Civilinė byla Nr. e2S-415-392/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25561-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (apeliantės) antstolės V. M. ir pareiškėjo (apelianto) V. D. (V. D.) atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė V. M..

Teismas             

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. D. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė pakeisti antstolės 2015 m. lapkričio 5 d. patvarkymą Nr. B-6454 ir priimti naują patvarkymą, kuriame būtų nurodyta suma nukreipiant išieškojimą į jo lėšų sumą, viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA) arba sustabdyti vykdomąją bylą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 627 straipsnio 2 punktą, t. y. skolininkui sunkiai susirgus. Nurodo, jog 2017 m. gegužės 26 d. patvarkymu antstolė atsisakė tenkinti jo prašymą, nors yra suformuota teismų praktika dėl draudimo išieškojimą nukreipti į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Tuo tarpu antstolei šiuo atveju areštavus 100 proc. jo sąskaitą, iš jo atimama galimybė palaikyti socialinius ryšius, bendradarbiauti net ir su pačiais antstoliais. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis sunkiai serga nepagydoma liga, o dėl sąskaitos arešto negali tinkamai rūpintis savo sveikata. Kiti antstoliai patenkino skolininko prašymus, panaikino sąskaitos areštą arba leido naudotis lėšų suma, neviršijančia vienos MMA. Papildomai atsiliepime nurodė, kad antstolė yra susipažinusi su jo turtine padėtimi ir žino, jog jis jokio turto neturi, nedirba ir negali gauti darbo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, nes yra 50 proc. nedarbingas.
2. Antstolė V. M. 2017 m. birželio 26 d. patvarkymu atsisakė tenkinti V. D. skundą ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kuriais yra draudžiama išieškoti iš sumų, priklausančių skolininkui. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad į asmeninę sąskaitą gautų pinigines lėšas, nurodytas CPK 739 straipsnyje, į kurias išieškojimo nukreipimas yra negalimas; jokių įrodymų, pagrindžiančių galimai į sąskaitą gautinų piniginių lėšų kilmę, dydį, periodiškumą, poreikių, kuriems lėšos reikalingos pagrįstumą; jokių įrodymų apie gaunamą darbo užmokestį. Jokie atskaitymai iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų nėra atliekami, jokių piniginių lėšų įkalinimo įstaiga į antstolės depozitinę sąskaitą šiuo metu nėra pervedusi. Jokių duomenų, kad skolininkas gautų kažkokias pinigines lėšas nėra. Tai, kad pareiškėjas nurodo sergantis nepagydomomis, lėtinėmis ligomis, neįrodo, kad jam nėra užtikrinama reikalinga sveikatos priežiūra. Medicininiame pažymėjime nurodoma tik medikų išvada ir tai, kad jokie teisės aktai nenumato nuteistųjų, suimtųjų aprūpinimo vitaminais ir maisto papildais, todėl juos skolininkas privalo įsigyti už savo lėšas, tačiau antstolei nepateiktas joks medicininis pažymėjimas ar skolininką prižiūrinčio mediko išvada apie skolininko skunde nurodomų vitaminų ir maisto papildų skolininkui reikalingumą, objektyvų jų būtinumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi V. D. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų tenkino iš dalies. Panaikino antstolės 2017 m. gegužės 26 d. patvarkymą Nr. S1-17632 dalyje „Dėl 2017 m. gegužės 8 d. prašymo“ dalyje, kur atsisakyta pakeisti antstolės 2015 m. lapkričio 5 d. patvarkymą Nr. B-6454 „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“. Nurodė gražinti V. D. nuo jo sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, nurašytus ir į antstolės V. M. sąskaitą pervestus 4,47 Eur.
4. Teismas nustatė, kad antstolė V. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0015/09/02202 pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-91-365/2009 dėl sumos išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojo UAB „Luidas“ naudai. Vykdydama priverstinio vykdymo veiksmus antstolė nustatė, kad pareiškėjas V. D. atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Antstolė 2015 m. lapkričio 5 d. priėmė patvarkymą Nr. B-6454 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 1226,54 Eur skolos ir 369,41 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1595,95 Eur, skolininko piniginių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje, ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolė 2017 m. birželio 27 d. patvarkymu Nr. S1-19599 sustabdė vykdomąją bylą iki atsiras išieškotojo teisių ir pareigų perėmėjas, nes išieškotojo BUAB „Luidas“ statusas bankroto procedūroje yra pasikeitęs.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, ir iš artimųjų gauna lėšas pavedimu, kurios kvalifikuojamos kaip gaunamos kitos pajamos, patenkančios į CPK LI skyriuje (733-743 straipsniai) taikomą išieškojimo iš tokių pajamų tvarką. Teismo nuomone, antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, nesilaikė išieškojimą iš kitų pajamų reglamentuojančių normų, t. y. nenurodė, kad vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA (CPK 736 straipsnis).
