Civilinė byla Nr. 2S-265-601/2026

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05966-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.5; 3.3.2.6.2; 3.3.2.7

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų UAB „Pasvalio melioracija“ ir antstolės Vaivos Šimkienės atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-18733-1261/2025 pagal pareiškėjos (skolininkės) restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Vaiva Šimkienė ir (išieškotoja) uždaroji akcinė bendrovė „Pasvalio melioracija“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių plentas“ 2025 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į antstolę Vaivą Šimkienę, prašydama panaikinti 2025 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymą Nr. S-25-71-40205 „Dėl informacijos ir duomenų apie turimą turtą pateikimo“ ir 2025 m. rugsėjo 3 d. patvarkymą Nr. S-25-71-41310 „Dėl vykdomosios bylos sustabdymo“ bei užvestą vykdomąją bylą Nr. 0071-25-01443 nutraukti.

2.       Skunde pareiškėja nurodė, kad išieškotojos pateiktas vykdomasis raštas antstolės kontoroje buvo priimtas vykdyti neteisėtai, kadangi skolininkė yra restruktūrizuojama įmonė, kurios atžvilgiu, sutinkamai su Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 19 straipsnio 5 dalimi ir 115 straipsnio 1 ir 2 dalimis, išieškojimas negali būti vykdomas. Atsižvelgdamas į tai, skolininkas prašė antstolės nedelsiant nutraukti pradėtą vykdomąją bylą Nr. 0071-25-01443 ir joje atliekamus išieškojimo veiksmus.

3.       Antstolė 2025 m. rugsėjo 23 d. patvarkymu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. atsisakė tenkinti prašymą panaikinti patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir nutraukti vykdomąją bylą, likusioje dalyje skundą patenkino.

4.       Suinteresuotas asmuo UAB „Pasvalio melioracija“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą bei rašytinius paaiškinimus ir prašė iš dalies patenkinti skundą, t. y. panaikinti 2025 m. rugsėjo 3 d. patvarkymą Nr. S-25-71-41310 dėl vykdomosios bylos sustabdymo, o reikalavimą nutraukti vykdomąją bylą atmesti. Nurodo, kad vykdomasis raštas yra priimtas teisėtai ir vykdymo veiksmai turi būti atnaujinti.

5.       UAB „Šiaulių plentas“ nemokumo administratorė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ nurodė, kad antstolės veiksmai buvo neteisėti, vykdomojo dokumento antstolė priimti negalėjo, todėl sutinka, kad vykdomoji byla turi būti nutraukta. Nemokumo administratorius atkreipė dėmesį, kad pradėjus vykdomąją bylą, kai skolininkas yra restruktūrizuojama bendrovė, tokie veiksmai pažeidžia kitų bendrovės kreditorių interesus.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. spalio 27 d. nutartimi tenkino pareiškėjos skundą dėl antstolės Vaivos Šimkienės veiksmų ir panaikino antstolės Vaivos Šimkienės 2025 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-71-40035 bei priteisė pareiškėjos naudai iš antstolės 1 179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.       Teismas konstatavo, kad vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti esant teisinėms kliūtims, susijusioms su pareiškėjos restruktūrizavimo teisiniu statusu, todėl antstolė neturėjo teisės pradėti priverstinio išieškojimo veiksmų.

8.       Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2019 m. spalio 4 d. buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu patvirtinta galutinė restruktūrizavimo ataskaita ir nuspręsta bylą baigti, tačiau šis sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, nes buvo apskųstas apeliacine tvarka. Dėl šios priežasties vykdomosios bylos užvedimo metu pareiškėja turėjo restruktūrizuojamo juridinio asmens teisinį statusą, kuris pagal JANĮ nuostatas lemia specialų teisinį režimą ir draudimą vykdyti priverstinį išieškojimą.

9.       Teismas pažymėjo, kad galutinės restruktūrizavimo ataskaitos patvirtinimas pats savaime nesukelia juridinio asmens statuso pasikeitimo, nes teisinės pasekmės siejamos su sprendimo baigti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimu. Todėl išieškotojos argumentai, jog priverstinis išieškojimas galimas jau nuo ataskaitos patvirtinimo momento, buvo pripažinti nepagrįstais, nes toks aiškinimas, pasak teismo, neatitiktų įstatymo nuostatų ir keltų teisinio neapibrėžtumo riziką.

