ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atvira karta“ dėl neteisėtai pasisavintų duomenų grąžinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – viešoji įstaiga „Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“, viešoji įstaiga „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“, viešoji įstaiga „Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis“, išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę UAB „Atvira karta“ grąžinti į ieškovės serverį (pavadinimas (duomenys neskelbtini) ) laikotarpiu tarp 2019-03-01 ir 2019-09-01 neteisėtai pasisavintus individualių pacientų a/110 formos kortelių asmens duomenis, apimančius: 2013-02-18–2020-04-03 laikotarpio asmens duomenis, priklausančius duomenų valdytojui viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“; 2015-02-07–2020-04-03 laikotarpio asmens duomenis, priklausančius duomenų valdytojui viešajai įstaigai „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“; 2015-12-23–2020-04-03 laikotarpio asmens duomenis, priklausančius duomenų valdytojui viešajai įstaigai „Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis“.?

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 1 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ atsakovei UAB „Atvira karta“ 11 715,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 12,23 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

3.       Teismas sprendė, jog pagal šalių 2016-04-26 sutartį atsakovė yra jos sukurtos ir jai nuosavybės teise priklausančios (duomenys neskelbtini) programos (techninės bazės), suteiktos ieškovei kaip paslauga (sutarties 1.4. punktas), valdytoja, o šioje programoje esančių duomenų valdytojų – greitosios medicinos pagalbos stočių, duomenų atžvilgiu atsakovė veikė kaip duomenų tvarkytoja.

4.       Teismas pažymėjo, kad ginčo sutartyje jokių nuostatų, susijusių su valdytojų a/110 formos kortelės duomenų perkėlimu iš (duomenys neskelbtini) programos sutarties nutraukimo atveju nėra. Šių aplinkybių ir kilusio ginčo kontekste pažymėtina, kad tik duomenų valdytojas gali nurodyti ir reikalauti duomenų tvarkytoją grąžinti asmens duomenis ir tik tais atvejais, kai duomenų tvarkymas yra pasibaigęs (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR) 28 straipsnis).

5.       Teismas pažymėjo, kad sutarties 11.4. punkte šalys buvo numačiusios, kad bet kokie sutarties pakeitimai atliekami abiejų šalių rašytiniu susitarimu, tačiau joks susitarimas nebuvo sudarytas, sutartis pasibaigė 2019-02-28 ir nebuvo pratęsta. Atsakovė 2020-03-03 pranešime, kuriuo ieškovę įspėjo apie besibaigiančią sutartį, pažymėjo, kad šalys nėra sudariusios jokio susitarimo ar kito dokumento dėl duomenų tvarkymo, kuriame būtų numatytos techninės priemonės, kurių turėtų laikytis ar kitos sąlygos, ir kad tokiam susitarimui nėra pagrindo, kadangi ieškovė nėra, niekada nebuvo ir net negalėtų būti jokių (duomenys neskelbtini) sistema administruojamų duomenų, taip pat pacientų asmens duomenų, valdytojas. Teismas sprendė, jog, esant tokioms sutartinėms nuostatoms, nėra pagrįsti ieškovės argumentai dėl savavališko duomenų pasisavinimo.

6.       Teismas sprendė, kad ieškovės nurodomi deklaratyvūs argumentai neteikia pagrindo konstatuoti atsakovę netinkamai vykdžius sutarties 5.2 punkto nuostatas ar neteisėtus atsakovės veiksmus ginčo duomenų atžvilgiu. Teismas nurodė, jog, ieškovės argumentų dėl sutarties pažeidimo pagrįstumą įvertinęs visų byloje nustatytų aplinkybių, šalių sudarytos sutarties, susirašinėjimo turinio, teismo posėdyje šalių atstovų, išvadą teikiančios institucijos atstovų teiktų paaiškinimų kontekste, neturi pagrindo konstatuoti kokius nors neteisėtus atsakovės veiksmus, sudarančius pagrindą pripažinti atsakovę pažeidusią sutarties nuostatas ginčo duomenų atžvilgiu.

7.       Teismas pažymėjo, kad pagal BDAR 28 straipsnį tik duomenų valdytojas gali nurodyti ir reikalauti duomenų tvarkytoją grąžinti asmens duomenis ir tik tais atvejais, kai duomenų tvarkymas yra pasibaigęs. Todėl nepagrįstais vertino ieškovės argumentus, jog ginčo asmens duomenis atsakovė galėjo tvarkyti pagal ieškovės reikalavimus.

8.       Teismas ieškovės argumentus, kad atsakovė nevykdo duomenų valdytojų reikalavimų, vertino kaip nepagrįstus. Nurodė, kad ieškovė kelia šioms įstaigoms grąžintų duomenų formato tinkamumo klausimą, teigdama, jog duomenys turėjo būti grąžinti susistemintu ir kompiuterio skaitomu formatu, tačiau duomenų, kad reikalavimas įvykdytas nesilaikant tarp duomenų valdytojų ir atsakovės kokio nors buvusio susitarimo dėl konkretaus formato, nėra. Jokių savarankiškų reikalavimų tretieji asmenys dėl jiems grąžintų duomenų kiekio ir formato nereiškia.

9.       Teismas vertino pagrįstais atsakovės argumentus, jog ieškovės pareikštas reikalavimas yra nukreiptas į visų greitosios medicinos pagalbos stočių atsakovės programos (duomenys neskelbtini) pagalba tvarkomus sveikatos asmens duomenis, kas ieškinio tenkinimo atveju reikštų, kad greitosios medicinos stočių pacientų duomenys taptų prieinami ieškovei, nesant dėl to duomenų valdytojų – greitosios medicinos pagalbos stočių, nurodymo. Sprendė, jog kitokios išvados neteikia pagrindo daryti ir ieškovės su trečiaisiais asmenimis 2021-05-07 sudarytas susitarimas dėl neturtinio pobūdžio reikalavimo teisių, kildinamų ieškovės su trečiaisiais asmenimis sudarytų viešųjų pirkimo sutarčių, kurių dalykas – CAD įrangos (dispečerinių įrangos) teikimas, perleidimo.