6. Teismas įvertinęs tai, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tik skundas dėl antstolės atsisakymo pakeisti 2015 m. lapkričio 5 d. patvarkymą, nusprendė atskirai nepasisakyti dėl pareiškėjo bei antstolės argumentų pagrįstumo/nepagrįstumo dėl vykdomosios bylos stabdymo, nes tai nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Pareiškėjas (apeliantas) V. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – įpareigoti antstolę vykdyti išieškojimą iš apeliantui priklausančių lėšų, esančių sąskaitoje (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, kurios viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, nutartį dalyje dėl patvarkymo panaikinimo ir piniginių lėšų grąžinimo, palikti nepakeistą. Atskirojo skundo argumentai:
1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš trečiųjų asmenų gautas lėšas kvalifikavo kaip gaunamas kitas pajamas, patenkančias į CPK 733-743 straipsniuose taikomą išieškojimo iš tokių pajamų tvarką.
2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, klaidingai kvalifikavo apelianto iš trečiųjų asmenų gautas lėšas ir nenurodė, jog vykdymo procese išieškant iš tokių lėšų turi būti vadovaujamasi CPK 668 straipsniu.
8. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) antstolė V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį dalyje, kurioje skolininko skundas patenkintas ir klausimą išspręsti iš esmės – skolininko skundą atmesti. Atskirojo skundo argumentai:
1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog skolininko iš artimųjų gaunamos lėšos turėtų būti kvalifikuojamos kaip gaunamos kitos skolininko pajamos ir išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų turėtų būti taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). CPK 737 straipsnyje į skolininko sąskaitą įkalinimo įstaigoje gautinos piniginės lėšos iš artimųjų gautinos piniginės lėšos nėra prilygintinos darbo užmokesčiui. Tokios lėšos taip pat nėra laikytinos ir daviniais.
2. Skolininkas į sąskaitą įkalinimo įstaigoje gali gauti pinigines lėšas ne tik iš artimųjų, ne tik pinigines lėšas, iš kurių išieškojimas yra negalimas ar ribojamas, tačiau ir kitas pinigines lėšas, iš kurių išieškojimas yra galimas be jokių įstatyme įtvirtintų apribojimų. Įstatymai leidžia vykdyti išieškojimą iš skolininko į sąskaitą gaunamų lėšų, iš trečiųjų asmenų skolininko gaunamų lėšų, o kilus ginčui dėl išieškojimo iš skolininko gaunamų lėšų, skolininkas turi ne tik teisę, bet ir pareigą pateikti antstoliui piniginių lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Apeliantė nurodė, kad jokių įrodymų nei apie gaunamų piniginių lėšų kilmę, nei apie būtinus poreikius, kurie įkalinimo įstaigoje nėra užtikrinami, be deklaratyvių teiginių, skolininkas antstolei nepateikė.
3. Apeliantė nurodė, jog 2017 m. gegužės 31 d. pataisos namų į antstolės depozitinę sąskaitą pervesti 2 Eur, skolininkui per įstatymo nustatytą terminą nepateikus duomenų apie nurašytų piniginių lėšų kilmę, laikantis įstatyme įtvirtintos tvarkos, yra paskirstyti. Be to, teismas įpareigodamas antstolę grąžinti skolininkui visą pataisos namų į antstolės depozitinę sąskaitą pervestą sumą, t. y. 4,47 Eur, neatsižvelgė į CPK 736 straipsnyje nurodytą reglamentavimą.
4. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo skolininko reikalavimo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo.
9. Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. atsiliepimu į pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą prašo jo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad piniginės lėšos gaunamos į sąskaitą įkalinimo įstaigoje savaime nepatenka į CPK 738-739 straipsniuose išvardintų pajamų, iš kurių negalimas arba ribojamas sumų išieškojimas, sąrašą, todėl šiuo atveju jokio pagrindo taikyti CPK 668 straipsnyje įtvirtintą apribojimą išieškant iš lėšų, neviršijančių vienos MMA, nėra.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
11. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų ir panaikinta patvarkymo dalis, kuria atsisakyta pakeisti patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0015/09/02202 pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-91-365/2009 dėl 1 226,54 Eur skolos ir 369,41 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojo UAB „Luidas“ naudai. Vykdant išieškojimą nustatyta, kad skolininkas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Antstolė 2015 m. lapkričio 5 d. priėmė patvarkymą Nr. B-6454 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 1 226,54 Eur skolos ir 369,41 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1 595,95 Eur, skolininko piniginių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje, ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolių kontoroje gautas pareiškėjo skundas dėl antstolio 2015 m. lapkričio 5 d. patvarkymo, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti antstolio patvarkymą, nes vadovaujantis CPK 668 straipsniu išieškojimas iš jo piniginių lėšų, neviršijančių vienos MMA negali būti vykdomas. Antstolė V. M. su pareiškėjo skundu nesutiko ir CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų tenkino iš dalies. Panaikino antstolės 2017 m. gegužės 26 d. patvarkymą Nr. S1-17632 dalyje „Dėl 2017 m. gegužės 8 d. prašymo“ dalyje, kur atsisakyta pakeisti antstolės 2015 m. lapkričio 5 d. patvarkymą Nr. B-6454 „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“. Grąžino pareiškėjui V. D. nuo jo sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, nurašytus ir į antstolės V. M. sąskaitą pervestus 4,47 Eur. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nors pareiškėjas atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio, tačiau iš artimųjų į jo sąskaitą pervestos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolės veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Antstolė 2015 m. lapkričio 5 d. patvarkymu vykdė išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštavo visas skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolė, priimdama minėtą patvarkymą, nesilaikė išieškojimą iš kitų pajamų reglamentuojančiomis CPK 733-743 straipsnių normomis.
14. Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. ir pareiškėjas V. D. atskiruosiuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš skolininko artimųjų gaunamas lėšas kvalifikavo kaip gaunamas kitas pajamas, kurioms turėtų būti taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai).
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje iš esmės kilo klausimas dėl to, ar antstolės vykdomam išieškojimui iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, taikomi CPK 668 straipsnyje, ar CPK 736 straipsnyje numatyti išieškojimo apribojimai.
16. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi teismų praktika, t. y.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja; CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.
17. Vadinasi, antstolis, nukreipdamas išieškojimą tik į skolininko fizinio asmens turtą, o ne pajamas, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus, tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK  668 straipsnio 1 dalyje nustatytų apribojimų, draudžiančių nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA.
18. Pagal naujausią teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, išaiškinta, jog pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Toks apribojimas netaikytinas išieškant iš pajamų.
19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog antstolė 2015 m. lapkričio 5 d. patvarkymu Nr. B-6454 areštuodama iš viso 1 595,95 Eur skolininkui priklausančių lėšų nukreipė išieškojimą į visas skolininko pajamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje, todėl toks patvarkymas pagrįstai pripažintas neteisėtu, prieštaraujančiu proceso teisės normai, įtvirtintai CPK 736 str. ir panaikintas iš esmės pagrįstai.
20. Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įpareigodamas antstolę grąžinti skolininkui visą pataisos namų į antstolės depozitinę sąskaitą pervestą sumą, t. y. 4,47 Eur, neatsižvelgė į CPK 736 straipsnyje nurodytą reglamentavimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu sutinka, tačiau nurodo, jog antstolė, grąžinusi lėšas, galės pradėti išieškojimą iš naujo laikydamasi CPK 736 str. nurodytų proporcijų.
21. Apibendrinant pasakytina, kad antstolė vykdydama išieškojimą iš skolininko lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje, privalo vadovautis naujausia teismų praktika, kurioje suformuota tokia vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklė: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
22. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog 2015 m. lapkričio 5 d. antstolės patvarkymas vykdyti išieškojimą iš visų skolininkui priklausančių lėšų (pajamų), esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, yra neteisėtas ir nepagrįstas, o atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl suinteresuoto asmens ir pareiškėjo atskirieji skundai atmestini, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

suinteresuoto asmens antstolės V. M. ir pareiškėjo V. D. (V. D.) atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                                    Virginijus Kairevičius