Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-588-174/2016
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02687-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.26.1.; 2.12.15. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. spalio 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria atmestas administracinėn atsakomybėn patraukto G. D. skundas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. gegužės 31 d. nutarimo, kuriuo G. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 2092 straipsnio 5 dalį įspėjimu.
Teismas
n u s t a t ė :
2016 m. gegužės 31 d. Klaipėdos teritorinė muitinė priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-LM00N-62198813-16, juo G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovui už pažeidimo, numatyto ATPK 2092 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. G. D. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, 2015 m. gruodžio 3 d. 12.47 val. Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių poste pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 15LTLR1000IF001114 (2015-12-03) prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai. Importo deklaracijoje deklaruotai prekei Nr. 1 (TARIC kodas 3506 91 00 10) muitinio tikrinimo metu buvo paimti mėginiai. Klaipėdos teritorinė muitinė, remdamasi tyrimų rezultatais, priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 6LM190074S (2016-01-27), kuria importo deklaracijoje pakeitė prekės TARIC kodą iš 3506 91 00 10 į 2506 91 00 90. Pasikeitus prekės Nr. 1 TARIC kodui mokesčių apskaičiavimas nesikeitė. Pateikdamas neteisingus duomenis apie importo deklaracijoje Nr. 15LTLR1000IF001114 (2015-12-03) deklaruojamos prekės Nr. 1 TARIC kodą, G. D. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio reikalavimus.
Nesutikdamas su Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. gegužės 31 d. nutarimu, G. D. jį apskundė apylinkės teismui.
Skundžiama 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto G. D. skundo ir paliko nepakeistą Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. gegužės 31 d. nutarimą.
Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas G. D. prašo panaikinti Klaipėdos miesto teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 11-193-718/2016 ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Nurodo, kad su skundžiamu teismo sprendimu atmesti skundą ir palikti nepakeistą Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. gegužės 31 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-LM00N-62198813-16 nesutinka ir prašo jį panaikinti dėl toliau nurodytų argumentų.
Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmes bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).
G. D. nurodo, kad Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo 2016 m. gegužės 31d. nutarimu jis buvo nubaustas pagal ATPK 2092 straipsnio 5 dalį įspėjimu už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 4 d., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos krovinių postui pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 15LTLR1000IF001114 prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai. Muitinė atlikusi tyrimą priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 6LM190074S, kuria importo deklaracijoje pakeitė prekės TARIC kodą iš 3506 91 00 10 į 3506 91 00 90. Konstatuojama, jog pateikdamas neteisingus duomenis apie importo deklaracijoje deklaruojamos prekės kodą jis, G. D., pažeidė 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio reikalavimus.
ATPK 2092 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, jeigu tai neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų importo, eksporto muitų, kitų mokesčių arba garantijos ar užstato mažesnio dydžio apskaičiavimui arba apribojimų, draudimų ar specialaus režimo importui, eksportui ar tranzitui netaikymui, užtraukia įspėjimą arba baudą iki 57 eurų. Kad būtų galima nubausti už administracinio teisės pažeidimo protokole pateiktą kaltinimą, būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra jam inkriminuoto pažeidimo sudėtis: objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė.
G. D., ginčydamas jam inkriminuotą pažeidimą, skunde nurodo, kad, jo nuomone, neturėdamas muitinės laboratorijos eksperto kvalifikacijos, jis negalėjo žinoti, jog prekės Nr. l: TARIC kodas iš 3506 91 00 10 pasikeis į 3506 91 00 90. Muitinės deklaracijoje 15LTLR1000IF001114 jis nurodė tokius klijų kodus, kokią informaciją jam pateikė importuotojas „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“.