10.       Teismas sprendė, kad ieškovės nurodomą duomenų pasisavinimo faktą, grindžiamą vien atsarginėmis serverio kopijomis, nėra pakankamo pagrindo pripažinti įrodytu. Teismas sprendė, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog atsakovė atliko kokius nors BDAR nuostatas pažeidžiančius veiksmus. Teismas darė išvadą, jog ieškovės nurodomos ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės nepatvirtina ieškovės materialinių teisių pažeidimo, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

11.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ (toliau – ir apeliantė) prašo priimti ir įvertinti apeliantės UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ teikiamus įrodymus, kurie atsirado ir kurių pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021-06-01 sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priimti naują sprendimą ir įpareigoti atsakovę UAB „Atvira karta“ grąžinti į apeliantės UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ serverį (pavadinimas (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu tarp 2019-03-01 ir 2019-09-01 neteisėtai pasisavintus individualių pacientų a/110 formos kortelių asmens duomenis, apimančius: 1.1. 2013-02-18 – 2020-04-03 laikotarpio asmens duomenis, priklausančius duomenų valdytojui VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis (toliau – ir GMPS); 1.2. 2015-02-07 – 2020-04-03 laikotarpio asmens duomenis, priklausančius duomenų valdytojui VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis; 1.3. 2015-12-23 – 2020-04-03 laikotarpio asmens duomenis, priklausančius duomenų valdytojui Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis; priteisti apeliantės UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ patirtas bylinėjimosi išlaidas; atsisakius tenkinti apeliantės UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ apeliacinį skundą, sumažinti Kauno apylinkės teismo 2021-06-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Atvira karta“ priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį ne mažiau nei 50 proc. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Skundžiamu sprendimu yra paneigiamos trečiųjų asmenų (duomenų valdytojų) teisės ir akivaizdus viešasis interesas. Skundžiamame sprendime (35 p.) pirmosios instancijos teismas nurodo, jog „byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad duomenų valdytojų – greitosios medicinos pagalbos stočių, turinčių teisę pačioms laisvai pasirinkti, kurio tiekėjo sistemą naudoti, atsakovės atliekamas duomenų tvarkymas yra pasibaigęs, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė nevykdo šių stočių kokių nors su duomenų tvarkymu susijusių nurodymų“. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas de facto ir de jure paneigė BDAR (pavyzdžiui, BDAR 4 str. 7 p.) numatytas trečiųjų asmenų (duomenų valdytojų) teises nustatyti duomenų tvarkymo tikslus, apimtį, priemones. 

11.2.                      Priešingai, nei skundžiamame sprendime (35 p.) nurodo pirmosios instancijos teismas, teisiškai nėra svarbios atsakovo, šiuo metu Mažosioms GMPS teikiamos paslaugos ar Mažųjų GMPS nurodymai, kadangi Didžiųjų GMPS (t. y. trečiųjų asmenų) atžvilgiu Mažosios GMPS tėra duomenų tvarkytojai. Kitaip tariant, BDAR prasme nėra jokios nurodymų konkurencijos tarp Didžiųjų GMPS ir Mažųjų GMPS, kadangi Didžiosios GMPS (t. y. tretieji asmenys) yra visų jų, kaip dispečerinės paslaugų teikėjo, sugeneruotų duomenų atžvilgiu duomenų valdytojai su visomis iš BDAR išplaukančiomis duomenų valdytojų teisėmis.

11.3.                      Vadovaujantis skundžiamame sprendime (35 p.) išdėstytais motyvais, tretieji asmenys apskritai netektų bet kokių galimybių teikti duomenų tvarkytojams ir subtvarkytojams privalomų nurodymų, kadangi bet kuris tokį nurodymą gavęs duomenų tvarkytojas ar subtvarkytojas galėtų asmens duomenų valdytojų nurodymų nevykdyti vadovaujantis vien ta aplinkybe, jog Mažosios GMPS yra laisvos pasirinkti, kurio tiekėjo programinės įrangos paslaugas užsakyti. Akivaizdu, kad tokie skundžiamo sprendimo motyvai prieštarauja pamatinėms BDAR suteiktoms duomenų valdytojų teisėms.

11.4.                      Mažųjų GMPS galimybė laisvai pasirinkti programinės įrangos tiekėją šios bylos apimtyje yra teisiškai visiškai nereikšminga aplinkybė, kadangi apeliantės reikalavimai yra nukreipti išskirtinai į trečiųjų asmenų sugeneruotus istorinius (archyvinius) duomenis, kurių atžvilgiu tretieji asmenys yra duomenų valdytojais.

11.5.                      Skundžiamu sprendimu buvo paneigtas viešasis interesas susigrąžinti itin jautrius ir didelės apimties trečiųjų asmenų valdomus duomenis, kuriuos sudaro milijonai įrašų apie asmenų (pacientų) sveikatą. Pagal apeliantės ir trečiųjų asmenų sudarytas sutartis būtent apeliantei buvo suteikta teisė ir pareiga imtis veiksmų, kad būtų apgintas viešasis interesas.

11.6.                      Apeliantė pirmosios instancijos teismui yra pateikusi apeliantės ir trečiųjų asmenų sudarytą susitarimą dėl neturtinio pobūdžio reikalavimo teisių perleidimo, kuris expressis verbis numato apeliantei teisę ir pareigą reikalauti grąžinti trečiųjų asmenų duomenis į apeliantės serverį.

