisyklių IV skyriuje, kaip minėta, reglamentuojančiame būtent sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimą, t. y. kitą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapą, kuris pradedamas tik pasibaigus NŽT vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą apskundimo terminui, o jeigu toks sprendimas buvo apskųstas, – įsiteisėjus administracinio teismo sprendimui netenkinti skundo dėl tokio NŽT vadovo sprendimo. Taigi minėti Taisyklių punktai nagrinėjamu atveju sprendžiant ginčą dėl ankstesniame etape priimto sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą netaikytini ir atitinkamai šioje byloje nevertintinos pareiškėjų abejonės dėl galimo šių punktų prieštaravimo Žemės įstatymo nuostatoms. Kita vertus, kartu pabrėžtina, kad nors pareiškėjai akcentuoja, jog jiems, kaip sutuoktiniams, ginčo Žemės sklypo dalis priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ginčijamu atsakovo Įsakymu buvo nuspręsta pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą dėl visos pareiškėjams, kaip bendraturčiams, priklausančios šio sklypo dalies (kadangi visas ginčo Žemės sklypo plotas pripažintas reikalingu visuomenės poreikiams), o Taisyklių 34.1 ir 34.2 punktų prasme ši Žemės sklypo dalis pareiškėjams (bendrai) su Lietuvos Respublika priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

66.       Nurodytų argumentų pagrindu išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas NŽT Įsakymas galėjo būti priimtas nesant nustatytos naudojimosi Žemės sklypu tvarkos, todėl šiuo aspektu pareiškėjų apeliaciniame skunde keliamos abejonės nesudaro pagrindo jį naikinti. Nors pirmosios instancijos teismas, atmesdamas minėtus pareiškėjų argumentus, be kita ko, rėmėsi Taisyklių 34.2 punktu, kuris šioje byloje netaikytinas, teismo išvada dėl galimybės atsakovui priimti sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, nesant nustatytos naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarkos, yra teisėta ir pagrįsta, todėl ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

 

Dėl pareigos pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas

 

67.       Pareiškėjai, apeliaciniame skunde nesutikdami, kad nagrinėjamu atveju visuomenės poreikis išplėsti Ligoninę negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas ginčo Žemės sklypas (pareiškėjams priklausanti jo dalis), teigia, jog nebuvo tinkamai įvertintos kitos egzistuojančios alternatyvos Ligoninės plėtrai nepaimant privačios pareiškėjų nuosavybės. Taigi, pareiškėjai iš esmės neginčija, kad šiuo atveju objektyviai egzistuoja konkretus visuomenės poreikis išplėsti Ligoninę, tačiau nesutinka, jog šiam poreikiui įgyvendinti yra būtina paimti visuomenės poreikiams pareiškėjų Žemės sklypo dalį.

68.       Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju susiduria skirtingi Konstitucijos saugomi interesai – asmenų teisės į nuosavybę apsauga ir visuomenės poreikio į tinkamą sveikatos priežiūrą (šių paslaugų plėtrą) tenkinimas, kuris atitinka viešąjį interesą. Tačiau šios konstitucinės vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas (visuomenės poreikis) – negali būti priešinamos, o būtina užtikrinti teisingą jų pusiausvyrą. Tai, be kita ko, pagrindžia iš Konstitucijos ir įstatymų kylantis žemės paėmimo visuomenės poreikiams instituto taikymo išimtinumas.

69.       Iš šio sprendimo 40–48, 51–54 ir 56–60 punktuose aptarto teisinio reguliavimo bei pacituotos teismų jurisprudencijos matyti, jog nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams iš esmės galimas tik tuo atveju, kai minėti poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tas konkretus nuosavybės objektas, t. y. kitų alternatyvų nėra arba jų įgyvendinimas būtų akivaizdžiai neracionalus, neproporcingas siekiamiems tikslams. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu ir valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos NŽT teritoriniam padaliniui prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti ne tik tai, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja, bet ir tai, kad šis poreikis objektyviai negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, kitaip tariant – privalo pagrįsti tam konkrečiam objektyviai egzistuojančiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo būtinumą. Šiuo tikslu teisės aktuose nustatyta tvarka atliekama sąnaudų ir naudos analizė, būtent kurios rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo bei racionalumo principais ir turi būti pagrįstas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas – objektyvių galimybių nebuvimas kitomis prieinamomis (proporcingomis) priemonėmis, t. y. konkretaus visuomenės poreikio tenkinimo alternatyvomis, užtikrinti tokius visuomenės poreikius nepaimant tam tikro konkretaus privačios nuosavybės objekto.

