Civilinė byla Nr. e2A-645-440/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05797-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.1.3.5; 3.2.4.11

(S)

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 14 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Larisos Šimanskienės, Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės I. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-471-965/2023 pagal ieškovės I. T. patikslintą ieškinį atsakovui D. T. ir pagal atsakovo D. T. priešieškinį ieškovei I. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, bendro turto padalijimo ir kt., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Viešųjų investicijų plėtros agentūra“, uždaroji akcinė bendrovė „Siregita“, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė I. T. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: nutraukti ieškovės ir atsakovo D. T. (toliau – ir atsakovas) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui kas mėnesį po 400 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, padalyti sutuoktiniams priklausantį turtą ieškovės siūlomu būdu; priteisti ieškovei iš atsakovo 48 500 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę dalytino turto dalį; nustatyti, kad solidarią prievolę pagal kredito sutartį Nr. FD-21SI-P263/187 po santuokos nutraukimo vykdys atsakovas; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad santuokos iširimo priežastimi tapo skirtingas šalių požiūris į gyvenimą, šeimą, skirtingi šalių charakteriai, dėl to bendras gyvenimas su atsakovu nebegalimas, be to, atsakovas vartojo psichologinį smurtą prieš ieškovę. Santuokos metu atsakovas neprisidėjo prie buities darbų, nepilnamečio vaiko auklėjimo ir priežiūros, todėl šalys nuolat konfliktavo. Ieškovės nuomone, atsakovas turi visas finansines galimybes tinkamai išlaikyti savo nepilnametį vaiką; dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku, turto padalijimo būdo šalys sutaria, ginčas kyla dėl kompensacijos dydžio.

3.       Atsakovas D. T. nesutiko su ieškovės pareikštu ieškiniu, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; atsakovui priteisti 90 000 Eur vertės butą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), 4 360 Eur vertės garažą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažas), 3 000 Eur vertės automobilį „Volkswagen Golf“; priteisti ieškovei iš atsakovo 10 500 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 210 Eur kas mėnesį; priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimais dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, turto padalijimo būdo, prievolės pagal kredito sutartį vykdymo ir pavardžių po santuokos nutraukimo. Nurodė, kad šalių santuokos iširimą lėmė abiejų sutuoktinių veiksmai, todėl reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės niekuo nepagrįstas. Priešingai, atsakovas visais būdais stengėsi išsaugoti santuoką, tačiau ieškovė nedėjo pastangų, specialisto pagalbos atsisakė, todėl taip pat laikytina kalta dėl santuokos neišsaugojimo. Ieškovė iki šiol gyvena kartu su atsakovu, nors turi galimybę gyventi jai priklausančiame bute arba pas savo motiną. Atsakovas šeimą materialiai ir tinkamai aprūpino, vaiko priežiūrai skyrė visą įmanomą dėmesį. Ieškovės prašomas priteisti vaiko išlaikymo dydis neatitinka nei atsakovo turtinės padėties, nei objektyvių vaiko poreikių, todėl turėtų būti mažinamas per pusę. Taip pat atsakovas nesutinka su prašomos priteisti ieškovei kompensacijos dydžiu.

4.       Ieškovė su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nors šalys faktiškai kartu negyvena (šalys apsigyveno skirtinguose kambariuose), ieškovė nuolat prisideda prie buto išlaikymo bei paskolos mokėjimo. Pažymi, kad šalių nepilnametis sūnus turi alergijų, atopinį dermatitą, įtariama alerginė astma, dėl to vartoja vaistus, maisto papildus, jam reikalingi profilaktiniai vizitai pas gydytojus bei brangūs tyrimai dėl alerginių reakcijų, kokybiškas maistas, tai lemia didesnes higienos bei sveikatos, maisto bei rūbų išlaidas. Ieškovės nuomone, nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant bendrą turtą, kadangi perkant butą ieškovė taip pat prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. kovo 30 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies: 1) šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes; 3) nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 5) nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskyrė ieškovę; 6) nustatė atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; 7) po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį „Volkswagen Golf“, Butą ir Garažą; 8) priteisė ieškovei iš atsakovo 14 149 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį; 9) nustatė, kad po santuokos nutraukimo šalių prievolė pagal 2015 m. spalio 23 d. kredito sutartį Nr. FD-21SI-P263/187 nekeičiama ir nemodifikuojama, lieka solidari; 10) nustatė, kad po santuokos nutraukimo visus sutartinius įsipareigojimus pagal 2015 m. spalio 23 d. kredito sutartį Nr. FD-21SI-P263/187 vykdys atsakovas D. T.. Priteisė iš šalių po 10,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Pagrindiniai teismo motyvai ir nustatytos aplinkybės: 

