Baudžiamosios bylos Nr. e1-373-1124/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03387-2021-9    Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1

 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

Lietuvos Respublikos vardu

2021 m. vasario 12 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       A. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui (sutuoktinei B. S.), o būtent – 2021 m. vasario 1 d. apie 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šeimos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto tarp jo ir jo šeimos nario – sutuoktinės B. S., metu, tyčia abejomis rankomis sugriebė nukentėjusiajai už plaukų ir keturis kartus stipriai patempė, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. 

2.       Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3.       Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

4.       Kaltinamojo A. S. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.

4.1.       Kaltinamasis A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Nurodė, kad santuokoje su nukentėjusiąja B. S. gyvena 26 metus. Turi dvi pilnametes dukras, kurios abi gyvena (duomenys neskelbtini). Name, kuris priklauso jo mamai M. S., gyvena keturiese – jis su žmona, jo mama ir žmonos motina M. D.. 2021 m. vasario 1 d. rytą jis su žmona išgėrė 0,5 litro degtinės. Žmona išėjo pas savo draugę. Žmonai išėjus iš namų, jis vienas dar išgėrė degtinės ir tuomet pastebėjo, kad namuose trūksta degtinės. Pagalvojo, kad žmona paėmė jo degtinę ir išėjo pas draugę. Dėl to labai supyko. Kai apie 15 val. į namus grįžo žmona, jis pradėjo žmonai priekaištauti, kad ji paėmė degtinę. Po to rankomis sugriebė jai už plaukų ir patempė. Jo mama tuo metu atėjo į kambarį ir juos išskyrė. Žmoną tampė už plaukų,  jos daugiau nemušė. Žmona iškvietė policijos pareigūnus. Kalbėjo telefonu su Birute, jos atsiprašė. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 28–31, 37–39).

4.2.       Nukentėjusioji B. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad ji gyvena kartu su savo vyru A. S. name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name, tik kitoje namo dalyje, gyvena jos bei jos sutuoktinio motinos – M. D. ir M. S.. 2021 m. vasario 1 d. apie 9 val. ji  nuėjo pas kaimynę D. K., gyvenančią tame pačiame kaime, tikslaus adreso nežino, ten vartojo alkoholį, jos vyras liko namuose. Tik jai grįžus į namus (apie 15 val.) ir atidarius kambario duris, vyras A. S. ją užpuolė, sakydamas, kad ji paslėpė jo degtinę. Kambaryje vyras pribėgo prie jos ir sugriebęs jai už plaukų stipriai keturis kartus patempė, norėdamas parversti ją ant grindų. Ji pradėjo priešintis, rėkti. Tuo metu į kambarį įbėgo vyro mama M. S., kuri atsistojo tarp jų ir juos išskyrė. Dėl tokių vyro veiksmų galvoje pajuto didelį skausmą, tačiau sužalojimų nepatyrė, medikų pagalba jai nereikalinga. Dėl fizinio skausmo sukėlimo prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai ne pirmas vyro smurtas prieš ją ir ji vyro bijo. Anksčiau policijos pareigūnų dėl sutuoktinio fizinio smurto  nekvietė. Vyrui priklausančių degtinės butelių ji nepaslėpė ir neišgėrė. Kodėl vyras ją tuo kaltino, nežino. Kuomet ji grįžo į namus, jos vyras buvo neblaivus. Degtinės ir šampano buteliai, kuriuos į namus atvykę surado policijos pareigūnai, kambaryje stovi nuo vakar vakaro. Ji vakar su sutuoktiniu taip pat vartojo alkoholinius gėrimus (b. l. 4–5, 14–15).

4.3.       Tarnybinio pranešimo duomenimis, 2021 m. vasario 3 d. nukentėjusioji B. S. buvo kviečiama į Trakų rajono policijos komisariatą papildomai apklausai. B. S. paskambinusi paaiškino, kad į apklausą atvykti negali, kadangi karščiuoja, jai skauda galvą nuo patirto vyro smurto, tai yra tampymo už plaukų. B. S. nurodė sutinkanti, kad byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu (b. l. 52).