2010 m. birželio 29 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B- 443 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administracinių taisyklių 7.5 punkte numatyta, kad mėginiai gali būti imami, jeigu būtina patikslinti prekių klasifikavimą arba nustatyti prekių sudėtį (parametrus), atliekant tyrimą Muitinės laboratorijoje, kitais atvejais, kai to reikia importo arba eksporto reikalavimų taikymui. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos teritorinė muitinė, vadovaudamasi minėtomis taisyklėmis, įforminant importo deklaraciją Nr. 15LTLR1000IF001114 (2015-12-03) deklaruotomis prekėmis: Nr. l: KLIJAI, SUDARYTI IŠ PVA-EVA MIŠINIO VANDENINĖS DISPERSIJOS – TOBACOLL (233-3005); (5067ALF); (5067-1); prekė Nr. 2: KLIJAI, SUDARYTI IŠ KIETOS BŪSENOS PVA-EVA MIŠINIO – TOBACOLL (ZH 6045), paėmė mėginius bei užpildė Mėginio ėmimo protokolus Nr. 15LR101850, Nr. 15LR101851, Nr. 15LR101852, Nr. 15LR101853 (Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 13 punktas). Kaip numato Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 15 punktas, mėginio ėmimo protokoluose pasirašė jis, kaip asmuo, dalyvavęs imant mėginius, bei Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai. Ištyręs ir suklasifikavęs mėginius 15LR101850, Nr. 15LR101851, Nr. 15LR101852, Nr. 15LR101853, Muitinės laboratorijos pareigūnas užpildė Tyrimo protokolus Nr. 16MLT0051, 16MLT0052, 16MLT0053, kuriuose nurodytas rezultatas – polivinilacetato (PVA) vandeninė dispersija bei 16MLT0054 rezultatas – pagrindą sudaro etileno ir vinilacetato kopolimeras (Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 25 punktas). Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 27 punkte numatyta, kad teritorinės muitinės atsakingas struktūrinis padalinys, gavęs Tyrimo protokolą, per 10 darbo dienų įformina Prekės klasifikavimo aktą. Nagrinėjamu atveju 2016-01-21 surašytas prekės klasifikavimo aktas Nr. 16L0040, kuriame nurodyta, kad prekės, kurios pavadinimas – KLIJAI, SUDARYTI IŠ KIETOS BŪSENOS EVA MIŠINIO – TOBACOLL (ZH 6045), kodas nesikeičia, 2016-01-21 surašytuose prekės klasifikavimo aktuose Nr. l6L0038, Nr. l6L0037, Nr. l6L0039, kuriuose nurodyta, kad prekės, kurių pavadinimas – KLIJAI, SUDARYTI IŠ PVA MIŠINIO VANDENINĖS DISPERSIJOS – TOBACOLL (233-3005); (5067ALF); (5067-1), prekės kodas keičiasi, nustatytas muitinės nomenklatūros kodas 3506 91 00 90. Jeigu remiantis mėginio klasifikavimo rezultatais tarifinis prekės kodas keičiasi, teritorinė muitinė teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl muitinės deklaracijos, kurioje nurodytas klaidingas prekių nomenklatūrinis kodas, duomenų taisymo ir už prekes mokėtinų mokesčių sumos perskaičiavimo, jeigu ji keitėsi, arba sprendimą dėl mokesčių apskaičiavimo. Teritorinė muitinė, informuodama asmenį apie šį sprendimą, kartu įteikia (išsiunčia) patvirtintą atitinkamo Prekės klasifikavimo akto kopiją (Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 30 punktas).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016-01-27 buvo priimta supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 6LM190074S, kuria nuspręsta:
1. Keisti deklaracijoje Nr. 15LTLR1000IF001114 (2015-12-03) prekės Nr. l TARIC kodą iš 3506 91 00 10 į 3506 91 00 90, prekę aprašant: „Klijai HENKEL Tobacoll 5067 ALF, HENKEL Tobacoll 5067-1, HENKEL Tobacoll 233-3005 pagaminti polivinilacetato (PVA) pagrindu, pateikti pakuotėse, kurių neto masė didesnė kaip 1 kg.“
2. Informuoti bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ (adresas: (duomenys neskelbtini)) apie prekės Nr. 1 TARIC kodo pasikeitimą importo deklaracijoje Nr. 15LTLR1000IF001114 (2015-12-03).
