Civilinė byla Nr. e2A-438-407/2025

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00056-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.1.7.6; 2.6.11.4.5. (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Almos Urbanavičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ALGSTATA“ ir atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ALGSTATA“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – D. K., uždaroji akcinė bendrovė „IN ace“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „ALGSTATA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės Panevėžio ligoninės 2023 m. gruodžio 7 d. rašte „Dėl pritaikytų sankcijų pagal pirkimo sutartį Nr. CPO202365/VP5-175/2022“ suskaičiuotą 39 596,04 Eur baudą neteisėta bei pripažinti atsakovės 2023 m. gruodžio 13 d. raštu „Dėl pritaikytų sankcijų pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. CPO202365/VP5-175/2022“ atliktą vienašališką įskaitymą neteisėtu ir negaliojančiu; priteisti iš atsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 39 596,04 Eur skolą už atliktus darbus, 123 892,48 Eur už papildomus darbus, 65 994 Eur už atliktus darbus (sulaikyta suma už atliktus darbus pagal 2022 m. kovo 22 d. pirkimo sutartį), 11 616,64 Eur delspinigių; 8 procentų metines procesines palūkanas nuo 241 099,16 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad tarp BUAB „ALGSTATA“ ir VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 2022 m. kovo 22 d. buvo sudaryta pirkimo sutartis (toliau – ir rangos sutartis) dėl gydomosios paskirties pastato, esančio Panevėžyje, A. Jakšto g. 6, atnaujinimo modernizavimo darbų. 2022 m. lapkričio 4 d. buvo sudarytas susitarimas dėl įsipareigojimų pagal rangos sutartį vykdymo terminų pratęsimo; šalys susitarė, kad ieškovės įsipareigojimo terminas yra pratęsiamas 106 dienoms, t. y. iki 2023 m. vasario 18 d. 2023 m. lapkričio 27 d. atliktų darbų perdavimo aktu patvirtinta, kad visi statybos darbai, kuriuos rangovas įsipareigojo atlikti pagal sutartį ir papildomą susitarimą, yra atlikti tinkamai.

3.       Ieškovės teigimu, ji įvykdė visus savo įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau atsakovė nepagrįstai ieškovei nėra sumokėjusi 123 892,48 Eur už ieškovės atliktus papildomus darbus; atsakovė yra atlikusi neteisėtą vienašališką 35 596,04 Eur įskaitymą, kurį ieškovė ginčija, prašo jį pripažinti negaliojančiu ir priteisti iš atsakovės 39 596,04 Eur už atliktus darbus pagal sutartį. Atsakovė yra nepagrįstai sulaikiusi 65 994 Eur sumą, kurią ieškovė prašo priteisti jos naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Panevėžio apygardos teismas 2025 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino atsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 2023 m. gruodžio 7 d. rašte „Dėl pritaikytų sankcijų pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. CPO202365/VP5-175/2022“ suskaičiuotą 39 596,04 Eur baudą neteisėta, pripažino atsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 2023 m. gruodžio 7 d. raštu „Dėl pritaikytų sankcijų pagal pirkimo sutartį Nr. CPO202365/VP5-175/2022“ atliktą vienašališką įskaitymą neteisėtu ir negaliojančiu, priteisė ieškovei iš atsakovės 39 596,04 Eur už atliktus darbus, 3 563,64 Eur delspininigių, 8 procentų metines procesines palūkanas, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5.       Dėl 123 892,48 Eur priteisimo už atliktus papildomus darbus teismas nurodė:

5.1.                      Tarp šalių kilo ginčas, ar pasitarimų protokole užfiksuoti klausimai dėl statybos darbų atlikimo yra šalių susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo ir ar ieškovė atliko papildomus statybos rangos darbus, kurie nebuvo numatyti techniniame darbo projekte.

5.2.                      Teismas nustatė, kad ieškovė pateikė atsakovei jos vienašališkai pasirašytą 2023 m. gruodžio 21 d. atliktų darbų aktą dėl gydymo paskirties pastato, esančio Panevėžyje, A. Jakšto g. 6, , atnaujinimo (modernizavimo) dėl papildomų darbų už 123 892,48 Eur sumą. Pateiktame atliktų darbų akte kaip papildomi darbai nurodomi klinkerio plytelių klijavimas (pagrindiniai laiptai, pandusas), lubos, kolonų aptaisymas, vėsinimo kondensato nuvedimas (paviršinis), sienutės betonavimas, šaligatvio trinkelių sudėjimas, lifto šachtos griovimas, apdailos atstatymas, laiptų betonavimas, techninio aukšto senos ventiliacijos kanalų užtaisymas, užlipimo liuko angos užtaisymas, kolonų užbetonavimas, šviečiantys pastato numeriai, langų angų didinimas, fankoilų pajungimas, LED juostų pajungimui (perspektyvinio elektros kabelio privedimas prie LED juostų), WC ventiliatorių (ištraukimo) pajungimas, automatinės durys, šiukšlių išvežimas, atliekamo (netinkamo užpylimui) grunto išvežimas ir smėlio atvežimas, II aukšto lubų išmontavimas ir sumontavimas.

5.3.                      Teismas pažymėjo, kad, įvertinus techninio darbo projekto (toliau – ir projektas) sąlygas, nėra pagrindo ieškovės atliktų darbų akte nurodytų darbų vertinti kaip papildomų darbų, kurie nebuvo numatyti techninio darbo projekto sąlygose ir kurie buvo būtini siekiant įvykdyti sutartį. Techninio darbo projekto pakeitimai buvo atliekami dėl stogo nuolydžių, durų žiniaraščio tikslinimo, tikslinama šilumos tinklų įvado vieta, rūsio vėdinimo sistema, papildyti nuotekų šalinimo brėžiniai kondensato nuvedimui nuo vidinių įrenginių. Be to, techninio darbo projekto sąlygose buvo numatyta, kad techniniame darbo projekte pateikti pagrindinių kiekių darbai yra preliminarūs. Tikslius kiekius rangovas privalo įsivertinti savo rizika, vertinant medžiagų kiekių žiniaraščius kartu su brėžiniais ir techninės specifikacijos sąlygomis. Todėl šiuo atveju ieškovė, kaip vykdomo projekto rangovė, turėjo įsivertinti reikalingų medžiagų kiekius ne tik pagal medžiagų kiekio žiniaraščius, bet atsižvelgti į visas techninio darbo projekto sąlygas. Esant neatitikimams, rangovas turėjo pareigą apie tai informuoti užsakovą apie būtinus atlikti papildomus statybos darbus, kurie ieškovės vertinimu nėra numatyti techniniame darbo projekte.

6.       Dėl atsakovės atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu teismas nurodė:

6.1.                      Atsakovė 2023 m. gruodžio 7 d. raštu informavo ieškovę UAB „ALGSTATA“, kad, jai pažeidus nustatytą darbų atlikimo terminą, vadovaudamasi sutarties 9.9 papunkčiu, VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė pritaikė sutartyje numatytas sankcijas ir apskaičiavo 39 596,04 Eur dydžio baudą nuo sutarties kainos (su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM)). Nurodė, jog bauda bus išskaičiuota iš sulaikymo sumos, numatytos sutartyje.

6.2.                      Teismas nustatė, kad šalys rangos sutartį sudarė 2022 m. kovo 22 d. bei susitarė, kad darbų atlikimo terminas yra septyni mėnesiai nuo darbų pradžios. 2022 m. lapkričio 4 d. tarp šalių buvo pasirašytas susitarimas dėl 2022 m. kovo 22 d. rangos sutarties įsipareigojimų įvykdymo termino pratęsimo, darbų atlikimo terminas pratęstas 106 dienoms, t. y. iki 2023 m. vasario 18 d. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad susitarimas dėl termino pratęsimo buvo pasirašytas dėl to, kad rangovui nebuvo perduotos visos patalpos šalių sutartu terminu dėl atsakovės teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų. Minėtu susitarimu šalys patvirtino, kad buvo suderinti trys vidaus darbų vykdymo etapai, o Konsultacijų poliklinikos I etapo vidaus patalpų perdavimas įvyko tik 2022 m. liepos 19 d., dėl to ieškovė negalėjo pradėti vykdyti Konsultacijų poliklinikos I etapo vidaus darbų. Galutinis darbų atlikimo aktas tarp šalių buvo pasirašytas 2023 m. lapkričio 27 d.

6.3.                      Įvertinęs byloje esančius dokumentus teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad rangovas negalėjo vykdyti darbų dėl užsakovo kaltės. Teismas pažymėjo, kad Konsultacijų poliklinikos II etapo darbų atlikimui patalpos buvo perduotos 2022 m. lapkričio 14 d., o Konsultacijų poliklinikos patalpos Nr. 220, 319 ir 320 buvo atlaisvintos 2023 m. sausio 30 d. Atsakovei vėluojant perduoti patalpas ieškovei, buvo vėluojama atlikti darbus vidaus patalpose, darbai buvo baigti 2023 m. kovo 30 d. Vėliau buvo atliekami ir baigti lauko darbai, kurių atlikimo terminas tiesiogiai priklausė nuo vidaus patalpose atliktų darbų. Teismas konstatavo, kad sutarties terminas buvo pažeistas ne dėl ieškovės kaltės, todėl bauda buvo apskaičiuota nepagrįstai. Atitinkamai, atsakovės atliktas įskaitymas pripažintinas negaliojančiu, o iš atsakovės ieškovės naudai priteista 39 596,04 Eur dydžio skola.