5.1.                      Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo nesudaro pagrindo teismui daryti išvados, kad tik atsakovas kaltas dėl šalių santuokos iširimo. Šalys neneigia, kad nesutarimai buvo abipusiai, šalių šeimoje trūko tarpusavio palaikymo ir supratimo. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad šalių santykiai pastaruosius bendro gyvenimo metus buvo konfliktiški, dėl to atmosfera šeimoje ieškovei psichologiškai tapo nepakeliama. Tačiau nepateikta duomenų ir neįrodinėjama, kad atsakovo elgesys su ieškove buvo neleistinas ar prieštaraujantis įstatymui. Aplinkybę, kad ieškovei yra nepriimtinas atsakovo taupumas, reikalavimas atsiskaityti dėl išlaidų ir kt. charakterio savybės, teismas vertino kaip šalių negebėjimą tartis, tačiau nelaikė esmine santuokos nutrūkimo priežastimi. Teismas pažymėjo, kad ieškovė gauna pakankamas ir nuolatines pajamas, todėl nelogiška, kad atsakovas jai ribotų galimybę savo nuožiūra disponuoti jos darbo užmokesčiu. Atsakovas visiškai neigė šiuos ieškovės kaltinimus ir tvirtino, kad visais būdais pagal savo sugebėjimus ir galimybes prisidėjo prie šeimos gerovės. Nors ieškovė nurodė priešingai, tačiau šių aplinkybių jokiais įrodymais nepagrindė.

5.2.                      Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, netinkamo šalių elgesio nenustatė, todėl atmetė ieškovės argumentus, kad santuoka nutrūko išimtinai tik dėl atsakovo kaltės. Konfliktinės situacijos šeimoje, kurių neneigė abi šalys, patvirtino, kad padėtis šeimoje blogėjo, šalims vis sunkiau sekėsi situaciją valdyti dar iki tol, kol šalys pradėjo gyventi skyrium, todėl teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovės teiginius, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės. Teismas padarė išvadą, kad sutuoktinių šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą, jų požiūris į šeiminį gyvenimą, tarpusavio santykius buvo skirtingas, ieškovės ir atsakovo šeimoje trūko sutuoktinių tarpusavio pagarbos bei supratimo, nustatyti abipusiai sutuoktinių pareigų pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

5.3.                      Pagal byloje pateiktus duomenis teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad šalių sveikatos būklė ribotų jų darbingumo galimybes. Kadangi šalys tęsia darbus (yra visiškai darbingi), teismas pripažino, kad jų sveikata yra pakankamai gera, todėl jie ateityje galės dirbti ir uždirbti pajamas ne mažesnes, nei gaudavo iki nurodomų susirgimų ar laikino nedarbingumo. Duomenų, kad šalys turi kitų įsipareigojimų, išlaikytinių ar kt., nei nurodyta procesiniuose dokumentuose, nepateikta.

5.4.                      Teismas nustatė, kad šalių su darbo santykiais gaunamos pajamos yra panašios, apie 1 000 Eur. Šalys santuokos metu įgijo automobilį, butą, kuriame abi šalys gyvena šiuo metu, taip pat ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, šalys turi įsipareigojimą, susijusį su būsto renovacija, kurį šiuo metu šalys dengia bendrai. Atsakovas neigė ieškovės nurodomas aplinkybes, kad jis užsiima automobilių pardavimo verslu, todėl, nesant tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus ieškovės teiginius, teismas neturėjo teisinio pagrindo kitaip vertinti atsakovo faktines pajamas. Teismas nusprendė, kad šalių turtinė padėtis šiuo metu yra panaši, todėl abi šalys turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

5.5.                      Ieškovė pateikė skaičiavimus, kad vaiko išlaikymui ir būtiniesiems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 885 Eur suma. Atsakovas neneigė, kad vaikas lanko papildomus užsiėmimus, turi tam tikrų susirgimų, todėl akivaizdu, kad dėl to patiriamos ne tik būtinosios, bet ir papildomos išlaidos. Atsižvelgdamas į vaiko poreikius dėl sveikatos būklės, teismas sutiko, kad vaiko poreikiams patiriamos didesnės išlaidos, tačiau pažymėjo, kad kitos ieškovės nurodytos išlaidos, nors iš esmės gali būti faktiškai patiriamos, nes reikalingos ir būtinos kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti, tačiau įvertinus abiejų tėvų finansines galimybes (su darbo santykiais susijusias pajamas), galėtų būti mažesnės.