70.       Žemės paėmimo visuomenės poreikiams išimtinumas ir konstitucinis socialinės darnos imperatyvas bei konstituciniai teisingumo, protingumo, proporcingumo principai suponuoja, kad prieš pradedant žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą privaloma itin kruopščiai įvertinti būtinumą paimti tą konkretų žemės sklypą (ar jo dalį). Konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, yra svarbi žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros dalis, kadangi jau NŽT vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą sukelia savininko teisių ribojimo teisines pasekmes, nes nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti) (Žemės įstatymo 46 str. 5 d.). Todėl kiekvienu individualiu atveju turi būti nustatyta, kad kitų alternatyvų nėra arba jų įgyvendinimas būtų akivaizdžiai neracionalus (neproporcingas) ir visuomenės poreikis nepaėmus to konkretaus privačios nuosavybės objekto negalėtų būti įgyvendintas. Atitinkamai, išnagrinėjus prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, NŽT vadovas sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priima tik tuo atveju, jeigu, be kita ko, yra pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas minėta sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais (Žemės įstatymo 46 str. 2 d.).

71.       Siekiant užtikrinti tinkamą paimamo žemės sklypo savininko teisių bei teisėtų interesų ir visuomenės (viešųjų) poreikių pusiausvyrą, itin svarbu išsamiai motyvuoti šio proceso metu priimamus sprendimus, kad visiems suinteresuotiems asmenims būtų aiškūs jų priėmimo motyvai, todėl pradedant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą būtina išsamiai ir visapusiškai pagrįsti, kad egzistuojantys visuomenės poreikiai, kuriems siekiama paimti konkretų žemės sklypą (jo dalį), objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tas konkretus nuosavybės objektas, įvertinant priimtinas (galimas) alternatyvas bei tokį vertinimą pagrindžiant objektyviais duomenimis. Juolab kad vėlesniuose žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapuose, t. y. teismui priėmus sprendimą, jog toks poreikis egzistuoja ir negalės būti patenkintas nepaėmus atitinkamo sklypo (jo dalies), arba per nustatytą terminą neapskundus NŽT sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, konkretaus visuomenės poreikio egzistavimas nebegali būti ginčijamas (Žemės įstatymo 46 str. 6 d.). Taigi nurodyta sąnaudų ir naudos analizė pradedant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nėra tik formalus aktas.

72.       Pagal Taisyklių 3.1 punktą suinteresuota institucija, atlikdama sąnaudų ir naudos analizę, numato kitas konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams galimybes, iš jų – kitų žemės sklypų paėmimas visuomenės poreikiams (jeigu tokia galimybė yra) ir esamos situacijos (status quo) išsaugojimas, kai žemės sklypas nepaimamas visuomenės poreikiams. Iš lingvistinės šios normos formuluotės bei sąnaudų ir naudos analize siekiamų tikslų seka, kad kitų žemės sklypų paėmimas visuomenės poreikiams (jeigu tokia galimybė yra) ir esamos situacijos (status quo) išsaugojimas yra tik vienos iš galimų alternatyvų konkrečiam visuomenės poreikiui patenkinti, tačiau tai nėra vienintelės alternatyvos. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, iš konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų bei žemės paėmimo visuomenės poreikiams išimtinumo, kyla pareiga įvertinti ir kitas racionalumo požiūriu priimtinas alternatyvas, siekiant užtikrinti tinkamą individo ir visuomenės interesų pusiausvyrą. Be to, pabrėžtina, kad Taisyklių 3.1 punkto prasme esamos situacijos (status quo) išsaugojimas, t. y. galimybė patenkinti konkretų visuomenės poreikį nepaimant privataus žemės sklypo visuomenės poreikiams, tokioje kaip šioje byloje nagrinėjama situacijoje nereiškia, kad pastarosios alternatyvos atveju apskritai nieko neturi būti daroma (šiuo atveju – nevykdoma Ligoninės plėtra), o inter alia suponuoja poreikį įvertinti galimybę vykdyti Ligoninės plėtrą esamoje, Lietuvos Respublikai priklausančioje ir NŽT patikėjimo teise valdomoje bei panaudos pagrindu Ligoninei naudotis perduotoje ginčo Žemės sklypo dalyje (nepaimant pareiškėjams priklausančios Žemės sklypo dalies).

