Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-201/2008
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.15.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Rimanto Baumilo, Egidijaus Bieliūno, Antano Klimavičiaus, Alvydo Pikelio, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,
sekretoriaujant Jūratei Švabaitei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,
gynėjai advokatei Renatai Janušytei,
nuteistajam T. K.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. gynėjos ir UAB ,,T“ atstovės kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo:
T. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 192 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (2500 Lt) bauda, pagal BK 192 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3750 Lt) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 35 MGL (4375 Lt) bauda.
UAB ,,T“ nuteista pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 192 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5000 Lt) bauda, pagal BK 192 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6250 Lt) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 60 MGL (7500 Lt) bauda.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 9 d. nutartis, kuria nuteistojo T. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą, nuteistojo T. K. gynėjos ir UAB ,,T“ atstovės bei nuteistojo T. K., prašiusių tenkinti kasacinį skundą, prokuroro, prašiusio atmesti kasacinį skundą, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
T. K. ir UAB ,,T“ nuteisti už tai, kad T. K., būdamas UAB ,,T“ direktorius, ir UAB ,,T“, šios bendrovės buveinėje, esančioje ,,duomenys neskelbtini“, pažeisdami 1999 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 (toliau – ATGTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, organizavo neteisėtą kūrinių atgaminimą ir komercijos tikslais laikė neteisėtas kūrinių kopijas, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas viršijo 100 MGL dydį, o būtent: nuo 2002 m. gruodžio 7 d. iki gruodžio 8 d. T. K. nenustatytam ikiteisminio tyrimo metu asmeniui pavedė įrašyti į UAB ,,T“ įsigyto kompiuterio ,,LG 52 x MAX AMD Duron“ sisteminio bloko kietąjį diską kompiuterio programas. Nenustatytam asmeniui įvykdžius pavedimą, minėto sisteminio bloko kietajame diske buvo sukurta po vieną neteisėtą programų ,,Microsoft Windows XP Pro“, ,,Microsoft Office 2000 Pro“, ,,Alkonas 1.0“, ,,Autodesk Autocad 2000“, ,,Norton AntiVirus 2003 Pro“ kopiją, kurių teisėtų kopijų mažmeninės kainos sudaro atitinkamai 1247,45 Lt, 1751,23 Lt, 177 Lt, 14 667,40 Lt, 261,28 Lt, iš viso – 18 104,36 Lt. Nuo 2002 m. gruodžio 12 d. iki gruodžio 13 d. toje pačioje vietoje T. K. nenustatytam ikiteisminio tyrimo metu asmeniui pavedė įrašyti į UAB ,,T“ įsigyto kompiuterio ,,Hewlett Packard Pavilion Intel Pentium III“ sisteminio bloko kietąjį diską kompiuterio programas. Nenustatytam asmeniui įvykdžius pavedimą, sisteminio bloko kietajame diske buvo sukurta po vieną neteisėtą programų ,,Microsoft Windows XP Pro“, ,,Microsoft Office 2000 Pro“, ,,Alkonas 1.0“, ,,Autodesk Autocad 2000“, ,,Norton AntiVirus 2003 Pro“ kopiją, kurių teisėtų kopijų mažmeninės kainos sudaro atitinkamai 1247,45 Lt, 1751,23 Lt, 177 Lt, 14 667,40 Lt, 261,28 Lt, iš viso – 18 104,36 Lt. Šių programų 10 neteisėtų kopijų, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas buvo 36 208,72 Lt, T. K. komercijos tikslais iki 2003 m. birželio 17 d. laikė UAB ,,T“ buveinėje.
Kasaciniu skundu nuteistojo T. K. gynėja ir UAB ,,T“ atstovė advokatė R. Janušytė prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti.
Kasatorė nurodo, kad teismai neteisingai nustatė programinės įrangos kainą, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei pažeidė BPK normas.
Programinės įrangos kaina grindžiama 2004 m. lapkričio 10 d. specialisto išvada, kuria negalima remtis dėl kelių priežasčių.
1. Specialisto išvadoje pateiktų kainų pagrindimu bei jas pateikusio asociacijos ,,BSA Lietuva“ informacinių technologijų specialisto R. Čižo nešališkumu (BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas) verčia abejoti faktas, kad ,,BSA Lietuva“ yra Verslo programinės įrangos aljanso ,,BSA International“, kurio nariai yra ir civiliniai ieškovai, organizacija, vienijanti Lietuvos programinės įrangos gamintojus ir platintojus. Civiliniai ieškovai programinės įrangos kainas grindžia UAB ,,TD Baltic“ bei UAB AGA (beje, šios įmonės taip pat yra ,,BSA Lietuva“ narės) raštais, kuriuose tiksliai perrašytos specialisto išvadoje nurodytos kainos.
2. Teismas negalėjo remtis specialisto išvadoje nurodytomis kainomis, nes jos nustatytos ne veikų padarymo dieną: išvadoje kainos yra 2003 m. birželio 17 d., o programos kompiuteriuose buvo įdiegtos 2002 m. gruodžio 7–13 d.
