Civilinė byla Nr. e2A-1225-480/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07880-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 3.3.1.20.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   

2017 m. birželio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-669-429/2017 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui J. T. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo J. T. priešieškinį ieškovui V. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo J. T. 1470,54 Eur turtinės ir 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. sausio 3 dieną savo automobiliu Fiat Ducato, v/n (duomenys neskelbtini) vyko į Vokietiją, vežė į darbą septynis vairuotojus, kurie kaip ir ieškovas buvo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Kelionės metu dalis keleivių vartojo alkoholį. Atsakovas J. T. buvo agresyviai nusiteikęs. Atsakovas pradėjo rūkyti automobilyje, nors to daryti nebuvo galima, kadangi vairuotojai vežėsi dujų balionus. Atsakovui nereaguojant į ieškovo nurodymą nerūkyti automobilyje, ieškovas ištraukė cigaretę atsakovui iš burnos. Tuomet atsakovas kumščiu trenkė ieškovui į veidą ir išmušė priekinį dantį. Po patirto sužalojimo ieškovas sustojo ir iškvietė policiją. J. T. Lenkijos Respublikoje buvo iškelta baudžiamoji byla. 2015 m. sausio 5 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu įvykdžius Lenkijos Respublikos Baudžiamojo kodekso 157 str. 1 d. numatytą veiką, jam skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios įvykdymas atidėtas 2 metų bandomajam laikotarpiui. Dėl patirtų sužalojimų ieškovas kreipėsi į odontologus (į odontologijos kliniką „Geridentis“ dėl gydymo, o vėliau į implantologijos kliniką UAB „Kauno implantologijos centras“). Dėl gydymo patyrė 1405,61 Eur turtinę žalą (46 Eur pirminė apžiūra klinikoje „Geridentis“; 50 Eur laikina plokštelė; 25 Eur konsultacija klinikoje UAB „Kauno implantlogijos centras“; 150 Eur laikinas dantis, 700 Eur implantas; 420 Eur cirkonio vainikėlis; 14,61 Eur vaistai prieš operaciją). Taip pat patyrė 64,93 Eur išlaidų, susijusių su teisinėmis paslaugomis, siekiant susipažinti su teismo sprendimu (50 Eur advokato išlaidos; 12 Eur vertimo paslaugos; 2,93 Eur pašto išlaidos). Bendra patirta 1470,57 Eur turtinė žala. Ieškovas patyrė ir neturtinę žalą, nes incidento metu buvo pasikėsinta į vieną iš svarbiausių asmens vertybių - sveikatą. Dėl patirtų sužalojimų teko kęsti skausmą. Kadangi incidentas įvyko vykstant į Vokietiją, atsakovas kelionę tęsti turėjo su patinusiu veidu, dėl ko sulaukė neigiamo požiūrio iš aplinkinių. Gydymas užtruko metus, 8 mėnesius teko vaikščioti su plokštele, o tai sukėlė fizinių nepatogumų dėl esančio antikūnio, moralinius išgyvenimus. Jautėsi nepatogiai, turėjo vengti valgymo viešose vietose, bijojo šypsotis, pradėjo vengti bendravimo su aplinkiniais. Bijojo, kad plokštelė gali iškristi bekalbant ar valgant ir sukelti nemalonų vaizdą aplinkiniams. Yra išlikęs nežymus šveplavimas.
2. Atsakovas J. T. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kelionės metu automobilyje rūkė pats ieškovas. Atsakovui pabandžius užsirūkyti, ieškovas trenkė atsakovui per veidą, išmušdamas dantį, o greta esantys dantys buvo išklibinti. Sustabdęs automobilį ieškovas dar keliais smūgiai padarė atsakovui kraujosrūvas veido srityje. Atsakovas gynėsi nuo ieškovo veiksmų, todėl galimai sudavė keletą smūgių ieškovui. Ieškovas iškvietė policiją. Atsakovas pareiškimo policijai dėl sumušimo nerašė, nes nenorėjo veltis į teisminius procesus. Be to, jau kelionės metu ieškovo kalbėjimas, žodžių tarimas buvo neaiškus, švepluojantis, kas rodė, kad ieškovas turi problemų su dantimis. Dėl patirto streso atsakovas ilgai negalėjo atgauti fizinės ir psichologinės sveikatos, ėmė jausti maudimą krūtinės srityje, pradėjo kamuoti nemiga,  dėl ko atsakovas patyrė širdies infarktą ir tapo invalidu.