7.       Dėl sulaikytos 65 994 Eur sumos nurodė:

7.1.                      Rangos sutarties 7.4 papunktyje šalys sulygo, kad tiekėjas per 5 darbo dienas nuo visų darbų atlikimo pabaigos privalo pateikti defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimą. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė nepateikė atsakovei banko garantijos ar draudimo bendrovės laidavimo, nes, kaip nurodė ieškovė, ji tuo metu turėjo finansinių sunkumų ir dėl šios priežasties negalėjo pateikti banko garantijos ar draudimo bendrovės laidavimo, o 2024 m. vasario mėnesį ieškovės vadovas pateikė pareiškimą teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, nes bendrovė tapo nepajėgi toliau vykdyti esamų įsipareigojimų. Garantinis laikotarpis ir papildomas ieškovės pasiūlytas terminas nėra suėjęs. Atsakovė 2023 m. gruodžio 13 d. informavo ieškovę, kad yra sulaikoma 65 994 Eur dydžio suma, nes ieškovė nepateikė banko garantijos ar draudimo bendrovės laidavimo. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas, ar, ieškovei iškėlus bankroto bylą, atsakovė yra pagrįstai ir teisėtai sulaikiusi 5 procentų dydžio sumą nuo pirkimo sutarties kainos su PVM garantinio termino laikotarpiu atsiradusių defektų šalinimui.

7.2.                      Teismas nurodė, kad dokumento, kuriuo užtikrinamas garantinių prievolių vykdymas, pateikimą, nustato ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 41 straisnio 2 dalis, ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK). Todėl teismas nusprendė, kad, ieškovei nepateikus tokio dokumento, atsakovė pagrįstai sulaikė 65 994 Eur dydžio sumą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8.       Atsakovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad rangovė praleido sutarties įvykdymo terminą, todėl teismas nepagrįstai pripažino įskaitymą neteisėtu. Ieškovė praleido rangos sutartyje nustatytą terminą, o baudos dydis atitiko sutartyje numatytas taisykles. Sutartis šalims turi įstatymo galią, todėl šalims jau išsprendus atitinkamų sutarties vykdymo metu kilusių iššūkių klausimą 2022 m. lapkričio 4 d. susitarimu ir papildomai pratęsus sutarties vykdymo terminą, atitinkamų faktų teismas negalėjo vertinti, kaip sudarančių pagrindą konstatuoti, jog sutarties vykdymo terminas, remiantis tais pačiais faktais, turėtų būti dar vėlesnis, nei užfiksuota 2022 m. lapkričio 4 d. susitarime. Po pastarojo susitarimo neįvyko jokie įvykiai, galėję lemti darbų vėlavimą.

8.2.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pati ieškovė yra nurodžiusi, jog sutartį buvo vėluojama įvykdyti dėl kilusios COVID-19 pandemijos ir įvestų sankcijų Rusijos Federacijai, tai nurodė pati ieškovė savo 2022 m. spalio 28 d. rašte. Po susitarimo dėl termino pratęsimo ieškovė, atsakydama į atsakovės pretenziją, nurodė, kad subrangovai vėluoja pristatyti medžiagas – buvo susitarta dėl fasadinės plokštės pristatymo 2022 m. gruodžio mėnesį, tačiau plokštė buvo pristatyta 2023 m. sausio mėnesį. Taigi atsakovė negali būti atsakinga už ieškovės subrangovų tinkamą pareigų nevykdymą. Atitinkamai, bauda buvo pritaikyta pagrįstai.

8.3.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vėlavimas atlikti lauko darbus buvo tiesiogiai susijęs su vėlavimu atlikti vidaus darbus. Tačiau šie argumentai nepagrįsti įrodymais.

8.4.                      Darbų perdavimo aktas yra skirtas tik darbų perdavimo įforminimui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2023 m. lapkričio 27 d. atliktų darbų aktas neva patvirtina terminų laikymąsi. Be to, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, statybos darbų vykdymas pasibaigus terminui nereiškia sutarties termino pratęsimo.

8.5.                      Teismas nepagrįstai sumažino atsakovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš ieškovės ir paprašė priteisti iš viso 16 218,76 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (atstovavimo išlaidas), tačiau teismas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai sumažino iki 7 946,20 Eur.

9.       Ieškovė BUAB „ALGSTATA“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Teismas teisingai nustatė, kad ieškovė sutartyje nustatytų terminų nepažeidė. Ieškovė tiek 2023 m. sausio 10 d. rašte, tiek 2023 m. vasario 1 d. rašte, adresuotu atsakovei, išvardijo priežastis, dėl kurių buvo neįmanoma ne dėl ieškovės kaltės darbus atlikti sutartyje nurodytu terminu. Ieškovė 2023 m. vasario 14 d. raštu paprašė pratęsti darbų atlikimo terminą, tačiau atsakymo iš atsakovės negavo.

9.2.                      Darbus pagal sutartį ieškovė atliko su atsakove sutartu terminu. Atsakovė apeliuoja į tai, kad 2023 m. lapkričio 27 d. akte nėra nurodyta, jog sutarties įvykdymo terminas yra pratęsiamas. Tačiau tokie argumentai prieštarauja pačiam akto turiniui: minimame akte fiksuojama, kad ieškovės faktiškai atlikti pagal sutartį darbai turėjo būti atlikti būtent iki akto pasirašymo dienos (2023 m. lapkričio 27 d.), ir kad atsakovė ieškovei jokių pretenzijų dėl atliktų darbų neturi. Teismas įvertino byloje surinktų visų įrodymų visumą, šalių elgesį po 2023 m. vasario 18 d., jų valios turinį, išreikštą 2023 m. lapkričio 27 d. akte, bei padarė pagrįstas išvadas, jog ieškovė su atsakove suderinto jų termino baigti darbus pagal sutartį nepažeidė.

9.3.                      Darbai buvo vykdomi pastate, kuriame nebuvo nutraukta atsakovės veikla. Pirmo etapo perdavimą sutarta perduoti nuo gegužės 16 d., tai užfiksuota pasitarimo protokole Nr. 2. Bet faktiškai pirmo etapo patalpos atlaisvintos ir perduotos tik nuo liepos 19 d., tai užfiksuota pasitarimo protokole Nr. 15/2022.07.20. Šio pasitarimo protokolo pagrindu 2022 m. lapkričio 4 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl 2022 m. kovo 22 d. pirkimo sutarties įsipareigojimų įvykdymo termino pratęsimo. Beveik pusę darbams pagal sutarties 4.1 papunktyje skirto laiko nebuvo galima vykdyti suplanuotų darbų. Darbai persistūmė į šaltąjį rudens – žiemos laikotarpį, kai darbai negalėjo būti vykdomi dėl nepalankių oro sąlygų.

9.4.                      II etapo patalpas užsakovė perdavė 2022 m. lapkričio 14 d., tai užfiksuota pasitarimo protokole Nr. 28/2022.11.16. Patalpų buvo prašoma nuo 2022 m. spalio 19 d., patalpos atlaisvintos per 26 kalendorines dienas. Dėl nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių nebuvo gautos patalpos Nr. 220, 319 ir 320. Jos atlaisvintos 2023 m. sausio 30 d. pagal pasitarimo protokolą Nr. 38/2023.02.01, tai yra per 54 kalendorines dienas. III etapo patalpose vidaus darbai baigti 2023 m. kovo 30 d. Dėl vidaus darbų suskirstymo į tris etapus lauko darbai taip pat nukentėjo, nes buvo glaudžiai susiję. Nuo langų keitimo darbų priklausė fasado šiltinimo, fasado apdailos, angokrasčių montavimo darbai. Todėl lauko darbus buvo galima vykdyti tik pagal vidaus darbų etapus. Viešojo pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta, kad reikės statybos darbus vykdyti trimis etapais, pateiktas kalendorinis darbų vykdymo grafikas buvo sudarytas visam objektui pagal sutartį numatytiems darbams atlikti.

9.5.                      Tai, kad pastatas bus eksploatuojamas, nereiškia, jog patalpos, kur reikia dirbti, neturi būti atlaisvinamos. Tiek pasitarimų protokolų turinys, tiek abiejų šalių elgesys patvirtina, jog atsakovė vėlavo atlaisvinti patalpas, dėl to darbai buvo pradedami vėliau.

9.6.                      Atsakovė, teigdama, kad sutarties įvykdymo terminas buvo iki 2023 m. vasario 18 d., 39 596,04 Eur baudą suskaičiavo ir pareikalavo 2023 m. gruodžio 7 d., praleidusi ieškinio senaties terminą, o tai sudarytų savarankišką pagrindą vienašališką atsakovės įskaitymą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu.

9.7.                      Teismas tinkamai taikė bei aiškino bylinėjimosi išlaidų instituto teisės normas bei pagrįstai nusprendė, jog atsakovės prašomos priteisti 16 218,76 Eur išlaidos už atstovavimą yra per didelės, neproporcingos, neatitinka protingumo kriterijaus.