3. Taisyti importo rinkinio atitinkamų langelių duomenis teisės aktų nustatyta tvarka.
Tačiau G. D. pažymi, jog byloje nepateikta duomenų, kad Klaipėdos teritorinė muitinė informavo jį apie priimtą sprendimą, t. y. kad įteikė (išsiuntė) jam minėtą supaprastintos patikrinimo ataskaitos patvirtintą kopiją. Darytina išvada, kad jam, G. D., nebuvo suteikta teisė skųsti Klaipėdos teritorinės muitinės priimtą sprendimą, kadangi šis sprendimas ne vėliau kaip per mėnesį nuo sprendimo įteikimo dienos galėjo būti apskųstas Muitinės departamentui, paduodant skundą per Klaipėdos teritorinę muitinę.
Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolo II priedelio 3.28. standarte numatyta, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją ir tada, kai tokį prašymą gauna jau pradėjusi ją tikrinti, muitinės nuomone, deklaranto nurodytos priežastys yra pateisinamos. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė muitinė 2015-12-03 priėmė jo, G. D., pateiktą importo deklaraciją Nr. 15LTLR1000IF001114 ir tą pačią dieną paėmė prekių mėginius (pavyzdžius). Tačiau, kaip minėta, su supaprastintos patikrinimo ataskaitos išvadomis jis, G. D., nebuvo supažindintas, todėl darytina išvada, kad jam nebuvo suteikta galimybė teikti prašymą Klaipėdos teritorinei muitinei dėl prekių deklaracijos pataisymo.
Šios kategorijos bylose yra pripažįstama, jog įrodinėjant atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl netinkamo kodo nurodymo, būtina išsiaiškinti, ar pažeidimu įtariamas asmuo, įvertinus ir atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, turėjo realų pagrindą manyti, jog deklaracijoje jo nurodyti duomenys apie kodą yra neteisingi (Lietuvos vyriausiojo administracinio 2007-10-12 nutarimas, priimtas administracinėje byloje Nr. N-9(62)-1762/2007). Duomenų, kad deklaruojant krovinį, jis, G. D., turėjo pagrindą abejoti turimais duomenimis, nenustatyta. Priešingai, teismo posėdžio metu jis palaikė skunde nurodytus motyvais ir nurodė, kad teikdamas importo deklaraciją prekių TARIC kodo teisingumu buvo visiškai įsitikinęs, tuo labiau, kad Klaipėdos teritorinė muitinė priėmė pateiktą deklaraciją.
G. D. pažymi, kad pareiga kontroliuoti deklaracijoje nurodomų duomenų teisingumą, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pats deklarantas, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio siuntėjo, gavėjo pateiktus duomenis ar pagal anksčiau importuotų prekių nustatytus kodus, tenka deklaraciją pasirašiusiam asmeniui, tačiau, G. D. teigimu, tai nereiškia, kad šios nuostatos pakanka administracinės atsakomybės, numatytos ATPK 2092 straipsnio 5 dalyje, taikymui. Administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės (apkaltintasis asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas), ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinį protokolą surašiusi institucija.
