Baudžiamoji byla Nr. 1-432-799/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-08983-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.2.; 2.12.1.4.
(S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 15 d.
Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Vida Butanavičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokuroro Raimundo Aukštakalnio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje.
Teisėjas
n u s t a t ė :
M. T., 2019 m. kovo 4 d., apie 00:22 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas D. T. priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 127 p. reikalavimus, kuris teigia, kad ,,Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas‘‘, t. y. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, per posūkį nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Šie M. T. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. su D. T. padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu.
M. T. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. kovo 3 d., naktį, apie 23.00 val., su broliu D. ir draugu A. G. važiavo iš Kauno į Tauragę pas draugus. Važiavo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris registruotas tėvo J. T. vardu, tačiau priklauso broliui D. Automobilį vairavo jis. Dar prieš važiuojant iš Kauno, visi trys buvo pavartoję alkoholio. Važiuojant keliu per mišką, Eičių kaime, kelio vingyje jis pamatė per kelią perbėgant kažkokį gyvūną, išsigandęs nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, automobilis vertėsi du, o gal ir daugiau kartų. Tuo metu važiavo apie 100 km/h greičiu. Eismo įvykį įtakojo ir greitis, kadangi kelias per mišką yra vingiuotas, tiesiog nepasirinko saugaus greičio. Dar krapnojo lietus, kelio danga buvo šlapia. Po eismo įvykio visi trys buvo nuvežti į ligoninę. Jis su A. buvo paleisti iš ligoninės, nes nenustatė sužalojimų, brolį paguldė, jis gydėsi ligoninėje apie 10 dienų, po to dar pas šeimos gydytoją Kaune (b. l. 112-115).
Be M. T. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais:
Nukentėjusysis D. T. parodė, kad M. T. yra jo brolis. 2019 m. kovo 3 d., vakare, jis su broliu M. ir draugu A. G. atvažiavo į barą Kaune, šventė giminaitės grįžimą iš užsienio. Vartojo alkoholį, nematė ar ir brolis M. vartoja alkoholį. Po kiek laiko išėjus iš baro, apie 22 val., paskambino draugas iš Tauragės, pakvietė atvažiuoti į svečius. Automobilį vairavo jo brolis M. T.. Automobilis yra jo, tačiau registruotas tėvo vardu. Automobilį vairavo brolis, nes jis atrodė visiškai blaivus. Važiuojant jis užmigo ant priekinės keleivio sėdynės. Atsibudo nuo smūgio ir suprato, kad pateko į eismo įvykį. Per šį eismo įvykio jis buvo sužalotas. Vėliau su broliu kalbėjo apie eismo įvykį. Jis sakė, kad lygtai kažkoks žvėris išbėgęs į kelią, tada nesuvaldė automobilio ir vertėsi. Jis sakė, kad važiavęs apie 100 km/h greičiu. Broliui pretenzijų dėl sužalojimų neturi (b. l. 41-44).
Liudytojas A. G. parodė, kad 2019 m. kovo mėn. 3 d. jis su draugais M. T. ir D. T. atvažiavo į barą Kaune. Vartojo alkoholį, kiek išgėrė M. negali pasakyti, nepastebėjo. Išėję iš baro sugalvojo važiuoti į Tauragę pas draugus. Automobilį vairavo M. T.. Važiavo pro Šakius, Jurbarką. Automobilyje jis miegojo, nes buvo gerokai išgėręs, atsibudo nuo smūgio. Suprato, kad pateko į eismo įvykį. Jis stipriai sužalotas nebuvo. Pretenzijų niekam neturi (b. l. 70-72)
Liudytojas K. V. parodė, kad jis dirba V. L. įmonėje, taksi vairuotoju. 2019 m. kovo 4 d., apie 00.30 val., važiavo keliu Tauragė-Jurbarkas, Jurbarko kryptimi. P. E. kaimą, pamatė nuo kelio nuvažiavusį automobilį ir sustojo. Automobilis BMW buvo nuvažiavęs dešinėje kelio pusėje, važiuojant nuo Tauragės link Jurbarko. Priėjęs pamatė, kad automobilis atsitrenkęs į medį, prie automobilio, už kokių 5 m atstumu, nuo vairuotojo pusės, gulėjo vyriškis. Priėjus prie jo daugiau žmonių nesimatė. Buvo matyti, kad vyriškis sužalotas, skundėsi, kad skauda koją. Automobilis buvo labai sugadintas. Paskambino pagalbos telefonu ir pranešė, kad yra įvykęs eismo įvykis ir reikalinga medikų pagalba. Neklausinėjo to vyriškio, kas vairavo automobilį. Netrukus prie automobilio priėjo dar du vaikinai, suprato, kad tai vaikinai iš automobilio, patyrusio eismo įvykį. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, medikai (b. l. 85-87).
