Administracinė byla Nr. A-721-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02138-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.6.4.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. Z. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėja S. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba, atsakovas) 2014 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (11.1) I-2016 (toliau – ir VSDFV Sprendimas Nr. (11.1) I-2016); 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2010 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 6-26-805, 2010 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 6-26-2721 ir 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 6-24-18090 (toliau – ir VSDFV skyriaus 2010 m. sprendimai); 3) priteisti  bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškino, kad  VSDFV  Sprendimu Nr. (11.1) I-2016 priėjo prie nepagrįstų išvadų esą  pareiškėja praleido terminą pateikti Fondo valdybai skundą, nes neteisingai nustatė šio termino pradžios momentą. VSDFV Sprendime Nr. (11.1) I-2016 nurodyta, kad pareiškėja apie skundžiamus veiksmus turėjo ir galėjo sužinoti vėliausiai 2010 m. lapkričio mėnesį, kai jai buvo išmokėta motinystės (tėvystės) pašalpa už paskutinį vaiko priežiūros atostogų mėnesį (t. y. 2010 m. spalio mėnesį), ir nuo tada neva turi būti pradedamas skaičiuoti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sprendimų apskundimo terminas. Pareiškėjos manymu, Fondo valdyba VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sprendimų apskundimo termino pradžią nepagrįstai siejo su pašalpos išmokėjimo jai momentu 2010 m. lapkričio mėn., kadangi neatsižvelgė į tai, jog termino skundui pateikti pradžios momentas priklauso nuo to, ar skundas teikiamas dėl konkretaus administracinio sprendimo ar dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, VSDĮ) 37 straipsnio 2 dalį, skundai dėl Valdybos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013). Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad dėl jai mokėtinos motinystės (tėvystės) pašalpos sumažinimo yra priimti atskiri administraciniai sprendimai, t. y. VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio 27 d. sprendimas Nr. 6-26-805, 2010 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. 6-26-2721 ir 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. 6-24-18090, dėl kurių pareiškėja ir teikė skundą Fondo valdybai. Taigi termino skundui dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sprendimų pateikimo pradžios momentu turi būti laikomas ne sumažintos motinystės (tėvystės) pašalpos pareiškėjai išmokėjimo laikas, o ta diena, kada pareiškėja sužinojo apie jos atžvilgiu priimtus VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sprendimus. Valdybos 2014 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. (11.1) I-2016 nepagrįstai grindžiamas tuo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sprendimų nepateikimas nepaneigė pareiškėjos teisės dėl sumažintos pašalpos kreiptis į VSDFV Vilniaus skyrių ir į Fondo valdybą bei ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Pareiškėja teigė, kad neturėdama VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sprendimų, ji negalėjo žinoti informacijos, reikalingos teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti, t. y. pareiškėjos atžvilgiu administracinius aktus priėmusio viešojo valdymo subjekto, akto pavadinimų, priėmimo datų bei turinio. Ginčo atveju VSDĮ 37 straipsnyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, t. y. į teismą teisminės gynybos galima kreiptis tik po to, kai Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimas buvo apskųstas Fondo valdybai. Pareiškėjos teigimu, neturėdama jos atžvilgiu priimtų individualių administracinių aktų ir nežinodama jų turinio, ji negalėjo įgyvendinti savo teisės kreiptis teisminės gynybos, juo labiau, negalėjo tai padaryti laikantis įstatymo nustatytos apskundimo tvarkos. Remdamasi šiais argumentais pareiškėja teigė, kad Fondo valdyba  nepagrįstai vertino esą ji praleido terminą skundui pateikti. VSDFV Sprendimas Nr. (11.1) I-2016 atsisakyti atnaujinti terminą skundui paduoti yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisykles, patvirtintas VSDFV direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-247 (toliau – ir Ginčų nagrinėjimo taisyklės), neįvertinus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kuriomis ji grindė prašymą atnaujinti terminą skundui pateikti. Fondo valdyba atsisakė atnaujinti terminą skundui pateikti bei atsisakė nagrinėti skundą net nenustačiusi pareiškėjai termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus dėl termino praleidimo priežasčių, kaip tai nustatyta Ginčų nagrinėjimo taisyklių  20 punkte, taip pat neatsižvelgė į pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis ji grindė prašymą atnaujinti terminą skundui pateikti. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad ji prašymą atnaujinti terminą grindė ne tuo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. kovo 5 d. nutarimu antikonstitucinėmis buvo pripažintos Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 9 ir 10 straipsnių nuostatos, o tuo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sprendimai jai buvo įteikti tik 2014 m. sausio 21 d.