3. Atsakovas J. T. pateikė priešieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo V. J. 2973,00 Eur turtinės žalos, 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad ieškovas privalo atlyginti atsakovui ieškovo kaltais veiksmais padarytą žalą, kurią sudaro 2973,00 Eur turtinė žala dėl ieškovo smūgiais atsakovui į veidą išmuštus dantis bei 5000,00 Eur ieškovo kaltais veiksmais atsakovui sukeltą fizinį ir psichologinį skausmą, pažeminimą, neteisingą apkaltinimą, dėl ko atsakovas patyrė širdies infarktą, nepatogumus dėl išmušto danties, bendravimo galimybių sumažėjimą dėl pablogėjusios sveikatos, pajamų sumažėjimą. Atsakovas neturi galimybių kreiptis dėl gydymosi, nes netekto darbingumo pensija yra labai maža. Tik priteisus gydymo išlaidas atsakovas turės galimybę kreiptis dėl danties gydymo.
4. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas prašė priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo neteisėtus veiksmus, atsakovo patirtą žalą ir tiesioginį priežastinį ryšį tarp neteisėtų ieškovo veiksmų ir atsakovui atsiradusios žalos. Priešieškinyje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Net teisiamas dėl nusikaltimo atsakovas nenurodė priešieškinyje išdėstytų aplinkybių apie būtinąją gintį. Ieškovas jokio sveikatos sutrikdymo atsakovui nepadarė. Be to, atsakovas neskundė teismo sprendimo, kuriuo buvo pripažintas kaltu. VSDFV pažymoje nurodytas laikotarpis nepatvirtina atsakovo nurodytų aplinkybių apie finansinių galimybių neturėjimą atlikti dantų gydymą. VSDFV pažymoje atsispindi nedarbingumo laikotarpis nuo 2015 metų rugpjūčio mėnesio, tuo tarpu ginčo įvykis įvyko 2015 metų sausio mėnesį. Gydymo planas parengtas 2016 metų gegužės mėnesį, t. y. kai atsakovui tapo žinoma apie civilinės bylos užvedimą teisme. Iš atsakovo pateiktų nuotraukų nėra aišku, kada ir kur jos darytos. Be to, jos nebuvo pateiktos bylą nagrinėjant Lenkijos teisme. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad iš karto po 2015 m. sausio 3 d. įvykio kreipėsi į medikus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu ieškovo V. J. ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo J. T. 1470,54 Eur turtinės žalos, 400,00 Eur neturtinės žalos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 870,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1067,68 bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo J. T. priešieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad 2015 m. sausio 3 d. ieškovas jam priklausančiu automobiliu Fiat Ducato, v. n. (duomenys neskelbtini), vežė į Vokietiją septynis buvusius UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus. 2015 m. sausio 4 d. paryčiais Lenkijoje, važiuojant automobiliu, tarp ieškovo ir atsakovo įvyko konfliktas, kurio metu ieškovas kelis kartus atėmė cigaretę iš atsakovo ir trenkė atbula ranka į veidą, o atsakovas trenkė ieškovui kumščiu į veidą. Ieškovui buvo praskelta viršutinė lūpa ir išmuštas priekinis dantis. Atsakovui nustatytas girtumas įvykio metu - 0,58 mg/dm3 alkoholio, ieškovas ir liudytojas P. G. buvo blaivūs (e. b. l. 92-93). Atsakovas buvo nuvežtas į apskrities ligoninę, kurioje apžiūrėtas budinčio gydytojo, po to perduotas budinčiai tarnybai (e. b. l. 92-93). Jokie atsakovo kūno sužalojimai nebuvo konstatuoti. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, buvo apklaustas liudytojas P. G. (e. b. l. 112-115). Atsakovas, nagrinėjant baudžiamąją bylą, prisipažino kaltu, gailėjosi dėl tokio savo poelgio (e. b. l. 135). Baudžiamoji byla išnagrinėta skubos tvarka (e. b. l. 34-37). 2015 m. sausio 5 d. Lenkijos Wreznia teismas nuosprendžiu nustatė, kad 2015 m. sausio 5 d. Didžiosios Lenkijos vaivadijos Wreznia rajono Gozdowo vietoje J. T., važiuodamas automobiliu, vairuotojui V. J. sukėlė kūno sužalojimų, trenkdamas jam kumščiu į veidą ir tuo sukeldamas šiuos sužalojimus: viršutinės lūpos patinimą ir vieno viršutinio danties sulaužymą (e. b. l. 7-10). Minėtas teismas pripažino kaltu atsakovą pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalį ir skyrė keturių mėn. laisvės atėmimą, jos vykdymą atidedant dvejų metų bandomajam laikotarpiui. 2015 m. sausio 9 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Geridentis“ dėl gydymo (e. b. l. 16). Pirminė apžiūra kainavo 46,00 Eur, laikina plokštelė 50,00 Eur. Iš viso UAB „Geridentis“ ieškovas sumokėjo 96,00 Eur (e. b. l. 14-15). Vėliau ieškovo danties gydymas tęsėsi UAB „Kauno implantologijos centras“. Gydymas šioje įstaigoje iš viso kainavo 1 295,00 Eur (konsultacija 25,00 Eur, laikinas dantis – 150 Eur, implantas – 700 Eur, cirkonio vainikėlis – 420,00 Eur (e. b. l. 20-23).Vaistai prieš operaciją – 14,61 Eur (e. b. l. 6). 2015 m. vasario 25 d. ieškovas sumokėjo advokatui J. K. 50,00 Eur už teisinę konsultaciją (e. b. l. 13). 2015 m. balandžio 14 d. ieškovas sumokėjo 12,00 Eur už vertimą iš lenkų kalbos bei 2,93 Eur pašto išlaidų (e. b. l. 18). Atsakovui J. T. 2016 m. vasario 17 d. VSDF Utenos skyriaus sprendimu paskirta netekto darbingumo pensija nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. (e. b. l. 38). Atsakovui J. T. 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. nustatytas darbingumo lygis – 30 proc. (e. b. l. 175). 2016 m. gegužės 5 d. atsakovas J. T. kreipėsi į Vilniaus implantologijos centrą, kuriame buvo sudarytas gydymo ir finansinis planas, kuriame numatyta danties šalinimas traumos pasėkoje (e. b. l. 39).
7. Nurodė, kad 2015 m. sausio 5 d. Lenkijos Wreznia teismas nuosprendyje nustatė tokias faktines aplinkybes: 2015 m. sausio 5 d. Didžiosios Lenkijos vaivadijos Wreznia rajono Gozdowo vietoje J. T., važiuodamas automobiliu, vairuotojui V. J. sukėlė kūno sužalojimų, trenkdamas jam kumščiu į veidą ir tuo sukeldamas šiuos sužalojimus: viršutinės lūpos patinimą ir vieno viršutinio danties sulaužymą (e. b. l. 7-10). Minėtos nustatytos faktinės aplinkybės yra prejudiciniai faktai, kurių papildomai įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 3 p.). Lenkijos Wreznia teismas pripažino atsakovą kaltu dėl ieškovo sužalojimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų apskundęs minėtą nuosprendį. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas, duodamas parodymus, pripažino, kad trenkė vairuotojui (ieškovui) kumščiu į veidą (e. b. l. 135).
