Civilinė byla Nr. 2-75-335/2014

Proc. Nr. 2-30-3-00708-2013-9

Proces. spr. kat.: 52.2.; 113.1.; 116.1.; 116.4.(S)

(S)

MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 5 d.

Molėtai

Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Roma Rimkienė,

sekretoriaujant Astai Kanapienienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Evelinai Davidavičiūtei,

atsakovui V. B., jo atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui V. B. dėl netinkamai atliktų rangos darbų ir nuostolių atlyginimo, ir

n u s t a t ė:

ieškovė N. M. kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo V. B. priteisti ieškovės naudai 34 055,83 Lt nuostolių dėl netinkamo sutarties vykdymo, 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2012 m. kovo 28 d. ieškovė ir atsakovas sudarė rangos sutartį, o 2012 m. spalio 7 d. šalys sudarė Adomaitiškių km. Molėtų r. statomo gyvenamojo namo stogo dengimo ir su tuo susijusių darbų atlikimo sutartį (toliau - Sutartis), kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo įvykdyti tokius Sutartyje numatytus darbus: gyvenamojo namo stogo uždengimą; lietaus nuleidimo sistemų įrengimą; stoglangių sudėjimą. 2012 m. lapkričio 19 d. ieškovė atsakovui įteikė pretenziją dėl netinkamai atliktų rangos darbų ir sugadintų medžiagų ir ja reikalavo iš atsakovo grąžinti jam pervestas sumas, susijusias su Sutarties vykdymu, atlyginti visas jos patirtas išlaidas ir nuostolius. Tačiau atsakovas 2012 m. lapkričio 20 d. atsakyme į pretenziją ieškovės reikalavimą vertino kaip nepagrįstą ir atsisakė sumokėti reikalaujamą sumą. Vėliau ieškovė dar kartą kreipėsi į atsakovą, tačiau abipusio kompromiso pasiekti nepavyko. Atsižvelgusi į tai, jog ginčo nepavyksta išspręsti taikiu būdu, Sutartyje numatyti darbai buvo atlikti netinkamai (darbai esą neatitinka net minimalių kokybės reikalavimų), rangos darbams naudotos medžiagos yra sugadintos ir dėl to ieškovė patyrė nuostolių, ji pateikė šį ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Pastebėjus netinkamai atliekamus stogo darbus, ieškovė kreipėsi į nepriklausomą ekspertą D. M., kuris 2012 m. lapkričio 4 d. išvadoje užfiksavo defektus, tarp kurių: paskutinis namo vainikas neišlygintas ir gegnės sumontuotos nelygiai, jos sutvirtintos ne cinkuotais vinimis ar kabėmis, o paprastais vinimis, kurie ateityje surūdys; grebėstavimas atliktas nekokybiškai, ne pagal stogo dangos žingsnį, grebėstavimas neišlygintas, kreivas; nėra stogo geometrijos; difuzinė plėvelė užklota nekokybiškai, prispausta ir užlenkta tašelių (0.05*0.025) sandūrose, todėl tose vietose rinksis kondensatas; stoglangiai sumontuoti neatsižvelgiant į gamintojo instrukcijas, blogas jų pakreipimo kampas, stoglangių tarpinės sugadintos, pro juos vanduo patenka į vidų; stogo danga buvo pjaunama kampiniu šlifuokliu, o ne elektrinėmis žirklėmis, kaip nurodyta gamintojų instrukcijose, dėl to skarda vietomis pažeista korozijos; stogo dangos savisriegiai sumontuoti ne į savo vietą; kaminas apskardintas nekokybiškai, pro jį tekės vanduo į patalpų vidų; stogo lakštai sumontuoti ne į vieną liniją, jie sumontuoti tarpusavyje neteisingai, stogo danga deformuota, subraižyta, subraižyti netgi nepanaudoti lakštai; neteisingai ir kreivai sumontuotos vėjalentės, sąlajos, dalis kraigo ir laštakai. Eksperto išvadoje apibendrintai nustatyta, kad: medinė stogo konstrukcija įrengta nekokybiškai, panaudotos statybinės medžiagos (tašeliai, vinys, difuzinė plėvelė, stoglangiai ir jų tarpinės, čerpių imitacijos skardos lakštai, vėjalentės, laštakai, dalis kraigo, sąlajos, kamino skardinimo medžiagos ir elementai) yra negrąžinamai sugadintos ir nebetinkamos tolimesnei eksploatacijai. Be to, UAB „Nord Profil“, pardavusi plieno gaminius, rekomendavo deramai įrengti medinę stogo konstrukciją (grebėstavimą), tinkamai įrengti hidroizoliacinį sluoksnį bei užsakyti naują plieninę stogo dangą, stoglangius, nes esamos medžiagos nebetinkamos eksploatacijai. O UAB „Statybos techninė priežiūra“ aktu padarė dar vieną išvadą, kad šalinant išvardintus trūkumus būtina atlikti jau sumontuotų konstrukcijų demontavimo darbus, o tuomet neišvengiamai bus apgadintos panaudotos medžiagos. Ieškinyje nurodoma, kad dėl atsakovo kaltės ieškovė yra patyrusi tam tikrus nuostolius: 2000 Lt avansinio mokėjimo; 400 Lt mokėjimo už medžiagas, skirtas stogo darbams atlikti (suma buvo sumokėta kartu su galutiniu mokėjimu pagal 2012 m. kovo 28 d.); 126,75 Lt mokėjimo už garo izoliacinę plėvelę; 387,20 Lt už UAB „Statybų techninė priežiūra“ atliktas statinio ekspertizės paslaugas; 800 Lt antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą; 380 Lt už tarpines langui; 105 Lt už plėvelę; 6654,96 Lt už UAB „Nord Profil“ suteiktas prekes; 183,92 Lt už tarpinę banguotai stogo dangai. Negana to, ieškovė 2013 m. rugpjūčio 30 d. sudarė rangos sutartį su trečiuoju asmeniu dėl stogo dengimo darbų trūkumų ištaisymo, kurie kainavo 23018,00 Lt. Todėl laikė, kad ši sumokėta suma yra tiesioginiai ieškovės nuostoliai dėl netinkamų atsakovo darbų ir ji iš jo priteistina.