Nors, vadovaujantis 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 42 straipsniu, 1993-07-02 Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 182 straipsniu, Muitinės departamento 2004-06-07 įsakymu Nr. lB-615 dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų mėginius (pavyzdžius) suteikimo taisyklių patvirtinimo, asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinės sankcionuotiems veiksmams, yra suteikta teisė gavus muitinės leidimą apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti, taip pat imti jų mėginius (pavyzdžius) ir jis, G. D., būtų pasinaudojęs numatyta teise apžiūrėti prekes, tačiau neturėdamas laboratorijos eksperto kvalifikacijos, jis nebūtų galėjęs nustatyti, kad prekė Nr. l turėjo būti klasifikuojama kitu TARIC kodu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad paimtų mėginių ištyrimas užtruko apie mėnesį laiko, todėl neprotinga būtų teigti, kad muitinės tarpininkas, deklarantas kiekvieną kartą prieš pateikdamas deklaraciją kreiptųsi į muitinę dėl laboratorinio tyrimo atlikimo. Tokiu atveju būtų apsunkintas tiek muitinės, tiek muitinės tarpininkų darbas. Darytina išvada, kad anksčiau nurodytuose teisės aktuose numatyta teise apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti, taip pat imti jų mėginius (pavyzdžius) muitinės tarpininkas turėtų pasinaudoti tik esant iš tikrųjų objektyvioms abejonėms dėl turimų duomenų tikrumo.
Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmėms ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje, kurioje konstatuojama, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-8-2013).
G. D. teigimu, nagrinėjamu atveju jis neturėjo realaus pagrindo manyti, jog deklaracijoje nurodyti duomenys apie prekės kodą yra neteisingi. Be to, valstybei nebuvo padaryta žala, mokesčiai nesikeitė. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, G. D. prašo panaikinti skundžiamą Klaipėdos miesto teismo sprendimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti.
Atsiliepimu į Klaipėdos teritorinė muitinė prašo palikti nepakeistą skundžiamą 2016-08-19 nutartį ir administracinėn atsakomybėn patraukto G. D. skundo netenkinti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
G. D. nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 2092 straipsnio 5 dalyje, padarymą. ATPK 2092 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, jeigu tai neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų importo, eksporto muitų, kitų mokesčių arba garantijos ar užstato mažesnio dydžio apskaičiavimui arba apribojimų, draudimų ar specialaus režimo importui, eksportui ar tranzitui netaikymui užtraukia įspėjimą arba baudą iki 57 eurų.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. D. su jo nubaudimu pagal ATPK 2092 straipsnio 5 dalį nesutinka, teigia, kad dėl neteisingų duomenų (prekės TARIC kodo) deklaracijoje pateikimo nėra jo kaltės, nes jis vadovavosi prekių siuntėjo ir gavėjo pateikta informacija, be to, tas pačias prekes jis deklaravo daug kartų, visada nurodydamas tą patį TARIC kodą, ir muitinės pareigūnai jokių pretenzijų jam nereiškė, todėl, apelianto teigimu, jis yra nubaustas nepagrįstai. Tokie apelianto skundo argumentai nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir nustatė bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl G. D. kaltės ir jo veikos kvalifikavimo.
Iš byloje esančios Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-01-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 6LM1900749 matyti, kad nuspręsta importo deklaracijoje Nr. 15LTLR1000IF001114 (2015-12-03) pakeisti deklaruotos prekės Nr. 1 TARIC kodą iš 3506 91 00 10 į 3506 91 00 90, prekę aprašant „Klijai Henkel Tobacoll 5067 Alf, Henkel Tobacoll 5067-1, Henkel Tobacoll 233-3005 pagaminti polivinilacetato (PVA) pagrindu, pateikti pakuotėse, kurių neto masė didesnė kaip 1 kg“. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto G. D. skundo, pastarasis neneigia 2015-12-03 pateikęs elektroninę importo deklaraciją Nr. 15LTLR1000IF001114, kurioje prekę Nr. 1 deklaravo TARIC kodu 3506 91 00 10, tačiau, ginčydamas jam inkriminuotą pažeidimą, skunde nurodo, kad muitinės deklaracijoje 15LTLR1000IF001114 prekės (klijų) kodus jis nurodė pagal importuotojo „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją, o, neturėdamas muitinės laboratorijos eksperto kvalifikacijos, jis negalėjo žinoti, jog minėtos prekės TARIC kodas iš 3506 91 00 10 pasikeis į 3506 91 00 90, juolab, kad analogiškas prekes jis deklaravo nebe pirmą kartą, visada nurodydamas tą patį TARIC kodą, ir muitinės pareigūnai jokių pretenzijų nereiškė. Tokie apelianto skundo argumentai nepagrįsti.