8. Ieškovas pateikė įrodymus, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų iš viso patyrė 1470,54 Eur turtinės žalos, t. y. tiek ieškovui kainavo išmušto danties gydymas bei išlaidos, susijusios su teisinėmis paslaugos iki ieškinio padavimo teismui (e. b. l. 16-17, 19-23). Ieškovas, iš karto, grįžęs į Lietuvą kreipėsi į gydytojus dėl patirtų sužalojimų  gydymo, t. y. 2015 m. sausio 9 d. (e. b. l. 9). Todėl nurodė3, jog teismui nekyla abejonių, kad ieškovo patirto išlaidos už išmušto danties gydymą yra tiesiogiai susijusios su atsakovo neteisėtais veiksmais. Atsakovo teiginiai, kad ieškovas pasinaudodamas situacija, atsakovo sąskaita nori susitvarkyti visus dantis yra niekuo nepagrįsti, todėl atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 str.). Iš pateiktų sąskaitų bei apmokėjimo kvitų matyti, kad ieškovui pirmoji danties gydymo paslauga suteikta 2015 m. sausio 9 d., t. y. iš karto po 2015 m. sausio 3-4 d. įvykių, gydymas užtruko iki 2015 m. lapkričio 12 d.
9. Spręsdamas dėl neturtinės žalos ieškovui priteisimo, teismas atsižvelgė į tai, kad konfliktas tarp ieškovo ir atsakovo kilo ne vien tik dėl atsakovo kaltės, tačiau ir dėl ieškovo veiksmų (nesutikimo sustoti, cigaretės atiminėjimo), į atsakovo turtinę padėtį (t. y. gaunamas mažas mėnesines pajamas), į atsakovo dabartinę sveikatos būklę ir jo galimybes sumokėti ieškovui neturtinę žalą, į ieškovo patirtą fizinį skausmą, išmušus dantį, bei į tai, kad ieškovui padarytas sveikatos sužalojimas yra ištaisytas.
10. Teismas pažymėjo, kad vertinant ieškovo pateiktas nuotraukas (e. b. l. 158, 161) ir teiginius, kad jis atsakovui netrenkė, kadangi vairuodamas niekaip negalėjo pasiekti atsakovo ir trenkti jam, nepaneigia liudytojo P. G. parodymų, kad ieškovas pirmas trenkė atsakovui. Nuotraukose žmogus sėdi visiškai atsilošęs į sėdynės atlošą, tuo tarpu, esant konfliktui tikėtina, jog atsakovas buvo palinkęs prie ieškovo, todėl teismo vertinimu, ieškovas galėjo trenkti atsakovui. Tačiau teismas sprendė, kad atsakovo reakcija buvo neadekvati, jis taip stipriai trenkė ieškovui, kuris tuo metu dar ir vairavo, kad ieškovui buvo išmuštas dantis. Tokie atsakovo veiksmai negali būti vertinami kaip būtinoji gintis. Atsakovas neįrodė, jog dėl ieškovo veiksmų, t. y. trenkimo ranka į veidą, jis patyrė tokius sužalojimus, dėl kurių iškrito vienas dantis bei pradėjo klibėti kiti dantys. Teismas pažymėjo, kad pirminiuose parodymuose apklausiamas atsakovas nurodė, kad jam buvo pamušta akis ir kliba dantis (e. b. l. 135). Tačiau šios civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas jau teigia, jog jam buvo taip pat išmuštas dantis ir pradėjo klibėti kiti dantys. Nurodė, kad toks skirtingas atsakovo faktinių aplinkybių nurodymas kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo. Atsakovas buvo nuvežtas budinčiam gydytojui apžiūrėti, tačiau jokie atsakovo patirti sužalojimai nebuvo užfiksuoti, be to, ir šioje civilinėje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo teiginius. Atsakovo pateiktos nuotraukos (e. b. l. 40-43) nėra identifikuotos nei vietoje, nei laike, todėl negali pagrįsti kaip aplinkybės dėl patirtų sužalojimų. Nors atsakovas 2016 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio metu teigė, kad nuotraukas galima identifikuoti iš fotoaparato, pažiūrėjus, kada jos buvo padarytos, tačiau tokių įrodymų atsakovas šioje civilinėje byloje nepateikė (CPK 178). Atsakovo pateiktas gydymo planas negali patvirtinti tos aplinkybės, jog dėl ieškovo veiksmų atsakovas patyrė sveikatos sutrikdymą. Jeigu ieškovas būtų išmušęs atsakovui dantį, tai atsakovas nebūtų delsęs sudaryti gydymo planą daugiau kaip šešiolika mėnesių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas J. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priešieškinį tenkinti. Priteisti atsakovui J. T. iš ieškovo V. J. 2973,00 Eur turtinės žalos ir 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Priimant sprendimą, buvo pažeistas šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo principas, neteisingai įvertinti įrodymai.
