Baudžiamoji byla Nr. 1-376-297/2015
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20950-2015-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.;
1.1.9.1.;
1.2.4.8.3.;
2.10.1.4.
(S)

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. liepos 8 d.
Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-20950-15 medžiagą, kurioje
R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.,
n u s t a t ė :
kaltinamasis R. M. 2015 m. balandžio 12 d. apie 15 val. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sutuoktine D. M. metu tyčia sugriebė ją už kairės rankos riešo ir suspaudė, tuo padarydamas savo šeimos nariui – sutuoktinei D. M. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl paviršinio odos nubrozdijimo kairio riešo sąnario vidiniame paviršiuje.
Kaltinamasis R. M., pareiškus jam įtarimą dėl BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pripažino visiškai ir apklaustas įtariamuoju parodė, kad D. M. yra jo sutuoktinė, jie turi tris vaikus. Su šeima gyvena socialiniame būste - dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini). Santykiai su sutuoktine visada buvo geri. Alkoholio paskutiniu metu beveik nevartojo. 2015-04-11 jis padėjo draugui prie jo namų dėti trinkeles. Kai baigė dirbti, išgėrė alaus. Jam grįžus namo, žmona jo į butą neįsileido, todėl pernakvojo pas kaimyną. Kitą dieną ryte jam atėjus prie buto durų, žmona jo vėl neįsileido. Jis supyko, šaukė, kad ji atrakintų duris. Paskui išsikvietė policiją ir su pareigūnų pagalba pateko į butą. Žmona su dukra buvo namuose, žiūrėjo televizorių. Jis nuėjo į parduotuvę ir nusipirko tris butelius po 1 l talpos alaus. Išgėrė alų ir dar raminančių vaistų, tada jam sukilo pyktis dėl žmonos elgesio, pradėjo rodytis, kad žmona jam neištikima. Sėdėdamas virtuvėje, jis garsiai priekaištavo žmonai, o ši užsidarė kambario duris ir dar jas užstūmė foteliu. Tai dar labiau jį supykdė. Jis stipriai pastūmė kambario duris ir joms atsidarius įėjo į kambarį. Paėmė nuo stalo vazą ir ją laikė rankoje, ar ką sakė neprisimena, tik prisimena, kad žmona iš jo atėmė vazą ir kvietė policiją. Tai pamatęs, jis griebė žmonai už rankos ir ją suspaudė. Tai padarė, norėdamas atimti telefoną. Prisimena, kad ir dukra buvo persigandusi, ji taip pat norėjo kviesti policiją, bet pabėgo iš kambario, numetusi telefoną. Tai buvo pirmas kartas kai jis smurtavo prieš žmoną, anksčiau tik žodžiais pasibardavo, bet fizinio smurto nenaudojo. Po šio įvykio jis pats nuėjo į Alytaus polikliniką pas psichiatrą, kur jam išrašė vaistus nuo depresijos. Jis nuoširdžiai gailisi, kad pykčio priepuolio metu elgėsi impulsyviai ir panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę (b. l. 55-56).
Be kaltinamojo R. M. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
2015-04-12 Alytaus apskrities VPK patrulių kuopos patrulės V. L. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2015-04-12 15.18 val. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), policiją iškvietusi K. M., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad jos akivaizdoje neblaivus tėvas sumušė motiną D. M.; smurto faktą tvirtino tai, kad kambaryje buvo rasta apdaužyta vaza, taip pat ant D. M. rankų buvo matyti įdrėskimai (b. l. 5-8).
2015-04-12 įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede – fotolentelėje fiksuota įvykio vieta, esanti dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), protokole pažymėta, kad buto virtuvėje ant stalo rasta keramikinė vaza, kurios kraštas yra nuskilęs (b. l. 11-14).
Specialisto išvada Nr. G374/15 (06) patvirtina, jog D. M. buvo padaryti paviršiniai odos nubrozdinimai kairio riešo sąnario vidiniame paviršiuje, sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje; sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 16).
Nukentėjusioji D. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kaltinamasis R. M. yra jos sutuoktinis, jie turi tris vaikus. Kai kaltinamasis būna blaivus, jie sutaria gerai, bei kai jis išgeria, tampa priekabus, konfliktiškas. Alkoholio jis nevartojo apie metus laiko, nes gėrė vaistus nuo depresijos. 2015-04-11 R. M. į namus sugrįžo neblaivus, buvo geros nuotaikos, džiaugėsi, kad gal pavyks įsidarbinti. Bet paskui jo nuotaikos pasikeitė, jis pradėjo priekaištauti jai dėl to, kad ji neva kažkada buvo jam neištikima. Tai išgirdęs vyriausiasis sūnus A. liepė tėvui nusiraminti. Tada kaltinamasis apsirengė ir išėjo. Grįžo jis sekančios dienos ryte apie 6.30 val., pradėjo skambinti į buto duris. Matėsi, kad jis neblaivus, todėl jo į butą neįleido. Netrukus jis sugrįžo kartu su policijos pareigūnais, tada ji įsileido kaltinamąjį į namus. Po to jis nuėjo į parduotuvę, parsinešė alaus, vienas jį išgėrė ir vėl pradėjo priekaištauti žmonai dėl neištikimybės. Tuo metu nukentėjusioji su dukra K. buvo kambaryje, žiūrėjo televizorių. Kadangi matė, jog kaltinamasis nusiteikęs agresyviai, ji kambario duris užrėmė foteliu, kad jis neįeitų. Bet kaltinamasis koja spyrė į duris ir jos atsidarė. Įėjęs jis laikė rankoje vazą ir šaukė, kad užmuš. Nukentėjusioji atėmė iš jo vazą. Dukra pasakė, kad kvies policiją ir išėjo iš kambario. Nukentėjusioji irgi paėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir paskambino 112. Tai pamatęs, kaltinamasis sugriebė jai už kairės rankos riešo, norėdamas atimti telefoną, ir stipriai suspaudė, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Telefonas jai iškrito iš rankos, bet sujungimas įvyko. Tai supratęs, kaltinamasis apsirengė ir išėjo iš namų. Dukros K. jis nemušė. Netrukus atvyko pareigūnai, kurie nustatė, kad prieš nukentėjusiąją buvo vartotas fizinis smurtas. Po viso šio įvykio kaltinamasis jos nuoširdžiai atsiprašė ir jie susitaikė. Kaltinamasis savo noru kreipėsi pagalbos pas psichiatrą. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškė (b. l. 23, 24-25).
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus duomenis visumoje, daro išvadą, kad kaltinamojo R. M. kaltė yra įrodyta. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis tyčia, dėl asmeninių paskatų, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę D. M., t. y. rankomis griebė jai už kairės rankos riešo ir suspaudė, dėl ko nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., požymius.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 str. nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), teisiamas pirmą kartą (b. l. 66), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 47). Kaltinamasis neįrašytas psichikos sveikatos centro įskaitoje, tačiau lankėsi pas šios srities specialistus, jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, paskirtas gydymas (b. l. 34). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu psichine liga nesirgo, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; kaltinamajam nereikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas (b. l. 44-46). Kaltinamasis sutiko, kad būtų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat jis sutiko su prokuroro siūloma viešųjų darbų bausme ir jos dydžiu (b. l. 59). Siekiant BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina viešųjų darbų bausmė. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kas pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o taip pat į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, ir ši aplinkybė sunkina atsakomybę. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 641 str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
n u s p r e n d ž i a :
R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nubausti viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 641 str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 3 d., 722 str., paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Danguolė Urbanavičienė