73.       Vadovaujantis Taisyklių 3.3 punktu, suinteresuota institucija, atlikdama sąnaudų ir naudos analizę, turi apskaičiuoti ir palyginti konkretaus visuomenės poreikio tenkinimo ir žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros atlikimo bei Taisyklių 3.1 punkte nurodytų galimybių (alternatyvų) sąnaudas ir naudą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad vien tai, jog paimant konkrečiam visuomenės poreikiui privačią nuosavybę šis visuomenės poreikis galėtų būti įgyvendintas ekonomiškai mažesnėmis sąnaudomis, savaime nepagrindžia tokios nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo, ypač, kai tokių sąnaudų skirtumas analizuojamų alternatyvų, nereikalaujančių privačios nuosavybės paėmimo, atžvilgiu nėra ženklus. Šiuo aspektu turi būti vertinamas taikomų priemonių (privačios nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams ir kitų galimų alternatyvų) bei šiomis priemonėmis siekiamo tikslo (visuomenės poreikio tenkinimo) proporcingumas. Priešingu atveju nebūtų laikomasi iš Konstitucijos ir įstatymų projektą įgyvendinančiai institucijai kylančios pareigos užtikrinti kuo mažesnę intervenciją į privačią nuosavybę, ir nebūtų užtikrinta sąžininga individo bei visuomenės interesų pusiausvyra, kad asmuo nepatirtų neproporcingos ir perdėtos naštos. Kita vertus, neatmestina, kad esant ženkliam skirtumui tarp žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir kitų galimų alternatyvų įgyvendinimo kaštų, kai nepaimant privačios nuosavybės kitų alternatyvų įgyvendinimas siekiamo tikslo atžvilgiu taptų akivaizdžiai neracionalus, galėtų būti daroma išvada, jog yra būtina paimti tą konkretų privačios nuosavybės objektą (ar jo dalį) visuomenės poreikiams, t. y. toks privačios nuosavybės paėmimas atitiktų proporcingumo principo reikalavimus.

74.       Pagal Taisyklių 2 punktą sąnaudų ir naudos analizė gali būti sudedamoji teritorijos, kurioje prašoma paimti žemę visuomenės poreikiams, vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba parengiama kaip atskiras dokumentas – Taisyklių 6.4 papunktyje nurodyto suinteresuotos institucijos kartu su prašymu paimti žemę visuomenės poreikiams NŽT teritoriniam padaliniui pateikiamo aiškinamojo rašto priedas. Atitinkamai nagrinėjamu atveju tam tikra alternatyvų analizė (be kita ko, finansinė, ekonominė ir rizikos) buvo atlikta Galimybių studijoje, kuria remiamasi tiek Detaliojo plano aiškinamajame rašte, tiek Analizėje. Taigi šiuo atveju išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ginčo Žemės sklypo (pareiškėjams priklausančios dalies) paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizės, sprendžia, kad Galimybių studija, kaip sudedamoji Detaliojo plano (aiškinamojo rašto) dalis, ir Analizė vertintinos kompleksiškai.

75.       Galimybių studijoje vertintos penkios alternatyvos: 1) nulinė alternatyva, t. y. situacija, kai projektas neįgyvendinamas ir nieko nedaroma (toliau – ir Alternatyva Nr. 1); 2) Ligoninės veiklos tobulinimas (pagal projekto apimtį) Petrašiūnų skyriuje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Alternatyva Nr. 2); 3) Ligoninės veiklos tobulinimas (pagal projekto apimtį) Vičiūnų skyriuje (duomenys neskelbtini), t. y. ginčo Žemės sklype (toliau – ir Alternatyva Nr. 3); 4) Ligoninės veiklos tobulinimas (pagal projekto apimtį) Panemunės skyriuje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Alternatyva Nr. 4); 5) Ligoninės veiklos tobulinimas (pagal projekto apimtį) kitoje teritorijoje, nesusijusioje su šiuo metu Ligoninės naudojamu turtu, dar neidentifikuotame potencialiame žemės sklype Kauno m. savivaldybės teritorijoje (toliau – ir Alternatyva Nr. 5).

76.       Dėl Alternatyvos Nr. 1 pabrėžtina, kad ši alternatyva, kaip esamos situacijos (status quo) išsaugojimas, nagrinėjamu atveju buvo nepagrįstai susiaurinta tik iki projekto neįgyvendinimo apskritai, t. y. Ligoninės plėtros nevykdymo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad apibūdinant esamą situaciją Galimybių studijoje išdėstytos aplinkybės, kurios atkartotos ir Analizėje, jog „nėra galimybių praplėsti paslaugų teikimo apimtį, optimizuojant turimas patalpas – esamas patalpų išplanavimas to atlikti neleidžia (pvz., be esminio perplanavimo, reikalaujančio rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbų, negali būti sumažintos bendrojo naudojimo patalpos, įrengiant kelias palatas <...>. Ligoninė turi nenaudojamų statinių savo skyrių teritorijose, tačiau šie statiniai yra menkaverčiai, nešildomi, pagalbinio ūkio ar pan., todėl negali būti tiesiogiai naudojami paslaugų teikimui. <...> paslaugų teikimo veikla vykdoma 2 pastatuose“. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad tiek Galimybių studijoje, tiek Analizėje iš esmės pripažįstama, jog Ligoninės plėtra yra galima rekonstruojant ir (ar) kapitaliai remontuojant turimas patalpas, įskaitant šiuo metu nenaudojamus pastatus, o galbūt jų vietoje statant naujus. Tai iš dalies patvirtina ir Detaliojo plano sprendiniai bei Detaliojo plano aiškinamasis raštas, iš kurių matyti, jog iš ginčo Žemės sklype įregistruotų 22 pastatų, iš kurių šiuo metu paslaugų teikimo veikla vykdoma tik 2 pastatuose, rekonstruoti numatoma 9 pastatus, o 13 pastatų (įskaitant visus 5 pareiškėjams priklausančius pastatus) numatoma griauti ir planuojama statyti 3 naujus pastatus. Taigi, visuomenės poreikiams paimami pareiškėjams priklausantys Statiniai taip pat nebūtų tiesiogiai naudojami Ligoninės paslaugų teikimui. Nors analizuojant kitas alternatyvas buvo atliktas tam tikras vertinimas dėl galimybės Ligoninės plėtrą vykdyti rekonstruojant esamus arba statant naujus pastatus, tačiau toks vertinimas atliktas tik dėl galimybės Ligoninės plėtrą šiuo būdu vykdyti atskirai kuriame nors viename iš jos skyrių ir nei Galimybių studijoje, nei Analizėje išsamiau iš esmės nebuvo vertinama galimybė vykdyti Ligoninės plėtrą kompleksiškai, t. y. išskaidant ją keliuose skyriuose (ne tik ginčo Žemės sklype), optimizuojant jos turimas patalpas bei pastatus (pvz., rekonstrukcijos ir (ar) kapitalinio remonto darbų metu pritaikant juos Ligoninės poreikiams) ir (ar) turimuose žemės sklypuose kartu statant naujus pastatus. Byloje nėra duomenų, kad šia prasme nagrinėjamu atveju būtų atlikta visapusiška sąnaudų bei naudos analizė dėl galimybės praplėsti Ligoninės paslaugų teikimo apimtį, nepaimant pareiškėjų privačios nuosavybės.

