Baudžiamoji byla Nr. 1-1251-1023/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33330-21

Procesinio sprendimo kategorijos:  (S)

1.1.7.2.5; 1.1.8.15; 1.1.8.6.2;  1.2.14.1.2.2; 1.1.9.1;1.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.13;2.1.16.2.12; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7; 2.3.6.8; 1.2.25.4.2.3

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 2 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė, 

sekretoriaujant Kristinai Grikietytei-Guobienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorei Ritai Mikalauskienei,

kaltinamajam V. S.,

nukentėjusiajam A. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)  Utenoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, V.rinio išsilavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2005 m. balandžio 4 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių auklėjamojo poveikio priemone elgesio apribojimu;

2) 2008 m. balandžio 23 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;

3) 2011 m. rugsėjo 30 d. Kėdainių rajono apylinkės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams,

4) 2014 m. gruodžio 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 260 straipsnio 1dalį, 260 straipsnio 2 dalį - 7 metų laisvės atėmimo bausme, paleistas atlikęs bausmę 2021 m. balandžio 12 d., teistumas neišnykęs,

5) 2021 m. birželio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme (atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. V. S. 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 08.13 val. Kauno rajone, kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 21,460 kilometre, kryptimi nuo Marijampolės link Kauno, vairuodamas

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad pernai, galėjo būti rugsėjo 25 d., ryte jis su draugo R. automobiliu važiavo iš Skriaudžių kaimo į Kauną, kelias Kaunas-Marijampolė-Suvalkai. Pas jį buvo atvažiavę draugai, jie kartu išgėrinėjo. Kai vairavo, jis buvo išgėręs. Po įvykio jo girtumas buvo nustatytas alkotesteriu, kiek įpūtė nepamena. Kad jis atsitrenkė į automobilį gavosi taip todėl, kad jam važiuojant su tuo automobiliu jis nukreipė dėmesį į stotelėje stovėjusį mikroautobusiuką su atidarytu kapotu, o kai jau atsisuko į kelią pamatė automobilį ir nespėjo sustabdyti.  Blogai vertina savo veiksmus, nes vairavo būdamas neblaivus. Vairavimo teisių neturi. Po to su nukentėjusiuoju neteko bendrauti, nes buvo uždarytas jau nuo lapkričio mėnesio. Iki tol su juo aš nebandžiau susisiekti, nes neturėjau jokių jo kontaktų. Jis dėl žalos sakė, kad jam draudimas viską atlygino, todėl aš turėsiu draudimui tą dalį atlyginti.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir kaltinamajam, neturinčiam gynėjo, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokuroras ir pats kaltinamasis, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

3. Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 08.00 val. vairavo nuosavybės teise priklausantį automobilį „Fiat Doblo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Automobilyje važiavo vienas. Važiavo keliu A5 nuo Marijampolės link Kauno miesto. Kelio važiuojamoji dalis buvo sausa, matomumas geras. Transporto priemonių judėjimo srautas buvo intensyvus. Vairuojamo automobilio važiavimo greitis buvo apie 80-90 km/h. Reikėjo važiuoti link Juragių ir pamatęs, kad artėja prie lėtėjimo juostos, įjungė dešinio posūkio signalą. Automobilio važiavimo greitį mažino, jis jau buvo apie 70-75 km/h. Persirikiuojant į lėtėjimo juostą tikrai jokia transporto priemonė priekyje jo vairuojamo automobilio nevažiavo. Staiga pajuto labai stiprų smūgį, jo automobilis tapo nebevaldomas. Paskui jo vairuojamą automobilį važiuojančio automobilio nematė, kuris galėjo atsitrenkti į jo automobilį. Dar važiuodamas pirma eismo juosta iš toliau matė važiuojančius vilkikus. Po smūgio jo vairuojamas automobilis vertėsi per priekinę dalį. Ar vertėsi tik kartą, ar du, pasakyti negali. Automobilis sustojo pievoje ant ratų. Pradžioje nesiorientavo aplinkoje, nesuprato net kas įvyko. Sėdint automobilyje vairuotojo vietoje, priėjo nepažįstamas vyras, klausė kaip jaučiasi. Padėjo jam išlipti. Buvo dar kažkas priėjęs, bet jam tie žmonės nepažįstami. Atvykus medikams buvo išvežtas į Kauno klinikas. Būdamas įvykio vietoje girdėjo vyriškus balsus, kurie sakė, kad „mes atsimušėm į galą“. Tikrai negalėtų atpažinti tų vyrų, nes su jais asmeniškai nesikalbėjo, savijauta buvo prasta, nelabai orientavosi kas vyksta. Matė, kad įvykio vietoje buvo atvykę pareigūnai, bet su jais nebendravo, gulėjo medikų automobilyje. Tuo metu buvo priėjęs vaikinas, kuris sakė, kad vairavo kitą automobilį ir yra šiek tiek išgėręs. Girdėjo, kad kitame automobilyje taip pat susižalojo vyras. Išaiškinta, kad dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į draudimo bendrovę „BTA“, kur eismo įvykio momentu buvo draustas kitas, eismo įvykyje dalyvavęs, automobilis (t. 1 b. l. 155-156).??

