Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-713-557/2014

                                                           Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00445-2014-3

                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 47.4

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarimo,

n u s t a t ė:

2014-06-01 K. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 16311 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Klaipėdos teritorinės muitinės administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 4LMC804109/RŽ51-890 nurodoma, jog 2014-06-01 17.00 val. kelyje A1, 303-iame kilometre, muitiniam tikrinimui buvo sustabdyta autotransporto priemonė IVECO, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vykstanti Klaipėdos kryptimi. Transporto priemonę vairavo K. S.. Muitinio tikrinimo metu nustatyta, kad automobiliu K. S. gabeno krovinį: 6 vnt. skalbimo mašinų MIELE, 3 vnt. skalbimo mašinų BOSCH, 1 skalbimo mašiną SAMSUNG, 1 skalbimo mašiną AEG, 2 vnt. džiovyklų MIELE, 1 džiovyklą BOSCH, 2 vnt. šaldiklių BOSCH, 1 šaldiklį LIEBHERR, 2 vnt. šaldiklių ELECTROLUX, 1 šaldytuvą SIEMENS, 1 šaldytuvą MIELE, 2 vnt. šaldytuvų ELECTROLUX, 1 indukcinę kaitlentę POINT. Visa buitinė technika naudota. Iš viso gabeno 24 vnt. naudotos buitinės technikos, aiškiai suprasdamas, kad minėtas krovinys yra komercinės paskirties ir gabenamas neturint prekių įsigijimo, gabenimo ar realizavimo dokumentų. Tuo K. S. pažeidė Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatas ir 1996 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso Nr. 1-1628 nuostatas. Neteisėtai gabento krovinio vertė pagal pažeidėjo įvertinimą – 2000 Lt. Ši veika atitinka ATPK 16311 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinio teisės pažeidimo požymius.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-09-02 nutarimu K. S. dėl padaryto nusižengimo, numatyto ATPK 16311 straipsnio 2 dalyje, paskyrė 1500 Lt arba 434 eurų baudą be prekių (krovinio) konfiskavimo. Administracinėje byloje paimtą krovinį: 6 vnt. skalbimo mašinų MIELE, 3 vnt. skalbimo mašinų BOSCH, 1 skalbimo mašiną SAMSUNG, 1 skalbimo mašiną AEG, 2 vnt. džiovyklų MIELE, 1 džiovyklą BOSCH, 2 vnt. šaldiklių BOSCH, 1 šaldiklį LIEBHERR, 2 vnt. šaldiklių ELECTROLUX, 1 šaldytuvą SIEMENS, 1 šaldytuvą MIELE, 2 vnt. šaldytuvų ELECTROLUX, 1 indukcinę kaitlentę POINT, nutarimui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti E. K..

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. S. prašo iš dalies pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-09-02 nutarimą kaip nepagrįstai kvalifikuotą pagal ATPK 16311 straipsnio 2 dalį, kadangi pagal byloje esančias aplinkybes jo veika atitinka ATPK 16311 straipsnio 1 dalį, ir paskirti švelnesnę nei įstatyme nustatytą nuobaudą. Nurodo, kad jis pripažino padaręs teisės pažeidimą, ir paaiškino, jog 2014-06-01 draugo A. V. paprašytas vairavo krovininį automobilį, pakrautą naudota buitine technika, neatlygintinai iš Rietavo turgaus į Klaipėdos mieste esantį sandėlį. Gabenama buitinė technika priklausė E. K., ginčo dėl šio pažeidimo nėra. Apeliantas nurodo, jog E. K. teismui pateikė prekių įsigijimą patvirtinančius, juridinę galią turinčius dokumentus, kuriuose nurodyta gabenamų prekių vertė yra 1742,92 Lt. Teigia, jog teismas nepagrįstai vadovavosi daiktų poėmio bei verčių (1999,99 Lt sumos) apskaičiavimo protokolais, nes prekės yra padėvėtos, o įsigijimo dokumentų pagrįstumo Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, neginčijo. Taip pat apeliantas nurodo, kad jis įvertinti krovinio negalėjo, nes E. K. firmoje niekada nedirbo ir nedirba, todėl neturi supratimo apie gabenamo krovinio vertę. Dėl to jo padarytas pažeidimas skundžiamame nutarime, kaip ir Institucijos surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, nepagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 16311 straipsnio 2 dalį, kadangi pagal byloje esančias aplinkybes jo veika atitinka ATPK 16311 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už prekių (krovinio), kurių vertė yra nuo penkių iki penkiolikos minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 210 straipsnyje numatytų požymių.