77.       Vertinant Alternatyvą Nr. 2 Galimybių studijoje nurodyta, kad 2018 metais buvo rengti projektiniai pasiūlymai dėl naujo pastato statybos Ligoninės veiklos plėtrai Petrašiūnų skyriuje esamo sklypo ribose. Atlikta analizė parodė galimybę plėtoti paslaugas šiame žemės sklype, statant naują pastatą prie šiuo metu veikiančio. Buvo suformuotos galimybės plėtoti Ligoninės veiklą 168 lovomis, statant 4 aukštų pastatą, sujungiant jį su esamu pastatu. Vis dėlto, Galimybių studijoje pažymėta, kad projektuojamo pastato plotas didesnis, nei esamo sklypo ribos, todėl atsirastų poreikis papildomai prijungti dalį kito besiribojančio sklypo, tačiau iš bylos duomenų netgi nėra aišku, koks tai sklypas – privatus ar ne. Be to, Galimybių studijoje nurodyta, kad atsirastų poreikis didinti parkavimo vietų skaičių požemine automobilių stovėjimo vietų aikštele bei aplinkinių sklypų sąskaita, įrengti rūsio dalį techninėms patalpoms ir pan. erdvėms. Šiuo aspektu pabrėžiama, jog nagrinėjant tokias galimybes buvo sulaukta vietos bendruomenės klausimų dėl parkavimo vietų ir privažiavimo galimybių sprendimo, kadangi tokie sprendiniai išeina už esamo ir projektuojamo sklypo ribų. Taip pat, įvertinus požeminės aikštelės dalies statybos brangumą (1 452 000 Eur), buvo atsisakyta toliau vystyti šią idėją. Kaip matyti iš Galimybių studijoje atliktos projekto alternatyvų finansinės analizės, pastaroji aplinkybė iš esmės lėmė, kad Alternatyvos Nr. 2, lyginant ją su Alternatyvomis Nr. 3 ir Nr. 4, bendra investicijų vertė yra maždaug trečdaliu didesnė, tačiau nepateiktas vertinimas, ar šis skirtumas tarp pasirinktos ir egzistuojančių kitų alternatyvų įgyvendinimo kaštų laikytinas tokiu reikšmingu, kad leistų daryti pagrįstą išvadą, jog paimant pareiškėjų privačią nuosavybę būtų užtikrinamas proporcingumo principo laikymasis – tinkama pusiausvyra tarp pareiškėjų ir visuomenės interesų.