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 21–24) atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas) 25 straipsnyje nustatyta, jog ginčai dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. Pagal VSDĮ 37 straipsnio 2 dalį, skundai Fondo valdybai dėl jos teritorinių skyrių ir kitų įstaigų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą. Taigi ne visais atvejais tam, kad asmuo galėtų apginti savo teises, galbūt pažeistas viešojo administravimo subjekto, jis turi gauti viešojo administravimo subjekto jo atžvilgiu priimtą administracinį aktą (sprendimą) ir skųsti jį įstatymų nustatyta tvarka. Asmuo, manydamas, kad viešojo administravimo subjektas galbūt pažeidžia jo teises (veikimu ar neveikimu), visada gali dėl tokių veiksmų kreiptis ne tik į patį viešojo administravimo subjektą (pareikalaujant nutraukti veiksmus (pradėti veikti), pasiaiškinti dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų / neveikimo ir pan.), bet ir teisminės gynybos. Remdamasis nurodytais argumentais, atsakovas teigė, jog šiuo atveju pareiškėja, matydama, kad jai mokama motinystės (tėvystės) pašalpa dėl nežinomų priežasčių sumažėjo, turėjo visas galimybes kreiptis tiek į VSDFV Vilniaus skyrių, tiek į Fondo valdybą ar teismą, tačiau laiku to nepadarė. Atsakovas, nesutikdamas  su pareiškėjos pozicija, pabrėžė, kad pareiškėja, 2010 m. rugpjūčio mėnesį gavusi motinystės (tėvystės) pašalpą už 2010 m. liepos mėnesį (motinystės (tėvystės) pašalpos mokamos už praeitą mėnesį), turėjo ir galėjo žinoti, kad pašalpa yra mažesnė, ir turėjo teisę kreiptis dėl sumažintos pašalpos. Akcentavo, kad sumažinta motinystės (tėvystės) pašalpa pareiškėjai buvo mokama iki 2010 m. spalio 11 d. (motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2011 m. rugpjūčio 13 d. buvo nutrauktas), todėl visą laikotarpį iki motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo pabaigos (2010 m. lapkričio mėn.) pareiškėja turėjo ir galėjo sužinoti, kad jai mokama perskaičiuota mažesnė pašalpa, ir galėjo kreiptis dėl tokios pašalpos sumažinimo pagrįstumo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios pareiškėjai perskaičiuotos sumažintos motinystės (tėvystės) pašalpos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama termino skundui paduoti eigos pradžia (LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232-2013). Todėl akivaizdu, kad pareiškėja, tik po Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo priėmimo kreipusis į VSDFV Vilniaus skyrių dėl neišmokėtos motinystės (tėvystės) pašalpos dalies ir tokiu būdu iš esmės iškėlusi ginčą, VSDĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sprendimams apskųsti yra praleidusi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad skundo padavimo teismui terminas skaičiuojamas ne tik nuo skundžiamo akto įteikimo momento, bet ir nuo to momento, kai asmuo turėjo sužinoti esminius administracinio akto elementus. Pareiškėjai negali laukti neribotą laiką iki kreipimosi į teismą, jie privalo įrodyti tam tikrą apdairumą ir nedelsdami pateikti skundą. Viena veiksmingiausių asmens, kuris mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos, teisinės gynybos priemonių yra operatyvus teisminio proceso dėl pažeistų teisių atkūrimo inicijavimas (LVAT 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-61/2012). Skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, nustačius objektyvias, nuo asmens valios nepriklausančias aplinkybes, apribojusias jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Tokios aplinkybės kaip asmens neapsisprendimas, patiklumas ir neryžtingumas, neteisingas teisinės situacijos suvokimas nelaikomos svarbiomis ir pateisinančiomis praleistų įstatymo nustatytų terminų atnaujinimui. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad tai, jog pašalpa mokama į banko sąskaitą, sudaro galimybes pareiškėjai nepastebėti, jog pašalpa sumažinta, ar neleidžia įvertinti, koks yra tokio sumažinimo pagrindas. Atsakovas pabrėžė, jog kiekvienas asmuo yra suinteresuotas domėtis ir visada žinoti, kokios finansinės operacijos vyksta jo bankuose esančiose asmeninėse sąskaitose ir, gavęs galbūt nepagrįstai mažesnes sumas, išsiaiškinti jų sumažinimo pagrindą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos argumentai, kad ji neskundė motinystės (tėvystės) pašalpos sumažinimo, nes nebuvo gavusi VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sprendimų, kuriais pašalpa sumažinta, ir negalėjo žinoti šių administracinių aktų turinio elementų, leidžiančių skųsti tokius sprendimus, nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl Fondo valdyba, įvertinusi pareiškėjos pateikto skundo argumentus, vertino, kad pareiškėjos skunde nurodytos termino skundui paduoti praleidimo aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti terminą, ir skundo iš esmės nenagrinėjo. Šiuo atveju pareiškėja skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų, t. y. 2010 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 6-26-805, 2010 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 6-26-2721 ir 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 6-24-18090, padavė praleidusi (nesikreipė  daugiau nei trejus metus po motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo pabaigos) skundo padavimo terminą, o jos skunde teismui išdėstytos aplinkybės negali būti pripažįstamos svarbiomis, kadangi pareiškėjai niekas netrukdė apskųsti sprendimo, kurio pagrindu jos motinystės (tėvystės) pašalpa buvo sumažinta.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu (b. l. 44–49) pareiškėjos S. Z. skundą patenkino: panaikino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (11.1) I-2016 ir įpareigojo Fondo valdybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. vasario 18 d. skundą dėl  VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 6-26-805, 2010 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 6-26-2721 ir 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 6-24-18090.