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir jį atmesti kaip neįrodytą ir paduotą praleidus ieškinio senatį (b. l. 103-107) bei jam priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jis pabrėžė, kad iš ieškinio nėra aišku, kuriuos nuostolius ieškovė kildina iš pirmosios, o kuriuos iš antrosios sutarties. 2012-10-07 Sutartyje buvo sutarta, kad rangovas atliks sutartus statybos rangos darbus pagal sutarties sąlygas (Sutarties 1 ir 3 punktas), pagal kurias susitarė, kad stogo dangos darbų kaina yra 26 Lt už kv.m., o už stoglangio vienetą - po 200 Lt. Visus minėtus statybos rangos darbus jis turėjęs atlikti nuo stogo dangos pristatymo momento iki 2012 m. gruodžio 1 d. Ieškovė vienasmeniškai kreipėsi į statybos specialistus, kurie parengė išvadas dėl netinkamai atliekamų darbų, kurių pagrindu ji 2012-11-19 pareiškė pretenziją ir vienašališkai, be jokio įspėjimo ir nenurodydama teisinio pagrindo, nutraukė rangos sutartį ir pareikalavo grąžinti gautus pinigus (viso: 2000 Lt) bei sumokėti patirtas išlaidas, nuostolius. Ieškovė nesuteikė galimybės atsakovui užbaigti pradėtų statybos darbų ir ištaisyti darbų trūkumų per protingą terminą. Stogo gegnės buvo sudėtos pagal pirmąją sutartį, tačiau jos buvo sudėtos iš kreivos medienos. Apie kreivą medieną ieškovė žinojo, tačiau nepaisant to, liepė dengti stogą. Dėl medienos kokybės stogo geometrija nesigavo ideali, tačiau tai gerai žinojo ieškovė ir ji įpareigojo atsakovą toliau dengti stogą. Ieškovė nušalino atsakovą nuo darbo ir neleido lankytis statybos objekte. Nesutinka su teiginiu, kad stogo dangą jis išbraižė ir sugręžiojo nereikalingas skyles, kadangi jis buvo nušalintas nuo darbo, tai jis ir negali būti atsakingas už tokius defektus, kurių pats nepadarė. Pagal pirmąją sutartį, stogo gegnių įrengimo darbai buvo atlikti iki 2012-11-01, o ieškovė apie netinkamus rangovo darbus sužinojo 2012 m. lapkričio 4 d. (iš specialisto išvados). Atsakovas mano, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, turi būti taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė niekada neleido atsakovui šalinti tariamus trūkumus, o už atliktą darbą darbų kainos atitinkamai nesumažino. Rangos sutartis nenumato galimybės atlyginti trūkumų šalinimo išlaidų, nes užsakovo teisė pašalinti trūkumus nebuvo nustatyta rangos sutartyje, todėl atsakovas mano, kad ieškovės apsisprendimas neleisti pagal sutartį įvykdyti sutartų darbų ir neleisti ištaisyti trūkumų, nesudaro pagrindo ieškovei reikalauti atlyginti kito rangovo atliktų darbų išlaidas. Atsakovas paaiškino, kad ieškovė jokių atsakovo darbų nepriėmė, tačiau jam atliekant darbus, pati ieškovė kontroliavo procesą ir vadovavo statybai, nors pagal UAB „Statybų techninė priežiūra“ įmonės dokumentus ši įmonė nuo 2012 m. kovo 24 d. turėjo vykdyti statybos priežiūrą objekte. Atsakovas mano, kad ieškovė sąmoningai atsisakė sulaukti darbų atlikimo pabaigos ir darbų nepriėmė, jo neįleido nei į objektą tariamų trūkumų šalinimui, nei garantiniam aptarnavimui, nors pagal įstatymą jis tokią teisę turėjo. Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovė ekspertą pasirinko vienašališkai ir jis nėra įrašytas į ekspertų sąrašą, o eksperto D. M. kvalifikacija ir kompetencija jam kelia pagrįstų abejonių. Ieškovė su atsakovu buvo sulygusi, jog stogo dangos darbų kaina yra 26 Lt už kv.m. ir visa tai turėjo sudaryti 7176 Lt, tuo tarpu J. B. ieškovė už analogišką darbą sumokėjo 13800 Lt (po 50 Lt už kv.m.), be to, už esamos stogo dangos, grebėstų, plėvelės ir stoglangių nuėmimą jam sumokėjo 8218 Lt - daugiau nei už jų uždėjimą. Be to, ieškovė nepareikalavo paties atsakovo savo sąskaita nudengti tariamai netinkamą stogo dangą, grąžindama padėtį iki netinkamos dangos uždėjimo, todėl reikalavimas sumokėti 8218 Lt už netinkamos dangos nuėmimą jo požiūriu yra nesąžiningas ir netenkintinas. Atsakovas nesutiko ir dėl už suinteresuotų specialistų bei antstolio paslaugų samdymo išlaidas.