5.6.                      Teismas, įvertinęs tėvų galimybes teikti išlaikymą ir vaiko poreikius, atsižvelgdamas į pateiktus byloje įrodymus, nusprendė sumažinti ieškovės nurodytą sumą, reikalingą šalių sūnaus išlaikymui per mėnesį, iki 300 Eur. Įvertinęs, kad iš valstybės vaikui mokama 85,75 Eur išmoka, teismas konstatavo, kad vaiko mamai net minimaliu dydžiu prisidedant prie vaiko išlaikymo, tokio dydžio išlaikymas laikytinas pagrįstu ir reikalingu, siekiant, kad šalių nepilnamečio vaiko interesai būtų užtikrinti. Toks išlaikymas, nurodytą sumą indeksavus, visiškai pakankamas vaiko poreikiams ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus.

5.7.                      Teismas nustatė, kad po šalių santuokos sudarymo 2013 m. liepos 3 d. notarine dovanojimo sutartimi dovanotojai A. T. ir I. T. (atsakovo tėvai) atsakovui asmeninėn nuosavybėn padovanojo 150 004,46 Lt butui pirkti (sutarties 1 punktas). 2013 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytas Butas, daikto kaina 170 000 Lt. Šalys neginčija, kad Butas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi taip patarė notaras, tačiau atsakovas nesutinka, kad Butas šalims priklauso lygiomis dalimis.

5.8.                      Nors ieškovė nemano, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šį turtą, tačiau neginčija, kad įsigyjant Butą 150 000 Lt buvo atsakovo. Notarinė pinigų dovanojimo sutartis, kuri yra galiojanti ir nenuginčyta, patvirtina, kad Butui pirkti atsakovui tėvai padovanojo tokią sumą pinigų, kuri sudaro didžiąją dalį Buto įsigijimo vertės. Taip pat ieškovė prie Buto įsigijimo prisidėjo apie 20 000 Lt suma, iš jų apie 10 000 Lt jai padovanojo močiutė. Rašytinė dovanojimo sutartis tuo metu nebuvo sudaryta. Dar 10 000 Lt ieškovei paskolino jos motina ir, kaip nurodė ieškovė, ji šią sumą motinai grąžino per 2 metų laikotarpį iš savo darbo užmokesčio. Vertinant šalių prisidėjimą prie šio Buto įsigijimo, teismas pažymėjo, kad 10 000 Lt skola ieškovės mamai buvo grąžinta santuokos metu, todėl pripažino, kad skola buvo grąžinta iš bendrų sutuoktinių lėšų, priešingų įrodymų nepateikta.

5.9.                      Įvertinus laiko tarpą, per kurį po santuokos sudarymo buvo įgytas Butas, teismui buvo akivaizdu, kad šalys negalėjo sukaupti reikiamos sumos iš bendrų sutuoktinių lėšų. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl sutaupytų lėšų fakto, o tikėtinai pagrindė savo prisidėjimą prie buto pirkimo tik 20 000 Lt suma, iš kurių 10 000 Lt buvo grąžinta kaip skola ieškovės mamai iš šeimos lėšų. Duomenų, kad atsakovas santuokos metu iki Buto įsigijimo uždirbo reikšmingas pajamas iš automobilių pardavimo verslo, ieškovė nepateikė, kaip ir nėra jokių įrodymų, kad jis faktiškai šia veikla užsiėmė. Taip pat nėra duomenų, kad šalims pradėjus gyventi bendrai, ieškovė turėjo reikšmingų pajamų, išskyrus darbo užmokestį; šios aplinkybės paneigia galimybę, kad Butas galėjo būti įgyjamas iš bendrų šeimos lėšų. Nors ieškovė tvirtina, kad įsigijus Butą, jis buvo reikšmingai pagerintas (pvz., remontuojamas ar kt.) iš šeimos lėšų, tačiau šių teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas rašytiniais įrodymais pagrindė Buto dalies įgijimą už asmenines lėšas, todėl Butui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija netaikytina ir egzistuoja pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, atsakovui priteisiant Butą, o ieškovei kompensaciją pinigais dėl jos bei šeimos lėšų panaudojimo šiam butui įsigyti.

5.10.                      Teismas nepripažino Garažo atsakovo asmenine nuosavybe. Kadangi šis turtas įgytas santuokos metu, šiam turtui įsigyti buvo panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl teismas pripažino Garažą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jis dalytinas šalių santuokos nutraukimo metu.