78.       Galimybių studijoje Alternatyva Nr. 3 analizuota vertinant dvi subalternatyvas – naujo pastato statybą Vičiūnų skyriuje, t. y. ginčo Žemės sklype, arba esamo pastato rekonstrukciją (patalpų perplanavimas, aukštingumo didinimas). Pirmosios subalternatyvos atžvilgiu nurodyta, kad statant naują pastatą prie šiuo metu esančių pastatų (tam griaunant dalį nenaudojamų pastatų) itin padidėtų sklypo užstatymo intensyvumas, t. y. sumažėtų sklypo galimybės talpinti papildomas automobilių stovėjimo vietas (pagal Detaliojo plano aiškinamąjį raštą automobilių stovėjimo vietų poreikis po Ligoninės plėtros būtų 120 vnt.), taip pat sumažėtų vietos pacientų pasivaikščiojimui lauke. Atsižvelgiant į tai, Galimybių studijoje nurodyta, kad šiuo atveju būtina prie esamo sklypo formuoti ir prijungti papildomą žemės sklypą. Tačiau Galimybių studijoje šis vietos automobilių parkavimui ir pacientų pasivaikščiojimui lauke sumažėjimas plačiau nedetalizuojamas bei nenurodyta, kad šiuo atveju apskritai neliktų galimybės (nors ji ir sumažėtų) talpinti reikiamą skaičių automobilių stovėjimo vietų ir (ar) neliktų vietos pacientų pasivaikščiojimui, todėl visuomenės poreikis išplėsti Ligoninę, nepaimant pareiškėjų privačios nuosavybės, dėl to objektyviai negalėtų būti patenkintas. Iš Galimybių studijos taip pat nematyti, kad pastarosios alternatyvos atveju buvo vertinama galimybė spręsti automobilių parkavimo klausimą, pavyzdžiui, gretimose teritorijose (pvz., įrengiant stovėjimo vietas (duomenys neskelbtini), su kuria ribojasi ginčo Žemės sklypas), įrengti daugiaaukštę ar požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kaip tai buvo daroma Alternatyvos Nr. 2 atveju, ar kad tai reikšmingai padidintų šios alternatyvos įgyvendinimo kaštus ir dėl to Ligoninės plėtra nepaimant pareiškėjų privačios nuosavybės objektyviai nebūtų galima (būtų akivaizdžiai neracionali). Šiuo aspektu kartu parėžtina, kad pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 patvirtintą Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (pagrindinį brėžinį) ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196 patvirtintą šio plano korektūrą specializuotų kompleksų zonoje, kuriai priskiriamas tiek ginčo Žemės sklypas, tiek Panemunės skyriaus (Alternatyva Nr. 4) sklypas, užstatymo intensyvumas bendruoju planu nereglamentuojamas, o nustatomas aktualiais teritorijų planavimą ir statybą reglamentuojančiais teisės aktais pagal konkrečią situaciją, maksimalus aukštis nustatytas Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialiajame plane. Atitinkamai Detaliuoju planu ginčo Žemės sklype buvo padidintas užstatymo tankis ir iš dalies padidintas maksimalus leistinas užstatymo aukštis, o užstatymo intensyvumas nustatytas – 0,7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 39 dalimi, užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu, todėl pagal Lietuvos Respublikai šiuo metu priklausančios ir Ligoninei perduotos ginčo Žemės sklypo dalies plotą (10 235 kv. m), t. y. nepaimant pareiškėjų privačios nuosavybės, maksimalus pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrasis plotas, siekiant išplėsti Ligoninės veiklą Vičiūnų skyriuje ir prie esamų 90 lovų papildomai įrengiant 240 lovų, galėtų būti net 7 164,5 kv. m, kai Galimybių studijoje nurodytas Panemunės skyriaus gydomajame korpuse, kuriame yra 205 lovos, bendras pastatų plotas, palyginimui, yra 3 647,67 kv. m.

79.       Antrosios Alternatyvos Nr. 3 subalternatyvos atžvilgiu Galimybių studijoje nurodyta, kad pastato rekonstrukcijos, perplanuojant patalpas ir iš esmės didinant naudojamą plotą (pvz., aukštutinio priestato statyba, dalį esamo pastato rekonstruojant ir didinant jo aukštingumą / plotą), metu turės būti sprendžiamos paslaugų organizavimo problemos darbų vykdymo metu, kadangi dalis pacientų negalės naudotis rekonstruojamomis patalpomis. Situaciją apsunkins ir tai, kad rekonstrukcija apims inžinerinių komunikacijų plėtrą, todėl rekonstrukcijos metu bent dalį laiko pastatams teks riboti kai kurių išteklių tiekimą (pvz., elektrą, vandenį ar pan.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši argumentacija taikytina ir paimant iš pareiškėjų ginčo Žemės sklypo dalį bei Statinius ir vykdant statybas pagal Detaliojo plano sprendinius – kaip matyti iš Detaliojo plano aiškinamojo rašto, numatoma perkloti, pavyzdžiui, dalį vandentiekio ir nuotekų tinklų, kurie kliudo naujų pastatų statybai, taip pat techninio projekto rengimo metu būtų projektuojami nauji arba paliekami esami elektros tinklai, atsižvelgiant į esamos transformatorinės perkėlimo / atnaujinimo vietą. Todėl šie argumentai savaime nepagrindžia būtinumo paimti visuomenės poreikiams pareiškėjų privačią nuosavybę. Juolab kad pačioje Galimybių studijoje akcentuojama, jog tokios rekonstrukcijos atveju teigiama pasekmė galėtų būti patalpų perplanavimas ir inžinerinių sistemų esminis atnaujinimas, kurie teoriškai galėtų prisidėti prie patalpų išlaikymo sąnaudų mažėjimo, o laiko atžvilgiu abi subalternatyvos galėtų būti įgyvendintos per tą patį laikotarpį. Vis dėlto, Galimybių studijoje nurodyta, kad galimų sutaupymų vertė negali būti tiksliau apskaičiuota be detalesnio techninio projektavimo. Šiuo aspektu Galimybių studijoje atkreipiamas dėmesys į tai, jog konkreti Alternatyvos Nr. 3 įgyvendinimo (statybos / rekonstrukcijos) galimybė galėtų būti nustatoma rengiant teritorijos planavimo dokumentą – sklypo detalųjį planą ir (arba) atliekant paslaugų plėtros įgyvendinimo techninį projektavimą, t. y. rengiant projektinius pasiūlymus / techninį projektą. Tačiau nagrinėjamu atveju vienas iš Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. A-2270 dėl Ligoninės Detaliojo plano rengimo nustatytų tikslų – būtent numatyti visuomenės poreikiams paimti ginčo Žemės sklypo dalį, todėl Detalusis planas buvo rengiamas konkrečiai pagal pirmąją subalternatyvą, neatliekant detalesnio rekonstrukcijos galimybių vertinimo sąnaudų ir naudos prasme. Byloje šiuo aspektu nėra pateikti netgi preliminarūs skaičiavimai, kurie leistų spręsti, jog antrosios subalternatyvos įgyvendinimas būtų akivaizdžiai neracionalus, taip pat nevertinta galimybė, pavyzdžiui, nurodytas subalternatyvas įgyvendinti kompleksiškai, t. y. vykdyti tiek naujo pastato (priestato) statybą šiuo metu Lietuvos Respublikai priklausančioje ir Ligoninei pagal panaudos sutartį perduotoje ginčo Žemės sklypo dalyje, tiek šioje sklypo dalyje kartu vykdyti esamų pastatų rekonstrukciją.