Ieškovė 2014-02-11 pateikė papildomus paaiškinimus bei atsikirtimus dėl ieškinio senaties termino aiškinimo (b. l. 114-117).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė teigė, kad atsakovas yra profesionalas ir jam numatytos griežtos pareigos, jei medžiagos darbams atlikti buvo netinkamos, tai jis turėjo neatlikinėti darbų, taip pat yra ir su stogo techniniu projektu – jei jo nebuvo, tai turėjo atsisakyti darbų. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas teigė, kad ieškinys neįrodytas ir kad ieškovė siekia nesąžiningai praturtėti atsakovo sąskaita, nors 2012-11-01 jam nebuvo leista užbaigti darbų, ji pati nutraukė sutartį, nesiekė, kad darbai būtų ištaisyti, darbų kainos neprašė sumažinti, taip pat neprašė atlyginti darbų ištaisymo kainos. Aiškino, kad stogo dangos nuardyti nebuvo būtinybės, o ją nuardžius, ieškovė nuimtos dangos atsakovui neatidavė. Be to, stogo dangos nuėmimas kainavo daugiau nei viso stogo uždengimas, kas neatitinka nei logikos, nei rinkos sąlygų, nors atsakovas tuos darbus galėjo atlikti nemokamai. Atsakovas esą iš pradžių pasitikėjo ieškove, jos žodiniais nurodymais, todėl ji turinti prisiimti atsakomybę.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 12 str., 17 str., 178 str. šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Dėl ieškinio senaties

Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.124 str.). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje taikyti ieškinio senatį reikalavo atsakovas V. B.. Nustatyti, ar ieškinio senatis praleista, įmanoma tik tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 str. 1 d. nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė pateikė atsakovui pretenziją, o atsakymą jis išsiuntė 2012-11-20, todėl darytina išvada, kad būtent šią dieną ieškovė galutinai sužinojo apie savo pažeistas teises. Ieškinio senaties terminai yra nustatyti CK 1.125 str. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK. 1.125 str. 1 d.), tačiau CK 1.125 str. 10 d. nustatyta, jog reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi CK šeštojoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. CK 6.667 str. 1 d. nurodyta, jog reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus numatytas išimtis. Ieškovė į teismą kreipėsi 2013-11-25, t.y. praėjus tik penkioms dienoms nuo ieškinio senaties termino pradžios. Pažymėtina, kad ieškovė dėl savo pažeistų teisių pirmąjį kartą kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dar 2013-08-13, vėliau pakartotinai – 2013-10-07 (b. l. 118-122), beje, dėl ženkliai didesnių sumų priteisimo (virš 50 tūkst., virš 100 tūkst.), tačiau ieškiniai nebuvo priimti nagrinėjimui. Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (CK 1.5 str.) ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pradėjo ginti savo teises kreipdamasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą 2013-08-13, ieškinys Molėtų rajono apylinkės teismui pateiktas nežymiai praleidus ieškinio senaties terminą, darytina išvada, kad ieškinio senatis nėra praleista.