11.7.                      Skundžiamame sprendime (35 p.) pirmosios instancijos teismas nurodo, jog „<...> ieškovės argumentai, kad atsakovė nevykdo duomenų valdytojų reikalavimų, vertinami nepagrįstais. Ieškovė kelia šioms įstaigoms grąžintų duomenų formato tinkamumo klausimą, teigdama, jog duomenys turėjo būti grąžinti susistemintu ir kompiuterio skaitomu formatu, tačiau duomenų, kad reikalavimas įvykdytas nesilaikant tarp duomenų valdytojų ir atsakovės kokio nors buvusio susitarimo dėl konkretaus formato, nėra“. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja byloje esantiems faktiniams įrodymams. Byloje pateikti faktiniai įrodymai  dėl visų trečiųjų asmenų pateiktų nurodymų atsakovei, kurie nėra įgyvendinti. Byloje yra pateiktas 2020-06-10 trečiojo asmens Kauno GMPS (t. y. duomenų valdytojo) pakartotinis nurodymas, kuris iki šios dienos ne tik nėra atsakovės įvykdytas, tačiau atsakovė apskritai nėra pateikusi Kauno GMPS jokio atsakymo. Priešingai, nei nurodoma skundžiamame sprendime, pakartotinis nurodymas apėmė Kauno GMPS reikalavimą ne tik dėl duomenų formato, tačiau ir dėl jų apimties laike ir kiekiu. Atsakovė nesiekia įrodyti bei nėra į bylą pateikusi jokių įrodymų, kurie liudytų atsakovę įvykdžius pakartotinio nurodymo reikalavimus. Atitinkamai atsakovės teiginiai, jog tretieji asmenys neva „nepareiškė jokių pastabų ar prieštaravimų“, yra tiesiog melagingi. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – ir VDAI) ekspertė nurodė, kad ir nesant duomenų tvarkymo sutarties, tvarkytojui (atsakovei) valdytojų (Didžiųjų GMPS) nurodymai yra privalomi, kas darsyk patvirtina atsakovei kilusią pareigą vykdyti pakartotinį nurodymą. 

11.8.                      Apeliantės reikalavimas nukreiptas išskirtinai į tretiesiems asmenims, kaip duomenų valdytojams, priklausančius asmens duomenis, kurie yra konkrečiai apibrėžti tiek laike, tiek turiniu, tiek kiekiu. Skundžiamo sprendimo išvada, jog apeliantės reikalavimai yra nukreipti „į visų greitosios medicinos pagalbos stočių atsakovės programos (duomenys neskelbtini) pagalba tvarkomus sveikatos asmens duomenis“, akivaizdžiai prieštarauja byloje esančioms faktinėms aplinkybėms ir yra teisiškai nepagrįsta.

11.9.                      Ieškinio pareiškimas buvo vienintelė ir tinkama apeliantės pažeistų teisių gynimo priemonė, ką pirmosios instancijos teismui patvirtino ir VDAI, taigi BDAR 33 str. imperatyvas nėra pažeistas, kadangi apeliantė pasirinko tinkamą savo ir trečiųjų asmenų pažeistų teisių gynimo būdą, tuo tarpu skundžiamo sprendimo motyvas dėl apeliantės nesikreipimo į policiją ir VDAI yra teisiškai nereikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui ir atitinkamai apeliacinės instancijos teismo neturėtų būti vertinamas.

11.10.                      Apeliantės byloje pateiktų įrodymų ir VDAI ekspertų pateiktų išaiškinimų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog apeliantė yra įrodžiusi aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. įrodė atsakovės veiksmus, pasisavinant trečiųjų asmenų duomenis, kuriomis vadovaujantis ir yra keliamas apeliantės reikalavimas grąžinti asmens duomenis ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodyta apimtimi.

11.11.                      Pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįsto dydžio atsakovės bylinėjimo išlaidas. Apeliantė atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, jog didžiosios dalies neva atliktų teisinio atstovavimo paslaugų atsakovės atstovė nesuteikė. Atsakovės atstovė nedalyvavo ir paskutiniame pirmosios instancijos teismo posėdyje, kurio metu bylos šalys turi išdėstyti savo baigiamąsias kalbas. Dėl atsakovės atstovės neatvykimo pirmosios instancijos teismas atsisakė prie bylos prijungti atsakovės atstovės baigiamąją kalbą. Atsižvelgiant į tai, kad didžiosios dalies neva atliktų teisinio atstovavimo paslaugų atsakovės atstovė nesuteikė, taigi skundžiamu sprendimu atsakovei iš ieškovės priteistų atlyginti išlaidų dydis neatitinka faktiškai atsakovės atstovės suteiktų paslaugų apimties ir bet kuriuo atveju turi būti mažinamas ne mažiau, nei 50 proc. nuo pirmosios instancijos teismo priteistos sumos.  

12.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB ,,Atvira karta“ prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą, o ieškovės UAB „Tarptautine skubiosios medicinos akademija“ apeliacinį skundą atsakovei UAB ,,Atvira karta“ atmesti, kaip nepagrįstą. Priteisti atsakovei UAB ,,Atvira karta“ iš apeliantės UAB ,,Tarptautine skubiosios medicinos akademija“ atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Apeliantė neturi jokio pagrindo teigti, kad skundžiamu sprendimu pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės ar viešasis interesas, kadangi 2021-06-01 sprendimas priimtas, įvertinus VDAI išvadą bei Inspekcijos atstovų teismo posėdyje teiktus paaiškinimus dėl galimo duomenų apsaugos pažeidimo, kadangi VDAI institucija yra valstybinė įstaiga ir taip pat laikoma aukščiausios kvalifikacijos eksperte Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymo srityje bei sprendžiant visus klausimus, susijusius su duomenų apsauga, informacinėmis technologijomis ir kibernetine sauga.

12.2.                      Apeliantė niekada nebuvo ir negalėjo būti duomenų valdytoja (taigi, negalėjo reikšti ir reikalavimo grąžinti duomenis).

12.3.                      Nepagrįstu laikytinas ir apeliantės argumentas, jog atsakovė nevykdė pateiktų konkrečių trečiųjų asmenų nurodymų, nes kaip tik jie ir buvo įvykdyti, o tai išsamiai pakomentuota ir VDAI Išvadoje.