4. Liudytoja G. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. vasarą už asmenines lėšas nusipirko automobilį „Chrysler“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Pati teisės vairuoti transporto priemones neturi, tačiau ateityje tikrai planavo įgyti šią teisę. Su jos mama gyvena kartu R. T., gimęs 1976 m., kuris tuo metu ir turėjo naudotis šiuo automobiliu. Kai nusipirko automobilį R. savo vardu žadėjo jį persiregistruoti, tačiau negalėjo, nes tuo metu jam buvo pasibaigęs asmens dokumento galiojimas. R. vairuoja šį automobilį, nes jam reikia važinėti į darbą. 2021 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, tikslios dienos nepamena, paskambino mama ir pasakė, kad automobilis sudaužytas, nes pateko į avariją. Mama sakė, kad eismo įvykio metu automobilyje buvo ir R., tačiau jis sakė, kad automobilio nevairavo. R. mamai pasakojo, kad automobilį vairavo kažkoks V.. Jai nėra pažįstamas šis vyras. Žino, kad automobilyje kartu su R. ir V. važiavo S. G., kuris kažkada buvo jos sesers sugyventinis. Iš R. pasakojimų žino tik tiek, kad V.i vairuojant automobilis „Chrysler“ išsiskleidė oro pagalvės, o kas buvo paskui nelabai V. pamena. Tikrai automobilį buvo davusi naudotis tik R. ir tai buvo prieš metus. Nėra mačiusi, kad R. už vairo būtų sėdėjęs ir automobilį vairavęs neblaivus. Kam jis duodavo dar automobilį vairuoti, jai nėra žinoma. Ji gyvena atskirai nuo mamos ir patėvio (t. 1 b. l. 143-144).