Byloje kilo ginčas dėl 2012-10-07 sutarties įvykdymo. Ieškovė teigė, kad atsakovas neatliko sutartyje nustatytų darbų tinkamai (atlikti darbai neatitinka net minimalių kokybės reikalavimų), pateiktos medžiagos nepataisomai sugadintos.

Tarp šalių atsiradę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip santykiai, atsiradę iš vartojimo rangos sutarties, nes pagal CK 6.681 str. 4 d., kai statybos darbai buvo atliekami fizinio asmens šeimos poreikiams, tarp šalių sudarytai rangos sutarčiai taikytinos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Pagal CK 6.672 str. 2 d. vartojimo rangos sutarčiai taikomos ir CK 6.188 str., 6.350-6.370 str. nustatytos taisyklės, o tiems santykiams, kurių kodekso normos nenustato, taikomi vartotojų teisių gynimo ir kiti su šių teisių gynimu susiję įstatymai (CK 6.672 str. 3 d.). Sprendžiant dėl vartojimo rangos instituto normų santykio su kitomis rangos santykius reglamentuojančiomis normomis, taikytina rangos normų tarpusavio konkurencijos taisyklė, įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 2 dalyje: bendrosios rangos nuostatos (XXXIII skyriaus pirmasis skirsnis CK 6.644–6.671 straipsniai) atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos. Buitinių, asmeninių vartotojo poreikių tenkinimo tikslas yra vienas vartojimo rangos požymių (CK 6.672 straipsnio 1 dalis), tad ši aplinkybė leidžia teigti, kad buitinės rangos terminą aptariamoje normoje įstatymo leidėjas vartoja būtent vartojimo rangai apibūdinti. Pagal aptartas vartojimo rangai aktualių teisės normų konkurencijos taisykles vartojimo statybos rangos santykiams, kaip specialiosios, visų pirma turi buti taikomos CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos, santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, – to paties skyriaus trečiojo skirsnio „Statybos ranga“ normos santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei „Statybos rangos“ normos – rangos „Bendrosiose nuostatose“ nustatytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio men. 19 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga II (vartojimo pirkimo–pardavimo, vartojimo rangos, civilinės atsakomybės vartojimo teisiniuose santykiuose taikymo klausimai) Nr. AC-33-1, kat. 45.2; 52.2; Teismų praktika 33). Tarp šalių 2012-03-28 sudaryta ir papildyta 2012-10-07 rangos sutartys atitinka esminius vartojimo rangos sutarties reikalavimus: buvo susitarta dėl darbų apimties, darbai buvo skirti ieškovės šeimos poreikių tenkinimui, buvo susitarta dėl apmokėjimo už darbus.

