Administracinė byla Nr. A-112-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03030-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo bei sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–8, 20–27), prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas, atsakovas) 2013 m. gegužės 31 d. nutarimą „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 62-51 (toliau – ir Nutarimas) (b. l. 9) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2013 m. liepos 15 d. sprendimą „Dėl skundo išnagrinėjimo“ Nr. 2S-3002 (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 10).

Paaiškino, kad atsakovas nepagrįstai paskyrė jam nuobaudą – papeikimą, pažymėdamas, kad 2013 m. gegužės 27 d. jam buvo leista paskambinti mamai. Skambutis pagal nustatytą tvarką galėjo trukti 15 minučių. Praėjus 12 min., telefoninį pokalbį kontroliavęs prižiūrėtojas įspėjo, kad pareiškėjo pokalbio laikas artėja prie pabaigos, o praėjus dar 20 sekundžių, liepė padėti ragelį. Pareiškėjas pasakė pareigūnui, kad nori atsisveikinti su mama ir tada padės ragelį. Po šių pareiškėjo žodžių minėtas pareigūnas dėl neaiškių priežasčių pradėjo šaukti. Tada pareiškėjas padėjo telefono ragelį ir paprašė minėto pareigūno tarnybinių duomenų bei informavo, kad skųsis dėl tokių pareigūno veiksmų. Šis pareigūnas, išgirdęs pareiškėjo reikalavimus, pradėjo reikšti nepasitenkinimą ir kalbėti pakeltu tonu. Išgirdęs šauksmą atėjo korpuso vyresnysis. Pareiškėjas atėjusiam pareigūnui nurodė, kad norėtų gauti telefoninio pokalbio metu jį stebėjusio pareigūno duomenis, kadangi norėtų rašyti skundą. Į tai pareiškėjui buvo atsakyta, jog parašius skundą, bus surašyti pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir skundas taps bevertis. Po šio pokalbio pareiškėjas buvo nuvestas į kamerą.

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimu (b. l. 60–62) į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), kurio 110 straipsnyje yra nurodytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos. Nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Rėmėsi Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. IR-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių“ (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 73 punktu bei BVK 142 straipsniu ir pažymėjo, kad 2013 m. gegužės 27 d. nuteistasis (pareiškėjas) padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. pareiškėjas nevykdė prižiūrėtojo reikalavimų nutraukti pokalbį, ėmė elgtis agresyviai, ginčijosi, įžeidinėjo pareigūną, garsiai šaukė. Už tai pareiškėjui Nutarimu buvo paskirta adekvati pažeidimui nuobauda – papeikimas. Vertindamas pareiškėjo drausmės pažeidimą, Kalėjimo direktorius rėmėsi galiojančiais teisės aktais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, taip pat atsižvelgė į pareiškėjo pateiktą rašytinį pasiaiškinimą. Pabrėžė, kad Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl paskirtos nuobaudos, nustatė, kad Kalėjimo direktorius pagrįstai skyrė pareiškėjui nuobaudą, teisėtumo nepažeidė ir nėra jokio pagrindo jos naikinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu (b. l. 40–41) į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Kalėjimo direktorius tinkamai įvertino ginčo aplinkybes ir pagrįstai Nutarimu skyrė pareiškėjui nuobaudą – papeikimą. Pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų. Pažymėjo, kad bausmių vykdymo teisėje nuteistojo pareigos apibūdinamos kaip teisės normose nustatytos bausmių vykdymo teisinio santykio subjekto privalomojo elgesio ribos ir taisyklės, kurių subjektas negali atsisakyti vykdyti arba laikytis. Pareigos neatlikimas arba netinkamas jos atlikimas yra bausmių vykdymo teisės pažeidimas ir tai sudaro drausminės atsakomybės pagrindą. Pagal BVK nuostatas, bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistojo elgesys yra varžomas tam tikrais draudimais arba pareigomis. Bausmės vykdymo institucijos arba pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, privalo laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo. Nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.

Departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Šis atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 25 d. sprendimu (b. l. 147–150) pareiškėjo A. G. skundą tenkino.

Nustatė, kad Kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai J. Č. (J. Č.) bei A. T. K. (A. T. K.) 2013 m. gegužės 27 d. tarnybiniais pranešimais pranešė, kad pareiškėjas atsisakė vykdyti pareigūnų reikalavimus nutraukti telefoninį pokalbį, elgėsi agresyviai, ginčijosi, įžeidinėjo jį drausminantį pareigūną, garsiai šaukė, elgėsi neadekvačiai (b. l. 65, 66). Kalėjimo direktorius priėmė ginčijamą Nutarimą, skirdamas pareiškėjui nuobaudą – papeikimą (b. l. 63–64). Departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė, kad Nutarimu pareiškėjui nuobauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai (b. l. 44–45). Pirmosios instancijos teismas rėmėsi BVK 10 straipsnio 1 dalimi, 11 bei 12 straipsniais. Nurodė, kad BVK 12 straipsnis imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Paaiškino, kad BVK 102 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punktas imperatyviai reikalauja, kad nuteistieji vykdytų pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių bei nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių.