5. Liudytojas R. T. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. birželio 31 d. už asmenines lėšas nusipirko automobilį „Chrysler Cruiser“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Savo vardu registruoti automobilio negalėjo, nes tuo metu buvo pasibaigęs jo paso galiojimas. Sutarė su sugyventinės dukra, kad automobilį užregistruos jos vardu. Tą pačią dieną automobilį ir užregistravo VĮ Regitra. Šiuo automobiliu naudojosi tik jis. Kai nevairuodavo šio automobilio, jis stovėdavo kieme prie namo. 2021-09-23 vakare buvo susitikęs su draugu S. G., kuris buvo atvykęs pas jį į namus su pažįstamu A.. Būdami namuose vartojo alkoholinius gėrimus. A. negėrė alkoholinių gėrimų. Pamena, kad jau buvo rytas rugsėjo 24 dienos, šviesus paros metas, kai po pokalbio su vyrais nusprendė važiuoti į Kauną, nes vienas asmuo jiems keliems buvo skolingas pinigų. Už jo automobilio vairo sėdo A., jis atsisėdo šalia vairuotojo, o Svajūnas - ant galinės automobilio salono sėdynės. Kelionės metu jis su Svajūnu gėrė degtinę. Kaip jie atvyko ir kada, pasakyti negali, nes, greičiausiai, miegojo ilgą laiką. Tikrai nepamena, kas vyko tą dieną. Kaip vyrai pasakojo, tai laikas nuo laiko išgerdavo degtinės ir vėl užmigdavo. Pamena, kad tos dienos vakarą, rugsėjo 25 d., buvo privažiavę kažkokį pastatą. Negali pasakyti, ar vis dar Kaune buvo, ar kitame mieste. Ta vietovė jam nebuvo matyta. Vis dar sėdėjo automobilyje ant priekinės keleivio sėdynės. Matė, kad link automobilio eina S., o su juo kartu V. S.. V. tada matė gal trečią kartą. S. atsisėdo automobilio gale, o V. šalia jo - į vairuotojo vietą. Vyrams susėdus į automobilį, visi gėrė alkoholinius gėrimus - degtinę ir alų. Ar tuo metu automobilyje buvo A., negali pasakyti, nes nepamena. Kažkuriuo metu nusprendė, kad numigs mašinoje, o tada važiuos atgal į Raseinius. Kas buvo paskui, nieko neprisimena. Tikrai nejuto jokio trenksmo. Pramerkęs akis pamatė, kad jau šviesus paros metas, pro automobilio langą matė, kad automobilis stovi pievoje, priekyje buvo kažkoks nedidelis gyvenamasis namas, vaikščiojo netoliese vyriškis jam nepažįstamas. Apsidairęs pamatė, kad sėdi ant galinės savo automobilio sėdynės. Nesuprato, kaip ten atsidūrė. Nepamena, kad būtų persėdęs - galimai dėl labai didelio suvartoto alkoholio kiekio. Apsidairęs pamatė, kad šalia jo, jam iš kairės, sėdi S. G.. Tuo metu automobilyje daugiau nieko nebuvo. Savarankiškai išlipo iš transporto priemonės. Apėjęs aplink savo automobilį matė, kad nulaužtas priekinis bamperis. Šalimais Vido nebuvo. S. parodė, kad V. kalbasi kiek toliau su nepažįstamais žmonėmis. Kad netoliese būtų apgadinta kita transporto priemonė - nematė. Apie tai, kad jie dalyvavo eismo įvykyje, sužinojo iš socialinių tinklų. Netrukus atvyko policijos ekipažas, medikai. Buvo medikų apžiūrėtas ir išvežtas į Kauno klinikas. Po apžiūros ir atliktų tyrimų tą pačią dieną išleistas į namus. Daugiau pas medikus nesikreipė. Iki šios dienos V. skambino vieną kartą ir pasakė, kad atlygins padarytą žalą dėl sudaužyto automobilio. S. yra sakęs, kad eismo įvykio metu V. vairuojamas automobilis, kuriame jis važiavo su S., trenkėsi į kitą transporto priemonę. Daugiau apie eismo įvykio kilimo aplinkybes jam nieko nėra žinoma, nes jis nematė, kaip viskas įvyko - tuo metu miegojo. Tikrai nežinojo, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo V.. Tikrai jam neleido vairuoti ir nedavė raktelių. Kada jie išvažiavo iš Kauno, tikrai pasakyti negali, nes miegojo, nieko nepamena (t. 1 b. l. 146-147).