12.4.                      Nuo pat ieškinio teismui pateikimo, apeliantė nutylėjo aplinkybę apie tai, kad atsakovė grąžino duomenis tretiesiems asmenims ir tik vėliau bandė įrodinėti, kad duomenų formatas tretiesiems asmenims buvo netinkamas, nors su tuo nesutiko net VDAI, nurodydama, kad tai papildomo susitarimo ir papildomo atlyginimo objektas. Beje, net ir dėl duomenų formato pastabas pareiškė (norėdama gauti duomenis specifiniu, o taip pat niekur neaptartu formatu neatlygintinai) tik Kauno greitosios medicinos pagalbos stotis, išdėstydama tai savo 2020-06-10 rašte, o kiti tretieji suinteresuoti asmenys jokių pastabų dėl to nepateikė.

12.5.                      Apeliantė pateiktame procesiniame dokumente klaidingai teigia, jog ieškinio pareiškimas buvo vienintelė apeliantės pažeistų teisių gynimo priemonė, o atsakovės atliktą duomenų pasisavinimo faktą ji bando įrodyti faktinių ir teisinių įrodymų daugetu, nes neva tai patvirtino VDAI atstovas teismo posėdyje, tačiau yra priešingai (TSMA pateikiami teiginiai apie A. F. turėtą prieigą prie serverių, pasisavintus duomenis, susirašinėjimą su Hostex serverio paslaugų tiekėju, ar VDAI komentarus apie tai, kaip atrodo iš serverio pašalinti duomenys, niekaip neįrodo, kad duomenis pasisavino UAB „Atvira karta“).

12.6.                      Nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad UAB „Atvira karta“ atliko bent kokius veiksmus, dėl kurių būtų atsiradęs duomenų pasisavinimas.

12.7.                      Jokios trečiųjų asmenų teisės, o taip pat ir viešasis interesas nebuvo paneigtas. UAB „Atvira karta“ yra įvykdžiusi reikalavimą grąžinti asmens duomenis tretiesiems asmenims – Kauno dispečerinei, Klaipėdos dispečerinei, Šiaulių dispečerinei UAB „Atvira karta“ prieinamu formatu, o kaip nurodė ir žodžiu savo paaiškinimuose teismo posėdžio metu VDAI, kitoks formatas galėtų būti tik papildomo šalių susitarimo dalykas. Ypač reikšminga yra ir tai, kad išvardintos sveikatos priežiūros įstaigos ir toliau naudojasi atsakovės programine įranga, todėl pastarasis ir toliau tvarko šių įstaigų duomenis, ką pripažino ir VDAI.

12.8.                      Apeliantė nei skunde, nei ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, kurie yra bylos medžiagoje, nėra pateikusi jokių įrodymų, jog jos teisės buvo ar yra pažeistos. TSMA teikė reikalavimą, o apeliaciniu skundu taip pat prašo grąžinti apeliantei asmens duomenis, kurie iš tikrųjų priklauso duomenų valdytojams - tretiesiems asmenims. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, minėti asmenys asmens duomenis gavo ir toliau naudojasi UAB „Atvira karta“ programine įranga. Taigi, yra visiškai neaišku, ką apeliantė bando pasakyti, teigdama, kad bet kokios jos teisės yra pažeistos, o ieškinio pareiškimas buvo vienintelė tinkama jos pažeistų teisių gynimo priemonė.

12.9.                      Apeliantė nepateikė visiškai jokių įrodymų, kad UAB „Atvira karta“ atliko kokius nors veiksmus, kurie pasireiškė ar galėjo pasireikšti duomenų pasisavinimu.

12.10.                      Apeliantė nepateikia jokių motyvų ir/ar argumentų, kodėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, skundžiamu sprendimu priteistas iš ieškovės atsakovei, turi būti mažinamas 50 proc., išskyrus nedalyvavimą paskutiniame teismo posėdyje, kuris buvo skirtas baigiamosioms kalboms ir truko mažiau nei 1 val., todėl nėra reikšmingas bylinėjimosi išlaidų kontekste, nes bylos nagrinėjimas iš esmės jau buvo baigtas. UAB „Atvira karta“ atstovo baigiamoji kalba jau buvo paruošta priešpaskutiniam posėdžiui ir vėliau teismui pateikta rašytine forma. Be to, UAB „Atvira karta“ paaiškina, kad visas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančios detalizuotos sąskaitos yra pateiktos į bylą (konkrečiai nurodant suteiktas paslaugas, valandų skaičių), iš ko matyti, jog atsakovės pateiktų procesinių dokumentų apimtis ir valandų, praleistų analizuojant bylos medžiagą, rengiant procesinius dokumentus, skaičius yra ypač didelis, todėl deklaratyvūs apeliantės teiginiai dėl teisinių išlaidų nesudaro jokio pagrindo jas sumažinti.

13.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo VšĮ „Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“ prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Trečiasis asmuo sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog: „atsakovė nevykdė pateiktų konkrečių Kauno GMPS (duomenų valdytojo) nurodymų – byloje pateikti faktiniai įrodymai dėl nurodymų tinkamo neįvykdymo. 2020-06-10 trečiojo asmens Kauno GMPS (t. y. duomenų valdytojo) teikto pakartotinio nurodymo, kuris iki šios dienos ne tik nėra atsakovės įvykdytas, tačiau atsakovė apskritai nėra pateikusi Kauno GMPS jokio atsakymo. Pakartotinis nurodymas apėmė Kauno GMPS reikalavimą ne tik dėl duomenų formato, tačiau ir dėl jų apimties laike ir kiekio.“