Teismas nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 6-26-805, 2010 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 6-26-2721 ir 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 6-24-18090, vadovaudamasis  Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 9 ir 10 straipsniais, nuo 2010 m. sausio 1 d. ir nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiavo pareiškėjai VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 6-24-22057 vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sukaks 2 metai laikotarpiui paskirtą motinystės (tėvystės) pašalpą, dėl to pareiškėjai buvo išmokėta sumažinta motinystės (tėvystės) pašalpa (b. l. 8–14). Šių VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų kopijos su VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. sausio 21 d. raštu Nr. (9.2) 3-7982 buvo išsiųstos pareiškėjos atstovei (b. l. 7). Pareiškėja su 2014 m. vasario 18 d. skundu kreipėsi į Fondo valdybą, kurios prašė panaikinti minėtus VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sprendimus (b. l. 25–29). Fondo valdyba 2014 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą Nr. (11.1) I-2016, kuriame nurodė, kad pareiškėjos skunde išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja praleido skundo padavimo Fondo valdybai terminą, pareiškėjos skundas nenagrinėtinas (b. l. 30–31).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl Fondo valdybos 2014 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. (11.1) I-2016 teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų nustatytais atvejais viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.  Teismas nustatė, kad šiuo atveju išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo procedūra buvo pradėta pareiškėjai pateikus skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų, tačiau ginčas su Valdybos teritoriniu skyriumi nebuvo išnagrinėtas iš esmės, Fondo valdybai nenagrinėjus skundo dėl praleisto termino skundui paduoti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. kovo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1410-822/2015 pažymėjo, kad siekiant pasinaudoti įstatymų nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, aktualus yra teisinis reguliavimas, įtvirtintas Taisyklėse, priimtose realizuojant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus įgaliojimus Valdybos direktoriui nustatyti skundų nagrinėjimo tvarką Valdyboje. Taigi Valdyba, nagrinėdama skundus išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, yra saistoma inter alia pačios nusistatytų atitinkamų procedūrinių reikalavimų. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad ginčai dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, apibrėžiančio inter alia ginčų dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų ir veiksmų nagrinėjimą, 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valdybai; Valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal šio straipsnio 2 dalį (tiek perskaičiuojant ir mokant pareiškėjai sumažintą pašalpą galiojusi 2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-1396 redakcija, tiek šiuo metu galiojanti 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija – tiek, tiek aktualu ginčams dėl Fondo valdybos teritorinio skyriaus veiksmų (sprendimų) motinystės (tėvystės) pašalpų perskaičiavimo ir mokėjimo klausimais), skundai Valdybai dėl Valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas; <...> skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas; skundų nagrinėjimo tvarką Fondo valdyboje nustato Valdybos direktorius. Atsižvelgiant į šias nuostatas, darytina išvada, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų (veiksmų), inter alia motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų apskaičiavimo ir mokėjimo klausimais, yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Taisyklių 20 punkte nustatyta, kad jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti; jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Taisyklių 31 punkte nustatyta, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad Fondo valdyba Sprendimu Nr. (11.1) I-2016 (b. l. 30–31) konstatavo, jog terminas skundui dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sprendimų paduoti yra praleistas, todėl pareiškėjos skundo nenagrinėjo. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismas priėjo prie išvadų, kad Fondo valdyba, priimdama Sprendimą Nr. (11.1) I-2016, nesilaikė Ginčų nagrinėjimo taisyklių 20 punkto reikalavimo, nustatančio, kad jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, jog yra praleistas šių Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Įvertinęs tai, teismas nusprendė, kad  VSDFV 2014 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. (11.1) I-2016 negali būti laikomas teisėtu, todėl naikintinas teismui konstatavus, jog atsakovas nesilaikė Ginčų nagrinėjimo taisyklėse nustatytos skundų nagrinėjimo tvarkos.