5.11.                      Teismas padarė išvadą, jog atsakovas prie Buto įsigijimo prisidėjo bendra 155 000 Lt suma, o ieškovė – 15 000 Lt suma, todėl nustatė, kad ieškovė turi teisę į 9 proc. Buto vertės kompensaciją (15 000 Lt (ieškovės lėšos) / 170 000 Lt (buto kaina) x 100 proc.). Butą priteisus atsakovui ir iš turto vertės atėmus kredito likutį, ieškovei iš atsakovo priteistina 7 649 Eur kompensacija ((90 000 Eur – 5 011,21 Eur) = 84 988,79 Eur x 9 proc.). Padalijant turtą šalių prašomu būdu, atsakovui taip pat atitektų 13 000 Eur vertės turto (automobilio ir Garažo vertė). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 6 500 Eur (13 000 Eur / 2) kompensacija už jam tenkančią didesnę šio turto dalį. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 14 149 Eur kompensacija.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

6.       Ieškovė I. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 30 d. sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pagrindo, dėl išlaikymo vaikui priteisimo bei dėl kompensacijos dydžio ir priimti naują sprendimą – nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti ieškovei iš atsakovo 30 528,50 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui tenkančia didesnę dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Jeigu ieškovė nesutikdavo su atsakovo nuomone, atsakovas pradėdavo naudoti psichologinį smurtą – ignoruodavo ieškovę, su ja nesikalbėdavo arba stengdavosi nutildyti ieškovę  šiurkščiais žodžiais. Jeigu iki konflikto ieškovė ir atsakovas būdavo susitarę kur nors išeiti, išvažiuoti, atsakovas visus planus atšaukdavo. Taip pat atsakovas nevengdavo ieškovės ir įžeidinėti, siekdamas ją pažeminti, nurodydavo, kad ieškovė be atsakovo būtų niekas, nepasiturinti bei yra niekam tikusi. Atsakovas retai prisidėdavo ir prie buities darbų, išskyrus kambarių tvarkymą, net tuo atveju, kai ieškovė jausdavo nuovargį, sirgdavo, atsakovas nepagelbėdavo buities darbuose ir primindavo ieškovei, jog turi atlikti buities darbus. Atsakovas santuoką iš esmės sužlugdė dėl savanaudiškų motyvų – nepagarbos, žeminimo, psichologinio smurto, neprisidėjimo prie šeimos gerovės, buities darbais, nepilnamečio vaiko auklėjimo. Teismas nevertino šių nurodytų ieškovės aplinkybių ir dėl jų nepasisakė.

6.2.                      Ieškovės manymu, teismo padarytos išvados dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio yra nepagrįstos bei klaidingos, kadangi nepilnamečiui yra reikalinga mažiausiai 885 Eur suma per mėnesį, kurie pagrįsti teismui pateiktais rašytiniais įrodymais, kurių teismas išvis nevertino ir netyrė. Vaikas turi sveikatos problemų, kurių gydymui nuolat reikalingi vaistai, tai lemia didesnes išlaidas vaiko poreikiams. Ieškovė teismui pateikė tai pagrindžiančius dokumentus. Be to, vaikas alergiškas, reikalinga speciali mityba, švara, priežiūra. Vaikas lanko krepšinio būrelį, kurio nario mokestis 25 Eur per mėnesį, kai vaikas vyksta į varžybas, reikalingos papildomos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, jog šalių nepilnametis sūnus turi sveikatos problemų, jo išlaikymui yra reikalinga didesnė suma nei minimali, tačiau teismas  nustatė šalių nepilnamečiam vaikui minimalų išlaikymo poreikį.

6.3.                      Vaiko būtinieji poreikiai gali skirtis, priklausomai nuo objektyvių ir nenumatytų aplinkybių (amžiaus ir tai sąlygojusių poreikių pasikeitimo, ligos ir pan.), todėl aplinkybė, kad ieškovės parengtose vaikų poreikių lentelėse nurodytos išlaikymo sumos yra šiek tiek didesnės nei konstatavo teismas, nereiškia, jog vaiko išlaikymui per mėnesį skirtina 885 Eur suma yra per didelė. Teismas nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima nuspręsti, kad ieškovės nurodomas išlaikymo dydis yra perteklinis.

6.4.                      Atsakovas iš esmės neįrodinėjo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.123 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų nukrypimui nuo lygių dalių principo, o savo poziciją grindė iš esmės aplinkybe, kad santuokos metu jam pagal 2013 m. liepos 3 d. dovanojimo sutartį dovanotojai A. T. ir I. T. atsakovui padovanojo 150 004,46 Lt. Tačiau byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad dovanotojai realiai iki sutarties sudarymo turėjo minėtą pinigų sumą. Atsakovas užsiėmė automobilių perpardavimu, o pinigines lėšas gaudavo grynaisiais pinigais, kurios vėliau ir buvo atsakovo įformintos (įteisintos) kaip iš tėvų tariamai gauta dovana. Tačiau šių ieškovės nurodytų aplinkybių bylą nagrinėjęs teismas nevertino. Tačiau svarbiausia tai, kad ieškovė ir atsakovas sudarydami Buto pirkimo–pardavimo sutartį aiškiai išreiškė savo valią sukurti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

7.       Atsakovas D. T. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašė jį atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

7.1.                      Ieškovės tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kurios neva patvirtina, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, nesudaro pagrindo tokiai išvadai. Atsakovas nuo pat pradžių neigė tokius kaltinimus kaip psichologinis smurtas, žeminimas, nepagarba ir pan. Todėl teiginys, esą jis tai pripažino teisme ir neginčijo, yra neteisingas. Tokios atsakovo nurodomos savybės kaip taupumas ar nesikalbėjimas konflikto metu nėra ir negali būti pripažįstami kaip pagrindas nutraukti santuoką būtent pagal CK 3.60 straipsnį. Ieškovė nepateikė jokių jos teiginius patvirtinančių įrodymų.