6. Liudytojas S. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2021 m., galimai rugsėjo mėnesį, dirbo Kaune kartu su R. ir A.. Į Kauną jie atvažiuodavo iš Raseinių su automobiliu „Chrysler Cruiser“, valstybinio numerio raidės KTC. R. - buvusios sugyventinės patėvis. Po darbo dienos vartojo visi alkoholinius gėrimus. Gėrė alų ir degtinę. Pamena, kad atvažiavo iki prekybos centro „Taubūčiai“. Tada A. juos paliko. Su R. vartojo alkoholinius gėrimus ir važiuodami automobilyje, ir dar prieš tai. Kai A. išėjo, sėdo už automobilio vairo ir kartu su Remigijumi nuvažiavo pas pažįstamą V. S.. Sėdo už automobilio „Chrysler Cruiser“ vairo, nors ir buvo neblaivus. Negali pasakyti, kur tiksliai važiavo, nes jam tos vietos nepažįstamos, tačiau kažkur Kauno rajone. Pamena, kad jau buvo tamsus paros metas. Ar tai buvo ta pati diena ar jau kita, jam sunku prisiminti. Pamena, kad V. S. atėjo iki automobilio, kuriame buvo jis ir R.. Jie apie valandą laiko visi trys sėdėjo automobilyje ir visi trys vartojo alkoholinius gėrimus - gėrė degtinę su alumi. Pamena, kad išlipo iš automobilio ir atsisėdo ant galinės automobilio salono sėdynės - už vairuotojo. V. atsisėdo už automobilio vairo. R. visą laiką sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Kas buvo paskui, nieko neprisimena, nes užmigo ir kietai miegojo. Tikrai nežino, ar jie kažkur dar važiavo. Pamena, kad jį žadino V. sakydamas, kad reikia eiti padėti ištraukti žmogų. Pradžioje nesuvokė, ką jis čia kalba. Prabudęs matė, kad automobilio salone, kuriame miegojo, suveikusios oro pagalvės, R. sėdi toje pačioje vietoje - priekinėje keleivio vietoje. V. buvo išlipęs iš automobilio ir pravėręs automobilio galines dureles - kvietė išlipti. Daugiau žmonių aplink nebuvo. Išlipęs iš automobilio kartu su V. nuėjo iki netoliese buvusio kito automobilio - baltos spalvos. Matė, kad ši transporto priemonė apgadinta. Matė, kad apgadinta ir automobilio „Chrysler Cruiser“ priekinė dalis. Priėjus prie balto automobilio pamatė, kad vairuotojo vietoje yra vyras, kuris buvo sąmoningas. Bandė atidaryti vairuotojo dureles, bet neįstengė. Kai jis su V. ėjo gelbėti žmogaus, V. jam pasakė, kad jis padarė avariją, atsitrenkė į kitą automobilį. V. sakė, kad jis pats iškvietė policiją. Kuomet nepavyko atidaryti kito automobilio dureles ir padėti vairuotojui išlipti, liudytojas sugrįžo prie automobilio „Chrysler“, toliau gėrė. Pamena, kad po kažkurio laiko prie jo priėjo policijos pareigūnas. Pareigūnas pasiteiravo ar jis yra vairuotojas. Pasakė, kad automobilio nevairavo, o visą laiką miegojo. Policijos pareigūnui pasakė, kad avariją sukėlė Vido vairuojamas automobilis ir parodė, kur jis tuo metu stovi. Pamena, kad buvo patikrinti alkotesteriu, kai sėdėjo policijos tarnybiniame automobilyje.

7. Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 25 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 2 d. (t. 1 b. l. 1). 

8. Iš 2021 m. rugsėjo 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės R. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 08.18 val. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad Kauno r., Marijampolės pl., prie Ametisto kavinės susidūrė du automobiliai, vienam vyrui automobilyje kraujuoja galva. Atvykus Kauno r., Juragių k., ties Pievų g. pastatu Nr. 1 rasti du apgadinti automobiliai: „Fiat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. P., gim. 1961 m., ir „Chrysler“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), jo vairuotojas - V. S., gim. 1987 m. V. S. paaiškino, jog važiavo pirma eismo juosta, priekyje važiavęs automobilis pradėjo stabdyti, nesilaikydamas saugaus atstumo, nespėjo sustabdyti savo vairuojamos transporto priemonės ir trenkėsi į automobilio „Fiat“ galinę dalį, kuris kelis kartus vertėsi. 2021 m. rugsėjo 25 d. 08.37 val. V. S. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,75 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus 2021 m. rugsėjo 25 d. 08.54 val. nustatytas 2,05 promilių girtumas. Iš įvykio vietos į sveikatos priežiūros įstaigą pristatyti automobilio vairuotojas A. P. ir automobilio „Chrysler“ keleivis R. T., gim. 1976 m. (t. 1 b. l. 71-72). 