Taip pat apeliantas nurodo, jog ATPK 16311 straipsnio pastaboje nurodyta, kad prekių (krovinio) vertė nustatoma Muitinės departamento prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu N. 1B-431 patvirtintos Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės reglamentuoja prekių muitinės vertės nustatymą. Taisyklių 22.1 punkte nurodoma, kad importuojamų prekių muitinė vertė apskaičiuojama muitinio įforminimo metu vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 30 arba 31 straipsnių nuostatomis, jeigu atlikus pateiktų prekių ir dokumentų muitinį tikrinimą nustatoma, kad sandorio vertės metodas negali būti taikomas. Apeliantas teigia, jog nagrinėjamu atveju pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo pateikti sandorio vertę patvirtinantys dokumentai, todėl muitinės pareigūnai šią vertę turėjo nustatyti vadovaudamiesi prekių įsigijimo dokumentais, juo labiau kad prekės yra ne naujos, o padėvėtos. 

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodo, jog jeigu teismas nuspręs, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, prašo atsižvelgiant į ATPK 301 straipsnį skirti švelnesnę nuobaudą, nes prekes gabeno be jokio atlyginimo, padėdamas draugui, kuriam turgavietėje pablogėjo sveikata. Jis nuoširdžiai gailisi ir atkreipia dėmesį, jog E. K. įmonėje nedirba.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą - Klaipėdos teritorinė muitinė - prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo       2014-09-02 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Nurodo, jog K. S. teisme teigė, kad prekes gabeno paprašytas draugo A. V., nes jam pasidarė bloga, o gabenama buitinė technika priklauso E. K.. Bylos nagrinėjimo metu Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė susipažinusi su pateiktais dokumentas nurodė, kad E. K. pateiktos sąskaitos faktūros nepagrindžia prekių vertės, nes yra abstrakčios, nekonkrečios, prekės aprašytos tik pagal pavadinimą, todėl neįmanoma identifikuoti, jog konkrečiai tam tikru laikotarpiu įvežta prekė pagal pateiktą sąskaitą faktūrą yra identiška prekei, kuri yra sulaikyta 2014-06-01 daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. 4LMC804109, o paprašius E. K. nurodyti, kokioje konkrečioje sąskaitoje faktūroje yra nurodyta bent vienos sulaikytos prekės konkreti vertė, to padaryti jis negalėjo. Protokolo surašymo metu muitinės pareigūnas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, atsižvelgė į K. S. paaiškinimą, jog prekių vertė be įsigijimą arba gabenimą pavirtinančių dokumentų yra 2 000 Lt.

Vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 31 str. ir remiantis muitinėje esančia Prekių muitinio įvertinimo duomenų baze (PREMI DB), 2014 m. rugsėjo 26 d. nustatyta, jog gabentų 24 vnt. naudotos buitinės technikos vertė – 10 085,70 Lt, kas atitinka pažeidimą, numatytą ATPK 16311 straipsnio 3 dalyje, t. y. prekių (krovinio), kurių vertė viršija trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra ATPK 210 straipsnyje numatytų požymių. Naujai paaiškėjusios aplinkybės apylinkės teisme nebuvo nagrinėtos, todėl Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, prašo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo, pastarasis iš esmės neginčija padaręs administracinį teisės pažeidimą, t. y. kad gabeno komercinės paskirties prekes, neturėdamas gabenamų prekių įsigijimo, gabenimo ar realizavimo dokumentų, tačiau nesutinka su gabentų prekių (krovinio) verte ir tuo remdamasis teigia, kad jo veika turi būti kvalifikuojama ne pagal ATPK 16311 straipsnio 2 dalį, o pagal 1 dalį.

Pagal ATPK 16311 straipsnio 1 dalį numatyta atsakomybė už prekių (krovinio), kurių vertė yra nuo penkių iki penkiolikos minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 210 straipsnyje numatytų požymių, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už prekių (krovinio), kurių vertė yra nuo penkiolikos iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 210 straipsnyje numatytų požymių. Taigi, pažeidėjas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 16311 straipsnio 2 dalį traukiamas, kai gabenamų prekių vertė yra didesnė kaip 1950 Lt (130 Lt (MGL) x 15) ir neviršija 3900 Lt (130 Lt x 30).