7.2.                      Ieškovė su vaiku gyveno su atsakovu Bute visą bylos nagrinėjimo laiką, o tuo tarpu ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi įsigijusi butą (duomenys neskelbtini), o visai šalia (duomenys neskelbtini), kaip teisme patvirtino pati ieškovė, gyvena jos mama viena dviejų kambarių bute. Jeigu prieš ieškovę iš tikrųjų būtų naudojamas psichologinis ar koks nors kitoks smurtas, ji negyventų toliau su atsakovu viename bute.

7.3.                      Ieškovė toliau bando įrodyti teismui esą vaikas turi sveikatos problemų, dėl kurių jam turėtų būti skirtas didesnis išlaikymas nei įprasta. Tačiau ieškovė nepateikia jokių vaiko sveikatos problemas pagrindžiančių įrodymų. Vien tik pirkimo čekiai nėra tas įrodymas, kuris leistų teismui nustatyti, kad vaikas serga vienokia ar kitokia liga ir leistų įvertinti jos sunkumą. Jeigu vaiko turima alergija būtų laikoma sveikatos problemomis, tai, ko gero, kas antras vaikas pagal tokią logiką būtų nesveikas ir jam būtų reikalingas išskirtinis išlaikymas. Be to, ieškovė net nenurodo, kokia tai alergija, dėl ko, kokia jos eiga ir pan. Nes paprastai vaikų alergijos silpsta su amžiumi vaikui augant.

7.4.                      Byloje nėra ginčo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas per mėnesį uždirba apie 1 000 Eur į rankas. Ieškovė tuo tarpu teismą bando įtikinti, kad ji, uždirbdama 1 000 Eur, vaikui išleidžia praktiškai visą savo atlyginimą ir kad vaiko poreikiai yra virš 800 Eur per mėnesį.

7.5.                      Atsakovas negali pusę savo darbo užmokesčio skirti vaiko ugdymui, nes pirmiausia jis turi pasirūpinti savo poreikiais, kad galėtų dirbti ir uždirbti bent jau tuos 1 000 Eur per mėnesį. Atsakovas į bylą pateikė duomenis apie turimas sveikatos problemas su nugara, kurios yra nuolatinio pobūdžio ir dėl kurių jis negali papildomai dirbti ir gauti daugiau pajamų.

7.6.                      Kompensacijos savo ieškiniu pirmiausia reikalavo pati ieškovė. Teismas nustatė, kad jos investicijos į buto įsigijimą sudarė 15 000 litų, tai yra 4 344,30 Eur. Taigi teismas iš esmės priteisdamas ieškovei už Butą 7 649 Eur dydžio kompensaciją, net viršijo jai realiai tenkančią kompensaciją, jeigu vertintume taip, kaip apeliaciniame skunde siūlo ieškovė, tai yra remiantis principu, jog turi būti kompensuojamos asmeninės investicijos.

7.7.                      Teismas teisingai išsprendė turto padalijimo ir kompensavimo klausimus, nes tokia padalijimo tvarka ir rezultatas yra ir socialiai teisingi, nes turtas šiuo atveju yra dalijamas tarp dviejų suaugusių žmonių – buvusių sutuoktinių, kurie labai skirtingomis dalimis prisidėjo prie bendro turto sukūrimo. Šios dalys yra labai neproporcingos (91 proc. ir 9 proc.), be to, į bylą yra pateikti aukštesnę įrodomąją galią turintys oficialūs įrodymai – atsakovo tėvų pinigų dovanojimo sutartis Buto pirkimui.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

 

        Apeliacinis skundas atmestinas.

 

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

 

9.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

       Dėl byloje nustatytų  faktinių aplinkybių

10.       Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus J. T.. Santuokos metu ieškovė ir atsakovas įgijo nekilnojamąjį turtą: butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 53 580 Eur; garažą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 4 360 Eur, įgijimo data 2022 m. gegužės 23 d.; automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovės vardu asmeninės nuosavybės teise registruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2021 m. liepos 12 d. dovanojimo sutarties pagrindu. 2015 m. spalio 23 d. dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), sudaryta daugiabučio namo kreditavimo sutartis.