10.       Teismas, panaikinęs pirminį procesinį veiksmą (panaikinęs antstolės patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti), sprendė, kad nebeliko pagrindo vertinti ir vėlesnių antstolės veiksmų, atliktų vykdomoje byloje.

11.       Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, kad pareiškėjos ir antstolės interesai byloje buvo priešingi, o pareiškėjos skundas buvo patenkintas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjai kilo teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Įvertinęs, kad pareiškėja pateikė pagrįstą prašymą dėl 1 179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršijo rekomenduojamų dydžių ir atitiko CPK 98 straipsnio reikalavimus, teismas nusprendė šias išlaidas priteisti iš antstolės.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Suinteresuotas asmuo – antstolė Vaiva Šimkienė atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodė šiuos asmenius argumentus:

1.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė skundo nagrinėjimo ribas, nes panaikino antstolės patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, nors nei skolininkas, nei kiti vykdymo proceso dalyviai šio veiksmo neskundė ir jo teisėtumas nebuvo ginčo dalykas;

1.2.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino JANĮ nuostatas, nepagrįstai išplėsdamas jose nustatytus išieškojimo ribojimus iki draudimo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nors JANĮ tokio draudimo nenumato, o reglamentuoja tik atskirų vykdymo veiksmų sustabdymą;

1.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo, kad vykdomojo dokumento priėmimas savaime nereiškia priverstinio išieškojimo veiksmų vykdymo, o antstolė, gavusi informaciją apie restruktūrizavimo bylos stadiją, laiku ir tinkamai sustabdė vykdomąją bylą, laikydamasi CPK ir JANĮ reikalavimų;

1.4.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad antstolė laikėsi CPK 651 straipsnyje nustatytos vykdomųjų dokumentų priėmimo tvarkos, patikrino akivaizdžių kliūčių nebuvimą ir, jų nenustačiusi, teisėtai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti šio veiksmo neteisėtumo;

1.5.                      Pirmosios instancijos teismas priėmė nepakankamai motyvuotą ir procesiškai ydingo pobūdžio sprendimą, nes neatsakė į esminius antstolės argumentus, nepaaiškino, kodėl vykdomojo dokumento priėmimas laikytinas neteisėtu, ir neįvardijo konkrečių teisės normų, kurios draustų tokį veiksmą nagrinėjamoje situacijoje;

1.6.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš antstolės, neinformavęs jos apie tokį prašymą, nesuteikęs galimybės pasisakyti dėl išlaidų pagrįstumo ir dydžio bei tinkamai neįvertinęs, kad antstolė skolininko skundą buvo patenkinusi iš dalies;

1.7.                      Palikus skundžiamą nutartį galioti būtų pažeisti vykdymo proceso stabilumo, teisinio tikrumo ir proporcingumo principai, nes būtų suformuota praktika, leidžianti teismui savo iniciatyva naikinti neginčytus antstolio veiksmus ir nepagrįstai riboti kreditorių teises.

13.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (išieškotoja, kreditorė) UAB „Pasvalio melioracija“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iš dalies patenkinti pareiškėjo skundą dalyje dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir panaikinti 2025 m. rugsėjo 3 d. patvarkymą, o skundo dalį, kurioje yra reikalaujama nutraukti vykdomąją bylą, atmesti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė ginčo ribas, nes, pareiškėjai nereikalaujant, padarė išvadą, kad vykdomasis dokumentas apskritai negalėjo būti priimtas vykdyti, ir vien šiuo pagrindu panaikino antstolės patvarkymą dėl jo priėmimo;

2.2.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino JANĮ nuostatas ir restruktūrizavimo etapų sistemą, nepagrįstai sutapatindamas (i) restruktūrizavimo proceso pabaigą (galutinės ataskaitos patvirtinimą), (ii) restruktūrizavimo bylos užbaigimą (sprendimą baigti bylą) ir (iii) juridinio asmens statuso pasikeitimą registre (tik sprendimui įsiteisėjus). Dėl to teismas nepagrįstai konstatavo, kad „restruktūrizavimo teisiniai santykiai“ tebesitęsia, nors restruktūrizavimo planas buvo įvykdytas ir galutinė ataskaita patvirtinta neskundžiamu procesiniu sprendimu;