80.       Alternatyvos Nr. 4, kaip ir Alternatyvos Nr. 3, atveju buvo vertinamos dvi subalternatyvos, iš esmės nurodant tuos pačius argumentus (žr. šio sprendimo 78–79 p.). Dėl šios alternatyvos Galimybių studijoje nurodyta, kad įgyvendinant projektą Panemunės skyriaus veikla būtų išplečiama kiek daugiau nei dvigubai (šiuo metu – 205 lovos, po alternatyvos įgyvendinimo – esamos 205 lovos ir 240 palaikomojo gydymo bei slaugos, paliatyviosios pagalbos, dienos stacionaro lovų, taip pat papildančios paslaugos). Tuo tarpu Alternatyvos Nr. 3 įgyvendinimo atveju veikla būtų išplečiama net beveik 4 kartus (šiuo metu – 90 lovų, po alternatyvos įgyvendinimo – esamos 90 lovų ir 240 palaikomojo gydymo bei slaugos, paliatyviosios pagalbos, dienos stacionaro lovų, taip pat papildančios paslaugos). Taigi akivaizdu, kad Ligoninės plėtra Alternatyvos Nr. 3 atveju, lyginant ją su Alternatyva Nr. 4, būtų intensyvesnė, netgi ir paėmus visuomenės poreikiams pareiškėjams priklausančią ginčo Žemės sklypo dalį. Dėl Alternatyvos Nr. 4 Galimybių studijoje papildomai pabrėžiama, kad šiame žemės sklype (kuris, beje, visas priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise jį valdo NŽT, o pagal panaudos sutartį naudoja Ligoninė) esami statiniai apsupti gana tankaus ir brandaus žaliojo masyvo, todėl naujų statinių statyba paveiks mišką reikšminga dalimi. Tokie sprendimai gali neigiamai paveikti visuomenės bei aplinkos apsaugos organizacijų požiūrį, dėl to gali kilti grėsmė projekto įgyvendinimui. Vis dėlto, Galimybių studijoje akcentuojama, kad detalesni apribojimai gali būti iškelti tik rengiant priešprojektinius pasiūlymus, detalųjį planą ir (arba) formuojant projektavimo sąlygų sąvadą, tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad tai buvo daroma. Galimybių studijoje taip pat nurodyta, kad šiame žemės sklype yra 20 įregistruotų statinių (18 pastatų ir 2 kiti (kiemo) statiniai), iš kurių reali paslaugų teikimo veikla vykdoma vos keliuose pastatuose, dalinai naudojami garažo, sandėlio ir keli pagalbiniai ūkiniai pastatai, o kiti pastatai itin maži, menkaverčiai ir (ar) griautini, tačiau šiame sklype Ligoninei panaudos pagrindais perduoti ne visi pastatai (tik 12), kiti 6 pastatai (t. y. administracinis korpusas, 4 sandėliai ir šiltnamis) valdomi kitų subjektų (pagal VĮ Registrų centro duomenis visi jie priklauso uždarajai akcinei bendrovei). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Alternatyvos Nr. 3 atveju ne tik, kad ne visi pastatai, esantys ginčo Žemės sklype, panaudos pagrindais yra perduoti Ligoninei, bet netgi ir ne visas sklypas priklauso Lietuvos Respublikai, o Alternatyvos Nr. 4 atveju nepateikti jokie duomenys dėl poreikio paimti visuomenės poreikiams Panemunės skyriaus sklype esančią privačią nuosavybę ir (ar) vertinimas dėl tokio nuosavybės paėmimo sąnaudų ir naudos. Be to, atliekant finansinę analizę Galimybių studijoje visų alternatyvų atveju investicijomis nebuvo laikomos žemės įsigijimo ar kitokio perėmimo išlaidos, nors pagal Taisyklių 3.3.1 punktą, sąnaudų ir naudos analizės metu apskaičiuojant ir lyginant konkretaus visuomenės poreikio tenkinimo bei žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros atlikimo ir Taisyklių 3.1 punkte nurodytų alternatyvių galimybių sąnaudas bei naudą, prie projektui įgyvendinti būtinų išlaidų inter alia turi būti priskiriamos vertinamos žemės įsigijimo išlaidos. Tuo tarpu Analizėje sąnaudų ir naudos skaičiavimai atlikti kaip alternatyvą vertinant tik galimybę apskritai nevykdyti Ligoninės plėtros, o joje nurodyta pareiškėjams priklausančios ginčo Žemės sklypo dalies ir kito nekilnojamojo turto (ginčo Statinių) vertė, remiantis VĮ Registrų centro viešai skelbiamais nekilnojamojo turto vertinimo valstybės reikmėms duomenimis – iš viso 128 324 Eur. Atitinkamai Galimybių studijoje bendros projekto vertės skirtumas plėtojant Ligoninės veiklą pagal Alternatyvas Nr. 3 ir Nr. 4 sudaro tik 28 597,39 Eur, t. y. maždaug 4,5 karto mažesnis nei pareiškėjams priklausančios ginčo Žemės sklypo dalies ir Statinių vertė pagal VĮ Registrų centro vertinimą. Galimybių studijoje taip pat nurodyta, kad projektavimo požiūriu Panemunės skyriaus sklypas suformuotas ne itin „patogiai“, t. y. netaisyklinga forma, netiesios linijos ir pan., todėl sklypo išplanavimo analizė leidžia teigti, jog šios alternatyvos įgyvendinimo atveju būtina prie esamo sklypo formuoti ir prijungti papildomą žemės sklypą, tačiau iš Galimybių studijos netgi nėra aišku, koks tai sklypas – privatus ar ne, ir detaliau ši alternatyva nebuvo vertinama.

