Baudžiamoji byla Nr. 1-1194-1035/2017

              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09221-2017-7

              Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6;

              2.12.1.4

                                                                                                                                                          (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 30 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Ingridos Gureckienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje I. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį,

n u s t a t ė :

I. M. 2017 m. vasario 25 d., apie 01.38 val., ties Šv. Onos bažnyčia Vilniuje, Maironio g. 8, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Nissan Micra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,58 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais I. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji I. M. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2017 m. vasario 25 d., apie 01.30 val., vairavo nuosavybės teise bankui priklausantį automobilį Nissan Micra, būdama neblaivi. Važiavo nedideliu greičiu link namų Liepkalnio gatvėje, kai netoli Šv. Onos bažnyčios Maironio g. jos vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Nuoširdžiai gailisi dėl poelgio. Nurodė, kad maždaug prieš 4 metus iš jos buvo atimta teisė vairuoti automobilį dvejiems metams, tačiau ji neperlaikė vairavimo egzamino, todėl neturi teisės vairuoti (b. l. 30). Papildomai apklausta įtariamoji I. M. parodė, kad 2017 m. vasario 24 d. vakare, tikslaus laiko nežino, kavinėje išgėrė 3 ar 4 0,33 l talpos bokalus alaus (b. l. 39).

Kaltinamosios I. M. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Liudytojas R. T. parodė, kad 2017 m. sausio 25 d. (klaidingai nurodyta data, nes iš bylos medžiagos matyti, kad įvykis buvo 2017 m. vasario 25 d.), dirbant su vyriausiuoju patruliu G. R., ties Šv. Onos bažnyčia Mairono gatvėje pastebėjo keistai manevruojantį automobilį Nissan Micra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nutarė jį sustabdyti patikrinimui. Sustabdžius automobilį ir paprašius vairuotojos pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus, vairuotoja pateikė pasą. Nustatyta, kad automobilį vairavo I. M., kuri nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, nes teisė vairuoti transporto priemones jai atimta. Buvo matyti, kad vairuotoja neblaivi, nes nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, akys paraudusios. Pasiteiravus, ar vairuotoja vartojo alkoholį, moteris patvirtino alkoholio vartojimo faktą. Alkotesteriu I. M. nustatytas 1,88 promilių girtumas. I. M. buvo pristatyta į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur jai buvo paimtas kraujas girtumo nustatymui (b. l. 20).

Iš įvykio registracijos pranešimo matyti, kad Bendrajame pagalbos centre 2017 m. vasario 25 d. 01.57 val. įregistruotas įvykis, kad prie Šv. Onos bažnyčios Maironio g. sustabdytas Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja neblaivi, nustatytas 1,88 promilių girtumo laipsnis (b. l. 4).

Iš vyriausiojo patrulio G. R. 2017 m. vasario 25 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. vasario 25 d., apie 01.38 val., Vilniuje, Maironio g., sustabdytas automobilis Nissan Micra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo I. M.. Bendraujant su vairuotoja, buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, akys paraudusios. Vairuotoja patvirtino, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Moteriai nustatytas 1,88 promilių girtumo laipsnis (b. l. 5).

Iš 2017 m. vasario 25 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis Nissan Micra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–11).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, kad automobilio Nissan Micra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra AB „DNB bankas“ (b. l. 15).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad I. M. nustatytas 1,88 promilių girtumo laipsnis (b. l. 22).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 1850/2017(01) matyti, kad I. M. kraujyje, paimtame 2017 m. vasario 25 d. 02.30 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,58 promilės etilo alkoholio (b. l. 32).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad I. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi ji, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Nissan Micra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamajai paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. M. sutiko su bylos užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė netaikyti 4 960 Eur vertės turto konfiskavimo (b. l. 52–53, 54).

              Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamosios asmenybę – dirbanti, neteista (b. l. 45), bausta administracine tvarka, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutarimu patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį, paskirta 579 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimas nuo 2012 m. gegužės 13 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. (b. l. 46–47). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

              Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį – 75 MGL dydžio (2 824,50 Eur) baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

              Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji I. M. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajai I. M. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

              Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka I. M. buvo laikinai sulaikyta nuo 2017 m. vasario 25 d. 01.50 val. iki 2017 m. vasario 25 d. 15.55 val. (b. l. 23, 25), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu I. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

              BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju I. M. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jai laikinai netekus (įstatymo nustatyta tvarka nesusigrąžinus) teisės vairuoti kelių transporto priemones, pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad I. M. anksčiau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, taikant jai administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviai, I. M. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų įstatymo numatytą šios priemonės taikymo terminą.

              Prokurorė taip pat prašo iš I. M. konfiskuoti automobilio Nissan Micra vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 960 EUR. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės baudžiamojoje teisėje suprantamos kaip įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Teismų praktikoje konfiskuotina priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai yra pakeista jo paskirtis ar savybės. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Taip pat byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad kaltininkė iš anksto tyčia būtų planavusi padaryti nusikalstamą veiką, tuo tikslu specialiai būtų apsirūpinusi transporto priemone, be kurios nusikalstamos veikos padarymas apskritai nėra įmanomas. Pastebėtina, kad tokiu atveju automobilio ar jo vertę atitinkančios pinginės lėšos turėtų būti konfiskuojamos padarius bet kurioje BK 281 straipsnio dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Dėl šių priežasčių konfiskuoti nei automobilio, nei jo vertę atitinkančių piniginių lėšų, nėra pagrindo.

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

I. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jai 75 MGL dydžio baudą, t. y. 2 824,50 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. M. skirti galutinę bausmę – 50 MGL dydžio, t. y. 1 883 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų) Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti I. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. vasario 25 d. 01.50 val. iki 2017 m. vasario 25 d. 15.55 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 48 MGL, t. y. 1 807,68 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai septyni eurai ir 68 ct).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, I. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams.

I. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti I. M., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

3. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                                                            Valerij Lauš