2.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė lemiamą reikšmę formaliam statusui „restruktūrizuojama“ ir sukūrė įstatyme nenumatytą ribojimą, iš jo kildindamas absoliutų draudimą ne tik vykdyti priverstinio išieškojimo veiksmus, bet ir priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nors JANĮ ribojimai taikomi tik konkrečiose restruktūrizavimo stadijose ir negali būti plečiami po restruktūrizavimo plano įvykdymo ir galutinės ataskaitos patvirtinimo;

2.4.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino dalies išieškotojos argumentų dėl taikytino reguliavimo apimties, inter alia dėl JANĮ 19 straipsnio 5 dalies (įskaitant pereinamųjų nuostatų taikymą) bei to, kad net ir taikant šią normą, ji savaime nepagrindžia išvados apie vykdomojo dokumento priėmimo negalimumą (maksimaliai – apie atskirų vykdymo veiksmų sustabdymą);

2.5.                      Skundžiama nutartis yra nepakankamai motyvuota ir procesiškai nenuosekli, nes teismas neatsakė į esminius argumentus dėl restruktūrizavimo pabaigos momento ir statuso reikšmės, taip pat iš esmės nepasisakė dėl atskiro skundo dalyko – vykdomosios bylos sustabdymo teisėtumo – argumentuodamas, kad panaikinus pirminį patvarkymą nebėra prasmės vertinti vėlesnių veiksmų;

2.6.                      Palikus nutartį galioti, būtų sudarytos prielaidos piktnaudžiauti formaliai išliekančiu statusu, nepagrįstai pabloginant kreditoriaus padėtį ir sukuriant skolininkui faktinę „apsaugą“ nuo išieškojimo laikotarpiu, kai restruktūrizavimo planas jau įvykdytas ir įmonė turėtų grįžti į įprastą civilinę apyvartą.

14.       Pareiškėja UAB „Šiaulių plentas“ atsiliepime prašo atmesti antstolės Vaivos Šimkienės ir išieškotojos UAB „Pasvalio melioracija“ atskiruosius skundus, palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

3.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolė neturėjo teisės priimti vykdomojo dokumento vykdyti. Atsiliepime laikomasi pozicijos, kad restruktūrizuojamo juridinio asmens statusas nagrinėjamu momentu sudarė teisinę kliūtį vykdymui, todėl vykdomojo dokumento priėmimas ir vykdomosios bylos užvedimas vertintini kaip neteisėti;

3.2.                      Antstolė nepagrįstai teigia, jog vykdomojo dokumento priėmimo teisėtumo klausimas nebuvo ginčo dalykas. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja skunde iš esmės ginčijo antstolės sprendimą pradėti vykdymą ir užvesti vykdomąją bylą, remdamasi CPK 651 straipsnyje įtvirtinta pareiga įvertinti akivaizdžias kliūtis; todėl teismas, nustatęs tokio veiksmo neteisėtumą, pagrįstai panaikino patvarkymą, kuriuo vykdomasis dokumentas buvo priimtas;

3.3.                      Išieškotoja nepagrįstai teigia, kad išieškojimas galimas dar neįsiteisėjus sprendimui dėl restruktūrizavimo bylos pabaigos. Priešingai, kol sprendimas baigti restruktūrizavimo bylą nėra įsiteisėjęs, juridinis asmuo išlaiko restruktūrizuojamo juridinio asmens statusą (JANĮ 117 straipsnio 2 dalis), todėl jo atžvilgiu taikomi įstatyme numatyti išieškojimo ribojimai, įskaitant draudimą pradėti priverstinio vykdymo procesą;

3.4.                      Išieškotojo argumentai dėl „restruktūrizavimo proceso“ ir „restruktūrizavimo bylos“ atribojimo nepaneigia specialiojo režimo taikymo. Išieškojimo ribojimų taikymas siejamas su restruktūrizavimo bylos buvimu (jos pradžia ir pabaiga), o išieškojimo atnaujinimo momentas įstatyme siejamas su procesiniu sprendimu, kuris sukelia statuso pasikeitimą, t. y. sprendimo baigti bylą įsiteisėjimu; todėl vien galutinės ataskaitos patvirtinimas savaime nesukuria pagrindo pradėti vykdymą;

