Civilinė byla Nr. e2A-887-601/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07096-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.1; 2.4.2.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-754-429/2022 pagal pareiškėjo B. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Kauno miesto savivaldybei, Sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl sandėlio pripažinimo gyvenamojo namo priklausiniu.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas B. M. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas pripažinti, kad medinis sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 176 numeriu, yra gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), priklausinys, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), kuriame stovi jam priklausantis gyvenamasis namas, pastatytas 2001 m. Žemės sklypą pareiškėjas įgijo 1998 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš V. J.. Tą pačią dieną pareiškėjas su V. J. sudarė sandėlio, pažymėto 176 numeriu, pirkimo–pardavimo sutartį. Gyvenamojo namo projektas buvo suderintas su sodininkų bendrijos architektu. Kadangi galimybės įsirengti dujinį šildymą nebuvo, tai buvo nuspręsta namą šildyti kietu kuru – malkomis. Tam idealiai tiko įsigytas sandėlis, kuris stovi apytiksliai 25 m atstumu nuo namo, nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Sandėlis yra naudojamas išimtinai kietam kurui sandėliuoti. Kito statinio kietam kurui sandėliuoti pareiškėjas neturi. Sandėlis nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas sandėliu nepertraukiamai naudojasi daugiau kaip 20 metų, jį prižiūri, remontuoja, tvarko aplinką. Niekas daugiau nepretenduoja į sandėlį.

3.       Suinteresuoti asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija bei Kauno miesto savivaldybė su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas sklypo, kuriame yra sandėlis, nevaldo jokiais pagrindais. Be to, pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokių sandėlio statybos teisėtumą pagrindžiančių dokumentų. Pareiškėjas gali statyti statinius jam nuosavybės teise priklausančiame (ar kitais pagrindais valdomame) žemės sklype, tačiau ginčo sandėlis yra pastatytas už pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), ribos, sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ bendrai naudojamoje žemėje (nesuformuotame sklype). Pareiškėjas nurodo, kad įgijo sandėlį 1998 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš buvusios savininkės V. J., tačiau ši sutartis nėra patvirtinta notaro. Be to, sandėlis yra žymimas kaip savavališkas statinys. Negana to, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. gruodžio 13 d. reikalavimu pareiškėjas yra įpareigotas ne vėliau kaip iki 2014 m. birželio 12 d. savo lėšomis nugriauti statinį sklype.

4.       Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškimu taip pat nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas negali būti pripažįstamas teisėtu statytoju ir įgyvendinti statytojo teises, nes nuosavybės teisių į valstybinę žemę nėra įgyvendinęs. Be to, sandėlis nėra įstatymų numatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o tai reiškia, kad jis nėra apibrėžtas nei individualiais, nei rūšiniais požymiais kaip civilinių teisių objektas. Su pareiškimu pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių sandėlio statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų.

5.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad B. M. buvo surašyti 2013 m. gruodžio 12 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-131212-00120 ir 2013 m. gruodžio 13 d. reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-131213-00094, kuriuo iš pareiškėjo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2014 m. birželio 13 d. nugriauti sandėlį, pastatytą valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau 2015 m. balandžio 14 d. Inspekcija, konstatavusi, kad sandėlio statybos darbai atlikti daugiau nei prieš 10 metų, nagrinėjimą nutraukė ir panaikino aktus. Vis dėlto, kadangi tyrimas dėl savavališkos statinio statybos buvo nutrauktas dėl senaties, o ne dėl to, kad buvo konstatuotas statybos teisėtumas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1 dalimi, tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