Atsižvelgęs į tai, kad  pareiškėja nepateikė teismo išlaidų apskaičiavimo, pagrindimo ir kai kurių patirtas išlaidas patvirtinančių dokumentų (sąskaitų už teisines paslaugas, kurias apmokėjo), teismas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nesprendė, pažymėdamas, kad šis klausimas bus  nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, priimant atskirą teismo nutartį (ABTĮ 45 str. 2 d.).

III.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 52–56) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas  neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, netinkamai rėmėsi  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika.

2. Apeliantas akcentuoja, kad  pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostatas skundai Fondo valdybai dėl jos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą. Pareiškėja, teikdama skundą teismui teigė, kad apie skundžiamus sprendimus sužinojo po to, kai  Konstituciniam Teismui paskelbus 2013 m. kovo 5 d. nutarimą ji kreipėsi į advokatę, siekdama išsiaiškinti, ar jai priklauso motinystės pašalpos nepriemoka. Pareiškėjos teigimu, VSDFV skyriaus 2010 m. sprendimus ji gavo tik 2014 m. sausio 21 d., todėl šią datą nurodė kaip sužinojimo apie šiuos sprendimus momentą, nuo kurio skaičiavo  skundo Fondo valdybai padavimo terminą. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad net ir po to, kai Konstitucinis Teismas  paskelbė 2013 m. kovo 5 d. nutarimą, pareiškėja  nepasižymėjo aktyviu savo teisių gynimu, nes į  Fondo valdybos teritorinį skyrių dėl sprendimų pateikimo kreipėsi tik 2013 m. gruodžio 13 d., o į Fondo valdybą 2014 m. vasario 18 d., t.y. praėjus beveik metams po Konstitucinio Teismo  2013 m. kovo 5 d. nutarimo paskelbimo.  Pareiškėja skundą  Fondo valdybai padavė ženkliai praleidusi VSDĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėja apie motinystės (tėvystės ) pašalpos sumažinimą turėjo sužinoti 2010 m. rugpjūčio mėnesį  gavusi  pirmąją sumažintą pašalpą, be to, sumažinta pašalpa jai buvo mokama iki 2010 m. spalio 11 d. Pagal  LVAT praktiką, pirmosios pareiškėjai perskaičiuotos sumažintos motinystės (tėvystės) pašalpos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama termino skundui paduoti eigos pradžia (LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232-2013).

3. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė esą Fondo valdyba nenustatė pareiškėjai termino per kurį ji galėjo pateikti paaiškinimus ir įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą ir tuo pažeidė Ginčų nagrinėjimo taisyklių 20 punkto reikalavimus. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja, teikdama 2014 m. vasario 18 d. skundą Fondo valdybai, jame prašė atnaujinti skundo padavimo terminą ir nurodė, jos nuomone, svarbias termino praleidimą pateisinančias ir atnaujinimą suponuojančias objektyvias aplinkybes. Pareiškėja  skunde nurodė, kad jos išvardytos  aplinkybės patvirtina, jog terminas praleistas dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių, todėl vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu,  prašė atnaujinti  terminą skundui dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimų.  Esant šioms aplinkybėms, kai pareiškėja kartu su 2014 m. vasario 18 d. skundu pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir įrodymus, Fondo valdyba neturėjo pagrindo vadovautis Ginčų nagrinėjimo taisyklių 20 punktu ir dar kartą prašyti pareiškėjos pateikti įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo išvada esą  Fondo valdyba turėjo taikyti minėtą Taisyklių punktą, nepagrįsta. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą ir įvertinusi jame pateiktus argumentus dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, nutarė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra svarbios ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančios, bei, vadovaudamasi Taisyklių 6 punktu, neatnaujino skundo padavimo termino.

4.  LVAT 2015 m. kovo 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1410-822/2015, į kurį atsižvelgė pirmosios instancijos teismas,  pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, tačiau pažymėjo, jog Fondo valdyba pati netaikė VSDĮ 37 straipsnio bei Ginčų nagrinėjimo taisyklių 20 ir 31 punkto nuostatų ir nagrinėjo pareiškėjos skundą iš esmės, nors kreipimosi terminas skundui paduoti buvo praleistas ir minėtų nuostatų taikymui Valdyba turėjo teisinį pagrindą.  Nagrinėjamo ginčo atveju situacija nėra analogiška nagrinėtai administracinėje byloje Nr. A-1410-822/2015, todėl teismas nepagrįstai panaikino Fondo valdybos 2014 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (11.1) I-2016 ir įpareigojo išnagrinėti pareiškėjos skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimu (b. l. 60–62) su atsakovo apeliaciniu skundu sutinka, palaiko apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pareiškėja  kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (11.1) I-2016, kuriuo Fondo valdyba, vykdydama išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka  funkciją, nepatenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą dėl teritorinio skyriaus  2010 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 6-26-805, 2010 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 6-26-2721 ir 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 6-24-18090, ir paliko nenagrinėtą pareiškėjos 2014 m. vasario 18 d. skundą. Be to, pareiškėja prašė panaikinus Fondo valdybos 2014 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (11.1) I-2016, įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti  jos skundą dėl minėtų  teritorinio skyriaus sprendimų.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas pareiškėjos skundą patenkino, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes,  neteisingai taikė materialinės teisės normas, neatsižvelgė į šiam ginčui aktualią teismų praktiką.