Iš 2019 m. gegužės 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. T. dėl kairio šlaunikaulio išnirimo, pokapsulinio blužnies plyšimo, šlapimo pūslės plyšimo su šlapimo pūslės susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 57-58).
Iš 2019 m. gegužės 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. G. sužalojimų nenustatyta (b. l. 78)
Iš 219 m. kovo 4 d. kelių eismo įvykio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta kelias (duomenys neskelbtini). K. P.. Iš foto lentelės Nr. 49 matyti nuvažiavusio nuo kelio automobilio pėdsakai, kad nulaužtas betoninis kelio stulpelis, likusi žymė ant medžio, apžiūrėtas sugadintas automobilis (b. l. 12-17).
Iš eismo įvykio vietos schemos plano matyti, kad 2019 m. kovo 4 d., apie 00.22 val., eismo įvykis įvyko kelyje (duomenys neskelbtini) . Nurodyta nustatyta transporto priemonės išsidėstymo po eismo įvykio schema. Vairuotojas D. T. su eismo įvykio schema sutiko (b. l. 27).
Iš Tauragės AVPK veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 3 d. pranešimo dėl automobilio grąžinimo ir pakvitavimo matyti, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas D. T. (b. l. 21-23).
Iš Tauragės AVPK reagavimo skyriaus vyresniojo patrulio V. S. 2019 m. kovo 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. kovo 4 d., dirbant pagal iš anksto nustatytą grafiką kartu su patruliu A. L., užtikrinant eismo saugumą ir viešąją tvarką Tauragės mieste, 00.26 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) nuo kelio nuvažiavęs automobilis BMW. Vairuotojas skundžiasi skausmu. Nuvykus į įvykio vietą Tauragės r., kelyje (duomenys neskelbtini) rado nuo kelio nuvažiavusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia gulėjo D. T., bei stovėjo du vaikinai: M. T. (jam nustatytas 0,39 prom. girtumo laipsnis) ir A. G. (jam nustatytas 1,46 prom. girtumo laipsnis). Apžiūrint įvykio vietą nustatyta, kad automobilis važiavo link Tauragės miesto ir kelio vingyje nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį, ko pasėkoje, galimai, automobilis vertėsi ir atsitrenkė į medžius ( b.l. 7).
Aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, t. y. jis, vairuodamas automobilį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį D. T., pažeidė KET 127 p. reikalavimus, t. y. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, per posūkį nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Šie M. T. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. su D. T. padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.
M. T. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, tai, kad kaltinamojo atžvilgiu yra viena lengvinanti atsakomybę aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. M. T. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, priskiriamą prie neatsargių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnis). Kaltinamasis M. T. neteistas (b. l. 121-122), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 123-132), nedirba.
Prokuroras siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti 24 MGL dydžio baudą ir vadovaujantis BK 641 straipsniu ją mažinti vienu trečdaliu.
Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo parinkti M. T. skirtinos bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką skirtina švelniausia bausmė – bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis neteistam, neturint teistumo, esant jauno amžiaus, nedirbančiam, metų laikotarpyje už tokio pobūdžio kelių eismo taisyklių nusižengimus administracine tvarka baustas nebuvo, teismas mano, kad prokurorės pasiūlyta mažesnė nei sankcijoje už apysunkius nusikaltimus numatyta bauda yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti M. T., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Pagal BK 641 straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
M. T. visiškai prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, sutiko dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis per aštuonis mėnesius (b. l. 135). Atsižvelgiant į skiriamos baudos dydį, kaltinamojo prašymą ir jo turtinę padėtį, jam nustatytinas ilgesnis – šešių mėnesių terminas baudai sumokėti (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
M. T. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
M. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 24 MGL dydžio (1200 eurų) baudą.
Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 16 MGL (800 eurų) baudą.
Nustatyti, kad 16 MGL (800 eurų) bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6801. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų raštinės darbuotojui.
Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
M. T. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti M. T., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Vida Butanavičiūtė