11.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo teismas nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalijo šalių santuokoje įgytą turtą ir priteisė nepilnamečiam vaikui išlaikymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Nei ieškovė, nei atsakovas neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl nustatytos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su ieškove, nustatytos atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos, ieškovės paskyrimo nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, santuokoje įgyto turto padalijimo tvarkos (turto priteisimo atsakovui, o ieškovei – kompensacijos) ir įsipareigojimų šalių kreditoriui pagal 2015 m. spalio 23 d. kredito sutartį Nr. FD-21SI-P263/187 vykdymo, todėl teisėjų kolegija dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies plačiau nepasisako.

       Dėl trečiojo asmens pakeitimo

13.       2023 m. rugsėjo 1 d. apeliacinės instancijos teisme gautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Investicijų ir verslo garantijos“ prašymas pakeisti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ jo teisių perėmėja UAB „Investicijų ir verslo garantijos“. Nurodo, kad po UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūros“ ir UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo reorganizavimo prijungimo būdu UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ yra po reorganizavimo tęsianti veiklą bendrovė, kuri nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. perėmė visą UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ turtą, teises ir įsipareigojimus 2023 m. kovo 22 d. reorganizavimo sąlygų nustatyta tvarka.

14.       Vadovaujantis CPK 48 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

15.       Atsižvelgiant į prašyme nurodytas aplinkybes bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, yra pagrindas tenkinti prašymą, dėl to trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų,  UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ keičiamas kitu asmeniu – UAB „Investicijų ir verslo garantijos“.

       Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

16.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat bylos šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad šalių santuoka nutrūko išimtinai dėl atsakovo kaltės ir pripažino, kad sutuoktinių šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą, jų požiūris į šeiminį gyvenimą, tarpusavio santykius buvo skirtingas, ieškovės ir atsakovo šeimoje trūko sutuoktinių tarpusavio pagarbos bei supratimo, nustatyti abipusiai sutuoktinių pareigų pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigdama, kad teismas neįvertino ir nepasisakė dėl ieškovės nurodytų aplinkybių dėl atsakovo prieš ieškovę  vartoto psichologinio smurto, įžeidinėjimo, atsakovo neprisidėjimo prie buities darbų ir nepilnamečio vaiko auklėjimo. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.

17.       Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienus metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

18.       Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 77 punktas) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 38 punktas), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.

19.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

20.       Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad šalių santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad kilus šalių tarpusavio konfliktams atsakovas ją ignoruodavo, arba stengdavosi nutildyti ieškovę šiurkščiais žodžiais, atšaukdavo suplanuotas keliones. Pasak ieškovės, atsakovas nevengdavo jos ir įžeidinėti, retai prisidėdavo prie buities darbų ar nepilnamečio vaiko auklėjimo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien abiejų šalių tarpusavio konfliktai, nesutarimai dėl buities darbų ar vaiko auklėjimo, nesant byloje jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą tik apie kurio nors vieno sutuoktinio kaltę dėl šalių santuokos iširimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tik atsakovas netinkamai vykdė savo kaip sutuoktinio pareigas ir tik jis yra atsakingas už šalių santuokos iširimą.

21.       Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams – abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra patikimų ir pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), o šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

22.       Vien tai, kad ieškovė turi kitokią nuomonę dėl šalių konfliktinių situacijų vertinimo, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

       Dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio

23.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio yra nepagrįstos bei klaidingos, kadangi vaikui yra reikalinga mažiausiai 885 Eur suma per mėnesį, kuri pagrįsta teismui pateiktais rašytiniais įrodymais, kurių teismas išvis nevertino ir netyrė. Vaikas turi sveikatos problemų, kurių gydymui nuolat reikalingi vaistai, tai lemia didesnes išlaidas vaiko poreikiams. Ieškovė teismui pateikė tai pagrindžiančius dokumentus. Be to, vaikas alergiškas, reikalinga speciali mityba, švara, priežiūra. Vaikas lanko krepšinio būrelį, kurio nario mokestis 25 Eur per mėnesį, kai vaikas vyksta į varžybas, reikalingos papildomos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, jog šalių nepilnametis sūnus turi sveikatos problemų, jo išlaikymui yra reikalinga didesnė suma nei minimali, tačiau teismas nustatė šalių nepilnamečiam vaikui minimalų išlaikymo poreikį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems ieškovės argumentams.

24.       Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

25.       Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

26.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tuo tarpu vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

27.       Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).

28.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant klausimą dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).

29.       Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą byloje, joje nurodė, kad prašoma nustatyti atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku neprieštarauja vaiko interesams, o ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas ir tenkinantis ne tik būtinuosius vaiko poreikius.