Administracinių bylų teisenos įstatymo  136 straipsnis nustato, kad  teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė (1 d.); teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (2 d.). Teisėjų kolegija patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimą, be kita ko, atsižvelgdama ir į šį įstatymo reikalavimą.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnyje  nurodyta, kad ginčai dėl  šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. Ši blanketinė įstatymo norma nukreipia į Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, pagal kurį ligos ir motinystės socialinis draudimas yra viena iš socialinio draudimo rūšių (VSDĮ 3 straipsnio 2 punktas), o  Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos yra viena iš socialinio draudimo išmokų rūšių (VSDĮ 11 straipsnis). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnis reglamentuoja Fondo administravimo įstaigų sprendimų ir veiksmų apskundimo tvarką, kurios privalo laikytis visų socialinio draudimo išmokų gavėjai, tarp jų ir motinystės (tėvystės) pašalpų gavėjai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad  draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

            Iš pareiškėjos skundo reikalavimų matyti, kad šioje byloje iškeltas administracinis ginčas yra tik dėl pasinaudojimo įstatymo lygmenyje numatytos privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka procedūros, kuria nepasinaudojus (t. y. nesant Fondo valdybos sprendimo, kuriuo išankstinio  ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas iš esmės išnagrinėjus ginčą), pareiškėjai yra procesinė kliūtis iškelti  administracinį ginčą teisme dėl motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemokos priteisimo.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį (2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-1396 redakcija, galiojusi  Fondo valdybos teritoriniam skyriui priimant sprendimus dėl pareiškėjai paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimų pagal Laikinąjį įstatymą ir mokėjimo laikotarpiu) skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Skundų nagrinėjimo tvarką Fondo valdyboje nustato Fondo valdybos direktorius. Pagal  Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalį Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Pareiškėja 2014 m. vasario 18 d. skundu kreipėsi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją galiojant 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcijos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsniui, pagal kurį teisinis reguliavimas   nagrinėjamam ginčui aktualiu aspektu buvo analogiškas kaip ir motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo ir mokėjimo laikotarpiu.

Vykdydamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą įstatymų leidėjo pavedimą dėl skundų nagrinėjimo tvarkos Fondo valdyboje nustatymo, Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtino Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisykles (bylai aktuali 2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. V-28 redakcija). Į šių Taisyklių II skyrių „Skundui keliami reikalavimai, pateikimo terminai, būdai, registravimas ir perdavimas nagrinėti“ yra perkeltos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostatos. Ginčų nagrinėjimo taisyklių  6 punkte nurodyta, kad skundai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ar kitų Fondo įstaigų sprendimų (išskyrus šio punkto antrojoje ir trečiojoje pastraipose nurodytus sprendimus) ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti Fondo valdybai per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą.

Pagal teismų praktiką Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas termino paduoti skundą pradžios momento nustatymas  (sužinojimas arba turėjimas sužinoti) yra siejamas su suinteresuoto asmens sužinojimu (turėjimu sužinoti) apie kurį nors  iš  jo teises ar įstatymų saugomus interesus galimai pažeidžiančių viešojo administravimo subjekto veikimo variantų, t.y. atitinkamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas  sprendimų, kurie gali būti priimami šiuo įstatymu numatytų išmokų gavėjams, priėmimo tvarkos nereglamentuoja. Socialinio draudimo pašalpų skyrimo ir mokėjimo pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą tvarką reglamentuoja Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai. Pagal  Nuostatus pašalpų perskaičiavimo sprendimai nėra priskirti prie administracinių aktų, kuriuos Fondo valdybos teritorinis skyrius privalo įteikti suinteresuotam asmeniui, jei jis to neprašo. Todėl skirtingai nė tais atvejais, kai norminiai teisės aktai  viešojo administravimo subjektui nustato pareigą per atitinkamą terminą išsiųsti suinteresuotam asmeniui priimtą administracinį aktą, ar jį paskelbti teisės aktų numatytu būdu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos sužinojimu (turėjimu sužinoti) apie jos teises galimai pažeidžiantį Fondo valdybos teritorinio skyriaus veikimo variantą, dėl kurio sumažėjo paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa,  laikytina ta teisiškai reikšminga aplinkybė, iš kurios pareiškėja gavo (turėjo gauti) informaciją apie šios pašalpos sumažėjimą. Administracinių teismų praktikoje yra nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tokio pobūdžio terminai paduoti skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo institucijai - Fondo valdybai (VSDĮ 37 str. 1 d.) yra skaičiuojami nuo dienos, kurią šių ir panašių periodinių išmokų gavėjas gavo pirmą sumažinto dydžio išmoką (žr., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį  administracinėje byloje Nr. A444-2232-2013, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr.A143-816/2014, 2014 m. balandžio 29 d. nutartį Nr. A143-790/2014, 2014 m. gegužės 6 d.  nutartį Nr. A502 -976/2014 ir kt.).