9. Iš 2021 m. rugsėjo 25 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta - Kauno rajonas, kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 21 km. 460 m. (kairė pusė). Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, sudaryta fotolentelė. Įvykio vietoje niekas nerasta ir niekas nepaimta (t. 1 b. l. 17-21, 31-67).

10. 2021 m. rugsėjo 25 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „Chrysler Cruiser“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas G. B., fiksuoti automobilio apgadinimai (t. 1 b. l. 22-24).

11. 2021 m. rugsėjo 25 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „Fiat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas A. P., fiksuoti automobilio apgadinimai (t. 1 b. l. 25-27).

12. Iš draustumo patikros pažymos matyti, kad automobilis „Chrysler“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AAS „BTA Baltic insurance company“ filiale Lietuvoje (t. 1 b. l. 87).

13. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. 2375/2021(02) matyti, jog R. T. nustatytas nubrozdinimas kaktos kairėje laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1 b. l. 136-137).

14. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. 2057/2021(02) matyti, jog A. P. konstatuota muštinės žaizdos nosies nugarėlėje, galvoje, septinto kaklo slankstelio lūžimas be nugaros smegenų sužalojimo atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1 b. l. 133-134).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

15. Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata  arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal 281 straipsnio 2 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą ir faktą, kad asmuo vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kadangi nusikalstama veika yra materialios sudėties, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Šioje byloje nustatyti padariniai - kito žmogaus nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. 2057/2021(02) nurodyta, jog A. P. konstatuota muštinės žaizdos nosies nugarėlėje, galvoje, septinto kaklo slankstelio lūžimas be nugaros smegenų sužalojimo atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Minėtos išvados 1 punkte išvardijami A. P. padaryti kūno sužalojimai, jų lokalizacija ir mechanizmas: muštinės žaizdos nosies nugarėlėje, galvoje, septinto kaklo slankstelio lūžimas be nugaros smegenų sužalojimo, sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu laiku- 2021 m. rugsėjo 25 d.  Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėta išvada teismo eksperto atlikta remiantis medicinos dokumentų duomenimis iš asmens sveikatos istorijos, teismo ekspertui pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į ikiteisminio tyrimo metu užduotyje suformuluotus klausimus, priešingu atveju, ekspertas, vadovaudamasis BPK 86 straipsniu, būtų atsisakęs pateikti išvadą arba prašęs pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta išvada, kurioje detaliai ir visapusiškai nustatyta nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmas, lokalizacija ir sunkumo laipsnis.

16. Įvertinus byloje ištirtą medžiagą, teismas konstatuoja, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi minėtą nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, buvo kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių 126 punkto pažeidimai. Pagal Kelių eismo taisyklių 126 punktą vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Šių Kelių eismo taisyklių reikalavimų kaltinamasis V. S. nesilaikė ir įvyko eismo įvykis. Nustatant, ar kaltininko padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Kaip matyti, šiuo atveju minėtų KET 126 punkto pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Taigi, kaltinamojo minėti KET pažeidimai yra būtinoji eismo įvykių padarinių - nukentėjusiojo A. P. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kilimo sąlyga, kadangi analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų eismo įvykis neįvyktų.

17. Kaltinamasis veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Akivaizdu, kad eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu kaltinamasis nebūtų neblaivus sėdęs už vairo ir vairavęs, nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio ir atstumo, nesilaikęs visų nurodytų būtinų atsargumo priemonių, konkrečiu atveju laikytis saugaus tinkamo atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma. Aplinkybė, kad kaltinamasis eismo įvykio metu buvo neblaivus nuo alkoholinių gėrimų, kai nustatytas 1,75 promilės etilo alkoholio, yra nustatyta neblaivumo nustatymo aktu (1 tomas, b. l. 83), ją patvirtina ir 2021 m. rugsėjo 25 d. tarnybinis pranešimas ( 1 tomas, b. l. 71-72), jos neginčija ir pats kaltinamasis, teisiamojo posėdžio metu nurodęs, kad tą dieną vartojo alkoholį, ją patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų R. T., S. G., parodymai (1 tomas, b. l. 146, 147, 152, 153) (BK 281 straipsnio 9 dalis). Kaltinamasis V. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje padarymo, savo kaltę pripažino visiškai.

18. Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, kurie sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada bei kiti aukščiau įvertinti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad V. S. 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 08.13 val. Kauno rajone, kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 21,460 kilometre, kryptimi nuo Marijampolės link Kauno, vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „Chrysler PT Cruiser“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklų 126  punkto reikalavimus tuo, kad būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,75 promilių  neblaivumas, atsižvelgdamas į vairuojamo automobilio greitį, nesilaikė tinkamo atstumo, atsitrenkė į priekyje važiavusį ir lėtėjusį automobilį „Fiat Doblo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. P., taip įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam A. P. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

19. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

20.Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis padarė vieną nesunkų neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 11, 16 straipsniai). Įvertinant veikos pavojingumo laipsnį matyti, kad kaltinamasis padarė šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kadangi vairavo neblaivus, kai nustatyta 1,75 promilės etilo alkoholio, pasirinko nesaugų važiavimo greitį ir atstumą, dėl padarytų pažeidimų kilo eismo įvykis, kurio padariniai - nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės, davė parodymus apie kilusį eismo įvykį, reiškė nuoširdų apgailestavimą dėl sukeltų padarinių ir savo elgesio. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

21. V. S. anksčiau teistas penkis kartus, 2021 m. birželio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, po kurios praėjus vos trims mėnesiams padarė šią nusikalstamą veiką, šiuo metu atlieka minėtą laisvės atėmimo bausmę, ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (1 tomas, b. l. 167-182), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 161, 165), teismo posėdžio metu nurodė, kad yra vedęs, nepilnamečių vaikų neturi, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, V. S. turi du nepilnamečius vaikus, nėra duomenų apie darbovietes, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje.

22. Vertinant kaltinamojo V. S. asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad šią inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas penkis kartus už tyčinius nusikaltimus, nedaug laiko praėjus po paskutinio nuosprendžio, skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, vėlei nusikalto ir yra teisiamas už neatsargaus nusikaltimo padarymą, be to jis eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuolat vairuoja transporto priemones, nors tokios teisės neturi, nuobaudos neįvykdytos, baudos nesumokėtos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis teigiamų išvadų iš savo netinkamų, visuomenėje smerktinų, nusikalstamų veiksmų nedaro, yra abejingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms ir moralės normoms, galiojantiems įstatymams, turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus, šios nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Aptarti duomenys itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Šie kaltinamąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieš tai taikytos bausmės rūšys jam jokios reikšmingos įtakos neturėjo, juolab buvo skirtos  terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytą baudos ar arešto bausmę, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai, minėtos bausmės kaltinamajam poveikio nepadarys. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, kuri, pagal bylos aplinkybes bei charakterizuojančius kaltinamąjį duomenis, yra tinkama bausmė kaltinamajam (BK 50, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai).

23. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64 1 straipsnio 1 ir 2 dalys).

24.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatliktos 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi jas iš dalies sudedant, pridėtinos bausmės dydis nustatytinas įvertinant nuteistojo jauną darbingą amžių, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

25. Dėl BK 75 straipsnio taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė, užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-326-303/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis anksčiau teistas penkis kartus, po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, neatlikęs laisvės atėmimo bausmės padarė šią nusikalstamą veiką, kas rodo, kad ankstesni teistumai ir taikytos bausmės jam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus. Be to, jis ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuolat vairuoja transporto priemones, nors tokios teisės neturi, kas charakterizuoja asmenį, kaip linkusį pažeisti įstatymus ir daryti teisės pažeidimus. Naujos veikos padarymas yra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys ir nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas itin sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengta šiurkštaus kelių eismo taisyklių pažeidimo pasekmių, o aptartų aplinkybių visuma rodo, jog V. S. linkęs pažeidinėti įstatymus, tai rodo kaltinamojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, todėl bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų. Be to, kaltinamasis nėra saistomas pakankamų socialinių ryšių (nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje). Visos šios aplinkybės, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, neleidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas gali būti pasiekti be realaus trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, juolab asmuo dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta ir siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, už BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą V. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, neatidedant jos vykdymo, nes teismo nuomone, bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.