10.       Ieškovė BUAB „ALGSTATA“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai atsakovei dėl 123 892,48 Eur skolos, 8 053 Eur delspinigių, 65 994 Eur sulaikytos sumos ir procesinių palūkanų priteisimo, ir prašo šiuos ieškinio reikalavimus tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Dėl teismo sprendimo atmesti ieškinio reikalavimą dėl 123 892,48 Eur už atliktus papildomus darbus bei 8 053 Eur delspinigių priteisimo nurodė, kad ieškovė 2023 m. gruodžio 22 d. pranešimu „Dėl vienašališkai pasirašyto atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pateikimo“ pateikė jos vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą bei informavo, kad, atsakovei nepagrįstai vengiant pasirašyti 2023 m. gruodžio 21 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, šis aktas buvo pasirašytas vienašališkai bei įgijo tokią pat teisinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Akte atsakovė nenurodė pasirašyti jį atsisakymo priežasčių, jas nurodė tik tada, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.

10.2.                      Abi šalys sutiko su poreikiu atlikti papildomus darbus bei pirminė atsakovės valia buvo už juos atsiskaityti. Trečiasis asmuo D. K. paaiškino, kad ieškovės atliekamus darbus nuolat prižiūrėjo atsakovės atstovai ir joks papildomas darbas, nurodytas akte, nebuvo pradėtas daryti prieš tai neinformavus atsakovės, nesuderinus sąmatos bei šiai nepareiškus, kad šis darbas, kaip papildomas, jai reikalingas. Nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių (projekto vykdymo metu atsirado poreikis nenumatytiems darbams) buvo atlikti papildomi darbai, kuriems buvo gautas atsakovės žodinis bei rašytinis pritarimas. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ieškovė ne kartą atsakovei raštu teikė atsiradusių papildomų darbų lokalines sąmatas, kuriose papildomų darbų turinys irgi aiškiai apibrėžtas, o apie papildomus darbus nurodyta ir pasitarimų protokoluose. Jokių nesutikimų dėl teikiamų papildomų darbų turinio bei šių darbų kainos iš atsakovės sutarties vykdymo metu negauta.

10.3.                      Sprendžiamam šalių ginčui yra teisiškai reikšmingi šalių nuolatiniai pasitarimai sutarties vykdymo metu bei juose priimtų sprendimų objektyvizavimas pasitarimų protokoluose, juose fiksuotą turinį patvirtinant abiejų šalių parašais. Toks šalių veikimas negali būti laikomas kaip betikslis, neturintis reikšmės šalių teisėms ir pareigoms. Protokoluose užfiksuota, kad, jei per 5 darbo dienas pastabų negauta, laikoma, kad su protokolu susipažino ir sutiko.

10.4.                      Nepagrįstai teismas nusprendė, kad akte nurodytas papildomas darbas – klinkerio plytelių klijavimas (pagrindiniai laiptai, pandusas) – numatytas techniniame darbo projekte, 5.2 priede. Pagal projektą klinkerio plytelės buvo suprojektuotos tik cokoliui, apie 180 kv. m. Bet klinkerio plytelėmis buvo apklijuotos ir atraminės sienelės, pandusas, rampa, papildomai dar buvo išklijuota apie 180 kv. m., tai yra dvigubai nei nurodyta projekte. Kuo remiantis teismas padarė išvadą, jog laiptai ir pandusas yra cokolio dalis, 2025 m. gegužės 27 d. sprendime nenurodyta. Klinkerio klijavimo darbai buvo atlikti po laiptų ir sienutės betonavimo. Šiuos papildomus darbus ieškovė su atsakove suderino, tai matyti ir iš pasitarimų protokolų turinio.

10.5.                      Nepagrįstai teismas nusprendė, kad akte nurodytas papildomas darbas – lubos – buvo aptartas techniniame darbo projekte 5.2 priede. Objektas buvo nenaujas, faktinis remontuojamų lubų kiekis neatitiko kiekio, pateikto žiniaraštyje. Kad pagal projektą neatitiko remontuojamų lubų ploto kiekiai, sutiko tiek ieškovė, tiek atsakovė (2022 m. lapkričio 9 d. pasitarimo protokolas Nr. 27, 2022 m. lapkričio 16 d. pasitarimo protokolas Nr. 28, 2022 m. gruodžio 14 d. pasitarimo protokolas Nr. 32, 2023 m. sausio 18 d. pasitarimo protokolas Nr. 36), taip pat sutiko, kad tai papildomi darbai, sutariant, kad pateikti reikia papildomus kiekius bei sąmatą.

10.6.                      Nepagrįstai teismas nusprendė, kad akte nurodytas papildomas darbas – kolonos – numatytas techniniame darbo projekte. Techniniame darbo projekte ne visos kolonos buvo pažymėtos, taip pat nebuvo jokio kolonų aprišimo mazgo. Ieškovė su atsakove akte nurodytą darbą suderino kaip papildomą, buvo pateikta sąmata bei jis ieškovės atsakovės naudai atliktas. Jo vertė 3 879,42 Eur be PVM.

10.7.                      Nepagrįstai teismas nusprendė, kad akte nurodytas papildomas darbas – vėsinimas. Kondensato nuvedimas (paviršinis) ir fankoilų pajungimas buvo aptarti projekte. Teismo cituojamas projekto turinys (sprendimo 89 punktas) nepagrindžia, kad pirmiau aptartas akte nurodytas darbas – kondensato nuvedimas – buvo suprojektuotas. Kondensato nuvedimo suprojektuota nebuvo (tai aptarta 2022 m. liepos 20 d. pasitarimo protokole Nr. 15), todėl su atsakove buvo suderintas šis papildomas darbas bei faktiškai atliktas. Elektros kabelių fankoilų pajungimui nebuvo suprojektuota, tai aptarta 2022 m. lapkričio 9 d. pasitarimo protokole ir 2022 m. gruodžio 14 d. pasitarimo protokole.

10.8.                      Teismas 2025 m. gegužės 27 d. sprendime neaptarė bei nevertino akte nurodyto papildomo darbo – sienutės betonavimo. Šis papildomas darbas projekte nenurodytas, jį ieškovė atsakovės naudai kaip papildomą darbą atliko, šio papildomo darbo vertė 11 365,78 Eur.

10.9.                      Nepagrįstai teismas nusprendė, kad akte nurodytas papildomas darbas – šaligatvio trinkelių sudėjimas – buvo aptartas projekte. Teismas remiasi, kad atsakovės naudojamas žemės sklypo plotas 0,3044 ha, tačiau tai savaime nereiškia, kad akte nurodytas pirmiau minėtas darbas buvo numatytas. Įrengti pėsčiųjų takus betoninėmis trinkelėmis pagal projektą numatyta tik aplinkui pastatą ir prie įėjimų į teritoriją. Tuo tarpu akte nurodytas ieškovės atliktas atsakovės naudai papildomas darbas yra ruožas nuo Jakšto g. iki Gintarinės vaistinės – atsakovė paprašė, kad ieškovė tą ruožą pakeistų, sutarta tai kaip papildomas darbas, šio atlikto papildomo darbo vertė yra 24 692,20 Eur.

10.10.                      Nepagrįstai teismas nusprendė, kad akte nurodyto papildomo darbo – lifto šachtos griovimo – nėra pagrindo vertinti kaip papildomo, nes projekte buvo numatytas liftų šachtos apėjimas, o ne pačios šachtos išgriovimas. Dėl to, kad projekte blogai buvo įvertinti techninio aukšto matmenys, dėl suprojektuotų didelių vėdinimo ortakių, šalių buvo sutarta demontuoti nebenaudojamą lifto šachtą, – tai suderinta kaip papildomas darbas, pateikta sąmata ir darbas atliktas. Tai fiksuota 2023 m. sausio 18 d. pasitarimo protokole Nr. 36.

10.11.                      Nepagrįstai teismas nusprendė, kad akte nurodytas papildomas darbas – apdailos atstatymas – buvo aptartas projekte. Į aktą buvo įtraukti apdailos atstatymo darbai laiptinėse, koridoriuose, kabinetuose, kurie projekte nebuvo numatyti. Šių ieškovės atsakovės naudai atliktų darbų vertė yra 5 297,16 Eur.

10.12.                      Teismas 2025 m. gegužės 27 d. sprendime neaptarė bei nevertino akte nurodyto papildomo darbo – laiptų betonavimo. Reikšmingos su šiuo papildomu darbu aplinkybės fiksuotos 2023 m. sausio 25 d. pasitarimo protokole Nr. 37, 2023 m. vasario 1 d. pasitarimo protokole Nr. 38, 2023 m. vasario 22 d. pasitarimo protokole Nr. 41. Teismas nepagrįstai nevertino ir kitų darbų kaip papildomų, o būtent, techninio aukšto senos ventiliacijos kanalų užtaisymas, užlipimo liuko angos užtaisymas, kolonų užbetonavimas ir kt. Bendra papildomų darbų vertė yra 123 892,48 Eur ir išvardinta akte.

10.13.                      Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 93 straipsnis nustato, kad kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš juridinio asmens turto, kurį, be kita ko, sudaro bankroto proceso metu iš juridinio asmens skolininkų išieškotas turtas. Bankroto teisės, kurios normos visų pirma yra skirtos kreditorių interesų apsaugai, kontekste sąvoka „bankroto proceso metu iš juridinio asmens skolininkų išieškotas turtas“, nagrinėjamu atveju aiškintina kaip apimanti ir ieškovės reikalavimą į atsakovę dėl 65 994 Eur už atsakovės naudai atliktus statybos darbus. JANĮ yra specialus įstatymas kitų įstatymų atžvilgiu, todėl SĮ 41 straipsnio 2 dalies norma, kuria rėmėsi teismas, negali paneigti nemokios ieškovės, kuriai iškelta bankroto byla, teisės gauti 65 994 Eur už faktiškai atliktus darbus, kad šia suma nors iš dalies būtų padengti kreditorių finansiniai reikalavimai.