2. Nepagrįstas teismo motyvas, kad atsakovas keičia parodymus. Teismas teisingai konstatavo, kad tarp bylos šalių kilusio konflikto iniciatoriumi buvo būtent ieškovas, pirmas trenkė smūgį atsakovui į veidą, tačiau ieškovui atsakomybės už atsakovui padaryta žalą netaikė. Atsakovo ir liudytojo P. G. teisme duoti parodymai atitinka Lenkijoje Wrzesnia teismo baudžiamojoje byloje duotus parodymus. Apklaustas įtariamuoju Lenkijos baudžiamojoje byloje atsakovas J. T. parodė, kad ieškovas pirmas jam trenkė, ir kad jam padaryti sužalojimai yra pamušta akis bei judantis dantis. Liudytojas P. G. baudžiamojoje byloje parodė, kad ieškovas, norėdamas išmušti atsakovui iš burnos cigaretę, sudavė jam per veidą. Teikdami paaiškinimus šioje byloje, atsakovas ir liudytojas nurodė tas pačias aplinkybes. Papildomai liudytojas P. G. parodė, kad po šalių konflikto matėsi, kad atsakovo paakys pamuštas, paraudęs. Atsakovas Lenkijos teisme parodė, kad ieškovo smūgio metu jam dantis buvo išklibintas. Šis dantis vėliau, po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo atsakovui iškrito, todėl šioje civilinėje byloje atsakovas nurodė galutines ieškovo smūgio jam pasekmes – danties išmušimą ir kitų dantų išklibinimą. Sprendime be jokio pagrindo rašoma, kad atsakovą apžiūrėjęs gydytojas jokių jo sužalojimų nenustatė. Tiesiog atsakovui dėl patirtų sužalojimų nebuvo reikalinga skubi med. pagalba.
3. Teismas sprendime nepasisakė dėl atsakovo patirtos neturtinės žalos. Dėl ieškovo smurtavimo atsakovas patyrė itin sunkias pasekmes: ne tik buvo išklibinti dantys (vėliau iškritęs dantis), dėl ko šiuo metu reikalingas netgi žandikaulio gydymas, bet dėl slogių prisiminimų, negalėjimo pamiršti streso atsakovas patyrė širdies infarktą, ir šiuo metu yra invalidas.
4. Atsakovui padarytą turtinę žalą – akies sumušimą, kuris užfiksuotas teismui pateiktoje fotonuotraukoje, įrodo liudytojo P. G. parodymai, kuris teigė po šalių konflikto matęs, kad viena atsakovo akis buvo paraudusi, po akimi matėsi smūgio žymės. Atsakovo patirtą sužalojimą – dantų išklibinimą, paliudijo jo sutuoktinė, nurodydama, kad atsakovas, grįžęs iš kelionės, skundėsi išklibintais dantimis, tačiau dėl pinigų stygiaus šeimoje, atsakovo dantų gydymas vis buvo atidėliojamas, o atsakovui patyrus infarktą, ši liga buvo svarbesnė už dantų gydymą, todėl dantų gydymas buvo vis atidėliojamas. Šiuo metu dėl per ilgo uždelsimo, atsakovui prasidėjęs netgi žandikaulio irimo procesas.
5. Atsakovo reakcija į ieškovo smurtą buvo gynybinė. Dėl ieškovo panaudoto prieš atsakovą smurto, atsakovui buvo išklibinta visa eilė dantų, kurių vienas iškrito, be to, atsakovas patyrė širdies infarktą, šiuo metu yra faktiškai nedarbingas, neturi darbo, gauna labai mažą invalidumo pensiją. Todėl, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, šalių interesų pusiausvyros principu, net jei teismas nelaikė atsakovo veiksmų ieškovo atžvilgiu gynybiniais, byloje buvo sąlygos taikyti abipusę šalių atsakomybę, įvertinant tiek ieškovo, tiek atsakovo padarytą priešingai šaliai žalą.