30.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga sudarė 840 Eur (atskaičius mokesčius – 633 Eur). Ieškovė taip pat kiekvieną mėnesį gauna 85,75 Eur (šios aplinkybės ieškovė neginčijo). Taigi minimalus išlaikymo vaikui dydis šios bylos nagrinėjimo metu sudaro 547,25 Eur (633 Eur – 85,75 Eur). Todėl kiekvieno iš tėvų vaikui teiktino išlaikymo dydis turėtų būti ne mažesne nei 273,63 Eur išlaikymo suma (547,25 Eur / 2). Kaip minėta, ieškovė, įrodinėjanti didesnių išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

31.       Ieškovė ieškinyje pateikė nepilnamečio vaiko poreikius detalizuojančią lentelę, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad vaikui laisvalaikiui ir atostogoms, būreliams ir užklasinei veiklai ir dienpinigiams (maistas namie ir mokykloje, išlaidos laisvalaikiui, telefonui ir internetui išskirtos į atskirą kategoriją) yra reikalinga 220 Eur per mėnesį suma. Byloje nėra ginčo, kad šalių nepilnametis vaikas lanko krepšinio būrelį, kuriam reikalinga 25 Eur per mėnesį suma ir retkarčiais papildomos išlaidos varžyboms. Taip pat ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovė išleido 101,56 Eur per metus kino teatro bilietams (per mėnesį tai sudaro vidutiniškai 8,46 Eur sumą (101,56 Eur/12)). Ieškovė taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kad pavienėms vaiko šventėms ir pramogoms buvo išleidusi tam tikras atsitiktines sumas, kurios dažniausiai neviršijo 10 Eur. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija negali pritarti ieškovei, kad šalių vaikui iš tiesų būtų reikalinga net 220 Eur per mėnesį suma laisvalaikiui ir atostogoms, būreliams ir užklasinei veiklai ir dienpinigiams.

32.       Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į nurodytas vaiko išlaidas internetui, telefonui, kompiuteriui ir televizijai – 40 Eur per mėnesį. Ieškovė byloje pateikė rašytinius įrodymus tik dėl atliktų pavienių mokėjimų už mobiliojo ryšio paslaugas 5 Eur, 5 Eur ir 10 Eur sumomis. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, kad vaikui ryšio paslaugoms būtų reikalinga net 40 Eur per mėnesį suma.

33.       Nors, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepagrindė ir kai kurių kitų vaiko išlaidų lentelėje nurodytų išlaidų, tačiau teisėjų kolegija sutinka, kad šalių nepilnamečiam vaikui yra reikalingos papildomos išlaidos dėl turimų sveikatos problemų. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytam iš atsakovo priteistinam 300 Eur išlaikymo dydžiui, kuris yra didesnis nei 273,63 Eur minimali teiktina vieno vaiko tėvo (motinos) išlaikymo suma.

34.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė apeliaciniame skunde neteikia argumentų nei dėl savo, nei dėl atsakovo finansinių galimybių teikti išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui ir šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija. Todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako.

      Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo

35.       Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo dalytino turto lygių dalių principo priteisiant atsakovui Butą, o ieškovei tik kompensaciją dėl jos bei šeimos lėšų panaudojimo šiam butui įsigyti. Ieškovės teigimu, byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad atsakovo tėvai realiai iki sutarties sudarymo turėjo 150 004,46 Lt sumą. Atsakovas užsiėmė automobilių perpardavimu, o pinigines lėšas gaudavo grynaisiais pinigais, kurios vėliau ir buvo atsakovo įformintos (įteisintos) kaip iš tėvų tariamai gauta dovana. Be to, ieškovė ir atsakovas sudarydami Buto pirkimo–pardavimo sutartį aiškiai išreiškė savo valią sukurti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.

36.       Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

37.       CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika, aiškinanti CK 3.123 straipsnio nuostatas, yra pakankamai gausi ir išplėtota.

38.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, remiantis kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009). Kadangi šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020, 26 punktas).

39.       Pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014).

40.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys santuokos metu 2013 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo Butą už 170 000 Lt sumą. Atsakovas pareikštu priešieškiniu prašė teismo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, argumentuodamas, kad Butas buvo įsigytas panaudojus jo tėvų atsakovui padovanotus 150 004,46 Lt. Atsakovas šioms aplinkybėms pagrįsti kartu su priešieškiniu pateikė notaro patvirtintą 2013 m. liepos 3 d. pinigų dovanojimo sutartį, iš kurios matyti, kad atsakovo tėvai A. ir I. T. atsakovui padovanojo 150 004,46 Lt buto pirkimui. Ši notaro patvirtinta pinigų dovanojimo sutartis yra galiojanti, nenuginčyta ir laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). 

41.       Nors Butas buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl vien Buto registracija bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nepaneigia atsakovo nurodytų aplinkybių dėl Buto įsigijimui panaudotų lėšų kilmės.