10.14.                      Bankroto bylos iškėlimas pateisina bankrutuojančio asmens iki bankroto bylos iškėlimo prisiimtų sutartinių prievolių nevykdymą (JANĮ 61 straipsnis, iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas). Todėl ir laidavimo ar garantijos nepateikimas nekeičia situacijos, kuri reguliuojama bankroto teisės – skolininkai turi grąžinti skolas įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, ir neturi teisės daryti įskaitymų ar naudoti kitų gynimo būdų, nesumokant skolos.

11.       Atsakovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

11.1.                      Teismas teisingai nustatė, kad ieškovė ir atsakovė nesudarė susitarimo dėl papildomų darbų, o tai yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas. Pagal rangos sutartį darbų kiekių neatitikties rizika tenka ieškovei. Apeliaciniame skunde nurodoma versija, kad susirinkimų protokolai yra susitarimas dėl papildomų darbų, neatitinka realybės; protokolai neatitinka rangos sutarties 3.2 punkte numatytos susitarimo reikalavimo (juose nėra esminių sąlygų susitarimams – darbų kainų ir kiekių), o pačių protokolų turinys patvirtina, kad juose jokių susitarimų nėra. Nė viename iš pasitarimų protokolų nėra jokio atsakovės pritarimo visiems ar daliai darbų, pritarimo jų kiekiams ir kainoms. Atsakovės parašų ar bet kokio kito patvirtinimo nėra ir ant ieškovės parengtų lokalinių sąmatų.

11.2.                      Ieškinio reikalavimai yra kildinami iš viešojo pirkimo sutarties. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešojo pirkimo sutartis gali būti pakeista tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, be to, rašytinės formos sutarties pakeitimas turi būti įformintas raštu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis) ir tai yra imperatyvus reguliavimas.

11.3.                      Ieškovė nepagrįstai siekia, kad būtų priteistas apmokėjimas už galimą darbų kiekių skirtumą, kurio riziką buvo prisiėmusi pati ieškovė. Net jeigu ieškovė ir būtų įrodžiusi, kad atliko kokius nors darbus, kurių kiekiai viršija techniniame darbo projekte numatytus preliminarius kiekius, toks faktas neturėtų jokios teisinės reikšmės. Techniniame darbo projekte nurodyta, kad darbų žiniaraštis yra orientacinis ir turi būti tikslinamas, turi būti atsižvelgiama į poreikį atlikti būtinus darbus be jokių papildomų kompensacijų, t. y. jeigu dokumentacijoje nenurodyti kokie nors darbai, bet paprastai jie įeina į darbų sudėtį, tokie darbai turi būti atlikti be papildomos kompensacijos.

11.4.                      Jokių aplinkybių apie faktinį darbų atlikimą ieškovė negalėjo paaiškinti teismo posėdžio metu. Byloje nėra jokių duomenų apie papildomų darbų atlikimą, jų kainų pagrįstumą. Apeliaciniu skundu ieškovė bando kritikuoti atskiras pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, tačiau abstrakti kritika nepagrindžia sprendimo neteisėtumo ir neįrodo jo nepagrįstumo.

11.5.                      Apeliaciniame skunde pateikiama susirinkimų protokolų interpretacija neatitinka protokolų turinio.

11.6.                      Palyginus ieškovės pateiktas sąmatas matyti, kad jose yra mažiau pozicijų nei vienašaliame akte. Kitaip tariant, akivaizdu, jog daliai pozicijų sąmatos deryboms net nebuvo teikiamos. Sąmatos nebuvo pateiktos šioms vienašalio akto pozicijoms: (1) „Šviečiantys pastato numeriai“ (vienašalio akto Nr. 13); (2) „Langų angų didinimas“ (vienašalio akto Nr. 14); (3) „Automatinės durys“ (vienašalio akto Nr. 18); (4) „Šiukšlių išvežimas; Atliekamo (netinkamo užpylimui) grunto išvežimas (vienašalio akto Nr. 19); (5) „Smėlio atvežimas“ (vienašalio akto Nr. 20); (6) Dėl pozicijos „II aukšto lubų demontavimas“ (vienašalio akto Nr. 21)

11.7.                      Vienašaliame akte nurodomos žymiai didesnės sumos nei neva suderintoje sąmatoje.

11.8.                      Visi ieškovės išvardinti darbai buvo numatyti projekte, todėl negali būti laikomi papildomais darbais.

11.9.                      Nėra ginčo dėl fakto, kad ieškovė nėra pateikusi garantijos, todėl atsakovės įvykdytas 65 994 Eur sumos sulaikymas ieškovės atžvilgiu yra teisėtas. Baigtų statybos darbų perdavimo aktas tarp šalių buvo pasirašytas 2023 m. lapkričio 27 d., o bankroto byla ieškovei buvo iškelta 2024 m. kovo 26 d., po garantinio rašto nepateikimo. Kadangi garantinis laikotarpis nebuvo pasibaigęs, teismas konstatavo, kad atsakovė pagrįstai sulaikė 65 994 Eur sumą. Bankroto bylos iškėlimas rangovui visiškai neturi ir negalėti turėti įtakos įsipareigojimo užsakovo atžvilgiu vykdymui. Dalis sulaikytos 65 994 Eur sumos yra panaudota šalinti defektus, todėl atsakovės už statybos rangos darbus įgyvendintas sumos sulaikymas atitinka sulaikymo instituto paskirtį, iškėlus ieškovei bankroto bylą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos objekto ir bylos nagrinėjimo ribų

12.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005; 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundų ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15.       Apeliacijos objektas yra Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. sprendimas, kuriuo ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Teisėjų kolegija toliau pasisako apeliacinių skundų ribose.

Dėl ieškovei taikytos baudos pagal rangos sutartį

16.       Ieškovė, be kita ko, prašė pripažinti atsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 2023 m. gruodžio 7 d. rašte „Dėl pritaikytų sankcijų pagal pirkimo sutartį Nr. CPO202365/VP5-175/2022“ suskaičiuotą 39 596,04 Eur baudą neteisėta. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino, priteisė ieškovės naudai 39 596,04 Eur sumą pažymėdamas, kad sutartį buvo vėluojama vykdyti dėl ne nuo ieškovės priklausančių priežasčių. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka teigdama, kad sutarties terminas buvo pratęstas iki 2023 m. vasario 18 d., pasirašant susitarimą dėl sutarties vykdymo pratęsimo, buvo atsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes. Po šio termino neįvyko jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pateisinti vėlavimą pagal sutartį. Atliktų darbų perdavimo užsakovei aktas pasirašytas tik 2023 m. lapkričio 27 d., todėl bauda pritaikyta ir apskaičiuota remiantis tarp šalių sudaryta sutartimi, kuri šalims turi įstatymo galią.

17.       Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad:

17.1.                      Tarp ieškovės UAB „ALGSTATA“ ir atsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 2022 m. kovo 22 d. buvo sudaryta pirkimo sutartis dėl rangos darbų (1 t., b. l. 21) pagal gydymo paskirties pastato, esančio Panevėžyje, A. Jakšto g. 6, atnaujinimo (modernizavimo) projektą (3 t., b. l. 24); darbus susitarta atlikti per 7 mėnesius nuo darbų pradžios (rangos sutarties 4.1 papunktis, 1 t., b. l. 22). Darbų atlikimo termino pratęsimas ar sustabdymas, be kita ko, galimas, jeigu užsakovas (šiuo atveju – atsakovė) netinkamai vykdo savo įsipareigojimus (rangos sutarties 4.2.1 papunktis), t. y. pažeidžia įsipareigojimą pateikti reikalingus leidimus, statybos darbams vykdyti reikalingus dokumentus, organizuoti dokumentų taisymą, užtikrinti tiekėjui galimybę patekti į darbų atlikimo vietą, vykdyti darbų techninę priežiūrą (rangos sutarties 8.2.1–8.2.3, 8.2.6–8.2.8 papunkčiai). Atsiradus objektyviam pagrindui terminui pratęsti arba darbus sustabdyti, tiekėjas (šiuo atveju – ieškovė) privalo apie tai užsakovui pranešti raštu (rangos sutarties 4.3 papunktis); darbų atlikimo terminas pratęsiamas ar sustabdomas šalių susitarimu (rangos sutarties 4.2 papunktis). Tiekėjui vėluojant atlikti darbus per pirkimo sutartyje nustatytą terminą dėl tiekėjo kaltės, jis privalo sumokėti 3 proc. dydžio baudą nuo pirkimo sutarties kainos su PVM (rangos sutarties 9.9 papunktis).

17.2.                      2022 m. balandžio 6 d. protokole (1 t., b. l. 45) užfiksuota, kad planuojama darbų atlikimo pradžia yra 2022 m. balandžio 6 d., o statybos objekto patalpos bus atlaisvinamos trimis etapais: 1 etapas – nuo sargų posto pusės, nuo gegužės 16 d.

17.3.                      2022 m. liepos 20 d. protokole (1 t., b. l. 45) užfiksuota, kad patalpas vėluojama atlaisvinti 45 darbo dienas. Be kita ko, nurodyta, kad nėra suprojektuotas kondensato nuvedimas nuo vidinių sieninių konvektorių (fankoilų); langų angų didinimas II etapo metu bus atliekamas, kai bus atlaisvintos patalpos.