4.4.       Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, įėjimas į namą yra iš kiemo pusės, per lauko duris patenkama į prieangį, po to patenkama į koridorių, kurio dešinėje pusėje – durys į gyvenamąsias patalpas, kuriose gyvena M. S. ir M. D.. Kairėje koridoriaus pusėje yra durys į gyvenamąsias patalpas, kuriose gyvena B. S. bei A. S.. Per minėtas duris patenkame į 4 x 6 m. dydžio gyvenamąjį kambarį. Kairėje pusėje stovi du šaldytuvai, fotelis, staliukas su gėlėmis, už jų toliau stovi dvigulė lova su suvelta patalyne, kambario kampe stovi spintelė su televizoriumi. Dešinėje kambario pusėje nuo įėjimo į kambarį yra durys į kitą patalpą. Kambario centre stovi valgomasis stalas, ant kurio guli maisto produktai, trys tušti degtinės buteliai, vienas butelis šampano, po stalu guli vienas tuščias trauktinės butelis (b. l. 4–11).

4.5.       Policijos registruojamų įvykių registro BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, pranešėja B. S. 2021 m. vasario 1 d. 15.10 val. pranešė, kad  ją muša vyras. Vaikų nėra, visi vietoje, laukia (b. l. 54–57). 

4.6.       Daiktų apžiūros protokolo duomenimis, vaizdo įrašai iš įvykio vietoje filmavusios kameros Nr. 6022. Vaizdo įraše matosi medinio namo lauko įėjimo durys, prie kurių stovi senyvo amžiaus moteris. Į namo vidų įeina policijos pareigūnas, klausdamas, kas nutiko. Namo viduje yra moteris (juodų plaukų), kuri verkdama pradeda pareigūnui sakyti, kad jos vyras triukšmauja ir mušasi, tampo už plaukų. Į kambarį atėjusi ta pati pagyvenusi moteris sako „jie čia geria, mušasi“. Moteris (juodų plaukų) sako, kad ji atėjo iš kaimynės ir vyras puolė ją mušti, kaltina, kad ji paėmė jo degtinę. Kambaryje ant sofos sėdi vyras, jis pakilo nuo sofos ir išėjo iš kambario. Pareigūnas pakviečia moterį į kambarį, sakydamas „papasakokit kas čia atsitiko“. Moteris (tamsių plaukų) apsiverkusi pradeda pasakoti, kad ji buvo išėjusi pas kaimynę, išgėrė, kai grįžo į namus vyras ją pradėjo už plaukų tampyti, mušti, sakė, kad ji paėmė jo degtinę. Pagyvenusi moteris sako, kad ji išėjo ryte, grįžo neblaivi ir pradėjo muštis. Pareigūnas paklausia, kaip jie pradėjo muštis. Senyva moteris sako „o ką aš žinau“ (b. l. 58–59).

4.7.       2021 m. vasario 1 d. 15.46 val. alkoholio kiekio matuoklio „Drager alcotest 6810“ Nr. AREN - 02-12 duomenimis, A. S. nustatytas 1,81 promilių neblaivumas (b. l. 21–22).

5.       Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama A. S. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Įvykio metu kaltinamasis tyčia abejomis rankomis sugriebė nukentėjusiajai už plaukų ir keturis kartus stipriai patempė – dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamojo A. S. veiksmai teisingai, vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendžia, kad A. S. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui (sutuoktinei).

6.       Prokuroras siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; vadovaujantis BK 641 straipsniu, A. S. bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis 722 straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

7.       Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).

8.       Nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 60–62).

9.       BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įtvirtintų 59 straipsnio 1 dalyje yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu, kai veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – tai, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis).

10.       Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis šiuo atveju pripažintina tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba. Tačiau šiuo atveju egzistuoja ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11.       Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nežymiai trumpesniam, nei įstatyme numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis, terminui – vieniems metams. Remiantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, smurtinio pobūdžio veika padaryta šeimos nario (žmonos) atžvilgiu, kartu su bausme jam skirtina BK 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė bei BK 722 numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bei proporcinga.

12.       Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. vasario 1 d. 15.50 val. iki 2021 m. vasario 2 d. 11.31 val., vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms (b. l. 45, 50).

13.       Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40–42), paliktina galioti iki teismo baudžiamasis įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. vasario 1 d. 15.50 val. iki 2021 m. vasario 2 d. 11.31 val., vieną laikinajame sulaikyme A. S. išbūtą dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 8 mėnesius (terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos).

A. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                         Rasa Bagdžiūtė