3.5.                      Atskirųjų skundų argumentai dėl skundžiamos nutarties nemotyvuotumo nepagrįsti. Teismas pasisakė dėl esminių bylos aspektų (restruktūrizavimo statuso, vykdymo negalimumo, antstolės veiksmų teisėtumo, administratoriaus įgaliojimų ir bylinėjimosi išlaidų), o tai, kad teismo išvados nesutampa su apeliantų pozicija, savaime nereiškia motyvų trūkumo; be to, teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną šalies argumentą, jei pasisakyta dėl pagrindinių klausimų;

3.6.                      Antstolės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepagrįsti. Atsiliepime nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos priteistos taikant CPK 443 straipsnio 6 dalį, kadangi pareiškėjos ir antstolės interesai buvo priešingi, o pareiškėjos skundas patenkintas; pareiškėjos prašytos išlaidos buvo pagrįstos dokumentais, realios, būtinos ir neviršijo rekomenduojamų dydžių, todėl pagrindo keisti nutarties dalį dėl 1 179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų nėra.

15.       Suinteresuotas asmuo UAB „Pasvalio melioracija“ atsiliepime į antstolės atskirąjį skundą prašo jį tenkinti ir panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį, civilinę bylą Nr. 2YT-18733-1261/2025 nutraukti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

4.1.                      Pareiškėja neskundė patvarkymo dėl vykdomojo dokumento priėmimo, o siekė vykdomosios bylos nutraukimo, todėl teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva panaikinti patvarkymo, kurio teisėtumas nebuvo apskųstas;

4.2.                      Teismas gali vertinti tik tuos antstolio veiksmus (patvarkymus), kurie buvo apskųsti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka; pareiškėjui nesilaikius privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, nebuvo privalomų procesinių prielaidų teisme spręsti dėl patvarkymo teisėtumo. Dėl to skundas turėjo būti atmestas arba byla apskritai nutraukta CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu;

4.3.                      Vykdomosios bylos nutraukimas yra procesinis prašymas antstoliui, kuris turi būti išspręstas atskiru antstolio patvarkymu, o skundžiamas gali būti tik toks patvarkymas (atsisakymas tenkinti prašymą). Nesant tokio patvarkymo, teismas turėjo skundą atmesti arba bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną CPK nustatyta tvarka;

4.4.                      Įsiteisėjus sprendimui dėl restruktūrizavimo bylos pabaigos ir pareiškėjai netekus restruktūrizuojamo juridinio asmens statuso, neliko kliūčių, kuriomis grindžiamas skundas, todėl net ir skundo patenkinimas nebegalėtų sukelti pareiškėjai realių teisinių pasekmių;

4.5.                      JANĮ ribojimai siejami su konkrečiais nemokumo proceso etapais ir pirmiausia apima išieškojimo veiksmų sustabdymą, bet ne vykdomojo dokumento priėmimo draudimą. Įvykdžius planą ir tą teismui patvirtinus neskundžiamu procesiniu sprendimu 2025 m. rugpjūčio 20 d., visos teisinės apsaugos, susijusios su išieškojimo apribojimais iš pareiškėjos, savaime nustojo galioti.

4.6.                      Absoliutus draudimas priimti vykdomąjį dokumentą būtų nesuderinamas su reglamentavimo sistema ir išimtimis dėl einamųjų mokėjimų;

4.7.                      Pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo pareiškėjo skundo patenkinimą, kai realiai pareiškėjo siektos pasekmės (vykdomosios bylos nutraukimas) nebuvo pasiektos, o kiti jo reikalavimai liko neišspręsti; taip pat nurodoma, kad pareiškėjo prašymas dėl išlaidų nebuvo tinkamai detalizuotas (nedetalizuotos paslaugos, nepagrįstas valandų skaičius), o teismas nepaaiškino, už kokius konkrečius veiksmus ir kokiu būdu pritaikė Rekomendacijų kriterijus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra, todėl apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17.       Nustatyta, kad:

6.1.                      Kreditorė UAB „Pasvalio melioracija“ 2025 m. rugpjūčio 26 d. pateikė antstolei Vaivai Šimkienei prašymą priimti vykdyti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-594-856/2019. Prašyme nurodė, kad: (i) 2019 m. rugsėjo 13 d. tarp kreditorės UAB „Pasvalio melioracija“ ir skolininkės UAB „Šiaulių plentas“ buvo sudaryta taikos sutartis, kurią Šiaulių apygardos teismas patvirtino 2019 m. rugsėjo 12 d. Šios taikos sutarties UAB „Šiaulių plentas“ nevykdė, todėl buvo išduotas vykdomasis raštas dėl nesumokėtos 186 427,09 Eur skolos už atliktus rangos darbus, 18 470,42 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanų, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už vėluojamą sumokėti sumą (204 897,51 Eur) už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 17 d. (bylos iškėlimo teisme) iki visiško šios sumoms sumokėjimo, 323,37 Eur žyminio mokesčio ir 755,37 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų; (ii) kadangi Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi iškėlė skolininkei restruktūrizavimo bylą ir nustatė terminą kreditoriniams reikalavimams restruktūrizavimo byloje pareikšti, vykdomasis raštas vykdymui nebegalėjo būti paduotas; (iii) Šiaulių apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu restruktūrizavimo byloje nusprendė patvirtinti skolininkės 2025 m. liepos 28 d. galutinę restruktūrizavimo ataskaitą ir restruktūrizavimo bylą baigti; (iv) restruktūrizavimo proceso metu vykdydama restruktūrizavimo planą, skolininkė sumokėjo kreditorei 18 904,99 Eur sumą, atitinkamai liko nepadengtas kreditorės finansinis reikalavimas 190 888,53 Eur sumai (ši suma patvirtinta Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi);

6.2.                      Antstolė Vaiva Šimkienė, nenustačiusi kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, 2025 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymu Nr. S-25-71-40035 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0071/25/01443;

6.3.                      Antstolė 2025 m. rugpjūčio 28 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-71-40205 dėl informacijos ir duomenų apie turimą turtą pateikimo;

6.4.                      Pareiškėja 2025 m. rugsėjo 2 d. informavo antstolę, jog jai yra iškelta restruktūrizavimo byla ir jos atžvilgiu negali būti vykdomi išieškojimai;

6.5.                      Antstolė 2025 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu Nr. S-25-71-41017 panaikino patvarkymą dėl informacijos ir duomenų apie turimą turtą pateikimo Nr. S-25-71-40205;

6.6.                      Antstolė 2025 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu Nr. S-25-71-41310 sustabdė vykdomąją bylą Nr. 0071/25/01443 iki kol įsiteisės Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. B2-10-883/2025;

6.7.                      Pareiškėja 2025 m. rugsėjo 16 d. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų – prašė panaikinti 2025 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymą Nr. S-25-71-40205 „Dėl informacijos ir duomenų apie turimą turtą pateikimo“ ir 2025 m. rugsėjo 3 d. patvarkymą Nr. S-25-71-41310 „Dėl vykdomosios bylos sustabdymo“ bei užvestą vykdomąją bylą Nr. 0071-25-01443 nutraukti;

6.8.                      Antstolė 2025 m. rugsėjo 23 d. patvarkymu Nr. S-25-71-44521 pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. nurodė, kad prašomas panaikinti 2025 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymas Nr. S-25-71-40205 „Dėl informacijos ir duomenų apie turimą turtą pateikimo“ jau yra panaikintas de facto 2025 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu; tuo tarpu pareiškėjos skundas dalyse dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir patvarkymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. S-25-71-41310 panaikinimo yra netenkinamas. Atitinkamai šį patvarkymą kartu su vykdomąja byla perdavė Šiaulių apylinkės teismui;

6.9.                      Šiaulių apylinkės teismas konstatavo, kad vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti esant teisinėms kliūtims, susijusioms su pareiškėjos restruktūrizavimo teisiniu statusu, todėl antstolė neturėjo teisės pradėti priverstinio išieškojimo veiksmų. Atitinkamai teismas nusprendė panaikinti antstolės 2025 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. 40035 ir laikė, kad, panaikinus pirminį procesinį veiksmą, nebeliko pagrindo vertinti ir vėlesnių antstolės veiksmų;

6.10.                      Apeliantės (antstolė ir kreditorė) tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė skundo nagrinėjimo ribas, neteisingai aiškino JANĮ nuostatas ir nepagrįstai išplėtė restruktūrizavimo statuso teisinius padarinius, suteikdamas jam absoliutaus draudimo pobūdį, nors įstatymas numato tik atskirų vykdymo veiksmų ribojimą. Taip pat nurodoma, kad teismas neturėjo teisės savo iniciatyva panaikinti neapskųsto antstolės patvarkymo, netinkamai įvertino vykdymo proceso stadiją po galutinės restruktūrizavimo ataskaitos patvirtinimo, nepakankamai motyvavo sprendimą ir nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, taip nepagrįstai apribodamas kreditorės teisę į priverstinį išieškojimą.