6.       Suinteresuotas asmuo Kauno sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ prašė atmesti pareiškėjo pareiškimą. Nurodė, kad bendrija sutinka su kitų suinteresuotų asmenų argumentais, dėl ko pareiškėjo prašymas negali būti tenkintas, ir juos palaiko. 2012 m. gegužės 13 d. visuotinis bendrijos narių susirinkimas nusprendė nugriauti minimą sandėlį, tačiau nespėjo jo viso nugriauti, nes griovimo darbams fiziškai pasipriešino pareiškėjas. 2012-2013 metais pareiškėjas nebaigtą griauti sandėlio dalį atstatė į dabartinės būklės stovintį sandėlį. Todėl pareiškėjas pareiškime melagingai teigia, jog joks asmuo nepareiškė pretenzijų į sandėlį. Bendrija siekia atitinkamą sandėlį nugriauti ir tokiu būdu atlaisvinti bendrijai skirtą bendro naudojimo teritoriją. Pareiškėjas nėra atitinkamo sandėlio savininkas, todėl neturi teisės lemti jo likimo, įskaitant ir į bet kokius juridinę reikšmę turinčius faktus dėl atitinkamo statinio nustatymo.

7.       Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. vasario 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo B. M. pareiškimą ir priteisė iš pareiškėjo B. M. 17,92 Eur pašo išlaidų valstybei.

9.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nėra žemės sklypo, kuriame stovi ginčo sandėlis, savininkas, jo sklypą, kuriame pastatytas namas, pravažiavimui skirtas kelias, jis nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog sandėlis būtų pastatytas teisėtai, todėl pareiškimą sandėlio pripažinimo gyvenamojo namo priklausiniu laikė nepagrįstu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas B. M. nors ir nesuformulavo aiškaus reikalavimo, iš skundo turinio akivaizdu, jog pareiškėjas siekia, jog būtų panaikintas Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimas ir jo pareiškimas patenkintas pilna apimtimi.  Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei nevertino apelianto pateiktų byloje esančių dokumentų (prašymų, pranešimų, pareiškimų, kadastrinių matavimų bylos). Sukurtas mitas apie sandėlio, kurį jis įsigijo iš V. J. pirkimo–pardavimo sutartimi, savavališką statybą;

10.2.                      Teisėja V. J. sau pasiskyrė nagrinėti bylą nors ji 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškimą jau buvo palikusi nenagrinėtu, o šią jos nutartį vėliau panaikino Panevėžio apygardos teismas. Trečiaisiais asmenimis į bylą nepagrįstai įtrauktos Kauno miesto savivaldybės administracija ir Kauno sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“. Be to, pareiškėjas prašė bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau teismas bylą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka;

10.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11.       Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė apeliacinės instancijos teismo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų notarine pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijęs asmeninės nuosavybės teisę į ūkinį pastatą sandėlį;

11.2.                      Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad pareiškime nurodytas sandėlis buvo pastatytas teisėtai ir, kad pareiškėjas (prieš tai buvusi turto savininkė) praeityje turėjo nuosavybės teises į šį sandėlį patvirtinančius dokumentus. Iš pareiškėjo nurodytų argumentų darytina prielaida, kad tokių dokumentų nebuvo;

11.3.                      Civilinėje byloje Nr. e2YT-662-962/2019 konstatuotos faktinės aplinkybės apie tai, kad neįrodytas ginčo statinio statybos teisėtumas, pareiškėjui turi tiek prejudicinę, tiek ir res judicata galią, todėl pirmosios instancijos teismas jomis pagrįstai rėmėsi.

12.       Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti apelianto B. M. apeliacinį skundą visa apimtimi, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas ne tik aktyviai dalyvavo tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes, bet ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė ir padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjas nėra žemės sklypo, kuriame stovi ginčo sandėlis, savininkas, jo sklypą, kuriame pastatytas namas, pravažiavimui skirtas kelias, jis nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog sandėlis būtų pastatytas teisėtai, todėl pareiškimas laikomas nepagrįstu;

12.2.                      Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė ir neįrodė, kokias materialiąsias ir procesines teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, todėl apeliacinis skundas turėtų būti atmestas, kaip nepagrįstas;

