KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 19 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,

sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, Karolinai Jurkšaitei - Černiauskienei,

dalyvaujant ieškovams D. V. ir V. V. bei jų atstovams advokatui G. Č. ir advokato padėjėjai J. V.-K.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiojo asmens atstovui S. M.,

trečiajam asmeniui M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. V. ir V. V. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį ieškovams D. V. ir V. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo M. V..

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ieškovų reikalavimai ir jų argumentai

1.       ieškovai V. V. ir D. V. 2020 m. balandžio 20 d. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“: 1) V. V. naudai 16 942,77 Eur skolą, 4 565,21 Eur palūkanas, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; 2) D. V. naudai 1 882,53 Eur skolą, 611,42 Eur palūkanas, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir dublike) nurodė, jog atsakovaė yra prekybinė įmonė, vykdanti prekybos pramoniniais kompresoriais veiklą, kuri iš esmės buvo įsteigta bankrutuojant įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtos įmonės priklausė vieninteliam akcininkui - ieškovui. Bankrutuojant minėtoms įmonėms ieškovas, turėdamas įdirbį šioje srityje, žinių bei patirties, siekdamas neprarasti bankrutavusių įmonių klientų ir per ilgametę patirtį sukauptų žinių, tuo metu dukros I. V. (šiuo metu V.) gyvenimo draugo M. V. vardu įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“. M. V. nuo 2010 m. lapkričio 10 d. yra atsakovės vienintelis akcininkas, o šiuo metu ir direktorius. Šiai dienai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. V. patikslintą ieškinį atsakovui M. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, V. V. (šiuo atveju - ieškovo) ieškinį atsakovui M. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Taigi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje minėtoje civilinėje byloje ieškovas reiškia reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apsimestinumo, siekdamas nustatyti, jog tikrasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas yra V. V.. 

2.1.                      Nurodė, kad ieškovui de facto buvus atsakovo steigėju, organizavus bendrovės darbą ir įgyvendinus veiklos tikslus, dar 2012 metais buvo nuspręsta atsakovei (UAB „(duomenys neskelbtini)“) iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyti sandėlį (duomenys neskelbtini), esantį pastate 5F1/b, b. pl. 270,01 kv. m., 2002/2006 m. statybos ir 280,2 kv. m. žemės sklypo nuomos teisę (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

2.2.                      2012 m. spalio 19 d. ieškovas kaip atsakovo įgaliotas asmuo asmeniškai dalyvavo nekilnojamojo turto objekto varžytynėse. 2012 m. spalio 19 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ varžytynių protokole Nr. 8.1 nurodyta, kad varžytynėse dalyvavo juridiniai asmenys: UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgaliotas asmuo V. V., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius ir savininkas G. S.. Parduodamo turto pradinė kaina 65 000 Lt + PVM, didžiausia pasiūlyta kaina - 65 000 Lt + PVM, varžytynių laimėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prieš varžytynes varžytinių laimėtojas sumokėjo 6500 Lt varžytynio dalyvio mokestį. Taip pat nurodyta, kad varžytynių laimėtojas iki 2012 m. spalio 29 d. privalo sumokėti į sąskaitą likusią sumą – 58 500 Lt.

2.3.                      Varžytynių dalyvio mokestis buvo sumokėtas piniginėmis lėšomis, kurias ieškovo sutuoktinė D. V., tuo metu ėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės pareigas, 2012 m. spalio 18 d. paskolos sutarties pagrindu paskolino atsakovei. Paskolos sutarties pagrindu ieškovė paskolino atsakovei, atstovaujamai direktoriaus M. V. 1 882,53 Eur (6 500 Lt). 2012 m. spalio 18 d. paskolos sutarties 1 punkte aiškiai nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiskolina iš administratorės D. V. 6 500 litų, kuriuos privalo grąžinti iki 2014 m. spalio 18 d. Terminas gali būti pratęstas atskiru susitarimu.“ Paskolos sutartis buvo pasirašyta paskolos davėjos D. V. ir paskolos gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo direktoriaus M. V.. Paskolos dalykas paskolos gavėjo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nuosavybėn buvo perduotas ieškovei prieš vykusias varžytynes, sumokant varžytynių dalyvio mokestį.

2.4.                      2012 m. spalio 26 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis (toliau ir - 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartis). 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutarties pagrindu ieškovas paskolino atsakovei, atstovaujamai direktoriaus M. V., 16 942,77 Eur (58 500 Lt). Paskolos sutarties 1 punkte aiškiai nurodyta, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiskolina iš V. V. 58 500 litų (sandėlio (duomenys neskelbtini) pirkimui), kuriuos privalo grąžinti iki 2014 m. spalio 26 d. Terminas gali būti pratęstas atskiru susitarimu.“ Paskolos sutartis buvo pasirašyta paskolos davėjo V. V. ir paskolos gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo direktoriaus M. V.. Paskolos dalykas paskolos gavėjo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nuosavybėn buvo perduotas ieškovui asmeniškai perdavus pinigus atsakovo vieninteliam akcininkui ir vadovui M. V..

2.5.                      2012 m. spalio 29 d. buvo surašytas varžytynių aktas Nr. 8.1 (toliau ir - Varžytynių aktas), kuriame nurodyta, kad varžytynių vykdytojas perduoda, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama įgalioto asmens V. V., veikiančio pagal 2012 m. spalio 18 d. įgaliojimą Nr. 8-03, priima nuosavybėn sandėlį (duomenys neskelbtini), esantį pastate 5F1/b, b. pl. 270,01 kv. m., 2002/2006 m. statybos ir 280,2 kv. m. žemės sklypo nuomos teisę (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio kaina 65 000 Lt. Varžytynių akte nurodyta, kad visa suma už nupirktą turtą sumokėta 2012 m. spalio 29 d. Varžytynių aktas pasirašytas varžytynių vykdytojo administratorės Ž. J. ir ieškovo. Iš 2012 m. spalio 29 d. PVM sąskaitos faktūros, SERIJA HIA Nr. 0063, kopijos, matyti, kad sąskaitą gavo pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo V. V., kuris ir pagal šią sąskaitą atsiskaitė.

2.6.                      Ieškovė pažymi, kad nors atsakovė sutinka ir teisingai nurodo, kad ieškovė paskolino atsakovei 1 882,53 Eur (6 500 Lt), tačiau atsakovė nurodo klaidingas aplinkybes, neva atsakovė su ieškove niekada nėra sudariusi rašytinės paskolos sutarties.

2.7.                      Ieškovui V. V. priėmus sprendimą iš varžytynių pirkti BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas ir steigėjas buvo V. V., sandėlį, varžytynių dalyvio mokestis buvo sumokėtas piniginėmis lėšomis, kurias pastarojo sutuoktinė ieškovė D. V., tuo metu ėjusi atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės pareigas, 2012 m. spalio 18 d. paskolos sutarties pagrindu paskolino atsakovei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ de facto buvo įsteigta ieškovo bankrutuojant įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių steigėjas ir akcininkas buvo ieškovas. Todėl rašytinės 2012 m. spalio 18 d. paskolos sutarties sudarymas ieškovui turint tikslą varžytynių metu įsigyti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį atspindėjo šalių ketinimus ir 2012 m. spalio 18 d. paskolos sutarties sudarymo aplinkybes.

2.8.                      2012 m. spalio 18 d. paskolos sutartis buvo pasirašyta paskolos davėjos D. V. ir paskolos gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo direktoriaus M. V.. Ieškovė pateikė teismui 2012 m. spalio 18 d. paskolos sutarties originalą, patvirtindama, kad sutartis buvo pasirašyta tarp ieškovės ir atsakovės direktoriaus M. V.. Šiame kontekste atsakovės argumentai dėl paties paskolos sutarties dokumento autentiškumo yra nepagrįsti ir prieštarauja ne tik geros moralės principams, bet ir sutarčių aiškinimo taisyklėms - kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo.

2.9.                      Dėl atsakovės argumentų, neva į atsakovės buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukta 2012 m. spalio 18 d. paskolos sutartis ieškovei nurodė, kad 2012 m. spalio 18 d. paskolos sutarties neįtraukimas į juridinio asmens buhalterinę apskaitą nepaneigia fakto, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis, o atsakovės nurodyti argumentai dėl rašytinės formos paskolos sutarties neįtraukimo į buhalterinę apskaitą leidžia kelti juridinio asmens vadovo, šiuo atveju M. V., mokestinės, administracinės ar baudžiamosios atsakomybės klausimą.

2.10.                      AB SEB banko 2012 m. spalio 19 d. nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus išrašas patvirtina, kad ieškovė pervedė gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 500 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydama „varžytynių dalyvio mokestis už nebaigtą statyti sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo nuomos teisę, (duomenys neskelbtini). Moka už UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bankinio mokėjimo išrašas, ko neneigia ir pati atsakovė, patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą atsakovei. Atsakovės nurodyti argumentai dėl tariamai vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo yra nepagrįsti, nes nutraukiant darbo sutartį su ieškove, atsakovė nereiškė jokių pretenzijų ieškovei kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingam asmeniui, tad šio ginčo atveju atsakovės nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Atsakovės vadovas M. V. yra verslininkas, kuriam keliami didesni teisinio išprusimo (įskaitant teisės normų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą bei operacijas su grynaisiais pinigais, žinojimą), atsakingumo bei rūpestingumo reikalavimai, tad atskaitingo asmens atsiskaitymas su bendrove turėjo vykti buhalterio nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais.

2.11.                      Atsakovė 2020 m. gegužės 7 d. atsiliepime nurodo, kad „<...> Atsakovė su ieškovu niekada nebuvo sudarę ieškovo pateikiamos paskolos sutarties. Atsakovės įsitikinimu, ieškovo pateikiamas dokumentas yra fiktyvus ir šio dokumento autentiškumas atsakovei kelia pagrįstų abejonių.“ Ieškovas teikė teismui 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutarties originalą, patvirtindamas, kad 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartis buvo pasirašyta tarp ieškovo ir paskolos gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo direktoriaus M. V..

2.12.                      Dėl nekilnojamojo turto objekto - sandėlio - įsigijimo aplinkybių ieškovai nurodė, jog būtent ieškovas buvo suinteresuotas asmuo ir turėjo asmeninį interesą de facto savo įsteigtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas buvo pats ieškovas, nupirkti sandėlį. Tuo tikslu 2012 m. spalio 19 d. ieškovas kaip atsakovės įgaliotas asmuo asmeniškai dalyvavo nekilnojamojo turto objekto varžytynėse.

2.13.                      Pirminis ieškovo sumanymas buvo sūnaus M. V. vardu įgyti sandėlį. Šiuo tikslu Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarė D. V. 2012 m. gegužės 7 d. buvo patvirtinusi įgaliojimą, kuriuo M. V., be kita ko, įgaliojo V. V. dalyvauti varžytynėse, nupirkti jo vardu pastatą - sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), visais atvejais už kainą ir sąlygas įgaliotinio nuožiūra, sumokėti pinigus, pasirašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą ir kt. M. V. nurodytu laikotarpiu gyveno užsienyje, tad šio sumanymo buvo atsisakyta ir nuspręsta, kad sandėlis bus įgytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

2.14.                      2012 m. lapkričio 29 d. Techninio aptarnavimo sutarties Nr. 7.4­15496 kopija buvo sudaryta dėl objekto adresu (duomenys neskelbtini), apsaugos sistemų priežiūros ir aptarnavimo. Priede Nr. 1 prie 2012 m. lapkričio 29 d. sutarties Nr. 7.4-15496 kaip atsakingo asmens nurodytas ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo M. V., o būtent ieškovo, kuris nurodytu laikotarpiu net nedirbo bendrovėje, mobilaus ryšio telefono numeris.

2.15.                      Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina ieškovo asmeninio suinteresuotumo ir rašytinės
2012 m. spalio 26 d. paskolos sutarties sudarymo faktą, kad objektyviai pagrįsta buvo ieškovui V. V. ir jo sutuoktinei ieškovei D. V. skolinti pinigines lėšas sandėlio įsigijimui.

2.16.                      Dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, kad 2012 m. spalio 26 d. atsakovė, atstovaujama įgalioto asmens direktoriaus M. V., gavo paskolą iš fizinio asmens M. V.. Ieškovas užtikrintai pareiškia, kad atsakovės pateikiama 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartis niekada nebuvo sudaryta. Atsakovė, atstovaujama trečiojo asmens, sandėlio įsigijimui niekada nesiskolino piniginių lėšų iš fizinio asmens M. V..

2.17.                      Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės pateikta paskolos sutartis neatitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus raštvedybos praktikos. Naujai įsteigtai bendrovė vystė tą pačią veiklą, bendrovės apskaitoje buvo naudojami sutarčių šablonai, kurie buvo naudojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. 2020 m. gruodžio 30 d. paskolos sutarties forma ir turinys yra identiškas paskolos sutartims, kurias su atsakove sudarė ieškovai, nes būtent toks paskolos sutarties šablonas sutartis rengusios administratorės D. V. buvo naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašant sutartis su fiziniu asmeniu M. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimo pagrindu visuomet atstovaudavo bendrovės administratorė D. V.. Bendrovėje nebuvo palaikoma ydinga praktika, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus M. V., pasirašytų sutartis su fiziniu asmeniu M. V..

2.18.                      Abejones taip pat kelia ir atsakovės pateikta 2012 m. rugsėjo 25 d. paskolos sutarties kopija, neva fizinis asmuo M. V. iš savo tetos V. D. pasiskolino 45 000,00 Lt, kuriuos vėliau paskolino atsakovei. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės vadovas M. V. nepateikia daugiau jokių įrodymų, net ir hipotetiškai vertinant ar turėjo galimybę sukaupti trūkstamą 13 000 Lt sumą ir juos paskolinti bendrovei. Be to, atsakovės vadovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad duomenis apie paskolos iš tetos V. D. gavimą būtų pateikęs Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai.

2.19.                      Atsakovės atstovo M. V. sutuoktinei I. V. nebuvo žinomos jokios aplinkybės apie pastarosios paskolos sutarties sudarymą, kas leidžia pagrįstai abejoti šio sandorio tikrumu. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. patikslintą ieškinį atsakovui M. V. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų nurodytos bylos atsakovas M. V. nebuvo nurodęs jokių duomenų apie gautą paskolą iš tetos V. D..

2.20.                      Specialieji įstatymai itin imperatyviai apibrėžia įmonės vadovo atsakomybę už netinkamą buhalterinės apskaitos ar finansinių dokumentų tvarkymą bei sudarymą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą, tad atsakovės argumentai ir dėl 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutarties neįtraukimo į bendrovės buhalterinę apskaitą neeliminuoja rašytinės paskolos sutarties sudarymo, ką patvirtina teikiamas 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutarties originalas, fakto.

2.21.                      Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartis atitinka formaliuosius paskolos sutarties reikalavimus, t. y. paskolos sutartis sudaryta rašytine forma; joje nurodytas paskolos dalykas, kurį paskolos gavėjui perdavė (paskolos gavėjas „pasiskolino“) paskolos davėjas; paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą iki konkrečios datos; sutartį pasirašė abi šalys.

2.22.                      Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei D. V. dėl skolos priteisimo. 2019 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu ieškovo M. V. ieškinys buvo atmestas. Pažymėtina, atsakovė D. V. ir anksčiau skolino pinigus ieškovui M. V., pateikė 2012 m. spalio 8 d. ir 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartis. Nurodytos civilinės bylos atsakovės D. V. poziciją patvirtino liudytojais. Šios aplinkybės konstatuotos Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Civilinės bylos ieškovas M. V. neginčijo atsakovės D. V. pateiktų paskolos sutarčių, teismui nekėlė jokių abejonių dėl paskolos sutarčių sudarymo fakto, patvirtindamas, jog šios sutartys iš tiesų yra sudarytos.

3.       Ieškovai atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad Ieškovai nesutinka su Atsakovės reikalavimais, kurie yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl teismo turėtų būti netenkinti.

3.1.                      Atsakovė kartu su priešieškiniu pateikė atsakovės atskaitingų asmenų apyvartos žiniaraščius už laikotarpį nuo 2012 rugsėjo mėn. – 2019 liepos mėn., taip pat atskaitingų asmenų apyvartos žiniaraštį už laikotarpį 2020 m. kovo 1 d. – 2020 m. kovo 31 d., nurodydama, neva 2019 m. liepos 11 d. ieškovė buvo atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, neva vadovaujantis teismui pateiktais apyvartos žiniaraščiais matyti, jog 2019 m. liepos mėn. pabaigoje ieškovė buvo skolinga atsakovei 1 622,94 Eur sumą. Atsakovė nurodo, neva skolos suma yra nepakitusi iki šiol, tai patvirtina ir vėlesni avanso apyskaitos žiniaraščiai. Remiantis Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, apyvartos žiniaraštis yra išvestinis dokumentas, parengiamas pagal pirminius dokumentus, kurie pagrindžia gautas pingines lėšas bei patirtas išlaidas, pavyzdžiui kasos pajamų orderius, čekius, kvitus ir pan. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė teismui atskaitingų asmenų apyvartos žiniaraščius, tačiau nepateikė pirminių dokumentų, leidžiančių nustatyti, kokiu pagrindu atskaitingų asmenų apyvartos žiniaraščiai buvo parengti. Nagrinėjamu atveju tik 2016 m. birželio, liepos, rugsėjo mėnesių atskaitingų asmenų apyvartos žiniaraščiai pasirašyti MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai įtarti, kad minėtose atskaitingų asmenų apyvartos žiniaraščiuose pateikti duomenys galimai prieštarauja bendrovės pirminiams dokumentams. Iš apyvartos žiniaraščių turinio negalima spręsti, kad visų pateiktų atskaitingų asmenų apyvartos žiniaraščių, tame tarpe už laikotarpį 2020-03-01 – 2020-03-31, duomenys atitinka tikrovę, joje nurodyti duomenys yra teisingi. Leistinų įrodymų, tokių kaip mokėjimo pavedimai, kasos pajamų (išlaidų) orderiai ir pan., kuriais būtų galima pripažinti, kad atsakovė yra atlikusi ūkinę operaciją ir ieškovei kaip atskaitingam asmeniui perdavusi 1 622,94 Eur sumą, byloje nėra. Atsakovė taip pat nepateikė atskaitingo asmens D. V. avansinių apyskaitų, kurios atspindėtų ieškovei išmokėtų ir ieškovės grąžintų piniginių lėšų operacijas, kurios būtų suderintos su ieškove, operacijų tikrumą patvirtinant pačios ieškovės parašu. Tokie duomenys nepateikti ir nepagrindžia fakto apie atsakovės nurodytas ir tariamai ieškovės gautas ir negrąžintas pinigines lėšas. Ieškovė buvo atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 11 d., tačiau nutraukiant su ieškove darbo sutartį nebuvo atliktas ieškovei priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio, kitų su darbo santykiais susijusių išmokų ir tariamai pas ieškovę kaip atskaitingą asmenį esančių piniginių lėšų įskaitymas. Šios aplinkybės leidžia vertinti atsakovės reikalavimą kaip nepagrįstą. Šiuo atveju leistinų įrodymų, tokių kaip mokėjimo pavedimai, kasos pajamų (išlaidų) orderiai ir pan., kuriais būtų galima pripažinti, kad Atsakovė yra atlikusi ūkinę operaciją ir ieškovui V. V. kaip atskaitingam asmeniui perdavusi 92,97 Eur, byloje nėra. Atsakovė taip pat su priešieškiniu reiškia prašymą taikyti šalių priešpriešiniams reikalavimams įskaitymą, tačiau šis reikalavimas, esant nepagrįstam materialiniam atsakovės reikalavimui, yra nepagrįstas.

4.       Ieškovų atstovai advokatas G. Č. ir advokato padėjėja J. V.-K. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

II.       Atsakovės reikalavimai ir argumentai

5.       Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo D. V. reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkinti, o reikalavimą dėl palūkanų priteisimo – atmesti; atsakovei iš ieškovės D. V. priteisti 1 622,94 Eur skolos ir 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; ieškovės D. V. priešprieši­niams reikalavimams taikyti įskaitymą; atsakovei iš ieškovo V. V. priteisti 92,97 Eur skolos ir 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; ieškovo reikalavimus dėl skolos ir palūkanų priteisimo atsakovei atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.1.                      Atsakovė priešieškinyje nurodė ieškovus bei atsakovę siejo darbo santykiai. Patikslintu ieškiniu D. V. prašo teismo priteisti 6500,00 Lt skolą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė procesiniuose dokumentuose patvirtino, jog 2012 metų spalio mėnesį D. V. sumokėjo už Atsakovą 6500,00 Lt varžytynių dalyvio mokestį. Ši pinigų suma atsispindi bendrovės avansinės apskaitos žiniaraščiuose, kiruose apskaitos dokumentuose, bendrovė šiuos duomenis taip pat buvo perdavusi ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Minėta piniginė suma iki šiol ieškovei nebuvo grąžinta, todėl patikslintas ieškinys šioje dalyje yra visiškai pagrįstas ir atsakovė su juo sutiko. Atsakovė įsiskolinimo ekvivalentas eurais - 1882,53 Eur.

5.2.                      Avanso apyskaitos sudaromos kai įmonės darbuotojas (atskaitingas asmuo) už savo asmeninių pinigų perka prekes (paslaugas) įmonės reikmėms. Taip pat darbuotojas gali vykti į komandiruotę, kurios metu patirtos išlaidos (apgyvendinimo išlaidos, dienpinigiai ir pan.) turi būti kompensuojamos iš įmonės lėšų. Avanso apyskaitoje nurodomos kokios išlaidos buvo patirtos įmonės naudai ir pagal šį dokumentą pinigai išmokami atskaitingam asmeniui Kaip matyti iš avanso apyskaitos žiniaraščio 2012 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga 6 718,94 Lt. 2012 metų lapkričio mėnesį ieškovė už atsakovę sumokėjo 6500,00 Lt varžytynių dalyvio mokestį, tai atsispindi ir bendrovės avanso apyskaitos žiniaraštyje ties debeto ir kredito pozicijomis. Ieškovės paskola suteikta atsakovei buvo apskaityta ilgalaikių paskolų sąskaitoje 4013 (priedas Nr. 2), todėl ji nefigūruoja, kaip atsakovės įsiskolinimas avanso apyskaitoje. 2014 m. gruodžio mėnesio pabaigoje atsakovė ieškovei buvo skolinga 17 005,98 Lt. 2015 m. sausio mėnesio pabaigoje, nacionalinei valiutai pasikeitus iš lito į eurą, atsakovės skola ieškovei buvo konvertuota į eurus, atsakovės įsiskolinimo suma buvo - 4 925,27 Eur (17 005,98/3,4528= 4925,27224281742354 Eur).

5.3.                      2019 m. liepos 11 d. ieškovė buvo atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vadovaujantis avanso apyskaitos žiniaraščiais, matyti, jog 2019 m. liepos mėnesio pabaigoje ieškovė atsakovei buvo skolinga 1 622,94 Eur sumą. Skolos suma yra nepakitusi iki šiol, tai patvirtina ir vėlesni avanso apyskaitos žiniaraščiai.

5.4.                      Reikalavimams dėl skolos priteisimo civilinis kodeksas nustato bendrąjį 10 metų senaties terminą, todėl ieškovės dublike nurodyti atsikirtimai neturi jokios praktinės reikšmės. Savo prigimtimi ieškovės prievolė atsakovei pagal avanso apyskaitas yra kvalifikuojama, kaip skolos piniginė prievolė. Ieškovė taip pat niveliuoja darbo sutarties nutraukimą su ieškovės įsiskolinimu bendrovei. Atsakovei ieškovė yra skolinga, todėl šią prievolę ji privalo vykdyti ir nuo jos vykdymo ieškovė niekada nebuvo atleista. Dublike pateikti motyvai nei vienu iš aspektų nepaneigia ieškovės prievolės atsakovei pagal avansines apyskaitas. Ieškovės 1 622,94 Eur skola yra priteistina atsakovei, kaip buvusiai ieškovės darbdavei. Atsakovė kartu su priešieškiniu reiškia prašymą taikyti šalių priešpriešiniams reikalavimams įskaitymą. Nagrinėjamu atveju ieškovės atsakovei mokėtina 1 622,94 Eur skola pagal avansinę apyskaitą turėtų būti įskaitoma į atsakovės ieškovei mokėtiną paskolos sumą - 1 882,53 Eur, tokiu būdu atsakovė turėtų ieškovei sumokėti tik likusią nepadengtą paskolos sumos dalį - 259,59 Eur; su prieš ieškiniu pateikiamais atsakovės avanso apskaitos žiniaraščiais, ieškovas šiai dienai taip pat yra skolingas atsakovei, kaip buvęs darbuotojas ir atskaitingas asmuo. Ieškovo skola atsakovei sudaro 92,97 Eur, šią sumą atsakovė prašo priteisti iš ieškovo.

6.       Atsakovė pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad  su patikslintu ieškiniu atsakovė sutinka dalyje dėl skolos priteisimo D. V., likusioje apimtyje atsakovas teismo prašo ieškinį atmesti, kadangi ieškinyje nurodyti motyvai yra nepagrįsti bei neatitinka tarp šalių de facto susiklosčiusių teisinių santykių ir jų turinio.

6.1.                      Dėl ieškovės reikalavimų atsakovė nurodė, kad 2012 metų spalio mėnesį D. V. sumokėjo už atsakovę 6500,00 Lt varžytinių dalyvio mokestį. Minėta piniginė suma iki šiol ieškovei nėra grąžinta, todėl patikslintas ieškinys šioje dalyje yra visiškai pagrįstas. Paaiškino, jog ieškovė su patikslintu ieškiniu pateikia Paskolos sutartį, kuria prievolės kilmę, tačiau šios sutarties atsakovė su ieškove niekada nėra sudariusi. Ieškovės, kaip varžytinių mokestis sumokėta pinigų suma, niekada nebuvo įforminta rašytine paskolos sutartimi, bendrovės buhalterijoje šio dokumento niekada nebuvo. Šalys nebuvo susitarusios dėl paskolos sutarties sudarymo, paskolos termino, palūkanų. Atsakovės vadovas su patikslintu ieškiniu pateikiamo dokumento nėra pasirašęs, todėl paties dokumento autentiškumas atsakovui kelia pagrįstų abejonių. Kadangi šalys nebuvo susitarusios dėl paskolos sutarties sudarymo ir paskolos termino nustatymo, palūkanos gali būti skaičiuojamos tik nuo momento, kai ieškovė pareikalavo grąžinti paskolą. Iki civilinės bylos iškėlimo ir procesinių dokumentų gavimo, atsakovė niekada nebuvo gavusi reikalavimo grąžinti skolą. Dėl šios galima daryti išvadą, kad reikalavimas iš atsakovės ieškovei priteisti palūkanas nuo
2014 m. spalio 26 d. yra visiškai nepagrįstas. Atsakovei buvo žinoma, kad bendrovė skolinga D. V., tačiau D. V. po atleidimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos mėnesį, neatsiskaitė su atsakove ir šiai dienai jai yra skolinga 1622,94 Eur dydžio sumą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra skolinga atsakovui, be to, ji niekada nėra pareikalavusi atsakovės grąžinti skolą, Atsakovė, žinodama, kad vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai turėtų būti įskaityti, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir dėl šios priežasties skola nebuvo grąžinta.

6.2.                      Dėl ieškovo reikalavimų atsakovė nurodė, kad jie yra absoliučiai nepagrįsti. Pirma, atsakovė su ieškovu niekada nebuvo sudaręs ieškovo pateikiamos paskolos sutarties. Atsakovo įsitikinimu, ieškovo pateikiamas dokumentas yra fiktyvus ir šio dokumento autentiškumas Atsakovui kelia pagrįstų abejonių. Ieškovo pateikta paskolos sutartis niekada nebuvo įtraukta į bendrovės apskaitą. Su atsiliepimu pateikiama atsakovė 2013 m. gegužės 31 d. VMI prie LR FM pateikta forma FR0177, kuri patvirtina, jog 2012 metais atsakovei paskolas buvo suteikę tik du fiziniai asmenys, t. y. D. V. (6500,00 Lt) ir Atsakovo vadovas M. V. (58 500,00 Lt). Bendrovė iš ieškovo jokių piniginių lėšų minėtos paskolos sutarties pagrindu nesiskolino, kadangi atsakovė 2012 m. spalio 26 d. paskolą gavo iš savo vadovo M. V.. Būtent trečiais asmuo, o ne V. V. suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolą sandėlio įsigijimui iš varžytinių. Paskolos gavimas iš M. V. yra užfiksuotas bendrovės buhalterijoje, be to, informacija buvo laiku ir tinkamai pateikta VMI prie LR FM. Atsakovė taip pat pateikia 2012 m. rugsėjo 25 d. paskolos sutarties kopija, kuri patvirtina, jog M. V. iš savo tetos V. D. pasiskolino 45 000,00 Lt, kuriuos vėliau paskolino atsakovei paskolos sutarties pagrindu. Ieškovo pateiktas dokumentas, kuriuo grindžiami ieškinio reikalavimai nepatvirtina piniginių lėšų perdavimo fakto, o paskolos sutartis yra realinis sandoris, todėl šios aplinkybės Ieškovo turėtų būti įrodytos. Ieškovas su procesiniais dokumentais pateikia daug pašalinės informacijos, kuri yra kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, ir tokiu būdu siekia nukreipti dėmesį nuo esminio momento, jog jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys pinigų perdavimą Atsakovei tariamai sudarytos paskolos sutarties pagrindu, į civilinės bylos medžiagą nėra pateikti. Ieškovas nurodo, esą, padavė pinigus atsakovės direktoriui, tačiau to neįrodinėja jokiais kitais duomenimis, nepateikė pakvitavimo, kuriame patvirtinama, kad piniginės lėšos buvo gautos, nepateikia bendrovės išduoto grynųjų pinigų priėmimo kvito.

7.       Atsakovė triplike  iš esmės laikėsi atsiliepime nurodytos pozicijos.

7.1.                      Dėl ieškovės reikalavimų nurodė, kad atsakovas sutinka su patikslinto ieškinio dalimi, kuria ieškovė prašo priteisti 6500,00 Lt skolą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė atsiliepime į ieškinį patvirtino, jog 2012 metų spalio mėnesį ieškovė sumokėjo už atsakovę 6500,00 Lt varžytynių dalyvio mokestį. Minėta piniginė suma iki šiol ieškovei nebuvo grąžinta, todėl patikslintas ieškinys šioje dalyje yra visiškai pagrįstas. Atsakovė su ieškove niekada nebuvo sudariusi rašytinės paskolos sutarties. Ieškovės, kaip varžytynių mokestis sumokėta pinigų suma, niekada nebuvo įforminta rašytine paskolos sutartimi, bendrovės buhalterijoje šio dokumento niekada nebuvo, tačiau bendrovė šias paskolintas pinigines lėšas ne tik buvo apskaičiusi buhalterinėje apskaitoje, tačiau ir perdavusi VMI prie FM, pateikiant deklaracijos formą FR0711. Ieškovai ir atsakovės vadovas (trečiasis asmuo) buvo šeimos nariai, M. V. ir ieškovų dukra buvo sudarę santuoką. Dėl aplinkybės, kad minėtų asmenų santykiai buvo artimi, be to, ieškovai ir trečiasis asmuo dirbo kartu bendrovėje, ieškovai disponavo tuščiais M. V. pasirašytais lapais, ant kurių, esant skubos poreikiui, būdavo atspausdinami bendrovės dokumentai, jei trečiasis asmuo jų fiziškai negalėdavo pasirašyti. Atsakovės įsitikinimu, į civilinę bylą ieškovų pateiktos paskolos sutartys buvo pagamintos tekstą atspausdinant ant lapo, kuriame jau buvo M. V. parašas. Atsakovė laikosi pozicijos, kad 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartis ir 2012 m. spalio 18 d. paskolos sutartis yra suklastotos. Atsakovės vadovo įsitikinimu, ties M. V. pavarde padėtas parašas ant 2012 m. spalio 26 d. Paskolos sutarties su V. V. yra labai panašus į jo, tačiau nei vienos iš paskolos sutarčių jis nepasirašė. Atsakovė neneigia, kad su ieškove buvo žodžiu susitarta dėl pinigų skolinimo fakto, tačiau niekada nebuvo tartasi dėl paskolos sutarties sąlygų, rašytinės sutarties sudarymo, paskolos termino, palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nebuvo susitarusios dėl paskolos sutarties sudarymo ir paskolos termino nustatymo, palūkanos gali būti skaičiuojamos tik nuo momento, kai ieškovė pareikalavo grąžinti paskolą. Iki civilinės bylos iškėlimo ir procesinių dokumentų gavimo, atsakovas niekada nebuvo gavęs reikalavimo grąžinti skolą. Dėl šios galima daryti išvadą, kad reikalavimas iš atsakovės ieškovei priteisti palūkanas nuo 2014 m. spalio 26 d. yra visiškai nepagrįstas. Šių aplinkybių dublike niekaip nepaneigia ir pati ieškovė. Į buhalterinę apskaitą ieškovės suteikta paskola buvo įtraukta, tačiau atsiliepime atsakovė yra nurodžiusi, kad „bendrovės buhalterijoje šio dokumento niekada nebuvo“, šis teiginys reiškia, kad bendrovėje niekada nebuvo pačios tariamai šalių sudarytos paskolos sutarties egzemplioriaus, kaip dokumento. Ieškovė nenurodo, koks konkretus teisės aktas nustato, jog atskaitingo asmens atsiskaitymas su bendrove turėjo vykti buhalterio nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais. Dar daugiau, ieškovė niveliuoja darbo sutarties nutraukimą su ieškovės įsiskolinimu bendrovei. Atsakovei ieškovė yra skolinga, todėl šią prievolę ji privalo vykdyti ir nuo jos vykdymo ieškovė niekada nebuvo atleista. Dublike pateikti motyvai nei vienu iš aspektų nepaneigia ieškovės prievolės atsakovei pagal avansines apyskaitas.

7.2.                      Dėl V. V. reikalavimų nurodė, kad  atsakovė su ieškovo patikslintame ieškinyje keliamais reikalavimais nesutinka, kadangi jie yra absoliučiai nepagrįsti. Dublike ieškovas pateikia visą eilę su ginču visiškai nesusijusios informacijos, kuria jis grindžia kitoje civilinėje byloje M. V. reiškiamus savo reikalavimus dėl atsakovės steigimo sandorio pripažinimo apsimestiniu. Atsakovė plačiau dėl šių ieškovo reikalavimų ir kitų samprotavimų nepasisako, kadangi paruošiamųjų doku­mentų tikslas yra pasirengti šios konkrečios civilinės bylos nagrinėjimui. Kita dublike pateikta ieškovo pozicija iš esmės atkartoja patikslintame ieškinyje nurodytus argumentus. Ieškovo „užtikrintas pareiškimas“ yra deklaratyvus teiginys ir jo ieškovas nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad paskolos sutarties sudarymo faktą patvirtina rašytinis įrodymas - paskolos sutartis, M. V. sudaryta su V. D., kurios originalas yra pateiktas civilinę bylą nagrinėjančiam teismui. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas apibrėžia įmonių finansinę atskaitomybę, reikalavimą atlikti įmonių finansinių ataskaitų auditą, įmonių finansinių ataskaitų skelbimo tvarką, metinio pranešimo, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos parengimo ir skelbimo tvarką, atsakomybę už įmonių finansinių ataskaitų, metinio pranešimo rengimą ir skelbimą. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nėra apibrėžiama ar bet kokiu kitu būdu minima finansinės atskaitomybės sudarytų sutarčių registro sąvoka. Ieškovo prašomas pateikti dokumentas atsakovei nėra žinomas. Tuo atveju, jei ieškovas turėjo omenyje Sutarčių registrą, atsakovė gali tik patvirtinti, kad juridiniams asmenims norminiai teisės aktai nenumato prievolės vesti sutarčių registrą, todėl bendrovėje toks registras paprasčiausiai nėra vedamas. Dėl visų nurodytų priežasčių atsakovė neturi objektyvių galimybių pateikti ieškovo prašomą 2012 finansinės atskaitomybės metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų sutarčių registro kopiją.

8.       Atsakovės atsakovas advokatas S. M. teismo posėdžio metu patvirtino ir iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus reikalavimus.

III.       Trečiojo asmens reikalavimai ir argumentai

9.       Trečiasis asmuo su pateiktu atsiliepimu į ieškinį nurodė kad visiškai sutinka ir palaiko atsakovės civilinėje byloje suformuotą poziciją. Trečiasis asmuo mano, kad patikslintas ieškinys dalyje dėl skolos priteisimo D. V. yra pagrįstas, tačiau likusioje apimtyje ieškinio reikalavimai yra atmestini, kadangi ieškinyje nurodyti motyvai yra nepagrįsti bei neatitinka tarp šalių de facto susiklosčiusių teisinių santykių ir jų turinio.

9.1.                      Pirma, 2012 metų spalio mėnesį D. V. sumokėjo už atsakovę 6500,00 Lt varžytynių dalyvio mokestį. Minėta piniginė suma iki šiol ieškovei nėra grąžinta, todėl patikslintas ieškinys šioje dalyje yra visiškai pagrįstas. Ieškovė su patikslintu ieškiniu pateikia Paskolos sutartį, kuria grindžia prievolės kilmę, tačiau šios sutarties atsakovas su ieškove niekada nebuvo sudaręs, o trečiasis asmuo tokios sutarties nepasirašinėjo. Ieškovės, kaip varžytynių mokestis sumokėta pinigų suma, niekada nebuvo įforminta rašytine paskolos sutartimi, bendrovės buhalterijoje šios sutarties niekada nebuvo. Šalys nebuvo susitarusios dėl paskolos sutarties sudarymo, paskolos termino, palūkanų. Paties dokumento autentiškumas atsakovui ir trečiajam asmeniui kelia pagrįstų abejonių. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nebuvo susitarusios dėl paskolos sutarties sudarymo ir paskolos termino nustatymo, palūkanos gali būti skaičiuojamos tik nuo momento, kai ieškovė pareikalavo grąžinti paskolą. Iki civilinės bylos iškėlimo ir procesinių dokumentų gavimo, atsakovas niekada nebuvo gavęs reikalavimo grąžinti skolą. Galima daryti išvadą, kad reikalavimas iš atsakovės ieškovei priteisti palūkanas nuo 2014 m. spalio 26 d. yra visiškai nepagrįstas. D. V. po atleidimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos mėnesį, neatsiskaitė su atsakovu ir šiai dienai jam yra skolinga 1 622,94 Eur dydžio sumą pagal avansines apyskaitas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra skolinga atsakovui, be to, ji niekada nėra pareikalavusi atsakovo grąžinti skolą. Atsakovė, žinodama, kad vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai turėtų būti įskaityti, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir dėl šios priežasties skola nebuvo grąžinta.

9.2.                      Dėl V. V. reikalavimų trečiasis asmuo nurodė, kad su ieškovo patikslintame ieškinyje keliamais reikalavimais nesutinka, kadangi jie yra absoliučiai nepagrįsti. Pirma, atsakovė su ieškove niekada nebuvo sudariusi ieškovo pateikiamos paskolos sutarties. Trečiojo asmens įsitikinimu, ieškovo pateikiamas dokumentas yra fiktyvus. Ieškovai ir trečiasis asmuo buvo šeimos nariai, jis ir ieškovų dukra I. V. buvo sudarę santuoką, kurios nutraukimo klausimas šiai dienai yra sprendžiamas kitoje Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Dėl aplinkybės, kad minėtų asmenų santykiai buvo artimi, be to, ieškovai ir trečiasis asmuo dirbo kartu bendrovėje, ieškovai disponavo tuščiais trečiojo asmens pasirašytais lapais, ant kurių, esant skubos poreikiui, būdavo atspausdinami bendrovės dokumentai, jei trečiasis asmuo jų fiziškai negalėdavo pasirašyti. Trečiojo asmens įsitikinimu, į civilinę bylą ieškovų pateiktos paskolos sutartys buvo pagamintos tekstą atspausdinant ant lapo, kuriame jau buvo M. V. parašas. Bendrovė iš ieškovo jokių piniginių lėšų minėtos paskolos sutarties pagrindu nesiskolino, kadangi atsakovė 2012 m. spalio 26 d. paskolą gavo iš trečiojo asmens. Būtent trečiasis asmuo, o ne ieškovas suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolą sandėlio įsigijimui iš varžytynių. Paskolos gavimas iš trečiojo asmens yra užfiksuotas bendrovės buhalterijoje, be to, informacija buvo laiku ir tinkamai pateikta VMI. Atsakovas pateikė 2012 m. rugsėjo 25 d. paskolos sutarties kopiją, kuri patvirtina, jog trečiasis asmenuo iš savo tetos V. D. pasiskolino 45 000,00 Lt, kuriuos vėliau paskolino atsakovui paskolos sutarties pagrindu. Ieškovo pateiktas dokumentas, kuriuo grindžiami ieškinio reikalavimai nepatvirtina piniginių lėšų perdavimo fakto, o paskolos sutartis yra realinis sandoris, todėl šios aplinkybės ieškovo turėtų būti įrodytos. Ieškovas su procesiniais dokumentais pateikia daug pašalinės informacijos, kuri yra kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, ir tokiu būdu siekia nukreipti dėmesį nuo esminio momento, jog jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys pinigų perdavimą atsakovui tariamai sudarytos paskolos sutarties pagrindu, į civilinės bylos medžiagą nėra pateikti. Ieškovas nurodo, esą, padavė pinigus atsakovės direktoriui, tačiau to neįrodinėja jokiais kitais duomenimis, nepateikė pakvitavimo, kuriame patvirtinama, kad piniginės lėšos buvo gautos, nepateikia bendrovės išduoto grynųjų pinigų priėmimo kvito, etc. Šis civilinis procesas yra pradėtas tada, kai iš trečiojo asmens rūsio buvo pagrobti atsakovės buhalteriniai dokumentai už laikotarpį, į kurį patenka ir 2012 metų buhalteriniai duomenys.

9.3.                      Trečiasis asmuo teismo posėdyje iš esmės patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

        IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinis atmetamas.

10.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad  2012 m. spalio 18 d. atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus M. V., ir ieškovė D. V.sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė pasiskolino iš administratorės D. V. 6 500 Lt, kuriuos privalo grąžinti iki 2014 m. spalio 18 d. Pagal sutartį terminas gali būti pratęstas (Sutarties 1 punktas). Paskola suteikiama be palūkanų (Sutarties 2 punktas). 

11.       Pagal ieškovų į bylą pateiktą sutartį, 2012 m. spalio 26 d. atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus M. V. ir ieškovas V. V.sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė pasiskolino iš V. V. 58 500 Lt (sandėlio (duomenys neskelbtini) pirkimui), kuriuos privalo grąžinti iki 2014 m. spalio 26 d. Pagal sutartį terminas gali būti pratęstas (Sutarties 1 punktas). Paskola suteikiama be palūkanų (Sutarties 2 punktas).

12.       Pagal atsakovės į bylą pateiktą sutartį, 2012 m. spalio 26 d. atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus M. V. ir trečiasis asmuo M. V. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė pasiskolino iš M. V. 58 500 Lt , kurią įsipareigojo grąžinti pagal M. V. pareikalavimą.

13.       UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai 2013 m. gegužės 31 pateikė 2012 m. deklaraciją, forma FR0711, apie atsakovei D. V. suteiktą 6500 Lt paskolą ir M. V. suteiktą 58500 Lt paskolą. Šioje deklaracijoje nėra duomenų, kad 58500 Lt paskolą atsakovei būtų suteikęs ieškovas V. V. (atsliepimo į ieškinį priedas Nr. 4).

14.       Iš 2012 m. spalio 26 d. atsakovės sąskaitos SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad į sąskaitą buvo įskaitytos M. V. pervestos lėšos 22552,14 Eur, taip pat į sąskaitą įskaityta 22000 Lt (DOK- 54197 priedas Nr. 2).

15.       Ieškovo V. V. paaiškinimais, bankrutuojant jo įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis nutarė įsteigti naują įmonę UAB (duomenys neskelbtini) ir šios įmonės vardu nupirkti vertingą bankrutuojančių įmonių turtą. Tai buvo padaryta pasitelkiant dukters I. V. (V.) sutuoktinį M. V., paskiriant jį įmonės valdytoju, kuris į jų šeimą atėjo nieko neturėdamas (anot ieškovo – „plikas basas“), kai tuo tarpu ieškovų verslas gyvavo jau nuo 1987 m.. Faktiškai ieškovas buvo naujos įmonės steigėjas, o su M. V. šeimos aplinkoje buvo susitarta, kad jis bus tik statytinis. Ieškovams buvo labai svarbu toliau naujos įmonės veikloje naudoti sandėlį (duomenys neskelbtini), todėl buvo numatyta jį per įmonės bankroto administratorių dalyvaujant varžytynėse nupirkti- surinkti pinigus ir laimėti varžytynes. Pinigai iš jų šeimos santaupų buvo paduoti žentui grynais (duomenys neskelbtini), jis pinigus įnešė į varžytynes, t. y. paskola buvo tikslinė sandėliui įsigyti iš varžytynių. Buvo susitarta, kad iki 2014 m. tie pinigai bus grąžinti. Ieškovai neseniai buvo pardavę butą (duomenys neskelbtini), todėl turėjo galimybę skolinti įmonei. Ieškovo teigimu, M. V. niekada neturėjo pinigų ir jų paskolinti negalėjo. Ieškovai artimai bendravo su dukra ir žentu, 2012-2016 m. santykiai šeimoje buvo geri, tačiau nieko apie M. V. 2012-09-25 sutartį su jo teta V. D. nežino, tačiau mano, kad mokytoja neturėjo galimybės sukaupti tokios pinigų sumos.

16.       Ieškovė D. V. nurodė tokias pat kaip ir  V. V. aplinkybes. Paaiškino, kad ji visose įmonėse dirbo administratore. Kadangi pasitikėjo M. V., jam buvo patikėta vadovauti UAB (duomenys neskelbtini), jį ieškovai išmokė visų verslo subtilybių. Kai M. viską išmoko, jie tapo nebereikalingi. Ji 2019 m. liepos mėnesį buvo atleista. Darbo ginčų komisijoje buvo išspręsti visi su darbo reikalais susiję klausimai, ji įmonei nieko neskolinga. Paaiškino, kad įmonės buhalterinę apskaitą tvarko įmonė, jai yra perduodami visi su įmonės veikla susiję dokumentai, kurie buvo segami į segtuvus pagal metus, nebuvo jokio poreikio jų nešti į sandėliuką, kuriame buvo laikomi stiklainiai, kalėdinės dekoracijos ir vaikų daiktai. Patvirtina, kad pinigus sandėliui pirkti V. V. atnešė ir perdavė M. V., pinigų perdavimas buvo fiksuojamas sutartimis. M. daug kartų žodžiu pažadėjo, kad viskas bus grąžinta. 2011-2012 m. dovanojo apie 100000 Lt dukrai I. biuro (duomenys neskelbtini), įsigijimui.

17.       Trečiasis asmuo M. V. nurodė, kad baigęs studijas galvojo apie savo verslą. Žinodamas, kad V. V. įmonės bankrutuoja, įsteigė UAB (duomenys neskelbtini), o V. V. jam visada padėjo savo neatlygintinais patarimais, taip pat rekomendavo įsigyti bankrutuojančių įmonių turtą, kurį siūlė ne tik jam, bet ir kaimynams iš (duomenys neskelbtini).V. V. sakė, kad jis pinigų neturi, todėl jei trečiojo asmens įmonė nori plėstis, turi susirasti pinigų. Dėl šios priežasties jis pasiskolino iš tetos V. D. 45000 Lt, įnešė į įmonės sąskaitą ir nusipirko sandėlį (duomenys neskelbtini). Varžytynių mokesčiui 6500 Lt paskolino D. V.. Varžytynėse pagal įgaliojimą atstovavo V. V.. Po vestuvių su I. V. išvyko atostogų į Turkiją, todėl D. V. prašomas pasirašė ant keleto tuščių popieriaus lapų. Jokios paskolos sutarties su V. V. įmonės vardu nepasirašinėjo. Buvo klaida tiems žmonėms (asmeniškai D. V.) palikti tuščius lapus su savo parašais, nes jais nebuvo galima pasitikėti, ant jų jie rašė ką norėjo.

18.        Byloje paskyrus ginčo objektu esančių sutarčių ekspertizę, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. spalio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte pateiktos išvados, kad  2012-10-18 paskolos sutartyje ties spausdintais įrašais „Paskolos davėjas:“ ir „Paskolos gavėjas:“ esantys parašai pasirašytas ant spausdintinio teksto; nustatyti, kada išspausdintas 2012-10-18 paskolos sutarties tekstas negalima, nes mokslinių metodikų, leidžiančių nustatyti spausdintų tekstų atlikimo laiką, nėra.  2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartyje ties spausdintu įrašu „Paskolos gavėjas“ esantis parašas pasirašytas prieš išspausdinant testą, t.y. išspausdintas ant parašo. 2012-10-26 paskolos sutartyje esantys parašai yra pasirašyti skirtingais rašikliais, tačiau nustatyti, kada buvo pasirašytas parašas, esantis ties spausdintu įrašu „Paskolos gavėjas:“negalima, nes Lietuvos teismo ekspertizės centras neturi įteisintos metodikos įrašų ir parašų parašymo (atlikimo) datai nustatyti.  2012-10-26 paskolos sutartyje ties spausdintu įrašu „Paskolos gavėjas:“ esantis parašas pasirašytas skirtingu metu nei parašas V. V. vardu, esantis ties spausdintu įrašu „Paskolos davėjas: “ (vienas prieš atspausdinant tekstą, kitas po to, jau atspausdinus tekstą), tačiau nustatytų yra parašai pasirašyti tą pačią dieną negalima, nes Lietuvos teismo ekspertizės centras neturi įteisintos metodikos įrašų ir parašų atlikimo datai nustatyti.  Parašą, esantį 2012-10-26 paskolos sutartyje, ties spausdintu įrašu „Paskolos gavėjas:“, pasirašė M. V..

19.       Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 430/2013).

20.       Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą ir jame nurodytą praktiką). Be to, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis).

21.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobūdį, o rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai, nes rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti ar suprasti tam tikras aplinkybes, jas visas detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų paaiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).

22.       Teismas pažymi, jog šioje byloje vertinant apklaustų šalių, trečiojo asmens ir liudytojų parodymus, dėl subjektyviųjų veiksnių, darančių įtaką asmenų nurodomoms faktinėms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti jų parodymus nepatikimais ir jais nesiremti, tokiais subjektyviaisiais veiksniais laikoma priešiškumas arba konfliktas su kita šalimi, santuokos, giminystės ir pavaldumo santykiai, dėl kurių faktinės aplinkybės interpretuojamos vienos iš šalių naudai, esantys ar menami (ginčijami) įsipareigojimai bei įsisenėjusios nuoskaudos, todėl teismas nagrinėjamoje byloje didesnę reikšmę teikia byloje esantiems rašytiniams įrodymams, bet ne liudytojų ir šalių paaiškinimams.

Dėl skolos V. V. priteisimo

23.       Ieškovas reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės, atstovaujamos trečiojo asmens, 16 942,77 Eur skolą, 4 565,21 Eur palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju reikalavimas grindžiamas 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartimi sudaryta tarp atsakovės, atstovaujamos trečiojo asmens ir ieškovo.

24.       Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutiko su ieškovo reiškiamu reikalavimu pagal
2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartį ir bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad atsakovė su ieškovu niekada nebuvo sudariusi ieškovo pateikiamos paskolos sutarties. Atsakovės įsitikinimu į civilinę bylą pateikti dokumentai yra suklastoti, t. y. paskolos sutarties tekstas atspausdintas ant M. V. jau pasirašytų lapų.

25.       Trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu teigė, kad 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartis yra fiktyvi ir nurodė, jog sutartis buvo pagaminta tekstą atspausdinant ant lapo, kuriame jau buvo M. V. parašas. Trečiasis asmuo paaiškino, jog ieškovai ir atsakovės vadovas M. V. buvo šeimos nariai, trečiasis asmuo ir ieškovų dukra I. V. buvo sudarę santuoką, minėtų asmenų santykiai buvo artimi, be to, ieškovai ir M. V. dirbo kartu bendrovėje, todėl ieškovai disponavo tuščiais trečiojo asmens pasirašytais lapais, ant kurių esant poreikiui, būdavo atspausdinami bendrovės dokumentai, jei trečiasis asmuo jų fiziškai negalėdavo pasirašyti.

26.       Ieškovas, kuriam pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką numatyta našta įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių 58 500 Lt sumos perdavimą atsakovei ar jos vadovui trečiajam asmeniui. 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartyje taip pat nėra nurodyta, jog ieškovas perdavė pinigus, o atsakovės vadovas juo gavo. Įmonės Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos deklaracijos nepatvirtina ieškovo suteiktos paskolos fakto, priešingai- užfiksuota, kad 58 500 Lt paskolą įmonei suteikė M. V.. Ieškovas tik teismo posėdžio metu nurodė, kad pinigų sumą perdavė ir kad su D. V. pardavę butą (duomenys neskelbtini), turėjo galimybę tokią pinigų sumą paskolinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad 45000 Lt turtui įmonės vardu įsigyti jis pasiskolino iš tetos V. D., į bylą pateikė su ja sudarytą paskolos sutartį, šią aplinkybė paliudijo ir teismo posėdyje apklausta V. D., teigusi, kad minėtą pinigų sumą ji sukaupė visą gyvenimą dirbusi mokytoja ir gyvenusi santuokoje, be to,  jos sutuoktinis yra paveldėjęs motinos nekilnojamąjį turtą ir jį pardavęs.

27.       Teismas, vertindamas tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens nurodytas galimybes suteikti paskolą įmonei pastato (duomenys neskelbtini) įsigijimui, sprendžia, kad byloje esantys įrodymai iš dalies patvirtina abiejų asmenų galimybes 2012 m. tokią paskolą įmonei suteikti, tačiau, kaip jau minėta, našta įrodyti paskolos sumos perdavimo faktą byloje tenka ieškovui, o jis pakankamų įrodymų, leidžiančių konstatuoti paskolos sumos perdavimo atsakovei faktą į bylą nepateikė. Byloje neginčijant M. V. atsakovei suteiktos paskolos sutarties pagrįstumo, ginčo išsprendimui M. V. galimybė suteikti nurodyto dydžio paskolą lemiamos reikšmės neturi.

28.       Teismo vertinimu, ieškovai, nurodydami, koks reikšmingas jiems buvo nekilnojamojo turto objektas (duomenys neskelbtini) ir poreikis jį įsigyti, nepateikė teismui objektyvių paaiškinimų, kodėl jų teigimu disponuodami pakankamomis piniginėmis lėšomis (nors ieškovo valdomos įmonės bankrutavo) minėtą objektą įsigijo ne savo arba dukters vardu (dėl sūnaus teikė įrodymus ir paaiškinimus, kad negyvena Lietuvoje), o perdavė trečiojo asmens įmonei tam, kad turtą įsigytų įmonė. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teismui abejoti ieškovų sąžiningumu.

29.       Byloje buvo atlikta dokumento - 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutarties ekspertizė. Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Teismo posėdžio metu ekspertė S. G. nurodė, kad ekspertizės išvada yra kategoriška, kadangi išvadoje nėra žodžių „tikėtina“, „didelė tikimybė“, todėl remiantis nustatytų požymių visuma išvada yra kategoriška.

30.       Taigi, ekspertizės metu padaryta kategoriška išvada, kad 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartyje ties spausdintu įrašu „Paskolos gavėjas“ esantis parašas pasirašytas prieš išspausdinant tekstą, t. y. išspausdintas ant parašo. Tai patvirtina trečiojo asmens M. V. byloje nurodytas aplinkybes, kad tokios sutarties įmonės vardu jis nesudarė, ir leidžia teismui daryti išvadą, kad sutartis buvo suklastota, jos tekstą atspausdinus popieriaus lape, kuriame iš anksto buvo M. V. pasirašytas parašas.

31.       Pagal kasacinio teismo praktiką suklastotas sandoris reiškia niekinį sandorį CK 1.78, 1.80 straipsnių prasme, nes tokio sandorio apskritai nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2002). Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Kadangi 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartis tarp jame nurodytų asmenų iš tikrųjų nebuvo sudaryta, atsakovei prašant taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes, teismas konstatuoja, ši paskolos sutartis yra niekinis sandoris ir negalioja nuo sudarymo momento (CK 1.78, 1.80 straipsniai), todėl ieškovo keliami reikalavimai priteisti skolą šio dokumento pagrindu negali būti laikomi pagrįstais ir tai sudaro pagrindą šioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Dėl D. V. reikalavimų atsakovei.

32.       Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos
direktoriaus M. V., 1 882,53 Eur skolą, 611,42 Eur palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

33.        Atsakovė procesiniuose dokumentuose sutiko su patikslintu ieškiniu dalyje dėl skolos priteisimo. Atsakovė paskolos gavimo fakto neginčijo, sutinka, kad 1 882,53 Eur  (6 500 Lt) sumą gavo varžytynių dalyvio mokesčiui sumokėti ir kad skola pagal sutartį nėra ieškovei grąžinta.

34.        Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su skola sutinka bei vadovaujantis civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus.

35.       Nustatyta, jog byloje nėra ginčo dėl 1 882,53 Eur skolos priteisimo iš atsakovė. Be to, trečiasis asmuo, kuris ir pasirašė 2012 m. spalio 18 d. paskolos sutartį, patvirtino, kad skola ieškovei nėra grąžinta. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 1 882,53 Eur skolos priteisimo tenkinamas ir iš atsakovės priteisiama 1 882,53 Eur skola pagal 2012 m. spalio 18 d. paskolos sutartį.

36.       Ieškovė dėl 611,42 Eur palūkanų priteisimo iš atsakovė nurodė, jog šiuo atveju priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant nuo tos dienos iki kada atsakovė turėjo atsiskaityti su ieškovu, t.y. nuo 2014 m. spalio 18 d., iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2020 m. balandžio 17 d. 2014 metais atsakovė pradelsė atsiskaityti su ieškove 74 kalendorines dienas, tad už 2014 m. laikotarpiu pradelstas dienas priteistinos 19,08 Eur palūkanos. Už 2015 m. - 2019 m. (imtinai) laikotarpį priteistinos 564,75 Eur dydžio palūkanos. Už 2020 m. laikotarpį iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos Ieškovei priteistinos 27,59 Eur dydžio palūkanos. Už visą pradelstą laikotarpį ieškovei priteistinų palūkanų bendra suma yra 611,42 Eur.

37.       Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalaujama priteisti 611,42 Eur palūkanų suma. Nurodė, kad šalys nebuvo susitarusios dėl paskolos sutarties sudarymo ir paskolos termino nustatymo, palūkanos gali būti skaičiuojamos tik nuo momento, kai Ieškovė pareikalavo grąžinti paskolą. Iki civilinės bylos iškėlimo ir procesinių dokumentų gavimo, atsakovė niekada nebuvo gavusi reikalavimo grąžinti skolą. Atsakovė mano, kad  ieškovei priteisti palūkanas nuo 2014 m. spalio 18 d. yra visiškai nepagrįstas.

38.        Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

39.       Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 32 punktas).

40.       CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Po bylos iškėlimo, įforminto CPK nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. praktikos apžvalga Nr. AC-37-1).

41.       Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019 39 punktą; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

42.        Iš į bylą pateiktos 2012 m. spalio 18 d. paskolos sutarties matyti, jog šalys susitarė, kad paskolą atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2014 m. spalio 18 d. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, atsakovei laikui negrąžinus paskolos sumos pagal 2012 m. spalio 18 d. paskolos sutartį, ieškovė turi pareigą pareikšti reikalavimą atsakovei įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma, todėl ieškovės reikalavimas dėl 611,42 Eur palūkanų priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas ir tenkinamas.

43.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Kadangi atsakovė laiku neįvykdė prievolės, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo
2020 m. balandžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl priešieškinio reikalavimų.

44.       Atsakovė priešieškiniu prašo D. V. reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkinti, o reikalavimą dėl palūkanų priteisimo – atmesti; atsakovei iš ieškovės D. V. priteisti 1 622,94 Eur skolos ir 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; ieškovės D. V. priešprieši­niams reikalavimams taikyti įskaitymą; ieškovo reikalavimus dėl skolos ir palūkanų priteisimo atsakovei atmesti; atsakovei iš ieškovo V. V. priteisti 92,97 Eur skolos ir 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

45.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė 2012 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje buvo skolinga 6 718,94 Lt, 2012 m. lapkričio mėnesį ieškovė už atsakovę sumokėjo 6 500 Lt varžytynių dalyvio mokestį ir tai atsispindi įmonės avanso apyskaitos žiniaraštyje. 2014 m. gruodžio mėnesio pabaigoje ieškovė atsakovei buvo skolinga 4 925,27 Eur (17 005,98 Lt). Ieškovė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atleista 2019 m. liepos 11 d. ir liko įmonei skolinga 1 622,94 Eur. Dėl ieškovo 92,97 Eur įsiskolinimo atsakovė nurodė, kad ieškovas taip pat yra skolingas atsakovei, kaip buvęs darbuotojas ir atskaitingas asmuo.

46.       Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad avanso apyskaitos sudaromos kai įmonės darbuotojas (atskaitingas asmuo) už savo asmeninių pinigų perka prekes (paslaugas) įmonės reikmėms. Taip pat darbuotojas gali vykti į komandiruotę, kurios metu patirtos išlaidos
(apgyvendinimo išlaidos, dienpinigiai ir pan.) turi būti kompensuojamos iš įmonės lėšų. Avanso apyskaitoje nurodomos kokios išlaidos buvo patirtos įmonės naudai ir pagal šį dokumentą pinigai išmokami atskaitingam asmeniui. Priešieškinio reikalavimams pagrįsti atsakovė pateikė atsakovės atskaitingų asmenų apyvartos žiniaraščius už laikotarpį nuo 2012 rugsėjo mėn. – 2019 liepos mėn., taip pat atskaitingų asmenų apyvartos žiniaraštį už laikotarpį 2020 m. kovo 1 d. – 2020 m. kovo 31 d.

47.       Ieškovai su priešieškinio reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad apyvartos žiniaraštis yra išvestinis dokumentas, parengiamas pagal pirminius buhalterinės atskaitomybės dokumentus, pavyzdžiui kasos pajamų orderius, čekius, kvitus ir pan., kurie pagrindžia gautas pingines lėšas bei patirtas išlaidas ir šiuo atveju atsakovė nepateikė pirminių dokumentų, kurie būtų pasirašyti ieškovų, ir leistų objektyviai nustatyti, kokiu pagrindu atskaitingų asmenų apyvartos žiniaraščiai buvo parengti.

48.       Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose (Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal duomenų apimtį buhalterinės apskaitos dokumentai gali būti pirminiai (pvz., kasos pajamų ir išlaidų orderiai, grynųjų pinigų kasoje patikrinimo aktas ir pan.) ir suvestiniai (suvestinės, žiniaraščiai, registrai ir pan.).

49.       Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jog tiek pirminiai, tiek išvestiniai apskaitos dokumentai yra leistini įrodymai, sprendžiant dėl tvirtinamo finansinio reikalavimo pagrįstumo, turi būti vertinamas tiek pirminių, tiek išvestinių įrodymų visetas. Tačiau, nors išvestiniai apskaitos dokumentai yra leistini įrodymai šios kategorijos bylose, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad avanso apyskaita ir kiti išvestiniai dokumentai savaime nėra pakankami tokio pobūdžio reikalavimams pagrįsti, ypač jei sprendžiamas asmens, sudariusio šiuos išvestinius dokumentus, kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1192-330/2016; 2018 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-823/2018).

50.       Pagal kasacinio teismo praktiką vien tik buhalterinės apskaitos dokumentai gali būti įrodymai, jei nėra kitų, pirminių, dokumentų arba jei pirminiai įrodymai neprieštarauja buhalterinės apskaitos dokumentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 10 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018).

51.       Nagrinėjamu atveju atsakovė savo 1 622,94 Eur ir 92,97 Eur dydžio reikalavimus ieškovams grindė išimtinai išvestiniais buhalterinės apskaitos dokumentais – avansinėmis apyskaitomis, kuriuose fiksuota atitinkama ieškovų skola įmonei, tačiau į bylą nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių šių sumų atsiradimo pagrindą, minėti išvestiniai įrodymai patys savaime nėra pakankami atsakovės 1 622,94 Eur ir 92,97 Eur  reikalavimams patvirtinti. Trečiasis asmuo, būdamas įmonės vadovu, pagal  Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį yra atsakingas už teisingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, tinkamą dokumentų saugojimą, todėl negalėdamas teismui pateikti pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, negali remtis savo paties pranešimu ikiteisminio tyrimo įstaigai apie jų dingimą iš sandėliuko. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės priešieškinio reikalavimai ieškovams dėl 1 622,94 Eur ir 92,97 Eur sumų priteisimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178 str.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52.       Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje patikslinto ieškinio reikalavimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo patenkintas 10,39 proc. (1 882,53 + 611,42) × 100 proc. / 24 001,93 Eur (16 942,77 + 4 565,21 + 1 882,53 + 611,42), o likusioje dalyje 89,61 proc. atmestas; priešieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo iš ieškovų atmestas 100 proc.

53.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.  Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už advokato ir advokato padėjėjo teiktą pagalbą, turi būti vadovaujamasi ir Teisingumo ministro patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – ir Rekomendacijos). Šalių prašomos priteisti išlaidos neviršija rekomenduojamų, abiejų ginčo pusių patirtos išlaidos yra panašaus dydžio, šalys viena kitos patirtų išlaidų neginčijo, išlaidos yra pagrįstos jų apmokėjimą patvirtinančiais įrodymais, atitinka atstovų darbo ir laiko sąnaudas bei byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą.

54.       Ieškovams procesinius dokumentus rengė ir atstovavo byloje advokatas G. Č. ir advokato padėjėja J. V.-K. Ieškovai byloje patyrė turėjo 7 723,85 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į ieškovų naudai šioje byloje priimtus sprendimus, ši suma proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteisiama iš atsakovės, iš viso 802,51 Eur ((7 723,85 x 10,39 proc.) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

55.       Atsakovei procesinius dokumentus rengė ir atstovavo advokatai S. T.,  S. M.. Atsakovė turėjo 7 362,85 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai. Atsižvelgiant į atsakovės naudai šioje byloje priimtus sprendimus, ši suma proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai solidariai priteisiama iš ieškovų, iš viso 6 597,85 Eur ((7 362,85 x 89,61 proc.) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

56.       Ieškovai už ieškinio reikalavimus sumokėjo 578 Eur (522 + 56) žyminio mokesčio. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės priteisiama 60,05 Eur (578×10,39 proc.) žyminio mokesčio dalis. Priešieškinį atmetus, atsakovės sumokėtas 39 Eur žyminis mokestis iš ieškovų nepriteisiamas.

57.       Bendra ieškovų turėtų ir jiems priteisiamų iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų suma yra 862,56 Eur (802,51 + 60,05), atitinkamai atsakovės 6 597,85 Eur (6 597,85 + 0). Vadovaujantis ekonomiškumo principu, šalims priteistinos sumos tarpusavyje įskaitomos ir atsakovei solidariai iš ieškovų priteisiama 5 735,29 Eur (6 597,85 – 862,56) bylinėjimosi išlaidų.

58.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 45,35 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys atmestas dalyje dėl ieškovo reikalavimų (89,61 proc.), todėl iš ieškovo valstybei priteisiama 40,67 Eur (45,39×89,61 proc.). Likusi 4,72 Eur (45,39-40,67) išlaidų suma priteisiama iš atsakovės. (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

59.        2021 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje buvo paskirta 2012 m. spalio 18 d. ir 2012 m. spalio 26 d. sutarčių rašysenos ir dokumentų rekvizitų ekspertizė, ją pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 1 000 Eur į teismo depozitinę sąskaitą už ekspertizės civilinėje byloje atlikimą ir pateikė tai patvirtinantį 2021 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymą Nr. 3457. Atlikus ekspertizę Lietuvos teismo ekspertizės centras 2021 m. spalio 19 d. Kauno apylinkės teismui išrašė PVM sąskaitą faktūrą 777,84 Eur sumai už ekspertizės atlikimą apmokėti. Kauno apylinkės teismo Finansų skyrius 2021 m. spalio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 191 Lietuvos teismo ekspertizės centrui sumokėjo nurodytą 777,84 Eur sumą. Teismo depozitinėje sąskaitoje liko 222,16 Eur avanso suma, kuri grąžinama atsakovei.

60.       Ieškovas byloje sumokėjo 150 Eur užstatą už liudytojos V. D. išvietimą. Ši įmoka iki šiol saugoma Kauno apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sumokėjo 150,00 Eur įmoką už liudytojos iškvietimą į teismo depozitinę sąskaitą, o liudytoja nepateikė prašymo atlyginti turėtas išlaidas, todėl į teismo depozitinę sąskaitą įmokėta 150,00 Eur suma grąžinama ieškovui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.

Priteisti D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 882,53 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 53 ct) skolą, 611,42 Eur (šešių šimtų vienuolikos eurų 42 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 493,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pripažinti 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus M. V., niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai iš D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 735,29 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų trisdešimt penkių eurų 29 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 40,67 Eur (keturiasdešimties eurų 67 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, valstybei 4,72 Eur (keturių eurų 72 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Grąžinti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į atsiskaitomąją sąskaitą
(duomenys neskelbtini), AB Swedbank bankas, 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų), 2021 m. gruodžio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 7, sumokėtus į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), civilinėje byloje Nr. e2-170-877/2022.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 302562553, į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, 222,16 Eur (dviejų šimtų dvidešimt dviejų eurų), 2021 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3457, sumokėtus į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), civilinėje byloje Nr. e2-170-877/2022 (ankstesnis bylos Nr. e2-862-877/2021).

Sprendimo dalių, kuriose grąžinamas užstatas ir likusi įmokos dalis už ekspertizės atlikimą, vykdymą pavesti Kauno apylinkės teismo finansų skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                  Rita Liukaitytė