81.       Alternatyva Nr. 5 Galimybių studijoje buvo vertinama, pirma, vykdant turimų Savivaldybės valdomų apleistų statinių konversiją, rekonstruojant nenaudojamus pastatus ar kitus statinius, antra, vykdant „plyno lauko“ investiciją, t. y. naujo pastato statybą žemės sklype, kuriame nėra pastatų. Nurodyta, kad pirmuoju atveju itin tikėtinas sklypo paskirties keitimas, kuris gali užtrukti arba būti negalimas pagal bendrąjį planą, o antruoju atveju gali prireikti didesnių investicijų į žemės sklypo formavimą bei kitus parengiamuosius darbus, pavyzdžiui, tiesiant komunikacines sistemas iki artimiausių magistralinių sistemų. Be to, infrastruktūra neturėtų būti geografiškai nutolusi nuo esamų Ligoninės padalinių, nes priešingu atveju didėja administravimo ir valdymo, personalo kelionių ir pan. sąnaudos, vietos bendruomenė neturėtų būti nusistačiusi prieš projekto idėjos įgyvendinimą, sklypas turėtų turėti prieigą prie miesto magistralinių tinklų ir sklypo paskirtis turėtų būti tinkama projektui įgyvendinti arba paskirties keitimas turėtų neprieštarauti aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir toks keitimas galėtų būti įgyvendintas per trumpesnį kaip 6 mėn. laikotarpį. Galimybių studijoje pabrėžta, kad šiuo metu Savivaldybės ribose nėra valdomų ar ketinamų perimti žemės sklypų ir statinių, kurie tenkintų nurodytas sąlygas, be to, dar nėra baigtas žemės nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Tačiau iš Galimybių studijos nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis buvo padarytos tokios išvados. Kita vertus, iš Galimybių studijoje atliktos projekto alternatyvų finansinės analizės matyti, kad šios alternatyvos, lyginant ją, pavyzdžiui, su Alternatyvomis Nr. 3 ir Nr. 4, bendra investicijų vertė yra maždaug trečdaliu didesnė, tačiau kaip ir Alternatyvos Nr. 2 atveju nėra pateiktas vertinimas, ar šis skirtumas tarp pasirinktos ir egzistuojančių kitų alternatyvų įgyvendinimo kaštų laikytinas tokiu reikšmingu, kad leistų daryti pagrįstą išvadą, jog paimant pareiškėjų privačią nuosavybę būtų užtikrinamas proporcingumo principo laikymasis – tinkama pusiausvyra tarp pareiškėjų ir visuomenės interesų.