13.2.                      2020-04-16 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“ nurodė UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ ir subtvarkytojui (subtiekėiui) UAB „Atvira karta“ nedelsiant, ne vėliau kaip iki 2020-04-21 grąžinti mūsų įstaigai visus a/110 formos kortelių duomenis, kurie buvo sukaupti per visą paslaugų teikimo laikotarpi, perduodant šiuos duomenis VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai susistemintu ir kompiuterio skaitomu formatu (pvz., .csv, .xlsx). 2020-06-10 reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl duomenų perdavimo“ kreiptasi į atsakovę, kopiją pateikiant ir ieškovei, išdėstant reikalavimo esmę ir Kauno GMPS poziciją, kodėl 2020-05-21 gautą USB laikmeną (128 GB talpos) su a/110 formos kortelių duomenimis už 3 paskutinių metų laikotarpį trečiasis asmuo laikė netinkamu ankstesnio reikalavimo įvykdymu, o tuo pačiu pakartotinai nurodė, kad: „Šiuo raštu reikalaujame ir nurodome UAB „Atvira karta“ nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2020-06-17, grąžinti visus a/110 formos kortelių duomenis, perkeliant juos į UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ serverius. Grąžinami duomenys privalo būti pateikiami susistemintu, įprastai naudojamu ir kompiuterio skaitomu formalu (pavyzdžiui, .csv, ,xlsx) bei apimti tiek mūsų įstaigos, tiek mūsų įstaigai dispečerinės funkcijas delegavusių įstaigų duomenis visu duomenų archyvavimo laikotarpiu.“

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15.       Byloje kilo ginčas dėl neteisėtai pasisavintų duomenų grąžinimo ir priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio. 

Dėl naujų įrodymų

16.       Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus - apeliantės ir trečiųjų asmenų sudaryti susitarimai dėl asmens duomenų tvarkymo. Apeliantės teigimu šie įrodymai iki skundžiamo sprendimo priėmimo neegzistavo, tačiau yra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir dėl to apeliacinės instancijos teismo turėtų būti priimami.

17.       Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2006; 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymą) arba kai šalis įrodymo pateikti anksčiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima.

18.       Matyti, kad apeliantės pateikti 2021 m. birželio 30 d. apeliantės ir trečiųjų asmenų sudaryti susitarimai dėl asmens duomenų tvarkymo sudaryti po skundžiamo sprendimo priėmimo, todėl ji šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Tačiau kaip jau šios nutarties 17 punkte minėta, pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantės pateikti nauji įrodymai neturi esminės teisinės reikšmės nagrinėjamam apeliaciniam skundui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

Faktinės bylos aplinkybės

19.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2016-04-26 sudarė programinės įrangos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria tiekėjas (atsakovė) įsipareigojo užsakovui (ieškovei) išnuomoti prieigą prie paslaugos, kurią užsakovas gali perleisti (pernuomoti) galutiniams vartotojams šiai sutarčiai neprieštaraujančiomis sąlygomis. Pagal Sutartį programa – tai nuosavybės teise tiekėjui priklausanti programinė įranga (duomenys neskelbtini), skirta greitosios medicinos pagalbos stočių klientų aptarnavimo proceso duomenų surinkimui, apdorojimui ir analizei (1.1. punktas). Galutinis vartotojas – greitosios medicinos pagalbos stotis, kurios darbuotojai naudoja programą savo darbinei veiklai atlikti (1.2. punktas); programinė įranga kaip paslauga (angl. Software as a Service) – galimybė galutinio vartotojo darbuotojams, interneto ryšiu per interneto naršyklę naudotis programa, veikiančia serveryje (1.4. punktas); paslaugos licencijos nuoma – tai galimybė galutiniams vartotojams naudotis paslauga, už tai tiekėjui gaunant sutartą periodinį mokestį iš užsakovo (1.5. punktas); galutinio vartotojo duomenys – greitosios medicinos pagalbos stočių klientų aptarnavimo proceso eigos duomenys, kuriuos įveda į programą galutinis vartotojas (1.6. punktas). Sutarties 1 priede, kuris pakeistas šalių 2016-12-01 susitarimu (4 priedas), išvardintas galutinių vartotojų - greitosios medicinos pagalbos stočių - sąrašas, kurioms licencijos nuomos laikotarpiu užsakovas gali suteikti teisę naudotis paslauga (viso 19 greitosios medicinos pagalbos stočių). Sutarties galiojimo terminas iki 2019 m. vasario 28 d. (11.2. punktas). Sutarties 5.2 punktu atsakovė įsipareigojo: užtikrinti pastovią prieigą prie paslaugos (99,5 procentus laiko) (5.2.1. punktas); neperduoti duomenų kitoms trečiosioms šalims be išankstinio raštiško galutinio vartotojo sutikimo, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus (5.2.3. punktas); ištrinti duomenis iš programos, jei to pagrįstai raštiškai reikalauja galutinis sistemos vartotojas (5.2.4. punktas); licencijos nuomos laikotarpiu atlikti programos bei serverių priežiūros ir paslaugos palaikymo darbus kaip tai numatyta Sutarties priede Nr. 2 (5.2.6. punktas).

20.       Atsakovės sukurtos programinės įrangos (duomenys neskelbtini), skirtos a/110 formos kortelės duomenų apdorojimui, pagalba šie duomenys įvedami, tvarkomi ir perduodami į greitosios medicinos pagalbos stočių valdomas informacines sistemas. Ši atsakovės programa šalių sudarytos sutarties pagrindu atliko ir šių duomenų persiuntimo funkciją į ieškovės administruojamą greitosios medicinos pagalbos kvietimo informacinę sistemą, kurios nuomos paslaugas ieškovė teikė sveikatos priežiūros įstaigoms. Pagal šalių 2016-04-26 Sutartį atsakovė yra jos sukurtos ir jai nuosavybės teise priklausančios (duomenys neskelbtini) programos (techninės bazės), suteiktos ieškovei kaip paslauga (sutarties 1.4. punktas), valdytoja, o šioje programoje esančių duomenų valdytojų - greitosios medicinos pagalbos stočių - duomenų atžvilgiu atsakovė veikė kaip duomenų tvarkytoja. 