Kadangi ieškovė nebuvo patenkinta atsakovo atliekamais darbais dėl gyvenamojo namo stogo uždengimo, ji 2012-11-19 pateikė jam pretenziją (b. l. 15-16), kurioje nurodė, kad remdamasi CK 6.658 str., nustatė darbų atlikimo trūkumus, kuriuos pagrindė esą nepriklausomo eksperto D. M. 2012-11-04 išvadoje užfiksuotais defektais. Remdamasi jo išvada, prašė atsakovą grąžinti jam sumokėtą: 2000 Lt avansą, 400 Lt už medinių konstrukcijų tvirtinimo detales, 14485 Lt patirtų išlaidų, 2500 Lt už stogo demontavimo darbus bei 127 Lt išlaidų, vykdant stogo konservavimo darbus ir vienašališkai nutraukė sutartį, nurodydama, kad tai yra dėl esminio pažeidimo. Atsakovas nesutiko su tokia ieškovės pozicija ir atsakyme nurodė, kad jam pagal sutartį nebuvo pristatytos visos reikalingos medžiagos iki pradedant stogo dengimo darbus. Ieškovė į statybvietę buvo atvykusi 2012-10-06 ir atvežė stogo dangą, kai jau visas stogas buvo užgrebėstuotas, ji pati matė grebėstavimą, jis buvo įspėjęs dėl grebėstų kreivumo, tačiau ji liepusi dengti stogą grebėstais toliau, neatsižvelgiant į atsakovo nurodytas pastabas. Atsakydamas į D. M. išvadą nurodė ir paaiškino, kad: paskutinis namo vainikas negali būti išlygintas, nes buvo namas statomas vienpusio pjovimo rąstais, gegnės buvo sudėtos viename aukštyje. Gegnės buvo daromos iš ieškovės medienos, jos turėjo defektą nuo ilgo stovėjimo ir apie gegnių defektus ieškovei buvo žinoma; grebėstai, kuriuos pateikė ieškovė, nuo ilgo stovėjimo buvo pakeitę savo formą, banguoti, susisukę. Taigi, niekieno nepaneigtu jo teigimu jis įspėjo ieškovę dėl netinkamos grebėstų kokybės, tačiau ji liepė grebėstuoti esamais grebėstais, nes nenorėjo pirkti naujų; ieškovės priekaištą dėl stogo geometrijos nebuvimo atrėmė tuo, kad „nėra pamato“, tai ir įstrižainės nėra. Namo pamatus ieškovė darė savo jėgomis, į jo išsakytas pastabas dėl įstrižainės nebuvimo ji neįsiklausė, reikalavo namo statybos darbus vykdyti toliau. Dėl viso to atsakovas kategoriškai atsisakė atlyginti jos reikalaujamą sumą, be kita ko, tvirtino, kad vėlyvą rudenį dirbo nežmoniškomis sąlygomis-šaltu periodu, be vandens padavimo, tualeto ir pati užsakovė nevykdė savo įsipareigojimų. Nors darbus pradėjo 2012-10-23, avansą ieškovė pervedė 2012-10-29, kuomet buvo atlikti kai kurie stogo dengimo darbai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartojimo rangą reglamentuojančios įstatymo normos neįtvirtina nuostatų, skirtų vartojimo rangos sutarties šalių pareigos perduoti ir priimti atliktus rangos darbus vykdymui. CK 6.676 str. 2 d. nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiose (CK 6.662 str.) ir specialiosiose (CK 6.694 str.) rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose įtvirtintomis atliktų darbų perdavimo ir priėmimo nuostatomis. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 str. 1 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas turėjo darbus pagal sutartį atlikti iki 2012-12-01, tačiau ieškovė, būdama nepatenkinta atliekamais darbais juos nutraukė anksčiau, tačiau prieš nutraukdama darbus jokių pretenzijų atsakovui iki 2012-11-19 nepareiškė, leido atsakovui stogą uždengti pilnai, nors turėjo galimybę sekti jo atliekamus darbus ir kokybę, kas matyti iš pačios atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu paaiškinimų bei sustabdyti juos, tačiau ji to nepadarė, o vienašališkai nutraukė sutartį. CK 6.678 str. numatyta, kad darbų rezultatų priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius trūkumus, užsakovas turi teisę arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Tokių reikalavimų N. M. V. B. nepateikė, kaip nustatyta, siųsdama jam pretenziją nepasiūlė jam ištaisyti trūkumų, kai tuo tarpu jis siūlėsi demontavimo darbus pats atlikti savo jėgomis ir lėšomis ir taip ištaisyti trūkumus. Taigi, ieškovei buvo suteikta galimybė pašalinti darbų trūkumus ir už atliktus darbus papildomai nemokėti, t.y. be reikalo neišlaidauti ir racionaliai ginti savo, kaip vartotojo teises. Tačiau privalėdama sekti darbų procesą, ką ji ir darė, pavyzdžiui, buvo atvykusi 2012-10-26 į statybų aikštelę, vadinasi, tuo metu darbų kokybė jai tiko ir netgi 2012-10-29 ji pervedė atsakovui avansą, taip vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus. Ieškovės aiškinimą, kad ji taikiai negalėjo susitarti su atsakovu, teismas vertina kaip išgalvotą, nepagrįstą jokiais įrodymais, kaip siekimą patenkinti savo ieškinio reikalavimus, kadangi atsakovas atsiliepime aiškiai nurodė, jog būtų sutikęs demontuoti stogą ir ištaisyti darbus savo lėšomis – už darbą ieškovei papildomai nebūtų tekę apmokėti.