              Iš pareiškėjos 2014 m. vasario 18 d. skundo turinio matyti, kad pareiškėja šiame skunde išdėstė savo poziciją, jog skundo Fondo valdybai dėl  minėtų teritorinio skyriaus 2010 m.  sprendimų turėtų būti  skaičiuojamas nuo  2014 m. sausio 21 d. Šią poziciją pareiškėja pagrindė argumentais dėl kurių  skundo padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo šios datos. Be to, skunde pareiškė, kad jei Fondo valdyba vertintų, jog pareiškėja praleido skundo padavimo terminą, ji prašo skunde nurodytas aplinkybes pripažinti patvirtinančiomis, kad ji skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir šį terminą atnaujinti vadovaujantis Ginčų nagrinėjimo taisyklių 31 punktu. Pareiškėja 2014 m. vasario 18 d. skunde aplinkybėmis, patvirtinančiomis, kad  skundo terminas praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių priežasčių, pirmiausia nurodė tai, kad apie skundžiamus Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimus ji sužinojo  tik 2014 m. sausio 21 d., t.y. tik tada kai jos atstovė šiuos sprendimus gavo iš Fondo valdybos Vilniaus skyriaus. Paaiškino, kad po Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo paskelbimo ir informacijos spaudoje apie tai, jog šio nutarimo pagrindu Fondo valdybos teritoriniais skyriai išmokėjo kai kuriems pareiškėjams motinystės (tėvystės) pašalpų nepriemokas, o jai tokia nepriemoka nebuvo išmokėta, ji kreipėsi į advokatę dėl teisinės konsultacijos ir advokatė  2014 m. sausio 21 d. gavo iš VSDFV teritorinio skyriaus sprendimus. Be to, pareiškėja teigė, kad  kol ji nebuvo gavusi šių sprendimų, ji negalėjo žinoti, ar buvo atliktas jai paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos  sumažinimas nuo 2010 m. sausio 1 d. ir nuo 2010 m. liepos 1 d. bei  kokių  būtent sprendimų pagrindu. Pareiškėja teigė, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriui pervedus į jos banko sąskaitą  sumažintą pašalpą, pareiškėja apie tai nežinojo, nes neprivalėjo kiekvieną mėnesį tikrinti, ar jai pervesta pašalpa  bei ar pervesta pašalpa nėra sumažinta, nes neturėdama Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimų  ji negalėjo žinoti sumažintos pašalpos pervedimo į jos sąskaitą teisinės reikšmės.

          Minėta, kad pagal VSDĮ 37 straipsnio 2 dalį  Fondo valdybos direktorius ar jo pavaduotojas  sprendimu gali atnaujinti skundo Fondo valdybai padavimo terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais. Ginčų nagrinėjimo taisyklių 31 punkte nustatyta, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos. Ginčų nagrinėjimo taisyklių III skyrius „Skundo nagrinėjimas“ (18-24 punktai) yra skirtas priimto nagrinėti skundo nagrinėjimo procedūrai. Pagal aptariamų Taisyklių 20 punktą jeigu  skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Fondo valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą.

             Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai taikė Ginčų nagrinėjimo taisyklių  20 punktą ir nepagrįstai panaikino Fondo valdybos 2014 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (11.1) I-2016, kaip priimtą nesilaikius šių Taisyklių 20 punkto reikalavimų. Minėta, kad pareiškėja Fondo valdybai pateiktame 2014 m. vasario 18 d. skunde suformulavo prašymą atnaujinti skundo dėl teritorinio skyriaus 2010 m. sprendimų padavimo terminą ir jame išdėstė termino praleidimo priežastis, prašydama jas pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis ir į jas atsižvelgus atnaujinti skundo padavimo terminą. Taigi šiuo konkrečiu atveju Fondo valdyba, atsižvelgdama į  pareiškėjos kartu su 2014 m. vasario 18 d. skundu  ir jo priedais  pateiktą (išdėstytą pačiame skunde) motyvuotą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, praleistą dėl nurodytų priežasčių, turėjo pakankamą pagrindą nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir pagrįstai jį nagrinėjo, priimdama  2014 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (11.1) I-2016. Šiuo atveju Fondo valdyba neturėjo pagrindo taikyti Ginčų nagrinėjimo taisyklių 20 punkto nuostatas ir informuoti pareiškėją, kuri pateikdama skundą jau paprašė  atnaujinti  skundo padavimo terminą dėl jos nurodytų priežasčių, kad ji praleido skundo padavimo terminą, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Ginčų nagrinėjimo taisyklių 20 punkto nuostatas Fondo valdyba turi taikyti tuo atveju, kai skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti ir pareiškėjas, paduodamas skundą Fondo valdybai dėl teritorinio skyriaus sprendimų, nepateikia prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo  terminą su savo paaiškinimais bei įrodymais patvirtinančiais aplinkybes, kurios gali būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą terminui atnaujinti.   Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja skunde teismui teigdama esą Fondo valdyba nepagrįstai pagal Ginčų nagrinėjimo taisyklių 20 punktą nenustatė jai termino paaiškinimams ir įrodymams pateikti, skunde teismui nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė įrodymų apie termino paduoti skundą praleidimo priežastis, kuriuos ji būtų galėjusi pateikti Fondo valdybai, jei atsakovas, gavęs jos  2014 m. vasario 18 d. skundą, nepaisant to, kad savo paaiškinimus termino praleidimo priežasčių klausimu ji buvo išdėsčiusi prašydama atnaujinti skundo padavimo terminą, jai būtų papildomai pasiūlęs pateikti paaiškinimus ir įrodymus.

            Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas dėl Ginčų nagrinėjimo taisyklių 20 punkto taikymo šiuo konkrečiu atveju netinkamai atsižvelgė į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1410-822/2015. Nors šiame sprendime yra pasisakyta dėl Ginčų nagrinėjimo taisyklių 20 punkto taikymo, tačiau minėtoje byloje nagrinėtos skundo padavimo Fono valdybai ir jo nagrinėjimo  faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių.

           Iš  Fondo valdybos 2014 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. (11.1) I-2016 turinio matyti, kad Fondo valdyba pareiškėjos 2014 m. vasario 18 d. skunde nurodytų aplinkybių nepripažino sudarančiomis pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, todėl netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundą paliko nenagrinėtą, vadovaudamasi Ginčų nagrinėjimo taisyklių 6 punktu.  Nors Fondo valdyba  Sprendime Nr. (11.1) I-2016 pareiškėjos argumentų  dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis  neaptarė kiekvieno atskirai, o pasisakė dėl jų apibendrintai, naikinti Fondo valdybos Sprendimą Nr. (11.1) I-2016 nėra pagrindo, nes Fondo valdybos  argumentai, kad pareiškėjo nurodytos  termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, iš esmės yra teisingi. Šiame sprendime Fondo valdyba aiškiai išdėstė savo poziciją, kad pareiškėja apie motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką turėjo sužinoti vėliausiai 2010 m. lapkričio mėnesį (paskutinį pašalpos gavimo mėnesį), terminai atnaujinami tik išimtiniais atvejais, jei jų praleidimo priežastys yra svarbios, o šiuo atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis.

            Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos  2014 m. vasario 18 d. prašyme Fondo valdybai nurodytos ir skunde pirmosios instancijos teismui pakartotos termino paduoti Fondo valdybai skundą dėl teritorinio skyriaus sprendimų praleidimo priežastys, kurias pareiškėja nurodė kaip svarbias ir, jos manymu, suteikiančias pagrindą atnaujinti skundo Fondo valdybai padavimo terminą, negali būti pripažintos svarbiomis. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip objektyvios termino praleidimo priežastys, kurios nepriklausė nuo pareiškėjos valios.