12. Ieškovas V. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, nepažeidžiant šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo principo. Todėl panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimo nėra jokio pagrindo.
2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais. Pagrįstos teismo išvados dėl atsakovo skirtinai nurodytų aplinkybių apie eismo įvykį, dantų gydymo plano, atsakovo pateiktų fotonuotraukų. Papildomų įrodymų, susijusių su atsakovo byloje pateiktų nuotraukų padarymo laiku ir vieta, atsakovas su apeliaciniu skundu nepateikė.
3. Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovo dantis buvo išklibintas, o po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo iškrito, todėl šioje civilinėje byloje atsakovas nurodė ieškovo smūgio jam sukeltas pasekmes, prieštarauja civilinės bylos duomenims. Procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodė apie įvykio metu išmuštą vieną dantį ir greta esančių dantų išklibinimą. Baudžiamojoje byloje atsakovas nurodė tik kad juda vienas dantis.
4. Kad po įvykio atsakovas buvo sveikas patvirtina tai, kad jis buvo apžiūrėtas budinčio gydytojo ir jokie sužalojimai jam nenustatyti bei tai, kad 2015-01-04 įtariamojo apklausos protokole nurodyta, kad J. T. sveikatos būklė -„sveikas“. Kad atsakovas sužalojimų nepatyrė patvirtina ir jo elgesys po įvykio.
5. Nepateikti įrodymai, kad atsakovas infarktą patyrė dėl ieškovo jam padaryto sveikatos sutrikdymo.
6. Apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad atsakovas į gydytojus nesikreipė dėl pinigų stygiaus, prieštarauja atsakovo parodymams, duotiems 2016-12-06 teismo posėdyje. Minėtame teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad po įvykio iki infarkto beveik 7 mėnesius dirbo vairuotoju ir gavo vidutiniškai 1750 Eur per mėnesį pajamas. Tokios pajamos yra pakankamos dantims susitvarkyti.
7. Liudytojo P. G. parodymai yra prieštaringi, todėl nėra pagrindo jais remtis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo V. J. ieškinys dėl turtinės neturtinės žalos atlyginimo bei atmestas atsakovo J. T. priešieškinis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas jam priklausančiu automobiliu Fiat Ducato, v. n. (duomenys neskelbtini), vyko į Vokietiją, vežė septynis jam iš matymo pažįstamus keleivius (vairuotojus į darbą). 2015 m. sausio 4 d. paryčiais Lenkijoje, važiuojant automobiliu, tarp ieškovo ir atsakovo įvyko konfliktas. 2015 m. sausio 5 d. Lenkijos Wrzesnia teismas nuosprendyje konstatavo, kad 2015 m. sausio 4 d. Didžiosios Lenkijos vaivadijos Wreznia rajono Gozdowo vietoje J. T., važiuodamas automobiliu vairuotojui V. J. sukėlė kūno sužalojimų, trenkdamas jam kumščiu į veidą ir tuo sukeldamas šiuos sužalojimus: viršutinės lūpos patinimą ir vieno viršutinio danties sulaužymą. Teismas pripažino kaltu atsakovą pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalį ir skyrė keturių mėn. laisvės atėmimą, jos vykdymą atidedant dvejų metų bandomajam laikotarpiui. Minėto įvykio metu dėl patirto fizinio sužalojimo reikalavimus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pareiškė abi šalys.
17. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas atsakovas J. T. skunde nurodo, kad priimant sprendimą buvo pažeistas šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo principas, neteisingai įvertinti įrodymai. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto skundo argumentais nesutinka.
18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė į teisminę gynybą, taip pat tai, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošinamas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsniai). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.).
19. Pažymėtina, kad civilinė byla nagrinėjama laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą ir kita.
20. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011, 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
21. Pažymėtina, kad civilinė byla nagrinėjama laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą ir kita.
22. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-547/2013). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
23. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, skundžiamo sprendimo turinį, motyvaciją, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.
24. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo reikalavimą, nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo, siekdamas, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, kad teismas priimdamas iš esmės ieškovui palankų sprendimą pažeidė šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.
25. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tarp šalių kilusio konflikto iniciatoriumi buvo būtent ieškovas, kuris pirmas trenkė smūgį atsakovui į veidą, tačiau ieškovui atsakomybės už atsakovui padarytą žalą netaikė. Byloje nenustatyta, kad ieškovas savo neteisėtais veiksmas galėjo sutrikdyti apelianto sveikatą įvykio metu.
26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, jog dėl ieškovo veiksmų, t. y. trenkimo ranka į veidą, jis patyrė tokius sužalojimus, dėl kurių iškrito vienas dantis bei pradėjo klibėti kiti dantys. Įvertinusi šiuo aspektu apelianto paaiškinimų nuoseklumą, jų suderinamumą su kitais byloje esančiais įrodymais, teisėjų kolegija juo laiko nepagrįstais. Pažymėtina, jog teismas privalo tirti ir vertinti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, jo prigimtį, pobūdį, taip pat turinį sudarančius duomenis, taip pat vertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Rašytiniai įrodymai vertintini kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Liudytojo parodymams, kaip ir šalies paaiškinimams, neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus. Nagrinėjamu atveju tiek apeliantas, tiek liudytojas P. G. buvo apklausti iš karto po įvykio 2015 m. sausio 4 d. Lenkijos policijos pareigūnų. J. T., apklausiamas įtariamuoju parodė, kad važiuojant autostrada A2 Gozdowo vietovėje vairuotojui atsisakius sustoti, jis nutarė surūkyti cigaretę automobilyje, nes rūkė ir vairuojantis automobilį V. J., tačiau jam pabandžius užsirūkyti, vairuotojas atsisuko, atėmė cigaretę ir trenkė ranka per veidą, jis iškart sureagavo ir trenkė vairuotojui kumščiu į veidą. Taip pat nurodė, kad po vairuotojo veiksmų jam yra pramušta akis ir juda dantis. Tačiau šių aplinkybių iš karto po įvykio kiti įrodymai nepatvirtina. 2015 m. sausio 4 d. apklausiamas liudytoju P. G. parodė, kad J. T. užsirūkius, į tai vairuotojas sureagavo, mostelėjo ranka ir sudavė į veidą J. T.. J. T. į tai sureagavo, pakilo nuo sėdynės ir trenkė vairuotojui į veidą, išmušdamas dantį. 2015 m. sausio 4 d. seržanto M. G. tarnybiniame pranešime pateikiami duomenys, kad dėl smūgio V. J. iškrito priekinis viršutinis dantis ir buvo prakirsta lūpa, tačiau apie kokius nors J. T. padarytus sužalojimus nekalbama, nors šis buvo nugabentas į Wrzesnia Apskrities ligoninę, kur jį apžiūrėjo budintis gydytojas. Jau minėtame J. T. apklausos protokole nurodyta, kad jis sveikas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad atsakovo reakcija buvo neadekvati, jis taip stipriai trenkė ieškovui, kuris tuo metu dar ir vairavo, kad ieškovui buvo išmuštas dantis. Teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas neįrodė, jog dėl ieškovo veiksmų, t. y. trenkimo ranka į veidą, jis patyrė tokius sužalojimus, dėl kurių iškrito vienas dantis bei pradėjo klibėti kiti dantys, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.
27. Pateiktame priešieškinyje atsakovas nurodė, kad įvykio metu ieškovas pirmas atbula ranka trenkė jam į veidą, išmušdamas atsakovui dantį, dėl ko greta esantys dantys taip pat buvo išklibinti, ir šiuo metu reikalingas atitinkamas gydymas. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovo duoti pirminiai paaiškinimai (aptarti šios nutarties 26 p.) skyrėsi nuo paaiškinimų, duotų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (priešieškinis, 2016 m. gruodžio 6 d. posėdžio garso įrašas), bei pagrįstai sprendė, kad toks skirtingas atsakovo faktinių aplinkybių nurodymas kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo.