D. M. savo išvadą dėl netinkamai atliktų darbų pateikė 2012-11-04. Pažymėtina, kad ieškovė remiasi jo atlikta išvada kaip eksperto, tačiau iš byloje pridėto pažymėjimo, matyti, kad D. M. yra paprastas stogdengys, baigęs 40 val. trukusius mokymus (b. l. 144-146), todėl teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad šio asmens vardu pateikta išvada apie netinkamai atliktus darbus yra abejotina. D. M. buvo šaukiamas į teismą, tačiau šaukimo jis neatsiėmė (b. l. 193), o ieškovės atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad jis į teismą atvykti ir duoti paaiškinimų nenorėjo. Tad ir šiuo aspektu jo išvadų patikimumas yra abejotinas. Visiškai akivaizdu, kad ieškovė turėjo galimybę tartis su atsakovu kaip priimtinu abiem būdu išspręsti ginčą ir matydama, kad darbai tebevyksta, būdama nepatenkinta jų rezultatu, vis tiek leido juos tęsti iki 2012-11-19. Todėl atsakovas iki šios datos negalėjo žinoti, kad jo atliekamų darbų kokybė užsakovės netenkina. Ši gi vėliau kreipėsi į UAB „Nord Profil“ dėl objekto apžiūros ir defektų nustatymo, kurios specialistai pateikė ieškovei atsakymą, įvardintą atsiliepimu, vizualiai nustatę, kad yra netinkamai atlikti darbai ir pateikė savo rekomendacijas – deramai įrengti medinę stogo konstrukciją (grebėstavimą), tinkamai įrengti hidroizoliacinį sluoksnį bei užsakyti naują plieninę stogo dangą, stoglangius, nes esamos medžiagos nebetinkamos eksploatacijai (b. l. 26). Tačiau šios rekomendacijos vertintinos kritiškai, kadangi UAB „Nord Profil“ yra verslininkas (o ne ekspertas), tiesiogiai suinteresuotas, kad iš jo N. M. pirktų medžiagas. Iš byloje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų bei pinigų priėmimo kvitų matyti, kad ieškovė būtent iš šios bendrovės yra pirkusi prekių (PVM sąskaita faktūra išrašyta 2012-10-25, b. l. 163-164) ir vėliau naudojosi šios įmonės paslaugomis perkant prekes (b. l. 76-83, 148), kas, akivaizdu, kad įmonė turėjo suinteresuotumą. 2012-11-12 ieškovė kreipėsi į antstolį V. Č. dėl faktinių aplinkybių - pastato, esančio Adomaitiškių k., Dubingių sen., Molėtų r. stogo trūkumų – konstatavimo (b. l. 29-70, 147). Antstolio 2012-11-12 surašytame Faktinių aplinkybių kontaktavimo protokole Nr. 116-12-779 bei prie jo pridėtoje 2012-11-12 statybos montavimo darbų, nukrypimo nuo projekto ataskaitos defektų apžiūros akte yra konstatuoti stogo trūkumai, bet šis įrodymas teismo vertinamas kitų įrodymų kontekste.

Ieškovė 2013-08-30 sudarė naują rangos sutartį su J. B. dėl stogo dengimo darbų trūkumų ištaisymo (b.l. 88-91). Sutarties kaina buvo nustatyta 23018,00 Lt. Ieškovės teigimu ši J. B. sumokėta suma (b. l. 93-94) yra susidariusi tik dėl netinkamų atsakovo atliktų darbų ir yra tiesioginiai jos nuostoliai netinkamiems darbams ištaisyti. Tačiau ieškovė su atsakovu buvo sulygusi, jog stogo dangos darbų kaina yra 26 Lt už kv. m. ir iš viso turėjo sudaryti 7176,00 Lt sumą, tuo tarpu J. B. už tokius pat darbus ji sumokėjo 13800,00 Lt, t.y. po 50 Lt už kv.m., be to, už esamos stogo dangos, grebėstų, plėvelės ir stoglangių nuėmimą dar jam sumokėjo 8218,00 Lt (b. l. 90-91), kai tuo tarpu atsakovas siūlė šiuos darbus atlikti nemokamai, bet ji tuo nepasinaudojo. Pažymėtina ir tai, jog J. B. atlikus darbus, buvo pasirašytas atliktų rangos darbų priėmimo-perdavimo aktas, ieškovė sumokėjo jam 23018 Lt ir jokių pretenzijų dėl darbų netinkamo atlikimo nepareiškė (b. l. 93). Gi atsakovas, įtardamas, kad su J. B. ieškovės buvo sutarta akivaizdžiai per didelė kaina, siekiant ją vėliau prisiteisti iš jo, V. B., kaip savo įtarimų patvirtinimą 2014-06-10 pateikė teismui garso įrašą ir pokalbio, vykusio 2014-02-12, stenogramą (b. l. 181-184), kuomet buvo įrašytas V. B., kaip tariamo užsakovo, pokalbis su J. B.. Iš jo turinio matyti, kad norėdamas išprovokuoti J. B., apsimetęs klientu, kad šis pasakytų apie tikrąsias stogų perdengimo kainas, klausinėjo, kiek jam kainuotų analogiško stogo dangos nuėmimas ir uždengimas. J. B. pokalbio metu nurodė, kad visi darbai galėtų kainuoti apie 11000,00 Lt. Teismas, objektyviai įvertinęs liudytoju apklausto J. B. parodymus, sutinka su atsakovo pagrįstu argumentu, kad ieškovė reikalaudama iš atsakovo 8218 Lt už dangos nuėmimą elgiasi jo atžvilgiu nesąžiningai ir siekia praturtėti atsakovo sąskaita.