17.4.                      2022 m. spalio 26 d. protokole (3 t., b. l. 823) nurodyta, kad pateikti klausimai projektuotojams, tačiau atsakymų negauta (dėl lauko laiptų, dėl šviesduobės langų, dėl fankoilų ir kt.)

17.5.                      2022 m. spalio 28 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama pratęsti sutarties vykdymo terminą (1 t., b. l. 35). Nurodė, kad, derinant I etapo atidavimo rangos darbų organizavimą, užsakovei nepavyko laiku atiduoti reikalingų patalpų pagal suderintą planuojamų darbų grafiką. Taip pat pažymėjo, kad vėluoja medžiagų tiekimas dėl įvestų sankcijų ir COVID pandemijos. Buvo prašoma pratęsti sutarties vykdymą iki 2023 m. kovo 16 d.

17.6.                      2022 m. lapkričio 4 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl įsipareigojimų įvykdymo termino pratęsimo (1 t., b. l. 37), kuriame, be kita ko, pažymėta, kad atsakovė negali stabdyti savo tiesioginės veiklos, negalėjo atiduoti visų patalpų pagal sutartį darbams vykdyti, po sutarties sudarymo buvo suderinti trys vidaus darbų vykdymo etapai, kurie prailgino sutarties vykdymo laiką, patalpos turėjo būti perduotos 2022 m. balandžio 4 d., tačiau buvo perduotos tik 2022 m. liepos 19 d., todėl tiekėjas negalėjo pradėti vykdyti darbų 106 dienas dėl nuo tiekėjo nepriklausančių aplinkybių, todėl sutarites vykdymo terminas buvo pratęstas 106 dienoms iki 2023 m. vasario 18 d.

17.7.                      2022 m. lapkričio 16 d. protokole (1 t., b. l. 55) užfiksuota, kad patalpos II etapo darbams atlaisvintos 2022 m. lapkričio 14 d.

17.8.                      2022 m. lapkričio 23 d. protokole (3 t., b. l. 830) nurodyta, kad pateikti klausimai projektuotojams, tačiau atsakymų negauta (dėl lauko laiptų, atraminės sienutės, dėl fankoilų ir kt.).

17.9.                      2022 m. lapkričio 30 d. protokole (3 t., b. l. 834) nurodyta, kad tam tikrais klausimais pateikti klausimai projektuotojams, tačiau atsakymų negauta.

17.10.                      2022 m. gruodžio 7 d. protokole (3 t., b. l. 838) nurodyta, kad tam tikrais klausimais pateikti klausimai projektuotojams, tačiau atsakymų negauta.

17.11.                      2022 m. gruodžio 14 d. protokole (3 t., b. l. 842) nurodyta, kad tam tikrais klausimais pateikti klausimai projektuotojams, tačiau atsakymų negauta.

17.12.                      2023 m. sausio 10 d. atsakyme dėl statybos rangos sutarties vykdymo (1 t., b. l. 39) ieškovė nurodė, kad darbus pagal grafiką vėluoja atlikti dėl šių priežasčių: 1) mėnesį laiko vėlavo medžiagos, kurios buvo pristatytos tik 2023 m. sausio 9 d., nors buvo susitarta dėl 2022 m. gruodžio 5 d.; 2) kilo iššūkių derinant Konsultacinės poliklinikos veiklą ir būtinus pagal sutartį atlikti darbus didelės svarbos kabinetuose (1 aukšto 104, 132 patalpoje (registratūroje), 2 aukšto 207, 208, 209, 210 kabinetuose, 3 aukšto 310, 328, 311 kabinetuose). Dėl didelio užimtumo šiuose kabinetuose, buvo suderinta darbus atlikti ne darbo dienomis, t. y. savaitgaliais, kai kabinetuose nevykdoma veikla, dėl to labai išsitęsė darbai; 3) darbai yra susiję tarpusavyje: kol neatliktas vienas darbas, negalima pabaigti kito darbo, pavyzdžiui, nepakeitus lango kabinete, negali būti pabaigti fasado apdailos darbai. Neišardžius pastolių, negalima įrengti nuogrindos, todėl nuogrindos įrengimo darbai užsitęsė, derinant darbus prie tinkamų oro sąlygų.

17.13.                      2023 m. sausio 25 d. protokole (1 t., b. l. 66), be kita ko, užfiksuota, kad reikia skubaus sprendimo dėl laiptų pakopų išdėstymo ir jų aukščių; reikia skubaus atsakymo iš architektės dėl turėklų apšvietimo LED.

17.14.                      2023 m. vasario 1 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama pratęsti sutartį (1 t., b. l. 41). Be kita ko, nurodė, kad, vykdant sutartį, 2022 m. rugpjūčio mėnesį buvo iškeltas klausimas dėl fankoilų valdymo, kuris nebuvo suprojektuotas ir šis klausimas buvo išspręstas tik 2022 m. gruodžio mėnesį; 2022 m. spalio mėnesį buvo iškeltas klausimas dėl elektros tiekimo prie turėklų LED šviestuvams, tačiau iki šiol sprendimas nėra priimtas, taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad reikalinga projekto korekcija dėl šilumos punkto, tačiau korekcija dar nėra pateikta.

17.15.                      2023 m. vasario 14 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama pratęsti sutartį (1 t., b. l. 43). Be kita ko, nurodė, kad dėl šaltojo sezono negali būti atliekami klinkerio plytelių klijavimo darbai, vis dar nėra sprendinių dėl laiptų – nėra detalizacijos, kaip jie turėtų atrodyti, nepavyko rasti tiekėjų ventiliatoriniams konvektoriams (sieninio tipo) dėl itin aukštų techninių specifikacijų reikalavimų, kurie riboja rinktis standartinę produkciją.

17.16.                      2023 m. vasario 22 d. protokole (1 t., b. l. 72), be kita ko, užfiksuota, kad gautas atsakymas iš projektuotojų – nuspręsta laiptus demontuoti ir betonuoti naujai; negautas atsakymas iš architektės dėl apšvietimo (atsakymą turi pateikti VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė).

17.17.                      2023 m. kovo 1 d. protokole (1 t., b. l. 76), be kita ko, užfiksuota, kad sąmata dėl papildomų darbų – laiptų betonavimo – pateikta užsakovui; vis dar laukiamas atsakymas iš projektuotojų dėl fankoilų.

17.18.                      2023 m. rugpjūčio 22 d. raštu (1 t., b. l. 80) ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl papildomų darbų atlikimo ir priėmimo objekte.

17.19.                      2023 m. lapkričio 27 d. pasirašytas atliktų darbų perdavimo užsakovui aktas (1 t., b. l. 94).

17.20.                      2023 m. gruodžio 7 d. raštu atsakovė informavo ieškovę apie pritaikytas sankcijas (baudą) pagal sutartį (1 t., b. l. 96), kadangi ieškovė praleido terminą sutarčiai įvykdyti.

18.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė sutarties, kurioje buvo nustatyta bauda už termino praleidimą, privalomumo principo. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys sulygo, jog bauda, remiantis rangos sutarties 9.9 papunkčiu, gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu tiekėjas (ieškovė) vėluoja atlikti darbus dėl tiekėjo kaltės. Todėl, nepaisant aplinkybės, kad rangos sutarties vykdymo terminas buvo pratęstas iki 2023 m. vasario 18 d., o atliktų darbų perdavimo užsakovui aktas pasirašytas 2023 m. lapkričio 27 d., sprendžiant dėl pagrindo apskaičiuoti baudą pagal rangos sutarties 9.9 papunktį, reikalinga nustatyti, ar sutartimi sulygtus rangos darbus buvo vėluojama atlikti dėl ieškovės kaltės.

19.       Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad sutarties terminas buvo pratęstas 2022 m. lapkričio 4 d. susitarimu, o vėlesnės aplinkybės neturėjo esminės reikšmės tolesniam sutarties vykdymui. Remiantis 2022 m. lapkričio 4 d. susitarimo turiniu, sutarties vykdymas iš esmės buvo pratęstas dėl to, kad buvo vėluojama perduoti patalpas rangovui (ieškovei), tačiau po šio susitarimo sudarymo dar buvo svarstomi klausimai dėl lauko laiptų, atraminės sienutės, fankoilų ir kt.; dauguma paklausimų dėl sutarties vykdymo (projektinių sprendinių ar jų nebuvimo) buvo adresuoti projektuotojams, todėl, kaip pagrįstai nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, į šiuos klausimus turėjo pareigą atsakyti būtent atsakovė. Nustatyta, kad atsakovė (projektuotojai) per protingą terminą nepateikė atsakymų dėl to, kaip tinkamai turi būti vykdoma rangos sutartis. Pavyzdžiui, po 2023 m. vasario 18 d., kai rangos sutarties terminas terminas turėjo pasibaigti, dar nebuvo gauti atsakymai dėl apšvietimo, tik vasario 22 d. protokole užfiksuota, kad gautas atsakymas dėl laiptų – juos reikalinga demontuoti ir betonuoti naujus, taigi jau po to, kai teoriškai turėjo būti baigta vykdyti sutartis, buvo gauti detalūs nurodymai dėl sutarties vykdymo. Todėl, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuo tiekėjo (rangovo, ieškovės) nepriklausančios aplinkybės dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo, egzistavo ir po 2022 m. lapkričio 4 d. susitarimo pratęsti sutarties vykdymo terminą, ir po 2023 m. vasario 18 d., kai turėjo būti baigta vykdyti rangos sutartis.