28. Atsakovo į bylą pateiktos fotonuotraukos, kuriomis atsakovas įrodinėja jam padarytą žalą, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra identifikuotos nei vietoje, nei laike, todėl negali pagrįsti aplinkybės dėl patirtų sužalojimų. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad priešieškinis buvo grindžiamas aplinkybe dėl patirtų sužalojimų, kai atsakovui buvo išmuštas dantis ir išklibinti kiti greta esantys dantys, tuo tarpu fotonuotraukose užfiksuotas galimai (sunku nustatyti dėl nuotraukų prastos kokybės) kairės akies sumušimas. Antra, remiantis bylos duomenimis (šios nutarties 26 p.), kaip labiausiai tikėtiną galima vertinti situaciją, kad vairuotojas V. J., kuris tuo metu dar ir vairavo, suduodamas atbula ranka atsakovui į veidą, tokiais savo veiksmais negalėjo ir sužaloti paakio, ir išmušti danties. Pastebėtina ir tai, kad aplinkybė dėl šalių konflikto, smurtinių veiksmų jau sustabdžius automobilį, nenurodyta nei baudžiamojoje byloje, atsakovas to neįrodinėjo ir civilinėje byloje.
29. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo pateiktą dantų gydymo planą, pagrįstai sprendė, kad atsakovo pateiktas gydymo planas negali patvirtinti tos aplinkybės, jog dėl ieškovo veiksmų atsakovas patyrė sveikatos sutrikdymą. Kaip teisingai nurodo ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, dantų gydymo planas buvo parengtas 2016 m. gegužės mėnesį, t. y. tada, kai atsakovas gavo ieškinį  (bylos duomenimis ieškinys su priedais atsakovui įteiktas 2016 m. balandžio mėnesį). Pagrįstai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu, kaip tvirtina atsakovas, ieškovas būtų išmušęs jam dantį, tai atsakovas nebūtų delsęs sudaryti gydymo planą daugiau kaip 16 mėnesių. Šios išvados teisėtumo nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, pagrįsti atsakovo sutuoktinės parodymais, kad dėl pinigų stygiaus šeimoje atsakovo dantų gydymas vis buvo atidėliojamas, o atsakovui patyrus infarktą, ši liga buvo svarbesnė už dantų gydymą. Kaip nustatyta bylos medžiaga (SoDros duomenimis, atsakovui ligos pašalpa pradėta mokėti nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d.), paties atsakovo paaiškinimu, po įvykio iki infarkto 2015 m. rugpjūčio mėn. jis septynis mėnesius dirbo vairuotoju ir gavo per mėnesį vidutiniškai 1750 Eur pajamų, kas leidžia daryti išvadą, kad tiek pajamos, tiek laikotarpis iki infarkto buvo pakankami pasirūpinti išmuštu ir išklibintais dantimis.
30. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, vertino ir paties ieškovo veiksmus konflikto metu, ir atsakovo dabartinę sveikatos būklę bei jo galimybes sumokėti ieškovui neturtinę žalą. Tačiau byloje nenustatyta ir atsakovas neįrodė, kad jam atsiradusi žala yra susijusi su ieškovo veiksmais, nulėmusiais jo civilinę atsakomybę. Nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų turtinei žalai atlyginti, negali būti atlyginama ir neturtinė žala. Neabejotina, kad dėl konflikto atsakovas galėjo patirti ar patyrė neigiamas emocijas ir išgyvenimus, tačiau kad tokie išgyvenimai galėjo turėti (arba turėjo) reikšmingos įtakos jo sveikatos pablogėjimui ar sukėlė kitus neigiamus emocinius padarinius, įrodymų byloje nėra. Neturtinės žalos samprata neturi būti pernelyg išplečiama.
31. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
32. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos nepažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai), tinkamai taikant materialinės teisės normas, sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovo prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, turėtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 484 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.10 punkte nustatytos sumos, yra pagrįstos, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl priteistinos iš atsakovo ieškovui (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :             

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 484 (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Gintautas Koriaginas

Diana Labokaitė

Albina Rimdeikaitė