Byloje nustatyta, kad VSDFV Vilnius skyriaus 2009 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 6-24-22057 paskyrė pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų metu iki vaikui sukaks 2 metai laikotarpiui  nuo 2009 m. spalio 26 d. iki 2010 m. rugpjūčio 13 d. VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 6-26-805 ir 2010 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 6-26-2721 paskirta už minėtą laikotarpį pašalpa buvo perskaičiuota  atsižvelgiant  į  Laikinojo įstatymo nuostatas, o  2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 6-24-18090 apskaičiuota už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 14 d. iki 2011 m. rugpjūčio 13 d. Šiais sprendimais pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpa buvo perskaičiuota atitinkamų šiuose sprendimuose nurodytų periodų kiekvienam mėnesiui, t.y. dėl  pašalpos perskaičiavimo kiekvienam mėnesiui atskiras sprendimas nebuvo priimamas. Pagal kiekvieną iš minėtų 3 Fondo valdybos teritorinio skyriaus priimtų sprendimų pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpa atitinkamai sumažėdavo ženkliomis sumomis į ką socialinės  išmokos gavėja (pareiškėja) pagal atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus  negalėjo neatkreipti dėmesio. Byloje nustatyta, kad pareiškėja tėvystės (motinystės) pašalpą kiekvieną mėnesį gaudavo už praėjusį mėnesį į savo sąskaitą banke. Taigi faktiniai duomenys apie paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos sumos pokyčius (sumažinimą), kurie patekdavo į pareiškėjos sąskaitą banke, jai turėjo būti pirminis  informacijos  šaltinis iš kurio ji  galėjo ir turėjo sužinoti apie galimai pažeistas jos teises ir nedelsdama kreiptis dėl jų gynimo įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjos argumentai esą ji neprivalėjo kiekvieną mėnesį tikrinti, ar jai pervesta pašalpa bei ar pervesta pašalpa nėra sumažinta, vertintini kaip jos pasirinkto elgesio variantas domėtis, ar nesidomėti  socialinės paramos teikimo eiga. Sutiktina su apeliantu, kad pareiškėja apie motinystės (tėvystės ) pašalpos sumažinimą turėjo sužinoti (VSDĮ 37 str.2 d.) 2010 m. rugpjūčio mėnesį, t.y.  gavusi  pirmąją sumažintą  pašalpą, išmokėtą už 2010 m. liepos mėnesį.  Fondo valdyba 2014 m. kovo 4 d. sprendime Nr. (11.1) I-2016 konstatuodama, kad pareiškėja praleido teritorinio skyriaus 2010 m. sprendimų apskundimo terminą ir nėra pagrindo atnaujinti šį terminą, be kita ko, nurodė, kad pareiškėja apie skundžiamus VSDFV teritorinio skyriaus veiksmus galėjo sužinoti vėliausiai  2010 m. lapkričio mėnesį, t.y. kai gavo paskutinę sumažintą motinystės (tėvystės) pašalpos išmoką. Skaičiuojant tiek nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio, tiek nuo 2010 m. lapkričio mėnesio, konstatuotina, kad pareiškėjos 2014 m. vasario 18 d. skundas Fondo valdybai dėl teritorinio skyriaus  2010 m. sprendimų paduotas itin ženkliai praleidus skundo padavimo terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad gavus pirmą sumažintą motinystės (tėvystės) pašalpą, pareiškėjai  pagal apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus atsirado pagrindas tą patį mėnesį ar per kitą protingą laiko tarpą  kreiptis į  pašalpą mokantį Fondo valdybos teritorinį skyrių reikalaujant suteikti informaciją apie pašalpos sumažinimo priežastis ir pagrindą bei pateikti atitinkamus administracinius aktus, kuriais sumažinta nuo 2009 m. spalio 26 d. paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa vaiko priežiūrai iki jam sueis 2 metai, o gavus atitinkamus duomenis ir nesutinkant su Fondo valdybos teritorinio skyriaus veiksmais ar sprendimais, neatidėliojant kreiptis  išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka į Fondo valdybą (VSDĮ 37 straipsnio 2 dalis). Todėl pareiškėjos akcentuojama aplinkybė, kad ji tik 2014 m. sausio 21 d. sužinojo VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sprendimų turinį, negali būti vertinama kaip objektyvi termino paduoti skundą praleidimo priežastis.  Ši data, kaip matyti yra VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. sausio 21 d. rašto Nr.(9.2)3-7982, adresuoto pareiškėjos advokatei, yra atsakymas į pareiškėjos atstovės 2013 m. gruodžio 13 d. prašymą  pateikti informaciją. VSDFV Vilniaus skyrius  prie  2014 m. sausio 21 d. rašto Nr.(9.2)3-7982 pridėjo visų sprendimų, susijusių su motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimu (paskyrimu, perskaičiavimais, mokėjimo nutraukimu) kopijas, tarp jų ir 2010 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 6-26-805, 2010 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 6-26-2721 ir 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 6-24-18090, kuriuos pareiškėja 2014 m. vasario 18 d. skundu apskundė  Fondo valdybai. Minėta, kad pareiškėja apie motinystės (tėvystės ) pašalpos sumažinimą turėjo sužinoti (VSDĮ 37 str.2 d.) 2010 m. rugpjūčio mėnesį. Pareiškėja nepateikė Fondo valdybai ir teismui įrodymų, kad  nuo šios datos iki 2013 m. gruodžio 13 d. (kreipimosi į VSDFV Vilniaus skyrių datos)  jai buvo objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių dėl kurių ji negalėjo pati ar per įgaliotą atstovą kreiptis į pašalpos mokėtoją dėl administracinių aktų, susijusių su jai paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimu  pateikimo, anksčiau nei 2013 m. gruodžio 13 d.  Dėl pareiškėjos prašyme Fondo valdybai nurodyto argumento, kad po Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo paskelbimo ir informacijos spaudoje apie tai, jog šio nutarimo pagrindu Fondo valdybos teritoriniais skyriai išmokėjo kai kuriems pareiškėjams motinystės (tėvystės) pašalpų nepriemokas, o jai tokia nepriemoka nebuvo išmokėta, ji kreipėsi į advokatę dėl teisinės konsultacijos, pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimas buvo paskelbtas 2013 m. kovo 8 d., tačiau pareiškėja į  Fondo valdybos teritorinį skyrių  dėl informacijos suteikimo per įgaliotą atstovę kreipėsi beveik po metų (2013 m. gruodžio 13 d.), o į Fondo valdybą 2014 m. vasario 18 d. Minėtų aplinkybių visuma suteikia pakankamą pagrindą išvadoms, kad pareiškėjos nurodytas termino kreiptis į  Fondo valdybą dėl teritorinio skyriaus 2010 m. sprendimų praleidimo priežastis nėra pagrindo vertinti kaip svarbias, nepriklausiusias nuo jos valios, nes bylos medžiaga suteikia pakankamą pagrindą išvadoms, kad pareiškėja terminus praleido dėl savo pasirinkto elgesio (subjektyvių priežasčių). Todėl Fondo valdyba 2014 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (11.1) I-2016 pagrįstai ir teisėtai nepatenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą bei paliko nenagrinėtą jos 2014 m. vasario 18 d. skundą (VSDĮ 37 straipsnio 2 dalis,  Ginčų nagrinėjimo taisyklių 6 ir 31 punktai).

            Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas (ABTĮ 143 straipsnis) ir tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą ir atmetant pareiškėjos skundą dėl  Fondo valdybos  2014 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. (11.1) I-2016 panaikinimo bei įpareigojimo išnagrinėti 2014 m. vasario 18 d. skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2  punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjos  S. Z. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                         Audrius Bakaveckas

                                                                      Laimė Baltrūnaitė

                                                                      Stasys Gagys