42.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

43.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą; 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018 45 punktą; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021 65 punktą).

44.       Nors atsakovas dar priešieškinyje pateikė prašymą nukrypti nuo dalytino turto lygių dalių principo, argumentuodamas, kad Buto pirkimui 90 proc. lėšų buvo panaudota iš atsakovo tėvų dovanotų pinigų, ir kartu pateikdamas notaro patvirtintą atsakovo tėvų pinigų dovanojimo sutartį, tačiau ieškovė atsiliepimu į priešieškinį šių atsakovo nurodytų aplinkybių neneigė, tik pažymėjo, kad ir ji prisidėjo prie Buto pirkimo. Kaip girdėti iš pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 13 d. posėdžio įrašo, ieškovė posėdžio metu pripažino, kad prie Buto pirkimo ji prisidėjo apie 20 000 Lt suma (iš jų apie 10 000 Lt jai padovanojo močiutė, dar 10 000 Lt ieškovei paskolino jos motina), likusią Buto kainos dalį sumokėjo atsakovas iš, kaip teigė ieškovė, atsakovo tėvų atsakovui padovanotų ir perdovanotų pinigų. Ieškovė pažymėjo, kad su atsakovo tėvais nepalaikė gerų santykių, todėl nežinojo, ar jie galėjo turėti tokią sumą. Vis dėlto ieškovė nurodė spėjanti, kad atsakovo tėvai atsakovui realiai galėjo padovanoti apie 60 000 Lt. Nors ieškovė teigė, kad likusi atsakovui dovanotų pinigų suma galėjo būti paties atsakovo lėšos, gautos iš prekybos automobiliais, tačiau ieškovė negalėjo pateikti jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovas realiai užsiėmė tokia veikla ir kokiu būdu iš tokios veiklos atsakovas gaudavo pinigus. Tuo tarpu apeliaciniame skunde ieškovė jau nurodė, kad atsakovas užsiėmė automobilių perpardavimu, o pinigines lėšas gaudavo grynaisiais pinigais, kurios vėliau ir buvo atsakovo įformintos (įteisintos) kaip iš tėvų tariamai gauta dovana, nebeišskiriant aplinkybės, kad atsakovo tėvai atsakovui galėjo padovanoti savo asmenines lėšas. Tokie nenuoseklūs ieškovės paaiškinimai, nesant byloje jokių ieškovės aplinkybes galinčių patvirtinti rašytinių įrodymų, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo Buto įsigijimo aplinkybių vertinti kitaip nei šias aplinkybes įvertino pirmosios instancijos teismas. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas rašytiniais įrodymais pagrindė Buto įgijimą didžiąja dalimi už asmenines lėšas, dėl to Butui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija netaikytina.

45.       Kadangi atsakovas prie Buto įsigijimo prisidėjo bendra 155 000 Lt suma, o ieškovė – 15 000 Lt suma (įvertinus aplinkybę, kad iš ieškovės mamos pasiskolinta 10 000 Lt suma kreditorei buvo grąžinti iš bendrų šalių santuokinių lėšų), pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus ieškovė prie Buto pirkimo prisidėjo 9 proc. Buto kainos asmeninių lėšų investicija, todėl ieškovė turi teisę į 9 proc. Buto vertės kompensaciją (15 000 Lt (ieškovės lėšos) / 170 000 Lt (Buto kaina) x 100 proc.), kurią sudaro 7 649 Eur suma ((90 000 Eur (Buto vertė) – 5 011,21 Eur (kredito likutis)) x 9 proc.).

       Dėl procesinės bylos baigties

46.       Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ginčui teisingai išspręsti reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl byloje pareikštų šalių reikalavimų, priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, dėl to ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47.       Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K 3 295-219/2020 59 punktas). Todėl teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl esminių apeliacinių skundų argumentų, vertina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir neturi esminės reikšmės šios bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai pasisakyti nėra tikslinga.

       Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą nepriteisiamos.

49.       Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 000,00 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinio skundo parengimą. Atsakovas pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (bankinio pavedimo išrašą ir PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas). Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11. punkte nustatyto dydžio, ir įvertinus procesinio dokumento turinį, sugaištą laiką, kitus kriterijus atitinka bylos sudėtingumą, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovui iš ieškovės priteistina 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Pakeisti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, uždarąją akcinę bendrovę ,,Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ (juridinio asmens kodas 303039520) kitu asmeniu – uždarąja akcine bendrove „Investicijų ir verslo garantijos“ (juridinio asmens kodas 110084026).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui D. T. iš ieškovės I. T. 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, trečiajam asmeniui.

 

 

 

Teisėjos        Larisa Šimanskienė

 

 

        Vilija Valantienė

 

 

        Danutė Žvinklytė