Tuo tarpu iš 2014-04-22 UAB “Tyrimai ir projektai” atlikto ekspertinio tyrimo, kurį užsakė V. B., akto ir specialistų išvados (b. l. 152-162), kuomet buvo išnagrinėta statybos montavimo darbų, nukrypimų nuo projekto ataskaita, parengta UAB “Statybų techninė priežiūra” techninės priežiūros inžinieriaus A. Š., atest. Nr. 11661 ir rangos sutartis su J. B., atlikusiu stogo dengimo trūkumų ištaisymą 2013-08-30 rangos sutarties pagrindu, nustatyta, kad: 1) objektyvių duomenų, jog rangovo V. B. atliktų darbų trūkumų buvo neįmanoma pašalinti, o buvo būtina visus šio rangovo darbus išardyti-nėra; 2) nenustatyta, kad realiai buvo nuimti visi grebėstai ir nuimta visa difuzinė plėvelė bei naujai sudėta plėvelė visu stogo plotu; 3) tyrimas nenustatė priežasties, kodėl rangovui V. B. buvo neleista ištaisyti trūkumų arba bent nuardyti jo atliktus darbus; 4) nenustatyta, jog grebėstai visame stogo plote buvo tiesinti ir iš naujo sudėti; 5) tyrimo metu konstatuota, kad buvo daug galimybių skardos lakštams apgadinti, tačiau nenustatyta, kad apgadintos skardos lakštus sugadino būtent rangovas V. B.; 6) atlikus apžiūros metu sandėliuojamų greta namo panaudotos ir nuimtos skardos matavimus, skardos yra likę 188,23 kv.m. (jų kaina 19 Lt be PVM), nepanaudotos skardos yra likę 60,72 kv.m. (jų kaina 19 Lt be PVM), skardos vertė iš viso 4730,05 Lt be PVM; 7) kadangi nenustatyta, jog rangovo V. B. darbų buvo neįmanoma ištaisyti, tai rangovo J. B. sąmatoje nurodyti darbai gali būti laikytini nauju susitarimu dėl stogo dangos uždėjimo, nes buvusios dangos nuėmimo darbų kaina (kurių atlikimo įrodymai nepateikti) viršija viso stogo uždėjimo darbų kainą, kuri numatyta rangos sutartyje su V. B.. Iš šios išvados matyti, kad atsakovo darbuose buvo nustatyti defektai atliekant darbus pagal 2012-10-07 sutartį, tačiau nenustatyta objektyvių duomenų, jog atsakovo atliktų darbų trūkumų buvo neįmanoma pašalinti, o buvo būtina visus jo darbus išardyti (b. l. 154-156). Dėl išdėstyto, 2014-04-22 atliktų darbų tyrimo aktas laikytinas ekspertinio pobūdžio patikimu rašytiniu įrodymu, nes jis gautas iš atitinkamą kvalifikaciją turinčio asmens, jam atlikus ginčo objekte atliktų darbų tyrimą teisės aktų nustatyta tvarka ir pritaikius specialiąsias žinias (CPK 197 str.). Taip pat tyrimo akte buvo užfiksuota, kad nėra duomenų, jog ieškovės būtų perduota atsakovui gyvenamojo namo statybos projektinė dokumentacija, nors pagal 2012-10-07 sutartį toks projektas turėjo būti pateiktas ir dėl projekto nepateikimo galėjo būti netinkamai sumontuoti stoglangiai. Specialisto išvadoje taip pat akcentuojama, kad nėra informacijos apie stogo dangos užsakymą, stogo dangos charakteristikos perdavimą atsakovui, o stogo dangos specifikacija yra svarbi tuo, kad paties gamintojo gaminami ir tiekiami profiliuoti skardos lakštai turi skirtingą profilį bei reikalauja skirtingo atstumo tarp grebėstų, o sudėjus grebėstus iki dangos užsakymo ir nežinant, kokia bus danga, gali tekti perdėti grebėstus pagal gautą dangą. Ne tik atsakovas, bet ir liudytojai J. V., R. J. teismo posėdžio metu tvirtino, kad ieškovei buvo sakoma apie kreivus grebėstus ir kad jų kreivumas gali įtakoti stogo kokybę, bet ieškovė vis tiek reikalavo juos dėti ant senųjų. Taigi nustatyta, kad J. B. atliktuose darbuose pagal naują sutartį irgi buvo darbų defektų, tačiau ieškovė pasirašydama perdavimo-priėmimo aktą su J. B. apie tai nutyli, kas suponuoja, kad toks nutylėjimas yra sąmoningas, siekiant ieškovei pasipelnyti.