26.       Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 ar 2811 straipsniuose numatytus nusikaltimus padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

27.       Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo V. S. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau yra teistas viso 5 kartus, eilę kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už nuolat vairuojamas transporto priemones, tokios teisės neturint, nuobaudos galiojančios, baudos nesumokėtos. Tai rodo, kad jis linkęs sistemingai pažeidinėti kelių eismo taisykles, todėl jis laikytinas piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidėju. Šio nusikaltimo KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, juolab neturinčio specialiosios teisės vairuoti. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis neblaivus vairavo automobilį, kai jam alkotesteriu nustatytas 1,75 promilės girtumas. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, padarė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinio nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, V. S. teisinė padėtis būtų palankesnė nei to asmens, iš kurio specialioji teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo, susijusio su vairavimu esant neblaiviam, padarymą. Neteisėti V. S. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, šie kaltinamojo neteisėti veiksmai sukėlė pasekmes – nesunkiai sutrikdyta asmens sveikata. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius V. S., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad asmuo nedirba ir teisė vairuoti nėra būtina darbui, bei BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, darytina išvada, kad siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, į tai, kad asmuo nedirba ir teisė vairuoti nėra būtina darbui, todėl nenukrypdamas nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, sprendžia, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones penkerių metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

VI. Dėl transporto priemonės konfiskavimo, civilinio ieškinio, kitų daiktų ir

 kardomosios priemonės

28.       BK 72 straipsnis numato, kad BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

29.       Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo pagal VĮ Regitros duomenis trečiajam asmeniui – G. B., priklausančią transporto priemonę Chrysler PT Cruizer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi, nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, padarius eismo įvykį būnant vidutinio girtumo laipsnio, dėl eismo įvykio nesunkiai sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 2 dalyje, yra būtinas. Kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuriam apie nusikalstamos veikos padarymą nebuvo žinoma, šios aplinkybės nei ikiteisminiame tyrime nei bylos nagrinėjimo teisme metu paneigtos nebuvo, priešingai iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymų, iš kaltinamojo parodymų matyti, jog automobilio savininkė nežinojo, jog jos automobilį naudoja V. S., juolab nežinojo, jog jis vairavo neblaivus ir neturintis šios specialiosios teisės, automobilis turi ekonominę vertę, nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, teismas sprendžia iš kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Kaip kasacinis teismas yra išaiškinęs, konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma su PVM (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Kaip nustatyta iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ duomenų, aktualiu bylai laikotarpiu kaltinamojo vairuoto automobilio rinkos vertė 1650 Eur su PVM, kitų reikšmingų duomenų dėl konfiskuotino turto tikrosios vertės, taikant individualų vertinimą, ar tokios vertės pasikeitimo byloje nenustatyta. Byloje nesant pastarųjų duomenų – specialisto atlikto konkrečios transporto priemonės individualaus įvertinimo, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys: Nr. 2K-7-12-495/2020, Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-164-222/2019). Konfiskuotina visa automobilio vertę atitinkanti suma, kadangi kaltinamojo charakteristika nėra teigiama, jis linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, todėl visos transporto vertės konfiskavimas nepažeis teisingumo ir proporcingumo principų.

30.       Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

31.       Kardomosios priemonės nebuvo skirtos.

32.       Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme nėra.

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

n u s p r e n d ž i a:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 metus 6 mėnesius. 

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. 

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatliktos 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi jas iš dalies sudedant ir V. S. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. gegužės 2 d. 

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkiems) metams uždrausti naudotis ir įgyti specialiąją teisę – teisę vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir iš jo konfiskuoti automobilio „Crysler PT Cruizer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1650 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt eurų).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja                                            Vaida Baumilė