Ištyręs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Nutarimas bei Sprendimas yra pagrįsti tik Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų J. Č. (J. Č.) bei A. T. K. (A. T. K.) tarnybiniais pranešimais. Apklausęs šiuos pareigūnus teisminio nagrinėjimo metu, teismas padarė išvadą, kad J. Č. (Č.) prisiminė tik konkrečius pareiškėjo veiksmus kilusio konflikto metu, tačiau visiškai negalėjo prisiminti savo veiksmų per tą laiką (15 min.), kai pareiškėjas skambino, pabrėždamas, kad tokios situacijos jo darbe labai dažnos ir sunku jas tiksliai prisiminti, todėl minėti pareigūno J. Č. (Č.) paaiškinimai teismui kelė abejonių dėl objektyvaus ginčo aplinkybių pateikimo. Pareigūnas A. T. K. (K.) teisminio nagrinėjimo metu negalėjo objektyviai paaiškinti, kodėl nesutampa jo paaiškinimai teisme bei įrašas „Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos žurnale“, nurodant, kad pareiškėjas kalbėjo 15 min., su jo rašytu tarnybiniu pranešimu dėl minėto telefoninio pokalbio užbaigimo, nurodant, kad pareiškėjas nebaigė telefoninio pokalbio po 15 min., be to, A. T. K. (K.) teisme negalėjo tiksliai nurodyti konkrečių pareiškėjo veiksmų reiškiant nepasitenkinimą minėto įvykio metu, įžeidinėjant A. T. K. (K.), ginčijantis, todėl teismas abejojo jo paaiškinimų objektyvumu. Be to, J. Č. (Č.) teisminio nagrinėjimo metu pabrėžė, kad būtent pareigūnas A. T. K. (K.) nutraukė pareiškėjo telefoninį pokalbį, šiam nepaklusus nutraukti pokalbį, o A. T. K. (K.) teisme paaiškino, kad pareiškėjas pats padėjo ragelį, t. y. minėti dviejų pareigūnų, mačiusių ginčo įvykį, paaiškinimai yra prieštaringi ir jais remtis nėra pagrindo.

Įvertinęs tai kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjui buvo paskirta nuobauda, yra neišsamūs, netikslūs, neobjektyvūs, kai kur prieštaringi, todėl negali būti pripažinti tinkamais bei pagrindžiančiais pareiškėjo kaltę, įvykdžius Nutarime nurodytus pažeidimus, todėl ginčijami Nutarimas ir Sprendimas yra neteisėti ir nepagrįsti, o pareiškėjo skundas tenkintinas.

III.

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas apeliaciniu skundu (b. l. 154–156) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais pagrindiniais argumentais kaip ir atsiliepimą į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vienas iš apklaustųjų Lukiškių TI-K pareigūnų teisminio nagrinėjimo metu prisiminė tik konkrečius pareiškėjo veiksmus kilusio konflikto metu, tačiau visiškai negalėjo prisiminti savo veiksmų per tą laiką, kai pareiškėjas skambino, pabrėždamas, kad tokios situacijos jo darbe labai dažnos ir sunku tiksliai prisiminti, todėl minėti pareigūno paaiškinimai teismui sukelia abejones. Pažymi, kad tokie atvejai Lukiškių TI-K yra labai dažni ir jų būna labai daug, todėl atsiminti kiekvieną situaciją su visom detalėm yra tiesiog neįmanoma, tuo labiau, šioje byloje kilęs ginčas yra dėl įvykio, kuris buvo 2013 m. gegužės 27 d., nuo to momento praėjo nemažai laiko. Lukiškių TI-K nuomone, pareigūnų paaiškinimai neturėtų būti vertinami taip griežtai ir kategoriškai.

Pareiškėjas A. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 161–162), kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais ir mano jog byla išnagrinėta visapusiškai ištyrus byloje esančią medžiagą bei nepažeidžiant galiojančių nacionalinių teisės aktų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2013 m. gegužės 31 d. nutarimo „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 62-51 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 15 d. sprendimo „Dėl skundo išnagrinėjimo“ Nr. 2S-3002 teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo A. G. skundą tenkino – panaikino Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2013 m. gegužės 31 d. nutarimą „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 62-51 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 15 d. sprendimą „Dėl skundo išnagrinėjimo“ Nr. 2S-3002.

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pateiktu apeliaciniu skundu su priimtu teismo sprendimu nesutinka ir pabrėžia, jog teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, juos interpretavo pareiškėjui palankiu būdu, todėl nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundą.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai J. Č. (J. Č.) ir A. T. K. (A. T. K.) 2013 m. gegužės 27 d. tarnybiniais pranešimais pranešė, jog nuteistasis A. G. (A. G.) atsisakė vykdyti pareigūnų reikalavimus nutraukti telefoninį pokalbį, elgėsi agresyviai, ginčijosi, įžeidinėjo jį drausminantį pareigūną, garsiai šaukė, elgėsi neadekvačiai, dėl ko Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo direktorius 2013 m. gegužės 31 d. priėmė nutarimą „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 62-511, kuriuo pareiškėjui A. G. paskirta nuobauda – papeikimas. Skundžiamame Nutarime nurodyta, kad nuteistasis A. G. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1-2 punktų bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkto reikalavimus.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis.