20.       Atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad sutarties vykdymo aplinkybes pagrindžia tik vienašališkai parengti ieškovės raštai. Kaip jau buvo minėta anksčiau, sutarties vykdymo ypatumai ir trikdžiai buvo aptariami ne tik ieškovės raštuose, bet ir fiksuojami protokoluose, kuriuos pasirašydavo ne tik ieškovės, bet ir atsakovės atstovai. Atsakovė nepateikė jokių raštų, susirašinėjimo ar kitų duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė nesutiko su ieškovės dėstomomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, nepritarė, kad kilo iššūkių derinant Konsultacinės poliklinikos veiklą ir būtinus pagal sutartį atlikti darbus didelės svarbos kabinetuose, pastabų dėl protokolų neteikė, į ieškovės prašymus pratęsti rangos sutarties vykdymą motyvuotai neatsakė. Nagrinėjamu atveju tai vertintina kaip bendradarbiavimo pareigos, kuri įtvirtinta rangos sutarties 8.2.4 papunktyje, nesilaikymas. Taigi, atsakovei netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, negali būti reikalaujama ieškovės sutartinės atsakomybės.

21.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad darbai, atliekami Konsultacijų poliklinikos vidaus patalpose, yra tiesiogiai susiję su lauko darbais, kadangi buvo keičiami Konsultacijų poliklinikos langai, o nuo langų keitimo darbų priklausė fasado šiltinimo, fasado apdailos, angokraščių montavimo darbai. Rangos sutartis buvo sudaryta kovo mėnesį, sutarties vykdymo terminas buvo numatytas 7 mėnesiams, taigi ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis darbus pagal sutartį baigti spalio–lapkričio mėnesiais. Tačiau būtent atsakovė neperdavė patalpų ieškovei 106 dienas – 3 mėnesius, todėl sutarties vykdymas išsitęsė, lauko darbų vykdymo terminai pateko į žiemos sezoną, taigi objektyviai negalėjo būti baigti laiku dėl ne nuo ieškovės priklausančių aplinkybių. Nustatyta, kad patalpos ieškovei buvo perduotos tik iš dalies, sudarant galimybes tam tikrose patalpose dirbti tik savaitgaliais, o tai taip pat ne dėl tiekėjo kaltės apsunkino ir prailgino darbų laiką. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad techniniame darbo projekte buvo numatyta, jog statybos darbų metu pastatas bus eksploatuojamas, tačiau ši aplinkybė pažymėta tik tuo aspektu, kad tiekėjas privalo užtikrinti šalia judančių asmenų saugumą ir darbų saugą. Visgi ši aplinkybė nereiškia ir negali būti traktuojama taip, kad ieškovė turėjo suprasti, jog patalpos neturi būti atlaisvintos ir rangovas neturės tinkamų sąlygų rangos darbams atlikti.

22.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, darbus buvo vėluojama atlikti ne dėl ieškovės kaltės, todėl bauda pagal rangos sutarties 9.9 papunktį buvo apskaičiuota nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir pagrįstai šią ieškinio dalį tenkino 39 596,04 Eur sumą priteisdamas ieškovės naudai.

Dėl sulaikytos sumos

23.       Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės 65 994 Eur sumą, kuri buvo sulaikyta ieškovei nepateikus garantinio rašto. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovė privalėjo pateikti garantinį raštą, ieškovei bankroto byla buvo iškelta jau po garantinio rašto nepateikimo (2024 m. kovo 26 d.) ir garantinis laikotarpis nėra pasibaigęs. Ieškovė apeliaciniame skunde su šiuo sprendimu nesutinka teigdama, kad ieškovei yra iškelta bankroto byla, o bankroto teisės normos, visų pirma, yra skirtos kreditorių interesų apsaugai, todėl JANĮ 93 straipsnio nuostata, kad juridinio asmens turtą, be kita ko, sudaro iš juridinio asmens skolininkų išieškotas turtas, nagrinėjamu atveju aiškintina kaip apimanti ir ieškovės reikalavimą į atsakovę dėl 65 994 Eur sumos už atsakovės naudai atliktus statybos darbus.

24.       Nustatyta, kad rangos sutarties 7.4 papunktyje šalys susitarė, jog tiekėjas per 5 darbo dienas nuo visų darbų atlikimo pabaigos privalo pateikti defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimą. Tiekėjui šios pareigos nevykdant, užsakovas turi teisę sulaikyti rangovui priklausantį mokėjimą visam garantiniam defektų ištaisymo laikotarpiui. Garantinis laikotarpis pagal sutartį ir įstatymą iš viso apima 5 metų laikotarpį, jį skaičiuojant nuo visų darbų perdavimo dienos (2023 m. lapkričio 27 d.).

25.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad dalies kainos, mokėtinos už atliktus darbus pagal sutartis, sulaikymas iki garantinių terminų pabaigos laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011). Tuo atveju, jeigu iki garantinių terminų pabaigos jokie atliktų darbų defektai neatsiras, atsakovė privalės sumokėti ieškovei likusią sulaikytą sutarčių kainos dalį. Tačiau tuo atveju, jeigu iki garantinių terminų pabaigos išaiškėtų kokie nors ieškovės atliktų darbų defektai, ieškovės bankrotas, nors ir apriboja kai kurių atsakovės teisių gynimo būdų pasirinkimą (pvz., atsakovė negalėtų reikalauti, kad rangovė neatlygintinai pašalintų trūkumus), tačiau atsakovei išliktų teisė, pvz., reikalauti, kad ieškovė atitinkamai sumažintų darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26.       SĮ 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui). Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos. Tokio dokumento paskirtis bei jo gavimo tikslas yra apsaugoti užsakovo teisę į garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų šalinimo išlaidų atlyginimą tuo atveju, jeigu rangovas bankrutuoja ar tampa nemokus.

27.       Tiek SĮ, tiek JANĮ yra specialūs teisės aktai, reguliuojantys skirtingus teisinius santykius. Nagrinėjamu atveju JANĮ nėra sureguliuotos situacijos, kai bankrutuoja rangovas, turintis įsipareigojimą suteikti garantiją atliktiems darbams. Priešingai nei nurodoma ieškovės apeliaciniame skunde, užsakovė (atsakovė), sulaikiusi ieškovei priklausančią sumą už atliktus darbus, nėra ieškovės skolininkė JANĮ 93 straipsnio prasme, ji tik naudojasi vienu iš įstatyme nenumatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (pavyzdžiui, situaciją, kai bankrutuojančios įmonės turtas yra įkeistas hipoteka, detaliai reguliuoja JANĮ ir nustato, kad kreditoriui, kurio naudai įkeistas turtas, suteikiamas prioritetas gauti finansinio reikalavimo patenkinimą pirmiau nei kitiems kreditoriams). Atsakovės pareiga sumokėti sulaikytą sumą atsirastų tik po to, kai ieškovė įvykdytų savo priešpriešines prievoles pagal rangos sutartį – pateiktų garantinio laikotarpio užtikrinimą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė iki bankroto bylos iškėlimo garantinio laikotarpio užtikrinimo atsakovei nepateikė.

28.       Prievolės užtikrinimo būdo – sulaikymo, esant rangos teisiniams santykiams – JANĮ nereguliuoja, tačiau iš specialaus teisės akto SĮ 41 straipsnio 2 dalies teisinio reguliavimo matyti, kad sulaikyta suma yra skirta apsaugoti užsakovo teisę į garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų šalinimo išlaidų atlyginimą tuo atveju, jeigu rangovas bankrutuoja ar tampa nemokus. Taigi sulaikytos sumos grąžinimas bankrutuojančiai įmonei su tikslu tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus bendra tvarka neatitiktų specialaus SĮ nustatyto teisinio reguliavimo tikslų.

29.       Užsakovo teisių gynimo būdas rangovo bankroto atveju, kol pastarajam nėra sumokėta visa darbų kaina, teismų praktikoje laikomas teisėtu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1587/2013, 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1074-241/2016, 2019 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-218-186/2019 13 punktą, 2021 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-223-516/2021 46 punktą). Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė pagrįstai.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą už papildomus darbus

30.       Ieškovė 2023 m. gruodžio 22 d. pranešimu Nr. 100 „Dėl vienašališkai pasirašyto atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pateikimo“ (1 t., b. l. 103) pateikė atsakovei vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą bei informavo apie papildomai atliktus darbus, kurių vertė yra 123 892,48 Eur; ieškovė pareikštu ieškiniu prašė šią sumą priteisti iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas ar pasitarimų protokole užfiksuoti klausimai dėl statybos darbų atlikimo yra šalių susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo ir ar ieškovė atliko papildomus statybos rangos darbus, kurie nebuvo numatyti techniniame darbo projekte. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo ieškovės nurodomų darbų vertinti kaip papildomų, kadangi tiekėjas privalėjo prisiimti riziką dėl reikalingų medžiagų kiekių neatitikimo. Ieškovė apeliaciniame skunde įrodinėja, jog atlikti darbai turi būti vertinami kaip papildomi, o atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės laikosi pozicijos, kad susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo nebuvo, be to, darbai negali būti vertinami kaip papildomi.

31.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, visų pirma, ginčas yra kilęs dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo, todėl jos sąlygos ir vykdymas vertinami atsižvelgiant į specialųjį Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – ir VPĮ) nustatytą teisinį reglamentavimą.