LR CK 6.334 straipsnio normos reglamentuoja bendrąsias pirkėjo teises, CK 6.334 straipsnio normos, įtvirtinančios pirkėjo teises, vartojimo rangos santykiams taikytinos mutatis mutandis, su būtinais vartojimo rangos santykių specifikos, t. y. sutarties dalyko ir subjektinės sutarties šalių sudėties nulemtais pakeitimais. Šie užsakovo teisių gynybos būdai turi būti derinami su CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, nustatančiu pirkėjo (vartotojo) teises, tarp jų ir teisę nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ne tik esant esminiam sutarties pažeidimui, bet ir kitais atvejais, kai toks užsakovo pasirinktas gynybos būdas suderinamas su proporcingumo ir interesų pusiausvyros principais. Jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: 1) darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; 3) kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.

LR CK 6.658 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, – atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita.

Atsakovas, pripažintina, iš dalies netinkamai įvykdė sutartas sąlygas, buvo nustatyti jo atliktų darbų defektai, tačiau ieškovė irgi pažeidė sutartines sąlygas: nepateikė projekto, nenustatė atsakovui termino trūkumams pašalinti, nereikalavo atlikti stogo nuėmimo darbų jo sąskaita, nesuteikė jam galimybės ištaisyti trūkumus.

Teismas iš dalies sutinka su UAB “Tyrimai ir projektai” ekspertizės akto išvada, kad skaičiuojant perdarytų darbų išlaidas, iš prašomos atlyginti sumos reikalinga atimti panaudotos ir nuimtos bei nenaudotos skardos vertę (t.y. 4730,05 Lt suma), nes ji likusi pas ieškovę ir neperduota atsakovui. V. B. darbų neatlikus iki galo, jis turi grąžinti gautą 2000 Lt avansą ir apmokėti už sugadintas medžiagas (4730,05 Lt sumą) bei sugadintas stoglangių tarpines (618,05 Lt), jeigu jos bus grąžintos V. B. (b.l. 156).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovei priteistina 7348,10 Lt nuostolių, o ji turi jam grąžinti sugadintas medžiagas.

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str., iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-11-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal LR CPK 93 str. 2 d. jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Šioje byloje ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 4954,81 Lt: 387,20 Lt už statinio ekspertizės paslaugas (b. l. 73, 149), 800,00 Lt už antstolio V. Č. faktinių aplinkybių konstatavimą (b. l. 74, 151), 464,99 Lt vykdymo išlaidos (b. l. 140-141) ir 3302,62 Lt už advokato teisinę pagalbą (b. l. 194-195). Pažymėtina, kad ieškovė į paslaugas už advokato teisinę pagalbą įtraukė ir išlaidas advokatui, kuomet kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Manytina, kad išlaidos, jos patirtos kreipiantis į kitą teismą (ieškinys nebuvo priimtas-b.l. 122) nėra įtrauktinos į išlaidas šioje byloje, todėl jos mažintinos per pusę, t.y. iki 1651,31 Lt (advokato ataskaitoje už išlaidas yra nurodyta, kad advokato darbo sąnaudos tiek ruošiant dokumentus į Vilniaus miesto apylinkės teismą, tiek ruošiant į Molėtų rajono apylinkės teismą yra vienodos, todėl ir mažintinos per pusę). Iš viso ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra 3303,50 Lt.

Proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai (21,58%) ieškovei iš atsakovo V. B. priteistina 712,89 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo V. B. bylinėjimosi išlaidas sudaro 3210,00 Lt: 1210,00 Lt už nebaigto statyti pastato stogo ekspertizės aktą (b. l. 143), 2000,00 Lt už advokato teisinę pagalbą (b. l. 165).

Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (78,42%) iš ieškovės V. B. priteistina  2517,28 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas sudaro 34Lt, (b.l. 1), todėl proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės N. M. priteistina 7,33 Lt, iš atsakovo V. B. 26,65 Lt valstybei (CPK 88 str. 1 d. 2 p., 96 str. 3 d.).

agal LR CPK 83 str. 1 d. 1 p. ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pagal LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 96 str. iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei– 172,52 Lt.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti N. M., a.k. (duomenys neskelbtini), iš V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 7348,10 Lt (septynis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 10 ct) nuostolių, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą (7348,10 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2013-11-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti N. M., a.k. (duomenys neskelbtini), iš V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 712,89 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš N. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 2517,28 Lt bylinėjimosi išlaidų.

       Priteisti iš V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 172,52 Lt žyminio mokesčio ir 26,65 Lt pašto išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, įmokos kodas 5660.

       Priteisti iš ieškovės N. M., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 7,33 Lt pašto išlaidų į VMI sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                        Roma Rimkienė