Komisijos 1993 m. liepos 2 d. reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnis aiškiai įtvirtino principą, kad pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodyto muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Todėl akivaizdu, jog G. D., kaip deklarantas, pateikęs Klaipėdos teritorinei muitinei elektroninę importo deklaraciją, tapo atsakingas už pateiktų duomenų teisingumą. Apelianto skundo argumentai, kad jis duomenis deklaracijoje nurodė pagal prekių siuntėjo ir gavėjo pateiktą informaciją ir kad anksčiau daug kartų tas pačias prekes buvo deklaravęs, nuodydamas tą patį prekės TARIC kodą, ir muitinės pareigūnai anksčiau nereiškė jam pretenzijų, jo atsakomybės nešalina, nes, pagal minėtą teisinį reglamanetavimą, G. D., kaip deklarantas, būdamas tasakingas už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pats, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio siuntėjo ir gavėjo pateiktus duomenis.
G. D. skunde nurodo ir tai, kad neturėdamas muitinės laboratorijos eksperto kvalifikacijos, jis negalėjo žinoti, jog prekė Nr. 1 turėjo būti klasifikuojama kitu TARIC kodu. Tačiau, kaip matyti iš apelianto skundo, jis pats pripažįsta, jog, vadovaujantis Tarybos 1992-10-12 reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 42 straipsniu, Komisijos 1993 m. liepos 2 d. reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsniu ir Muitinės departamento 2004-06-07 įsakymo Nr. 1B-615 Dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo 4 punktu, jis turėjo teisę, gavęs muitinės leidimą, apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti, taip pat imti jų mėginius (pavyzdžius). Tačiau, kaip matyti, G. D. tokia teise nepasinaudojo, o duomenis (prekės TARIC kodą) į elektroninę importo deklaraciją, kaip pats nurodo, įrašė pagal siuntėjo ir gavėjo pateiktus duomenis, jų nepatikrinęs, nors tokią galimybę, kaip pats pripažįsta, turėjo. Todėl faktas, kad G. D. pasitikėjo prekių siuntėjo ir gavėjo nurodytais duomenimis, įrašydamas juos į deklaraciją, jo, kaip deklaranto, atsakomybės nešalina, nepaisant to, jog, kaip teigia G. D., analogiškas prekes jis daug kartų deklaravo tuo pačiu TARIC kodu, ir muitinė pretenzijų jam nereiškė. Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, G. D. veikoje yra kaltė, kuri pasireiškė neatsargumu.
G. D. taip pat nurodo, jog dėl jam inkriminuoto pažeidimo valstybei nebuvo padaryta žala, mokesčiai nesikeitė. Tačiau skundą nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, jog G. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 2092 straipsnio 5 dalį, kuri užtraukia atsakomybę tais atvejais, kai deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų importo, eksporto muitų, kitų mokesčių arba garantijos ar užstato mažesnio dydžio apskaičiavimui arba apribojimų, draudimų ar specialaus režimo importui, eksportui ar tranzitui netaikymui. Tuo atveju, jei G. D. padarytas pažeidimas (neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje) būtų turėjęs minėtą įtaką, jo veika būtų kvalifikuota pagal kitą šią straipsnio dalį, numatančią žymiai griežtesnę administracinę atsakomybę. Taigi veiką kvalifikuojant pagal ATPK 2092 straipsnio 5 dalį pakanka konstatuoti, jog deklarantas pateikė neteisingus duomenis deklaracijoje ar kitaip suklaidino muitinę, ir šis pažeidimas yra formalus, t. y. nereikalaujantis įstatyme nurodytų pasekmių. Kadangi G. D. veika atitinka šias abi sąlygas, todėl jo veika ir buvo kvalifikuota pagal ATPK 2092 straipsnio 5 dalį.