18.       Įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus ir apeliacinių skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino antstolės patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, nors pareiškėja formaliai šio patvarkymo atskirai nebuvo apskundusi.

19.       Pažymėtina, kad vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeisdami kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis)

20.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą). Antstoliui, be kita ko, taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, kuris suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015).

21.       Išieškojimo interesą turinčio subjekto vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nereiškia, kad šis dokumentas besąlygiškai turi būti vykdomas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką.

22.       CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti, o 9 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Kasacinio teismo praktikoje kitokiomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra pripažintos aplinkybės, kai nebuvo suėjęs terminas geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009), nebuvo suėjęs vykdomajame rašte nurodytas terminas prievolei įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007). Akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

23.       Byloje nėra ginčo, kad vykdomojo dokumento pateikimo antstolei ir vykdomosios bylos užvedimo metu pareiškėjai buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o sprendimas dėl restruktūrizavimo bylos pabaigos nebuvo įsiteisėjęs, nes buvo apskųstas apeliacine tvarka. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad tuo metu pareiškėjos teisinis statusas buvo „restruktūrizuojama“.

24.       Pagal JANĮ 117 straipsnio 2 dalį juridinis asmuo netenka restruktūrizuojamo juridinio asmens teisinio statuso tik nuo teismo sprendimo baigti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Todėl vien galutinės restruktūrizavimo ataskaitos patvirtinimas, nesant įsiteisėjusio sprendimo baigti restruktūrizavimo bylą, nesudaro pagrindo laikyti, kad restruktūrizavimo procesas yra pasibaigęs.

25.       Restruktūrizuojamo juridinio asmens statusas nėra formalus įrašas registre, bet įstatyme nustatytas specialus teisinis režimas, lemiantis kreditorių reikalavimų realizavimo tvarką. Pagal JANĮ 19 straipsnio 5 dalį ir 30 straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai turi būti sprendžiami nemokumo proceso rėmuose, laikantis kolektyvinio kreditorių interesų tenkinimo principo, o individualus priverstinis išieškojimas šiuo laikotarpiu neleidžiamas.

26.       Atsižvelgiant į tai, restruktūrizuojamo juridinio asmens statusas vykdomosios bylos pradėjimo metu sudarė akivaizdžią kliūtį priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti CPK 651 straipsnio 2 dalies 9 punkto prasme. Todėl antstolė, gavusi vykdomąjį dokumentą, turėjo konstatuoti tokių kliūčių egzistavimą ir atsisakyti priimti dokumentą vykdyti, o ne pradėti vykdomąją bylą. Bylos aplinkybės patvirtina, kad antstolė, priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, netinkamai įvykdė jai CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą patikrinti vykdymo kliūtis ir atliko neteisėtą pirminį procesinį veiksmą.

27.       Nors pareiškėja atskirai nebuvo apskundusi patvarkymo dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolės veiksmų, turėjo teisę ir pareigą įvertinti visų vykdymo veiksmų teisėtumą, nes bylos dėl antstolių veiksmų nagrinėjamos aktyvaus teismo principo pagrindu, siekiant užtikrinti teisėtą ir teisingą vykdymo procesą. Kadangi neteisėtas vykdomojo dokumento priėmimas sudarė pagrindą visiems vėlesniems antstolės veiksmams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pašalino pirminę teisinę klaidą, panaikindamas būtent šį patvarkymą, kaip esminę neteisėtumo priežastį.