21.       Atsakovė 2020-03-03 ieškovei pateikė pranešimą dėl paslaugų teikimo pabaigos, pradelstų mokėjimų ir nesąžiningų konkurencijos veiksmų, kuriame nurodė, jog Sutartis pasibaigė 2019-02-28, pasibaigus galiojimo terminui Sutartis nebuvo pratęsta. Sutarties 11.4. punkte šalys buvo numačiusios, kad bet kokie Sutarties pakeitimai atliekami abiejų šalių rašytiniu susitarimu, tačiau joks susitarimas nėra sudarytas. Atsakovė pranešime nurodė, jog nustato protingą terminą (30 dienų) nuo šio įspėjimo išsiuntimo dienos, kuriam pasibaigus, paslaugų teikimas bus nutrauktas ir prašė laikyti, kad 2020-04-03 yra paskutinė paslaugų teikimo diena.

Dėl neteisėtai pasisavintų duomenų grąžinimo

22.       Ieškovė byloje įrodinėja, kad su atsakove sudarytos Sutarties pagrindu ieškovės vykdomų su sveikatos priežiūros įstaigomis sudarytų greitosios medicinos pagalbos sistemos nuomos sutarčių apimtyje atsakovė atliko subtiekimo funkcijas, susijusias išskirtinai tik su statistinių duomenų formų a/110 pildymu, ir duomenų subtvarkytojo funkcijas, kaip tai apibrėžta BDAR 28 straipsnyje. Atsakovė 2020-03-03 raštu pranešė, kad nuo 2020-04-03 Sutartis bus laikoma nutraukta. Tokiu būdu atsakovė, neturėdama nei ieškovės (t. y. asmens duomenų tvarkytojo), nei sveikatos priežiūros įstaigų (t. y. asmens duomenų valdytojų) nurodymų pasinaudojo turima faktine prieiga prie asmens duomenų, gautų vykdant Sutartį, ir iš ieškovės serverių į savo serverius perkėlė visus greitosios medicinos pagalbos stočių sutarčių vykdymo metu sugeneruotus ir ieškovės saugotus asmens duomenis ir juos ištrynė iš ieškovės serverių. Ieškovė, sužinojusi apie šį pažeidimą, pareikalavo atsakovės nedelsiant jį pašalinti ir visus pasisavintus duomenis grąžinti į ieškovės serverius. Ieškovė 2020-03-16 ir 2020-04-03 raštais nurodė atsakovei grąžinti neteisėtai pasisavintus asmens duomenis, tuo pačiu išdėstė savo nesutikimo su Sutarties nutraukimu motyvus. Atsakovė, vadovaujantis BDAR 28 straipsnio 3 dalies a) papunkčiu ir 28 straipsnio 4 dalimi, kaip duomenų subtvarkytoja tvarko asmenų duomenis tik pagal ieškovės – duomenų tvarkytojo, dokumentais įformintus nurodymus, o vadovaujantis BDAR 28 straipsnio 3 dalies g) papunkčiu, atsakovė, kaip subtvarkytoja, užbaigusi teikti su duomenų tvarkymu susijusias paslaugas, imperatyviai privalo (1) ištrinti esamas dokumentų kopijas, arba (2) grąžinti duomenų tvarkytojui visus asmens duomenis ir ištrinti esamas jų kopijas. Todėl ieškiniu ieškovė prašo įpareigoti atsakovę grąžinti į ieškovės serverį (pavadinimas (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu tarp 2019-03-01 ir 2019-09-01 neteisėtai pasisavintus individualių pacientų a/110 formos kortelių asmens duomenis, apimančius: 2013-02-18–2020-04-03 laikotarpio asmens duomenis, priklausančius duomenų valdytojui viešajai įstaigai „Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“; 2015-02-07–2020-04-03 laikotarpio asmens duomenis, priklausančius duomenų valdytojui viešajai įstaigai „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“; 2015-12-23–2020-04-03 laikotarpio asmens duomenis, priklausančius duomenų valdytojui viešajai įstaigai „Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis“.

23.       Apeliantė teigia, kad skundžiamu sprendimu yra paneigiamos trečiųjų asmenų (duomenų valdytojų) teisės ir akivaizdus viešasis interesas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas de facto ir de jure paneigiamos BDAR (pavyzdžiui, BDAR 4 str. 7 p.) numatytas trečiųjų asmenų (duomenų valdytojų) teisės nustatyti duomenų tvarkymo tikslus, apimtį, priemones ir jų kildinamos kitos BDAR duomenų valdytojams suteikiamos teisės. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina nepagrįstais.

24.       BDAR 4 straipsnyje duomenų valdytojas apibrėžiamas kaip fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones. Remiantis Sutarties 1.6 punktu, galutinio vartotojo duomenys – greitosios medicinos pagalbos stočių klientų aptarnavimo proceso eigos duomenys, kuriuos įveda į programą galutinis vartotojas. Išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos valstybinė duomenų apsaugos inspekcija išvadoje nurodė, kad šiuo atveju duomenų valdytojai yra greitosios medicinos pagalbos stotys, kurios veikia kaip atskiri juridiniai vienetai ir yra laikomi duomenų valdytojais tos informacijos, kurią pasinaudojant (duomenys neskelbtini) įvedė jos pačios arba jų nurodymu duomenų tvarkytojas į greitosios medicinos pagalbos stočių informacinę sistemą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad duomenų, skirtų a/110 formos kortelės duomenų pildymui, valdytojai – greitosios medicinos pagalbos stotys, atsakovės programos (duomenys neskelbtini) pagalba sveikatos asmens duomenis tvarko ir joje kaupia, šios programos pagalba šie duomenys taip pat perduodami ir į kitas greitosios medicinos pagalbos stočių valdomas informacines sistemas, tame tarpe ir į ieškovės su trečiaisiais asmenimis viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių pagrindu administruojamą CAD sistemą.

25.       Pažymėtina, kad tarp šalių sudarytoje Sutartyje šalys sutarė, kad UAB „Atvira karta“ įsipareigoja UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ kaip užsakovui išnuomoti prieigą prie programinės įrangos, kurią TSMA gali perleisti (pernuomoti), taip pat sutartyje nustatytos kiekvieno iš tvarkytojų teisės ir pareigos. Sutartyje šalys detaliai nenusistatė, kaip veiks kiekviena kaip tvarkytojas ir kaip bus užtikrinama duomenų subjektų teisių apsauga, kokia bus kiekvienos iš šalių atsakomybė įvykus incidentui, kurio metu būtų nukentėtų duomenų subjektai. Taip pat šalys sutartyje neaptarė, kokie veiksmai bus atliekami sutarčiai pasibaigus ir nutrūkus duomenų tvarkymo veiksmams (duomenys bus sunaikinti ar pan.).