Skunde apeliantas G. D. nurodo ir tai, jog byloje nepateikta duomenų, kad Klaipėdos teritorinė muitinė įteikė (išsiuntė) jam minėtos supaprastintos patikrinimo ataskaitos, kurioje buvo nuspręsta keisti prekės kodą, kopiją, todėl jis neturėjo galimybės šį muitinės priimtą sprendimą skųsti Muitinės departamentui. Tačiau visų pirma pažymėtina, kad nei 2016-05-10 administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriame kaltinimas G. D. padarius ATPK 2092 straipsnio 5 dalyje numatytą apžeidimą buvo suformuluotas, remiantis minėta ataskaita, nei 2016-05-31 bylos nagrinėjimo Klaipėdos teritorinėje muitinėje metu, kai buvo priimtas skundžiamas Institucijos 2016-05-31 nutarimas, nei bylos nagrinėjimo alyinkės teisme metu G. D. jokių pastabų ar reikalavimų dėl supaprastintos patikrinimo ataskaitos nereiškė. Kita vertus, kaip nurodyta muitinės atsiliepime, Klaipėdos teritorinė muitinė, vadovaudamasi 2010-06-29 Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 30 punktu („Teritorinė muitinė, informuodama asmenį apie šį sprendimą, kartu įteikia (išsiunčia) patvirtintą atitinkamo Prekės klasifikavimo akto kopiją.“), supaprastinto patikrinimo ataskaitą, taip pat Prekės klasifikavimo aktų kopijas ir Dokumentų taisymo papildymo pažymą pateikė 2015-12-03 importo deklaracijos Nr. 15LTLR1000IF001114 8 langelyje nurodytai prekių gavėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Privalomai/papildomai siųsti priimtą ataskaitą ir muitinės tarpininkui teisės aktai nenumato. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę apskųsti tik jam tiesiogiai ir individualiai taikomą Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos sprendimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu. Nagrinėjmu atveju supaprastinto patikrinimo ataskaita buvo priimta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl būtent ši bendrovė turėję teisę skųsti minėtą supaprastinto patikrinimo ataskaitą, tačiau, kaip matyti, tokia teise nepasinaudojo. Pažymėtina, kad prekių gavėjas ir muitinės tarpininkas sutartyje dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo turi numatyti, kaip prekių gavėjas informuos muitinės tarpininką apie muitinės priimtus sprendimus, kad šis žinotų apie prekių kodų pasikeitimus ir ateityje deklaruotų teisingai. Tai, kad nagrinėjamu atveju prekės, kai teigia apeliantas, buvo deklaruotos pagal siuntėjo ar gavėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus, kurie buvo pripažinti netiksliais, negali panaikinti deklaranto atsakomybės, nes, kaip minėta, pagal Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio nuostatas, deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą.
G. D. nurodo, kad jam nebuvo suteikta galimybė teikti prašymą muitinei dėl prekių deklaracijos pataisymo, nors, apelianto teigimu, tokią teisę jis turėjo, remiantis Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolo II priedelio 3.28. standartu, kuriame numatyta, kad: „Muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją ir tada, kai tokį prašymą gauna jau pradėjusi ją tikrinti, muitinės nuomone, deklaranto nurodytos priežastys yra pateisinamos“. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, G. D. importo deklaraciją Klaipėdos teritorinės muitinės krovinių postui pateikė 2015-12-03 ir tą pačią dieną ji buvo priimta bei išleista. Deklaracijos įforminimo stadijoje prašymo taisyti ar daryti atitinkamus pakeitimus deklaracijoje G. D. muitinei nepateikė, o prekes, kaip minėta, deklaravo, psitikėdamas siuntėjo ir gavėjo pateiktais duomenimis, jų nepatikrinęs, nors tokią galimybę turėjo.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ginčijama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto G. D. apeliacinis skundas atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto G. D. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Violeta Miliuvienė