32.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus viešojo pirkimo sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų. Nors pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, viešasis pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia. Taigi tokiems [viešojo pirkimo sutarties vykdymo] santykiams taikytinas VPĮ įstatymas, kiek jis juos reguliuoja: pvz., viešojo pirkimo sutarties keitimas, papildomų darbų pirkimas; viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020 41 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2021 38 punktas).

33.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio (pagal pareigas) sprendžia dėl VPĮ taikymo; viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-374-248/2018 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 79 punktą).

34.       VPĮ 89

35.       VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra šios sąlygos: a) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių pasirašytos sutarties vertė yra 1 319 868 Eur, prašymas priteisti 123 892,48 Eur už papildomus darbus grindžiamas tuo, kad buvo reikalinga atlikti sutartyje nenumatytus darbus tam, jog būtų užtikrintas tinkamas sutarties vykdymas; poreikis papildomiems darbams atlikti paaiškėjo sutarties vykdymo metu. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, tokiomis sąlygomis viešojo pirkimo sutartis galėtų būti keičiama, jeigu būtų įrodyta, kad šalys dėl papildomų darbų susitarė.

36.       Kasacinio teismo yra konstatuota, kad rangovės veiksmai, kuriais užsakovė buvo informuota apie poreikį atlikti žymiai padidėjusį darbų kiekį po to, kai šie darbai jau buvo atlikti, neatitinka sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 183 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką), taip pat gali neatitikti viešojo pirkimo sutarties nuostatų dėl papildomų darbų įsigijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-969/2021 46 punktas). Taigi išankstinis šalių susitarimas dėl papildomų darbų yra esminė apmokėjimo už papildomus darbus sąlyga.

37.       Reikalavimą priteisti skolą už papildomus darbus reiškia ieškovė, taigi jai, visų pirma, tenka pareiga įrodyti, kad susitarimas dėl papildomų darbų tarp šalių buvo ir, antra, kad tai yra papildomi darbai, nenumatyti pirkimo dokumentuose. Šios abi sąlygos yra būtinos; neįrodžius bent vienos sąlygos, nėra pagrindo spręsti dėl skolos už papildomų darbų priteisimą. Teisėjų kolegija šį ginčą nagrinėja ieškovės apeliacinio skundo ribose.

38.       Ieškovės teigimu, per pasitarimus buvo iškelti klausimai dėl fankoilų valdymo pajungimo kabinetams, LED juostų (šviestuvų) prijungimo, ventiliatoriaus elektros maitinimo sistemos OŠ-1 pajungimo. Remiantis protokolu Nr. 32/2022.12.14 buvo pritarta atlikti šiuos darbus: WC ventiliatorių pajungimo (ištraukimo) už 2 194,81 Eur su PVM; LED juostų pajungimo už 2 012,48 Eur su PVM; fankoilų pajungimo – 4 761,28 Eur su PVM. Teisėjų kolegija šiems argumentams pritaria iš dalies. Protokole aiškiai nurodyta, kad projekte nėra suprojektuota fankoilų valdymo pajungimas ir elektros atvedimas fankoilams ir LED šviestuvams; nurodyta, kad pateiktas skubus klausimas projektuotojams, o UAB „Arektra“ rengia komercinį pasiūlymą papildomiems darbams; taip pat nėra suprojektuota ventiliatoriaus elektros maitinimo vėdinimo sistemai OŠ-1 (oro šalinimas iš WC); sąmatą papildomiems darbams taip pat rengia UAB „Arektra“ (1 t., b. l. 60). Tačiau pritartina atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad šiame protokole neatsispindi, kad atsakovė duoda sutikimą tokiems darbams atlikti, kad ją tenkina UAB „Arektra“ komercinis pasiūlymas ir (ar) kad atsakovė tokį pasiūlymą gavo. Priešingai, nurodyta, kad klausimas pateiktas projektuotojams dar 2022 m. lapkričio 9 d., tačiau atsakymas iš jų negautas.

39.       Tačiau 2022 m. gruodžio 14 d. protokole aiškiai pažymėta, kad sutikimas dėl ventiliatoriaus elektros maitinimo vėdinimo sistemai OŠ-1 yra duotas, o 2023 m. sausio 18 d. protokole užfiksuota, kad darbai yra atlikti (1 t., b. l. 63). Duomenų, kad būtų pateikta pastabų iš atsakovės pusės dėl šių darbų atlikimo, būtinumo ar traktavimo kaip ne papildomų darbų, nėra; protokolą pasirašė ieškovės ir atsakovės atstovai (3 t., b. l. 842), duomenų, kad būtų pareikštos pretenzijos dėl šio protokolo, nėra. Todėl ieškovei galėjo susiformuoti teisėtas lūkestis, kad bus atlygintos papildomos išlaidos, patirtos dėl ventiliatoriaus elektros maitinimo vėdinimo sistemai OŠ-1. Teisėjų kolegija laiko, kad ieškovė įrodė, jog buvo pritarta atlikti papildomus oro šalinimo iš WC darbus už 2 194,81 Eur su PVM, o atsakovė savo procesiniuose dokumentuose ir atsiliepime į apeliacinį skundą (atsiliepimo į apeliacinį skundą 153–157 punktai) šių argumentų nepaneigė.

40.       Nagrinėjamu atveju atsakovė taip pat ginasi ir tuo, kad rašytinis susitarimas – taip, kaip numatyta rangos sutarties 3.2 ir 10.4 papunkčiuose – nebuvo sudarytas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir dokumentus, neturi pagrindo su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti. Rangos sutarties 3.2 ir 10.4 papunkčiuose nustatyta, kad papildomi, pirkimo sutartyje nenumatyti darbai, atliekami tik pasirašius atskirą susitarimą raštu. Teisėjų kolegijos vertinimu, protokoluose užfiksuotas abipusis aiškus susitarimas, kuriame užsakovė aiškiai išreiškia pritarimą dėl darbų atlikimo, todėl toks susitarimas vertintinas kaip sudarytas raštu, o ne konkliudentiniais veiksmais (kai sandoris sudaromas ne raštu ar žodžiu, o tam tikru ir numanomu elgesiu). Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad tais atvejais, kai iš protokolo yra matyti aiški šalių valia ir protokolas yra pasirašytas abiejų šalių (atstovų), remiantis turinio prieš forma principu, tokia valios suderinimo išraiška yra laikytina tinkama ir pakankama susitarimui dėl papildomų darbų sudaryti.

41.       Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad 2023 m. sausio 25 d. protokole Nr. 37 buvo iškeltas klausimas dėl priekinių laiptų perbetonavimo, nes projekte buvo numatytas tik laiptų remontas, juos apklijuojant trinkelėmis, o 2023 m. vasario 22 d. protokole Nr. 41 buvo nuspręsta laiptus demontuoti ir betonuoti naujai. Teisėjų kolegija iš esmės su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka – 2023 m. vasario 22 d. protokole aiškiai užfiksuota, kad nuspręsta laiptus demontuoti ir betonuoti naujai, o papildomų darbų sąmata pateikta užsakovui; klausimas dėl laiptų remonto (perbetonavimo) buvo iškeltas ir užfiksuotas dar 2023 m. sausio 25 d. protokole, kurį pasirašė tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovai (3 t., b. l. 855). Atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai pažymima, kad ieškovė turėjo pareigą suremontuoti laiptus pagal techninį darbo projektą, tačiau papildomų darbų poreikis būtent ir kilo dėl to, kad dėl projektinių sprendimų laiptų remonto nepakako, juos teko perbetonuoti; perbetonavus paaiškėjo, kad, išlaikant pakopų aukščius pagal projektinius sprendinius, dvi pakopos išlenda į šaligatvį. Taigi poreikis papildomiems darbams neabejotinai atsirado ir, teisėjų kolegijos vertinimu, šalių valios suderinimas pasirašant protokolą dėl papildomų darbų laikytinas tinkamu susitarimo įforminimu. Atitinkamai, ieškovei už papildomus darbus turėtų būti priteista 7 792,25 Eur be PVM (9 428,622 Eur su PVM) suma.

42.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad, remiantis protokolu Nr. 42/2023.03.01, taip pat buvo atliekami šie darbai: sienutės betonavimas, kolonų užbetonavimas, techninio aukšto sienos ventiliacijos kanalų užtaisymas, užlipimo liuko angos užtaisymas už 27 647,77 Eur su PVM. Tačiau teisėjų kolegija iš 2023 m. kovo 1 d. protokolo (1 t., b. l. 76–79) nenustatė, kad šiems darbams buvo duotas atsakovės pritarimas, iš protokolo turinio net nėra aišku, kad kalbama apie sienutės betonavimą, kanalų ir angų užtaisymo darbus.

43.       Ieškovės teigimu, susirinkime (protokolas Nr. 27/2022.11.09) buvo iškeltas klausimas dėl klinkerio plytelių, remontuojamų įėjimo lubų, plotų kiekių neatitikimui projektinei dokumentacijai. Šiems darbams buvo pateiktos sąmatos ir remiantis protokolu Nr. 36/2023.01.18, pritarta atlikti darbų už 27 171,39 Eur su PVM. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais argumentais sutikti. 2023 m. sausio 18 d. protokole (1 t., b. l. 63–65) užfiksuota, kad pagal projektą neatitinka klinkerio plytelių ir remontuojamų įėjimo lubų ploto kiekiai, atsakovei yra pateikti papildomi kiekiai ir sąmata, tačiau duomenų, kad atsakovė davė sutikimą papildomiems darbams atlikti, nėra. Į bylą pateikta lokalinė sąmata dėl klinkerio plytelių, lubų ir kolonų darbų už bendrą 27 171,39 Eur sumą (1 t., b. l. 83), tačiau joje yra spaudas ir vardas pavardė ją sudariusio asmens, duomenų, kad ši sąmata buvo suderinta, šalių laikoma papildomais darbais ir duotas atsakovės sutikimas darbus atlikti, byloje nėra.