82.       Analizė nemaža dalimi atkartoja Galimybių studijoje nurodytus argumentus, o visuomenės poreikio egzistavimo pagrindimas Ligoninės plėtrai ir ginčo Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo vertinimas šioje Analizėje atliktas remiantis išskirtinai Detaliojo plano sprendiniais, kuriais jau buvo numatytas ginčo Žemės sklypo dalies paėmimas visuomenės poreikiams. Analizėje nurodyta, kad pasirinkti sprendiniai priimti išsamiai išnagrinėjus aplinkines teritorijas, galiojančius teritorijų planų sprendinius, gyvenamąsias zonas, esamus inžinerinius tinklus bei esamas susisiekimo komunikacijas ir kitus faktorius. Dėl nurodytų priežasčių sprendiniai, kurių pagrindu visuomenės poreikiams bus paimama žemė iš jos savininkų ir naudotojų, yra techniškai ir ekonomiškai pagrįsti, pasirinkta alternatyva yra tinkamiausia. Analizėje teigiama, kad visuomenės poreikiams nepaėmus visų konkrečių žemės sklypų (dalių) nebūtų galimybės išplėsti Ligoninę ir padidinti kompleksinių asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų kokybę bei prieinamumą. Tačiau Analizėje, kaip minėta, sąnaudų ir naudos skaičiavimai atlikti kaip alternatyvą vertinant tik galimybę apskritai nevykdyti Ligoninės plėtros, t. y., kaip ir Galimybių studijoje, nebuvo vertinama galimybė vykdyti Ligoninės plėtrą šiuo metu Lietuvos Respublikai priklausančioje ir Ligoninei pagal panaudos sutartį perduotoje ginčo Sklypo dalyje (pvz., atliekant turimų pastatų kapitalinį remontą, rekonstrukciją ar statant naujus pastatus), taip pat nevertintos kitos alternatyvos, inter alia galimybė Ligoninės plėtrą vykdyti kompleksiškai keliuose skyriuose ir kt.

83.       Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju Taisyklių 3 punkto prasme nebuvo tinkamai įvertintos kitos konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams galimybės (Ligoninės plėtros alternatyvos), todėl atlikta sąnaudų ir naudos analizė privačios nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams instituto taikymo išimtinumo kontekste nepagrindžia pareiškėjams priklausančios ginčo Žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo, tai pagrindžiantys duomenys nebuvo pateikti ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Savivaldybė (taryba), kaip žemės paėmimu suinteresuota institucija, pateikdama NŽT teritoriniam padaliniui prašymą visuomenės poreikiams paimti pareiškėjams priklausančią ginčo Žemės sklypo dalį, neįvykdė įstatyme įtvirtintos jai tenkančios pareigos pagrįsti, kad poreikis išplėsti Ligoninę objektyviai negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas šis konkretus žemės sklypas (jo dalis) (Žemės įstatymo 46 str. 1 d.). Atitinkamai Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme negalima spręsti, jog buvo pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Taigi, šiomis aplinkybėmis Taisyklių 8.1 punktas negalėjo būti taikomas ir pagal Taisyklių 8.2 punktą NŽT vadovui turėjo būti teikiamas pasiūlymas dėl sprendimo nepradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros priėmimo, o skundžiamas atsakovo Įsakymas negalėjo būti priimtas, todėl yra naikintinas.

 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

84.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų bylai svarbių aplinkybių ginčui aktualių teisės aktų nuostatų kontekste, todėl pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė nepagrįstas išvadas, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjų skundą tenkinti ir panaikinti NŽT 2022 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. 1P-408-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (viešosios įstaigos K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės plėtrai) procedūros pradžios“ (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p. ir 2 d., 146 str. 1 d.).

85.       Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (ABTĮ 41 str. 3 d.).

86.       Patenkinus pareiškėjų apeliacinį skundą, jie įgijo teisę į teismo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str.1 ir 5 d.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai už skundo pirmosios instancijos teismui padavimą sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio sumą, o už apeliacinio skundo padavimą – 11,25 Eur. Atsižvelgus į tai, šios bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, t. y. iš viso 34,25 Eur, priteisiamos iš atsakovo.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 3 dalimi ir 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

 

nusprendžia:

 

Pareiškėjų D. J. ir L. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų D. J. ir L. J. skundą tenkinti ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. 1P-408-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (viešosios įstaigos K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės plėtrai) procedūros pradžios“.

Pareiškėjams D. J. ir L. J. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priteisti 34,25 Eur (trisdešimt keturių eurų ir dvidešimt penkių euro centų) teismo išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

 

 

        Artūras Drigotas

 

 

        Ramūnas Gadliauskas

 

 

        Veslava Ruskan

 

 

        Skirgailė Žalimienė