26.       Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė Kauno dispečerinei, Klaipėdos dispečerinei, Šiaulių dispečerinei registruotu laišku pateikė USB laikmenas (32GB talpos) su greitosios medicininės pagalbos stočių 110/a formos kortelių duomenimis už 3 paskutinių metų laikotarpį, duomenis užšifravusi ir užrakinusi slaptažodžiais. Lydraščiuose dispečerinių paprašė kreiptis dėl slaptažodžio, vos tik jos gaus išsiųstus duomenis. Iš susirašinėjimų el. laiškais matyti, kad visos dispečerinės, gavusios duomenis, dėl slaptažodžio, skirto duomenims pasiekti, suteikimo į atsakovę kreipėsi elektroniniu paštu, o atsakovė nedelsdama juos suteikė. Įrodymų, kad duomenys buvo netinkami, nėra. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog byloje dalyvaujantiems tretiesiems asmenims – Kauno GMPS, Klaipėdos GMPS ir Šiaulių GMPS, savo teritorijose veikiančioms ir kaip greitosios medicinos pagalbos stotims, atsakovė grąžino kaip greitosios medicinos pagalbos stočių valdomus asmens duomenis. Pažymėtina, kad teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovai paaiškino, jog nėra svarbu, kokiu formatu duomenys kaupiami ir perduodami, svarbu, kad valdytojo reikalavimu duomenys būtų perduoti. Todėl ieškovės argumentai, kad atsakovė nevykdo duomenų valdytojų reikalavimų, vertinami nepagrįstais.

27.       Lietuvos Respublikos valstybinė duomenų apsaugos inspekcija išvadoje nurodė, kad GMP stotys, kurios iki šiol naudojosi ieškovės kaip tarpininkės paslaugomis, turi teisę kreiptis tiesiogiai į UAB „Atvirą kartą“ ir susitarti, kad UAB „Atvira karta“ sutartomis techninėmis ir finansinėmis sąlygomis atliktų duomenų valdytojo valdomų duomenų eksportą iš (duomenys neskelbtini) ar perkelti tuos duomenis iš anksto sutartu kompiuteriniu formatu į kokio nors kito tiekėjo serverius, ar informacinę sistemą ir pan.

28.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vertintina, kad jokios trečiųjų asmenų teisės, taip pat ir viešasis interesas nebuvo paneigtas. UAB „Atvira karta“ yra įvykdžiusi reikalavimą grąžinti asmens duomenis tretiesiems asmenims – Kauno GMPS, Klaipėdos GMPS ir Šiaulių GMPS atsakovei prieinamu formatu. Kitoks formatas galėtų būti tik papildomo šalių susitarimo dalykas. Pažymėtina ir tai, jog išvardintos sveikatos priežiūros įstaigos ir toliau naudojasi atsakovės programine įranga, todėl atsakovė ir toliau tvarko šių įstaigų duomenis.

29.       Apeliantė teigia, jog ieškinio pareiškimas buvo vienintelė ir tinkama apeliantės pažeistų teisių gynimo priemonė, todėl BDAR 33 straipsnio imperatyvas nėra pažeistas, kadangi apeliantė pasirinko tinkamą savo ir trečiųjų asmenų pažeistų teisių gynimo būdą, tuo tarpu skundžiamo sprendimo motyvas dėl apeliantės nesikreipimo į policiją ir VDAI yra teisiškai nereikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui ir atitinkamai apeliacinės instancijos teismo neturėtų būti vertinamas. Apeliantės byloje pateiktų įrodymų ir VDAI ekspertų pateiktų išaiškinimų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog apeliantė yra įrodžiusi aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. įrodė atsakovės veiksmus pasisavinant trečiųjų asmenų duomenis, kuriomis vadovaujantis ir yra keliamas apeliantės reikalavimas grąžinti asmens duomenis ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodyta apimtimi. Tokius apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija vertina nepagrįstais.

30.       Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Atvira karta“ atliko kokius nors veiksmus, kurie pasireiškė ar galėjo pasireikšti duomenų pasisavinimu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Apeliantės pateiktos ekrano vaizdo nuotraukos neįrodo, kad atsakovė pasisavino duomenis. Pažymėtina, kad apeliantė byloje neprašė skirti ekspertizę ar gauti kitokią specialisto išvadą, kad būtų įvertinti atsakovės veiksmai, nustatyti pasisavinti duomenys. Pritartina atsakovės argumentams, jog atsakovei visą laiką (nuo pat programinės įrangos sukūrimo) priklausė ir toliau priklauso visos intelektinės teisės į programinę įrangą, kurioje buvo ir yra tvarkomi asmens duomenys (dėl to reikštų, kad atsakovė atliko vagystę iš savo programinės įrangos).

31.       Lietuvos Respublikos valstybinė duomenų apsaugos inspekcija išvadoje nurodė, kad šiuo atveju teiginys „jog buvo pavogti asmens duomenys“ laikytinas neatitinkančiu situacijos ir netiksliu, nes (duomenys neskelbtini) sistemos pagalba tvarkyti duomenys priklauso duomenų valdytojams, t. y. GMP stotims, o ne ieškovei. Pažymėta, jog minimi duomenys visą (duomenys neskelbtini) nuomos laikotarpį, o ir po to kaip buvo, taip ir liko UAB „Atvira karta“ valdomoje ir prižiūrimoje (duomenys neskelbtini), taip pat jie nebuvo ištrinti ir vis dar yra ir gali būti pasiekiami ir duomenų valdytojams (GMP), jei jie sudarę (arba norėtų sudaryti ateityje) paslaugų sutartį su UAB „Atvira karta“, todėl ieškovės teiginys, kad UAB „Atvira karta“ pasisavino duomenis yra neteisingas ir neturi teisinio pagrindo.

32.       Įvertinusi aptartas aplinkybes, bylos įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai ir pagrįstai nurodė, jog iš bylos įrodymų visumos konstatuoti kokius nors neteisėtus atsakovės veiksmus ar duomenų pasisavinimą nėra pagrindo.

33.       BDAR 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmens duomenų saugumo pažeidimo atveju duomenų valdytojas nedelsdamas ir, jei įmanoma, praėjus ne daugiau kaip per 72 valandoms nuo tada, kai jis sužino apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, apie tai praneša priežiūros institucijai, kuri yra kompetentinga, nebent asmens duomenų saugumo pažeidimas neturėtų kelti pavojaus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms. Jeigu priežiūros institucijai apie asmens duomenų saugumo pažeidimą nepranešama per 72 valandas, prie pranešimo pridedamos vėlavimo priežastys. 

34.       Atsižvelgusi į šias nuostatas, teisėjų kolegija vertina, jog teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė, remdamasi viešuoju interesu, akcentuoja ginčo duomenų svarbą, reikšmę, tačiau jokių duomenų, kad dėl ieškovės nurodomo tariamo atsakovės duomenų pasisavinimo buvo kreiptasi į policiją, į Valstybinę duomenų inspekciją, kaip to imperatyviai reikalauja BDAR 33 straipsnio 1 dalis, nėra. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos valstybinė duomenų apsaugos inspekcija išvadoje pažymėjo, jog jei iš tikro įvyko duomenų vagystė (buvo pasisavinti duomenys) ir buvo gauta neteisėta prieiga prie jų, tuomet šie veiksmai traktuotini kaip asmens duomenų saugumo pažeidimas, nes būtų pažeidžiamas duomenų vientisumas, konfidencialumas ir pasiekiamumas. Tokiu atveju ieškovė turėjo nedelsdama, per 72 valandas, kaip to reikalaujama BDAR 33 straipsnio 1 dalyje, pateikti Inspekcijai pranešimą apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, bet Inspekcija jokio pranešimo iš ieškovės negavo. Taip pat ieškinyje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų pranešusi apie tai Lietuvos Policijai ar Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės atsakovei 11 715,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįsto dydžio atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės teigimu didžiosios dalies neva atliktų teisinio atstovavimo paslaugų atsakovės atstovė nesuteikė. Atsakovės atstovė nedalyvavo ir paskutiniame pirmosios instancijos teismo posėdyje, kurio metu bylos šalys turi išdėstyti savo baigiamąsias kalbas. Atsižvelgiant į tai, kad didžiosios dalies neva atliktų teisinio atstovavimo paslaugu atsakovės atstovė nesuteikė, taigi skundžiamu sprendimu atsakovei iš ieškovės priteistų atlyginti išlaidų dydis neatitinka faktiškai atsakovės atstovės suteiktų paslaugų apimties ir bet kuriuo atveju turi būti mažinamas ne mažiau nei 50 proc. nuo pirmosios instancijos teismo priteistos sumos.

36.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

37.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

38.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Šis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo, jog išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta).

39.       Kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose, t. y. bylos sudėtingumas; teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas; ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje; būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydis; teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas; šalių elgesys proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudos bei kitos svarbios aplinkybės (Rekomendacijų 2 punktas).

40.       Atsakovės pirmojoje instancijoje patirtą 11 715,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sudarė atsiliepimo į ieškinį parengimas, prašymų parengimas, baigiamosios kalbos parengimas ir atstovavimas teisme, pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas teisme, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės advokatės teismui pateikti procesiniai dokumentai didelės apimties, išsamūs ir motyvuoti, nagrinėjamas klausimas reikalauja specialių žinių, todėl nėra pagrindo vertinti, kad atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos yra per didėlės. Patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė pirmojoje instancijoje prašė priteisti dar didesnes atstovavimo išlaidas nei atsakovė – 14 872,11 Eur. Tai reiškia, kad šalys šioje byloje patyrė pakankamai panašias išlaidas už atstovavimą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės patirtos 11 715,00 Eur bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai per didelės. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, jog atsakovės atstovės baigiamoji kalba jau buvo paruošta priešpaskutiniam posėdžiui ir vėliau teismui pateikta rašytine forma, todėl sutiktina su atsakove, kad atsakovės atstovės nedalyvavimas paskutiniame teismo posėdyje, kuris buvo skirtas baigiamosioms kalboms ir truko mažiau nei 1 val., nėra reikšmingas bylinėjimosi išlaidų kontekste, nes bylos nagrinėjimas iš esmės jau buvo baigtas ir tai nėra pagrindas mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

41.       Įvertinusi aptartas aplinkybes, įstatymo nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme atsakovės naudai iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos už advokatės teisinę pagalbą atitinka bylos nagrinėjimo sudėtingumą, todėl atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra pagrindo jų laikyti nepagrįstomis ir jas mažinti.

42.       Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

43.       Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

44.       Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė prašo iš ieškovės priteisti 3410,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje. 2021 m. liepos 22 d. sąskaitoje už teisines paslaugas nurodyta, kad šią sumą sudaro: susipažinimas su ieškovės apeliaciniu skundu bei naujai teismui pateiktais įrodymais, jų analizavimas, vertinimas ir aptarimas su klientu, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas - 6 val. ir 25 val.

45.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose rekomenduojamus dydžius. Atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas 2021-07-22. Pagal Rekomendacijas tuo metu teisinių paslaugų teikimo valandų maksimali suma buvo 151,74 Eur (vidutinis mėnesinis bruto 1517,40 Eur), maksimali suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo 1972,62 Eur. Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, advokatės paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, tai, kad advokatė atsakovę atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose rekomenduojamus dydžius, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir turi būti mažinamos, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 2 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“, juridinio asmens kodas 302571901, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atvira karta“, juridinio asmens kodas 301300587, 2 500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.