Iš byloje esančių Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų tarnybinių pranešimų (b. l. 48-49) ir liudytojų parodymų pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad 2013 m. gegužės 27 d. apie 14:25 val. nuteistasis A. G. buvo išvestas iš kameros Nr. 386 prie taksofono, kad galėtų paskambinti artimiesiems. A. G. pokalbį pradėjo 14:29 val., o 14:43 val. buvo įspėtas, jog pokalbio laikas baigsis po vienos minutės. 14:44 val. pareiškėjas pokalbio nebaigė, todėl buvo paprašytas nutraukti pokalbį, pareigūno reikalavimo nevykdė. Reikšdamas nepasitenkinimą susidariusia situacija, pareiškėjas pradėjo elgtis agresyviai ir neadekvačiai, įžeidinėjo jį drausminusį pareigūną. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką, todėl sprendžia, kad pagrįstai pareiškėjas buvo įspėtas nutraukti pokalbį, o byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas nevykdė pareigūnų reikalavimų ir pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje abu Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnai įvardijo pareiškėją kaip ginčo pažeidimus padariusį asmenį. Abejoti liudytojų A. T. K. (K.), o J. Č. (Č.) parodymais nėra pagrindo, jų paaiškinimai yra nuoseklūs ir neprieštaringi jų tarnybiniams pranešimams. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, jog pareigūnai buvo šališki, tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir skunde pirmosios instancijos teismui nei teismo posėdžio metu, todėl abejoti jų parodymų ir tarnybinių pranešimų teisingumu nėra teisinio pagrindo, dėl ko Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų parodymais skundžiamas Nutarimas buvo grindžiamas pagrįstai. Kartu atkreiptinas dėmesys į pirmosios instancijos teismo argumentą, jog A. T. K. (K.) teisme negalėjo tiksliai nurodyti konkrečių pareiškėjo veiksmų reiškiant nepasitenkinimą minėto įvykio metu, įžeidinėjant A. T. K. (K.), o J. Č. (Č.) negalėjo tiksliai atsiminti savo veiksmų. Teisėjų kolegija nurodo, kad praėjo gana ilgas laiko tarpas, atsižvelgiant į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-pareigūnų darbo specifiką, kad panašios situacijos minėtame darbe yra dažnos, nėra realu tikėtis, jog asmenys atsimins kiekvieną situaciją su visomis konkrečiomis detalėmis (pvz., kiek metrų atstumu pareigūnas buvo nutolęs nuo pareiškėjo ir pan.).

Taip pat pažymėtina, jog pats pareiškėjas, ginčydamas skundžiamo Nutarimo teisėtumą, skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnai jį įspėjo ir pokalbį nutraukė po 12 min. pokalbio, taip pažeisdami jo teisę, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 2 dalyje. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas neginčijo atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių, jog pareiškėjo pokalbis truko 15 min., taip pat neginčijo ir įrašo „Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos žurnale“, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo pokalbis truko 15 min., duomenų teisingumo.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 73.4 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių ir nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (1 d. 2 p.) Tuo tarpu, jei nuteistasis nesilaiko bausmės atlikimo režimo reikalavimų, jam skiriama nuobauda numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje, viena kurių – papeikimas.

Teisėjų kolegija atsižvelgusi į visa, kas nurodyta sprendžia, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorius skirdamas nuobaudą tinkamai rėmėsi teisės aktų nuostatomis ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų tarnybiniais pranešimais.

Pabrėžtina, jog pagal gero administravimo principą valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Vadovaujantis gero administravimo principu valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, skirtu užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolat pabrėžia, jog pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši nuostata įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus individualius administracinius sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis (žr. 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-485/2013). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007). Tuo tarpu nemotyvuotas sprendimas esminiai pažeidžia asmens teisę žinoti jo teises ir pareigas įtakojančias faktines aplinkybes ir naudotis teise į gynybą, o taip pat apsunkina teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą įgyvendinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-786/2006).

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2013 m. gegužės 31 d. nutarimo „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 62-51 turinio matyti, kad ginčijamas atsakovo Nutarimas buvo motyvuotas objektyviais duomenimis (faktais) bei konkrečiomis normomis, kurios sudarė jam pagrindą skirti Lietuvos Respublikos 142 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą nuobaudą – papeikimą, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgus į tai, analogiškai nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pareiškėjo reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 15 d. sprendimą „Dėl skundo išnagrinėjimo“ Nr. 2S-3002.

Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Todėl atsakovo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                                                                     Irmantas Jarukaitis

                                                                                                                  Ričardas Piličiauskas

                                                                                                                  Dainius Raižys