13.       Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliacinės instancijos teismo prašo apeliacinio skundo netekinti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

13.1.                      Aplinkybės dėl sandėlio statybos teisėtumo jau yra išnagrinėtos bei dėl jų pasisakyta įsiteisėjusiame teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2YT-662-962/2019. Todėl nustačius, jog statinio statybos teisėtumą pagrindžiančių dokumentų nėra, veiksmai, susiję su tokio statinio, pastatyto valstybinėje žemėje, pripažinimo priklausiniu, negalimi;

13.2.                      Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad B. M. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kokiu teisiniu pagrindu sandėlis valstybinėje žemėje buvo statomas, taip pat tai, kad B. M. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad sandėlio statybai buvo parengta reikiama projektinė dokumentacija, pagrįstai ir teisėtai skundžiamu sprendimu pareiškėjo pareiškimą atmetė;

13.3.                      Pareiškėjas nei kartu su pareiškimu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde taip ir nepateikė jokių įrodymų, kad tarp gyvenamojo namo ir sandėlio, kurį jis siekia pripažinti gyvenamojo namo priklausiniu, egzistuoja funkcinis ryšys, todėl apeliacinis skundas atmestinas ir dėl šios priežasties.

14.       Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Kauno sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, palikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti iš pareiškėjo visas Kauno sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

14.1.                      Apeliantas nenurodo jokių procesinės ar materialiosios teisės normų pažeidimų, dėl kurių galėtų būti panaikintas pirmos instancijos teismo sprendimas;

14.2.                      Pirkimo–pardavimo sutartis neįteisina statybos teisėtumo, dėl ko pareiškėjo nurodomi argumentai dėl pirkimo nepaneigia teismo išvadų dėl statybos teisėtumo. Be to, V. J. niekada nebuvo atitinkamo turto savininkė, dėl ko negalėjo ir jo perleisti pareiškėjui. Negana to, šiuo atveju atitinkama sutartis nėra sudaryta notarine forma, o tai daro ją negaliojančia. Juolab, kad sandėlis buvo pastatytas savavališkai (t. y. neturint jokių statybos leidimu), todėl vadovaujantis CK 4.103 straipsnio 1 dalimi juo negali būti disponuojama, kas patvirtina, jog pareiškėjas jokių nuosavybės teisių į atitinkamą statinį nėra įgijęs;

14.3.                      Pareiškėjas gali atitinkamą faktą nustatyti administracinėmis procedūromis, t. y. jis gali ne teismo tvarka gauti dokumentus dėl kadastrinio vieneto suformavimo ir kadastrinio objekto suformavimo užbaigimo, todėl toks faktas negalėjo būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka;

14.4.                      Pareiškime nėra nurodoma, kokią teisinę reikšmę turės prašomas nustatyti faktas, todėl vien dėl to, jog atitinkamas prašomas nustatyti faktas neturės juridinės reikšmės, pareiškėjo prašymas pagrįstai atmestas. Pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių;

14.5.                      Sandėlis, kurį buvo prašoma pripažinti priklausiniu, pastatytas žymiai anksčiau už patį gyvenamąjį namą. Todėl jis niekada nebuvo atitinkamu priklausiniu. Aplinkybė, kad šiame statinyje kurį laiką buvo laikomos malkos, nepavertė šio anksčiau pastatyto statinio vėliau pastatyto pastato priklausiniu. Juolab, kad pats gyvenamasis namas nėra registruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, todėl ir jokios papildomos žymos ar teisės negali būti registruojamos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Apeliacinis skundas atmestinas.

16.       Pagal CPK 320

17.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

18.       Byloje kilo ginčas dėl medinio sandėlio pripažinimo gyvenamojo namo priklausiniu.

19.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad apeliantas (pareiškėjas) nėra žemės sklypo, kuriame stovi ginčo sandėlis, savininkas, kad apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog sandėlis būtų pastatytas teisėtai, pareiškimą atmetė, kaip nepagrįstą.