44.       Ieškovė apeliaciniame skunde pažymi, kad projekte nebuvo numatyti šie papildomi darbai: kondensato nuvedimas, lifto šachtos griovimas, vandentiekio stovų aptaisymas, šaligatvių trinkelių sudėjimas, leidimams šiuos darbus atlikti buvo suteiktas atsakovės žodiniu pritarimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė pati pripažįsta, jog susitarimas dėl šių, ieškovės teigimu, papildomų darbų nebuvo sudarytas raštu. Kaip jau buvo minėta anksčiau, ginčas yra kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, šalys aiškiai susitarė, kad papildomų darbų klausimas turi būti sprendžiamas raštu. Remiantis šalių bendradarbiavimo praktika matyti, kad buvo organizuojami susirinkimai, kurie buvo protokoluojami ir pasirašomi abiejų šalių atstovų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti, kad ieškovė įrodė, jog buvo tarp šalių suderinta valia dėl papildomų darbų atlikimo.

45.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovės sutikimą (pritarimą) paliudijo trečiasis asmuo D. K.. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, įrodinėjant papildomų darbų pagal viešojo pirkimo sutartį pirkimą, liudytojų parodymai negali būti lygaiverte įrodinėjimo priemone rašytiniams įrodymams. Be to, liudytojas teikia subjektyvius paaiškinimus apie bylai reikšmingas aplinkybes, kurias jis gali interpretuoti, suprasti savaip. Šiuo atveju reikšminga pažymėti ir tai, kad ieškovė, pavyzdžiui, laiko, jog visuose protokoluose yra užfiksuotas susitarimas su atsakove dėl papildomų darbų, tuo tarpu teisėjų kolegija iš protokolų turinio tokių aplinkybių nenustatė. Taigi ieškovė teikia savitą dokumentų vertinimą, tuo tarpu asmuo, pasakojantis apie praeities įvykius, juos gali vertinti itin subjektyviai ir nėra galimybės šio liudijimo turinio teisingumo, patikimumo patikrinti.

46.       Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kad buvo nepagrįstai konstatuota, jog šviečiantys pastato numeriai, langų angų didinimas, automatinių durų pastatymas, šiukšlių išvežimas, antro aukšto lubų išmontavimas ir sumontavimas nebuvo pripažinti papildomais darbais. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl papildomų darbų viešųjų pirkimų kontekste, visų pirma, svarbu įrodyti, kad dėl papildomų darbų buvo susitarta. Net jeigu šie darbai ir nebuvo numatyti techninio darbo projekte ir (ar) kituose viešųjų pirkimų dokumentuose, o ieškovė būtų šiuos darbus atlikusi, tai nesudarytų prielaidų spręsti dėl skolos už papildomus darbus priteisimo, jeigu nebūtų susitarimo tarp šalių dėl papildomų darbų atlikimo. Ieškovė apeliaciniame skunde neteikia nuorodų į bylos medžiagą, iš kurios būtų galima spręsti apie ieškovės ir atsakovės susitarimą dėl šių papildomų darbų.

47.       Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad tam tikrais atvejais iš protokolų turinio matyti, jog ieškovė aiškiai informavo atsakovę apie reikalingus papildomus darbus iš anksto, tačiau, priešingai nei teigia ieškovė, ne iš visų protokolų turinio galima daryti išvadą, kad atsakovė davė sutikimą papildomiems darbams atlikti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas papildomais darbais laikyti tik tokius darbus, dėl kurių aiškiai išreikštas atsakovės sutikimas ir jis užfiksuotas protokoluose.

48.       Pripažinus, kad ieškovė turi 11 623,43 Eur (2 194,81 Eur + 9 428,62 Eur) piniginio reikalavimo teisę į atsakovę už atliktus papildomus rangos darbus, ieškovė turi teisę gauti iš atsakovės ir 755,52 Eur delspinigius.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

49.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo civilinę bylą ir tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias netesybų priteisimą, sutarties aiškinimą, prievolių įvykdymo užtikrinimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad abiejų šalių pasirašytas protokolas negali būti pripažįstamas rašytiniu šalių susitarimu dėl papildomų darbų, kai apie papildomus darbus užsakovė buvo informuota iš anksto, todėl nepagrįstai nepriteisė ieškovei 11 623,43 Eur sumos už papildomus darbus ir 755,52 Eur delspinigių.

50.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo procesinį sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

51.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

52.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos).

53.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė BUAB „ALGSTATA“ pateikė duomenis, jog patyrė 3 993 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, o atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 16 218,76 Eur atstovavimo išlaidų. Teismas, įvertinęs pridėtą atsakovės teisinių paslaugų suteikimo detalizaciją, teisinį reguliavimą, nusprendė, kad dalis išlaidų yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamu procesiniu dokumentų parengimo sudėtinė dalis, už kurias patirtos išlaidos atskirai nepriteistinos. Teismas sprendė dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į ieškinį rengimą ir tripliko parengimą (7 946,20 Eur), paskirstymą ir priteisimą.

54.       Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sumažintomis bylinėjimosi išlaidomis nesutiko ir nurodė, kad atsakovė į bylą teikė iš viso 7 procesinius dokumentus, kurių teikimas buvo būtinas norint sėkmingai ir pilnavertiškai įgyvendinti atsakovės teisminę gynybą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsakovės teigimu, už prašymą pratęsti terminą, pranešimą dėl užimtumo, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas galėjo priteisti po 219,64 Eur, o už baigiamąją kalbą – 934,36 Eur. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais argumentais sutikti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad įvairūs procesinio pobūdžio prašymai yra tiesiogiai susiję su bylos nagrinėjimu ir nėra pagrindo už juos bylinėjimosi išlaidas skaičiuoti papildomai. Priešingai nei nurodo atsakovė, baigiamoji kalba nevertintina kaip kitas dokumentas, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai; baigiamoji kalba, kurioje yra apibendrinami šalies argumentai, sakoma žodžiu teismo posėdyje ir jos kaip dokumento CPK neįpareigoja pateikti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl 934,36 Eur bylinėjimosi išlaidų už baigiamąją kalbą priteisimo. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nemato pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria sumažintos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iki 7 946,20 Eur.

55.       Ieškovė pareiškė ieškinį, kurio suma sudarė 241 099,16 Eur; teisėjų kolegija nustatė, kad turėjo būti patenkintas ieškinio reikalavimas dėl 39 596,04 Eur baudos pripažinimo neteisėta, atmestas reikalavimas priteisti 65 994 Eur už atliktus darbus (sulaikyta suma), iš dalies patenkintas reikalavimas dėl skolos už papildomus darbus priteisimo – priteista 11 623,43 Eur ir 755,52 Eur delspinigių, taigi turėjo būti patenkintas 51 974,99 Eur dydžio ieškinio reikalavimas, kuris sudaro 22 proc. ieškinio reikalavimų. Atitinkamai, ieškovė įgijo teisę į 878,46 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (3 993 Eur  0,22), o atsakovė – į 6 198,04 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (7 946,20 Eur  0,78) pirmosios instancijos teisme.

56.       Atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas visa apimtimi, todėl bylinėjimosi išlaidos jai nėra atlyginamos. Ieškovė už atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą patyrė 992,20 Eur išlaidų, kurios yra priteisiamos ieškovei iš atsakovės.

57.       Ieškovės apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies: ginčijama suma apeliaciniu skundu sudarė 197 939,48 Eur, teisėjų kolegija nutarė priteisti papildomai iš viso 12 378,95 Eur sumą, taigi buvo patenkinta 6 proc. apeliacinio skundo. Atitinkamai, ieškovė įgijo teisę į 180,05 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (3 000,80 Eur  0,06). Atsakovė prašė priteisti 5 368,77 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidas viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, kitas reikšmingas aplinkybes, mažina atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iki 3 500 Eur sumos. Apibendrinama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nutaria, kad atsakovei priteistinos 3 290 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (3 500 Eur  0,94) apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės (juridinio asmens kodas 191340120) 2023 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. S-4594 „Dėl pritaikytų sankcijų pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. CPO202365/VP5-175/2022“ suskaičiuotą 39 596,04 Eur baudą neteisėta.

Pripažinti atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės 2023 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. S-4671 „Dėl pritaikytų sankcijų pagal pirkimo sutartį Nr. CPO202365/VP5-175/2022“ atliktą vienašališką įskaitymą neteisėtu ir negaliojančiu.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „ALGSTATA“ (juridinio asmens kodas 300659288) 39 596,04 Eur (trisdešimt devynis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 4 ct) skolos už atliktus darbus, 3 563,64 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus 64 ct) delspinigių, 8 (aštuonių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2024 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „ALGSTATA“ 11 623,43 Eur (vienuolika tūkstančių šešis šimtus dvidešimt tris eurus 43 ct) skolos už atliktus papildomus darbus, 755,52 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 52 ct) delspinigių, 8 (aštuonių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2024 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ALGSTATA“ atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei 6 198,04 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 4 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „ALGSTATA“ 878,46 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ALGSTATA“ atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei 3 290 Eur (tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „ALGSTATA“ 180,05 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 5 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.