28.       Pareiškėjos prašymas nutraukti vykdomąją bylą pagrįstai nebuvo tenkintas. Pagal CPK 629 straipsnio 3 dalį nutraukta vykdomoji byla negali būti pradėta iš naujo, o ši nuostata yra imperatyvaus pobūdžio. Tai reiškia, kad nutraukus vykdomąją bylą dėl procedūrinių pažeidimų, vykdomasis dokumentas nebegalėtų būti pakartotinai pateikiamas vykdyti net ir pasibaigus restruktūrizavimo procesui. Toks teisinis rezultatas nepagrįstai ir neproporcingai pažeistų kreditorės teisę, pasibaigus restruktūrizavimo bylai, inicijuoti teisėtą priverstinį išieškojimą. Todėl vykdomosios bylos nutraukimas nagrinėjamu atveju nebūtų tinkama ir proporcinga pažeistų teisių gynimo priemonė.

29.       Apeliančių argumentai dėl to, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme jau yra įsiteisėjęs sprendimas dėl pareiškėjos restruktūrizavimo bylos pabaigos, yra nepagrįsti ir neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi ir 326 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja pagal apeliacinių (atskirųjų) skundų ribas ir tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą pagal jos priėmimo metu egzistavusias faktines ir teisines aplinkybes. Apeliacinio proceso paskirtis nėra spręsti ginčą iš naujo pagal pasikeitusią situaciją, bet patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą. Todėl aplinkybės, atsiradusios po skundžiamos nutarties priėmimo, negali būti pagrindas paneigti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisėtumą.

30.       Apeliančių argumentai dėl pareiškėjai priteistų bylinėjimosi išlaidų nepagrįsti tiek, kiek jais ginčijama pati pareiškėjos teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau pagrįsti dėl priteistos sumos dydžio ir jos apskaičiavimo pagrindo. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad ypatingosios teisenos bylose, kai dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra priešingi, teismas turi teisę paskirstyti bylinėjimosi išlaidas atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo rezultatą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos ir antstolės interesai bylos baigtimi buvo priešingi, o pareiškėjos skundas iš esmės buvo patenkintas, panaikinus neteisėtą antstolės procesinį veiksmą. Todėl pareiškėja laikytina laimėjusia bylą CPK 93 straipsnio prasme.

31.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį išlaidos advokato pagalbai atlyginamos ne didesnės, negu nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose. Šios Rekomendacijos yra privalomas orientyras teismui sprendžiant dėl priteistinų išlaidų dydžio, nesant pagrindo nuo jų nukrypti. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas, vadovavosi Rekomendacijų 8.19 punktu, kuris taikytinas tais atvejais, kai atlyginamos išlaidos už teisines konsultacijas, atstovavimą teisme, pasirengimą posėdžiams ar dalyvavimą derybose. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nevyko teismo posėdžiai, pareiškėjos atstovai neatliko procesinio atstovavimo veiksmų, o bylos nagrinėjimas vyko rašytinio proceso tvarka, todėl pareiškėjos patirtos išlaidos turi būti vertinamos pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, reglamentuojantį užmokestį už procesinių dokumentų rengimą.

32.       Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus priteistinas dydis nagrinėjamu atveju sudaro 935,08 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2025 m. rugpjūčio 26 d., kai buvo suteiktos teisinės paslaugos; 2 337,70 Eur × 0,4). Pirmosios instancijos teismas, taikydamas netinkamą Rekomendacijų punktą ir priteisdamas 1 179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, nepagrįstai viršijo nustatytas maksimalias ribas ir nenurodė motyvų, pateisinančių nukrypimą nuo jų. Atsižvelgiant į tai, priteistų bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumažinta iki 935,08 Eur.

33.       Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo pasirinktas pažeidimo pašalinimo būdas – neteisėto patvarkymo panaikinimas, neeliminuojant kreditorės teisės ateityje inicijuoti vykdymo procesą – atitinka proceso ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, pagrįstai konstatavo antstolės veiksmų neteisėtumą ir pagrįstai panaikino patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų nuostatas ir nepagrįstai priteisė didesnę sumą, nei leidžia nustatytos maksimalios ribos, todėl skundžiama nutartis šioje dalyje keistina, sumažinant priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 935,08 Eur. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis pakeistina bylinėjimosi išlaidų dalyje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį pakeisti bylinėjimosi išlaidų dalyje.

Sumažinti iš antstolės Vaivos Šimkienės pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį nuo 1 179,75 Eur iki 935,08 Eur.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas