Byla Nr. 1S-57-318/2020

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25240-2020-0

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.2; 2.1.16.1.2.1.3 

 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

                                                       N U T A R T I S

                                                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                2021 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Virginijos Liudvinavičienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant kaltinamojo S. Š. gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei,

prokurorei Dainorai Miliūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo S. Š. gynėjos advokatės Vandos Laukavičienės skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties, kuria S. Š. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 27 d.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

                                                                    I. Bylos esmė

1.       Šiaulių apygardos teismui su kaltinamuoju aktu 2021 m. vasario 17 d. perduotoje baudžiamojoje byloje S. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. birželio 26 d. apie 21 val., bet ne vėliau kaip 21.11 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio A. R., kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalamai veikai padaryti, išgertuvių metu kilus tarpusavio konfliktui, tyčia sudavė taburete smūgius A. R. į galvą, keturiais trauminiais poveikiais padarydamas muštines žaizdas ir kraujosruvas pakaušio – momens srityje, pakaušyje, dešiniame ausies kaušelyje, dešiniame žande, poodines kraujosruvas dešinio smilkinio – kaktos srityje, smakre, kraujosruvą minkštuosiuose audiniuose pakaušio – momens – smilkinio – kaktos srityje, dešinio skruostikaulio, kaktikaulio, pleištakaulio, akytkaulio, kairiojo smilkinkaulio lūžius, galvos smegenų sumušimą su kraujosruva po minkštaisiais smegenų dangalais dešinės smilkininės skilties sferiniame paviršiuje; kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, kuris komplikavosi smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, todėl dėl galvos sužalojimų visumos A. R. įvykio vietoje mirė.

2.       Kaltinamasis S. Š. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2020 m. birželio 26 d. 21.45 val. laikinai sulaikytas, o Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 28 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 27 d., kurios terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas.

                                       I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Šiaulių apygardos teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi S. Š. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 27 d., nes nustatė, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo pagrindai, t. y. manant, jog kaltinamasis, būdamas laivėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, trukdys procesui ir darys naujus sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.

                                                              III. Skundo argumentai

4.       Skunde kaltinamojo S. Š. gynėja, nesutikdama su Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi, prašo ją panaikinti. Gynėja laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinamasis, būdamas laivėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, trukdys procesui ir darys naujus nusikaltimus, nepagrįsta bylos duomenimis. Pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti taikoma tik esant išimtinėms aplinkybėms, o tokių aplinkybių konkrečiu atveju nėra. Kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, esančią vienkiemyje, kur artimiausi kaimynai gyvena tik už 2 kilometrų, o šioje vietoje jis gyvena vienas. Nors S. Š. niekur nedirba, tačiau turi pastovų pragyvenimo šaltinį – gaunamą socialinę pašalpą. Be to, jis palaiko artimus ryšius su motina ir seserimi. Būdamas suimtas netrumpą laiką kaltinamasis padarė išvadas dėl savo gyvenimo būdo. Todėl gynėja, atsižvelgusi į S. Š. amžių, jo socialinius ir šeiminius ryšius, turimą neįgalumą, pastarojo priklausomumą nuo artimųjų, neturėjimą ryšių užsienyje, mano, kad jam taikytina švelnesnė kardomoji priemonė: intensyvi priežiūra. 

Teismo posėdyje kaltinamojo S. Š. gynėja prašė skundą tenkinti, o prokurorė – jį atmesti.

                 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Kaltinamojo S. Š. gynėjos skundas atmestinas.

5.       Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas S. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui – pratęsti, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, taip pat nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, draudžiančių asmeniui atimti laisvę kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

6.       Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis S. Š. galimai padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti D. V., R. V., M. T., N. K. apklausų, įvykio vietos, daiktų apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose ir kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą, klaidų nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

7.       Šiaulių apygardos teismo išvada, kad konkrečiu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo pagrindai, kitaip, negu tvirtina skunde gynėja, pagrįsta bylos duomenimis.

8.       S. Š. kaltinamas galimai padaręs vieną labai sunkią nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme nustatyta griežta bausmė – laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų. Kaip žinia, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė tiek pagal nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamą praktiką, nėra absoliuti sąlyga neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ir suimtasis turi teisę būti paleistas proceso metu, tačiau suimtasis gali būti paleistas į laisvę, nepaisant gresiančios griežtos bausmės, tik tuo atveju, kai kitos bylos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog jis nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė.

9.       S. Š. anksčiau teistas už savavaldžiavimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teistumas už šias veikas išnykęs, tačiau tokie faktiniai duomenys leidžia manyti, kad jis linkęs veikti priešingai teisės normoms. Tai, kad jis nepaiso visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų, patvirtina ir bylos duomenys apie jo padarytus administracinius teisės pažeidimus: daug kartų baustas administracine tvarka už pasirodymą viešojoje vietoje esant neblaiviam ir pan. Be to, jis, būdamas darbingo ir pakankamai jauno amžiaus, niekur nedirbo, gyvena iš socialinės pašalpos, yra nevedęs, piktnaudžiauja alkoholiu. Taigi, tokios aplinkybės leido teismui daryti pagrįstą išvadą, kad jo socialiniai ir šeiminiai ryšiai yra silpni, o šios su gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme neabejotinai padidina galimo S. Š. bėgimo (slėpimosi) nuo teisėsaugos tikimybę. Nors, kaip teigia gynėja, S. Š. palaiko ryšius su motina, vienas gyvena seseriai priklausančiame name, šie jo socialiniai ir šeiminiai ryšiai, juos vertinant kartu su nusikaltimu, dėl kurio galimo padarymo šioje baudžiamojoje byloje jam yra pareikšti kaltinimai, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu, gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme, neleidžia jo pripažinti asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo būti paleistam į laisvę, ir nesumenkina galimo jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad aptariamu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo).

10.       Pratęsiant suėmimą pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktą, būtina atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 3 dalyje nustatytas aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, kad kaltinamasis trukdys procesui. Byloje yra duomenų, kad S. Š. darė poveikį N. K., kuri yra tiesioginė liudytoja, mačiusi jo galimai prieš nukentėjusiąją A. R. įvykdytą nusikaltimą, šiai sakydamas, jog ji nieko nematė, nieko nežino, bei grasindamas „liūdna pabaiga“, jeigu ji kam nors apie tai papasakos. Tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali imtis veiksmų, trukdančių tirti baudžiamąją bylą ir nustatyti tiesą teisme.

11.       Kaltinamajam S. Š. inkriminuota veika, numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąraše. Kaip nustatyta pirmiau šioje nutartyje, jis anksčiau buvo nusikaltęs, baustas už administracinius nusižengimus, niekur nedirbo, nors yra darbingo amžiaus, pastoviai vartojo alkoholinius gėrimus, nuo kurių apsvaigęs galimai ir padarė jam inkriminuotą veiką: atėmė gyvybę senyvo amžiaus moteriai. Todėl teisėjų kolegija mano, kad apygardos teismas taip pat pagrįstai nutarė, jog šiuo atveju yra ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas (suimtasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).

12.       Gyvėjos skundo argumentai, kad S. Š. turi gyvenamąją vietą, yra neįgalus, priklausomas nuo savo artimųjų, būdamas suimtas padarė išvadas dėl savo gyvenimo būdo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų kardomosios priemonės – suėmimo – pagrindų. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamajam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas ir priklausomumas nuo artimųjų nesudarė kliūčių ir nesulaikė jo nuo galimo padarymo nusikalstamos veikos, dėl kurios šioje baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinimai, o jam nustatyti psichikos bei elgesio sutrikimai išimtinai susiję su jo gyvenimo būdu, t. y. nesaikingu alkoholio vartojimu.

13.       Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas varžo S. Š. teises bei laisves, tačiau jos suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir proceso teisių. S. Š. laikomas suimtas ilgiau nei 6 (šešis) mėnesius, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo jam terminas baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad netrumpas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų. S. Š. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, galimai jo padarytos veikos pavojingumu, sunkumu, pobūdžiu, siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste. Todėl teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, kad, kaltinamajam S. Š. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. 2021 m. kovo 1 d. baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Bylą nagrinėjantis teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką, nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. S. Š. pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamasis procesas.

14.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apskųstoji teismo nutartis teisėta bei pagrįsta, todėl ja pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas paliktinas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

kaltinamojo S. Š. gynėjos advokatės Vandos Laukevičienės skundą atmesti.

Palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį, kuria kaltinamajam S. Š. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 27 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Albinas Bielskis

                                                                                                                       Virginija Liudvinavičienė

                                                                                                                       Regina Pocienė