Remiantis byloje pateiktu K. S. paaiškinimu matyti, jog jis nurodė, kad gabenamų prekių vertė yra apie 2000 Lt (b. l. 7). Iš Klaipėdos teritorinės muitinės daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, kad paimtos prekės įvertintos 1999,99 Lt (b. l. 5–6). Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. S. teigė, jog gabentų ir sulaikytų prekių vertė yra 1742,92 Lt. Tai K. S. grindžia prekių įsigijimo dokumentais, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais   K. S. teiginiais. Iš byloje pateiktų prekių įsigijimo dokumentų (b. l. 17–37, 52–83) matyti, jog nėra galimybės nustatyti, kokios konkrečiai prekės yra įsigytos pagal pateiktus prekių įsigijimo dokumentus, t. y. juose nenurodyti nei įsigytų prekių prekės ženklai, nei jų identifikaciniai numeriai, taip pat nėra jokios informacijos, ar prekės yra naujos, ar naudotos. Todėl pagrįstai darytina išvada, jog pateiktais dokumentais negalima vadovautis nustatant sulaikytų prekių vertę, ko pasekoje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas prekių vertę, rėmėsi K. S. paaiškinimu bei daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad net ir tuo atveju, jei būtų vadovaujamasi byloje pateiktais patikslintais prekių įsigijimo dokumentais (b. l. 52–83), tai prekių vertė būtų žymiai didesnė, negu nurodoma administracinio teisės pažeidimo protokole. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo ribų, pagal Institucijos ir Traukiamo atsakomybėn asmens pateiktą medžiagą pagrįstai K. S. veiką kvalifikavo pagal ATPK 16311 straipsnio 2 dalį.

Iš Klaipėdos teritorinės muitinės atsiliepimo į apeliacinį skundą ir prie jo esančios medžiagos matyti, jog vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 31 str. ir remiantis muitinėje esančia Prekių muitinio įvertinimo duomenų baze (PREMI DB), gabentos naudotos buitinės technikos vertė – 10 085,70 Lt. Taigi pagal muitinės pateiktus apskaičiavimus gabentų ir sulaikytų prekių vertė turėtų būti dar didesnė, o pažeidimas turėtų būti kvalifikuojamas pagal įstatymą, numatantį griežtesnę atsakomybę. Vienok, pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, apeliacinis skundas. Nagrinėjant bylą tik pagal nubaustojo apeliacinį skundą ir nesant Institucijos apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti tuo tikslu, kad nubaustajam būtų pritaikytas jo padėtį bloginantis įstatymas, kaip to prašoma Institucijos atsiliepime. Kita vertus, nustačius atitinkamas aplinkybes, teismas nemato jokio pamatuoto pagrindo perkvalifikuoti veiką apelianto prašomu būdu, t. y. jo padėtį lengvinti dar daugiau.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo taip pat matyti, jog apeliantas prašo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir skirti jam švelnesnę nuobaudą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Tačiau pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio   10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatytą sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Be to, kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011,2AT-7-4-2013).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindų būtų galima taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas bei skirti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui švelnesnę nuobaudą. Pažymėtina, jog ir pats apeliantas nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindų būtų galima švelninti paskirtą nuobaudą. Apeliantas tik nurodo, jog jis padėjo draugui, nuoširdžiai gailisi, tačiau tokios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išskirtinės bei sudarančios pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai laikytos atsakomybę lengvinančiomis. Būtent atsižvelgęs į tai, kad pažeidėjas pripažino kaltę, gailisi, teismas apeliantui skyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, švelninti paskirtą nuobaudą nėra jokio pagrindo, tuo labiau, kad Klaipėdos teritorinei muitinei administracinio teisės pažeidimo protokole tinkamai kvalifikavus pažeidėjo veiką ar dėl šios aplinkybės apeliacine tvarka apskundus pirmosios instancijos teismo nutarimą, pažeidėjui grėstų ženkliai didesnė, nei šiuo metu pritaikyta, sankcija.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

                                                                  n u t a r i a:

palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarimą ir K. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                    Linas Pauliukėnas