20.       Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai vertino (arba nevertino) byloje esančius įrodymus.

21.       Byloje nustatyta, kad 1998 m. kovo 28 d. notarine tvarka patvirtinta privačios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi apeliantas B. M. iš V. J. įsigijo 5,78 a žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune. Tą pačią dieną, t. y. 1998 m. kovo 28 d., V. J. ir apeliantas B. M. sudarė rašytinę sutartį (ne notarinę) prie žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, kuria V. J. pardavė B. M. sandėlį, kurio plotas apie 16 m2, pažymėtą 178 numeriu (faktiškai ginčas vyksta dėl sandėlio, kuris yra žemės sklype Nr. 176) ir esantį prieš jai priklausantį žemės sklypą. Šiam ūkio pastatui (sandėliui), 2014 m. balandžio 22 d. atlikti kadastriniai matavimai, jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas žymėjimas 1I1ž, nurodyti statybos pradžios ir pabaigos metai – 1963 m. Apeliantas nurodo, kad sandėlis susijęs funkciniu ryšiu su gyvenamuoju namu, kuriame jis gyvena ((duomenys neskelbtini), Kaune, sklype Nr. 178), ir yra būtinas užtikrinti gyvenamojo namo apšildymą, todėl prašoma jį pripažinti šio gyvenamojo namo priklausiniu.

22.       Kaip matyti, apeliantas siekia įteisinti sandėlį (iš esmės įgyti nuosavybės teises į jį), kuris buvo jo įsigytas iš V. J. (1998 m. kovo 28 d. rašytine sutartimi), prašydamas pripažinti jį gyvenamojo namo priklausiniu. Tačiau tokiu atveju pirmiausia reikia įrodyti, jog toks daiktas yra teisėtas privačios nuosavybės objektas, kuriuo galima teisėtai disponuoti.

23.       Nors apeliantas savo nuosavybės teises kildina iš sandorio, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad tiek pagal šiuo metu galiojančias normas (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis), tiek pagal 1998 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusias normas (1964 m. CK 255 straipsnis) nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys turėjo būti notarinės formos, o notarinės formos nesilaikymas tokį sandorį daro negaliojantį. Todėl apeliantas nurodytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, sudarytos tik rašytine forma, negalėjo tapti ginčo statinio, kaip nekilnojamojo daikto, savininku. Tačiau sandorio, nesilaikant įstatymo nustatytos formos, sudarymas gali būti sąžiningo ir teisėto valdymo patvirtinimas.

24.       CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami, kai yra registruotas nekilnojamojo turto registre pats daiktas. Šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyto jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Taigi statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Pajūrio gausa“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-318/2006, yra nurodyta, kad kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus. Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009).

25.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

26.       Nagrinėjamu atveju būtent apeliantui tenka pareiga įrodyti, kad sandėlis gali būti teisėtas privačios nuosavybės objektas. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog sandėlis pastatytas teisėtai. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nenurodė jokių argumentų (įrodymų), kurie galėtų patvirtinti šio sandėlio statybos teisėtumą (apie sklypo suteikimą; apie statytoją ir kt.). Juo labiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1040-230/2019, kurioje buvo sprendžiamas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį į šį sandėlį klausimas, konstatavo, kad „byloje neįrodytas ginčo statinio statybos teisėtumas, t. y. kad statinio statyba vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos. Neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas“. Taigi, nesant įrodymų apie sandėlio statybos teisėtumą, apelianto pareiškimas pagrįstai buvo atmestas.

27.       Kiti apelianto nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

28.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29.       Atmetus apeliacinį skundą, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, priteistinos iš pareiškėjo B. M., t. y. 11,44 Eur valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

       Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

       Priteisti valstybei iš pareiškėjo B. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 11,44 Eur (vienuolika eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752,  pasirenkamą sąskaitą įmokos kodas 5662).

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.