3. Specialisto išvadoje, nurodant kainas, vartojamos sąvokos ,,Autodesk Autocad 2000“ ir ,,Microsoft Office 2000 Pro“, tačiau skliausteliuose yra nurodytos jau kitos programos, todėl kasatorė mano, kad nuosprendyje nurodytos programų ,,Autodesk Autocad 2000“ ir ,,Microsoft Office 2000 Professional“ kainos nenustatytos ir nepagrįstos.
4. Specialisto išvadoje neatsižvelgta į tą aplinkybę, kad programos gali būti įsigyjamos kartu su kompiuteriu ir kad tada jų kainos net kelis kartus skiriasi nuo atskirai įsigyjamų programinės įrangos kainų. Taigi specialistas rėmėsi tik maksimaliomis kainomis, t. y. nurodydamas tik atskirai parduodamos programinės įrangos kainas. Todėl neaišku, kodėl esant skirtingai licencijavimo tvarkai ir sąlygoms, nustatant skirtingas programinės įrangos kainas, specialisto išvadoje nurodytos maksimalios programinės įrangos pardavimo kainos, neatsižvelgiant į galimybę įsigyti programinės įrangos OEM versijas (kai programinė įranga tiekiama kartu su kompiuteriu, kuriame ji jau yra įdiegta).
Teismas, vertindamas UAB ,,BMS kompiuteriai“ ir UAB ,,Kompsis“ pateiktas kainas, rėmėsi specialisto paaiškinimais ir konstatavo, kad nuteistųjų atstovės argumentai, ginčijantys programinės įrangos kainas, nepagrįsti ir atmestini. Kasatorė tvirtina, kad tokia teismo išvada nepagrįsta, nes specialistas pripažino, kad tokios kainos rinkoje egzistuoja, tik skiriasi atskirai parduodamų ir vadinamųjų OEM programinės įrangos versijų licencijavimo tvarka, o dėl to ir kaina.
Nuteistasis T. K. minėtus sisteminius blokus įsigijo neturėdamas specialių žinių, t. y. iš esmės nelabai suprasdamas, kuo kompiuterio techninė įranga skiriasi nuo programinės. Gerai išmanydamas šiuos dalykus arba tinkamai pakonsultuotas jis turėjo galimybę įsigyti legalią programinę įrangą kartu su legaliai perkamais kompiuteriais. Kasatorė pažymi, kad į įmonės kompiuterius programinę įrangą įdiegė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuris ir atgamino nelegalias programinės įrangos kopijas, veikdamas apgaule bei siekdamas pasisavinti programinei įrangai įsigyti skirtas lėšas, taip pat neįspėjo specialių žinių neturinčio įmonės vadovo T. K. dėl gresiančios atsakomybės už tokiu būdu įgytos programinės įrangos atkūrimą ir naudojimą. Todėl nesuprantama, kodėl teismui priimtini įrodymai tik dėl atskirai už maksimalią kainą parduodamų programinės įrangos kopijų kainos. Vadovaujantis UAB ,,BMS kompiuteriai“ pateiktomis kainomis, bendra visos programinės įrangos kaina be PVM būtų 5839,74 Lt, t. y. ši suma neviršija 100 MGL, todėl nuteistiesiems turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė.
Be to, sprendžiant iš 2007 m. birželio 28 d. ekspertizės akto bei jo priedų, akivaizdu, kad programinė įranga ,,Autodesk Autocad 2000“ įmonės komercinėje veikloje nebuvo naudojama, šia programa nebuvo sukurti jokie darbai. Taigi nustatytas pažeidimas negali būti traktuojamas kaip nusikalstama veika, nes BK 192 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis reikalauja, kad programinė įranga būtų atgaminama ir laikoma komerciniais tikslais, todėl teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 24 d. nutartimi vadovaujantis BPK 378 straipsnio 1 dalimi byla perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.
Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl administracinės ir baudžiamosios atsakomybės už autoriaus teisių ir gretutinių teisių pažeidimą atribojimo
T. K., būdamas UAB ,,T“ direktorius, ir UAB ,,T“ pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 192 straipsnio 1 dalį bei 192 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad pažeisdami ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, 2002 m. gruodžio mėnesį organizavo neteisėtą kūrinių – penkių įvairių kompiuterių programų atgaminimą – instaliavimą dviejuose bendrovės kompiuteriuose ir komercijos tikslais laikė neteisėtas kūrinių kopijas, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas sudarė 36 208,72 Lt, t. y. viršijo 100 MGL dydį.
Už autoriaus teisių ir gretutinių teisių pažeidimą numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. ATPK 21410 straipsnyje (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1260 redakcija) autoriaus teisių ir gretutinių teisių pažeidimas apibrėžtas kaip neteisėtas literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes), audiovizualinio kūrinio ar fonogramos viešas atlikimas, atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis siekiant turtinės naudos, taip pat neteisėtų kopijų platinimas, laikymas, importavimas, eksportavimas ar gabenimas siekiant turtinės naudos.
BK 192 straipsnyje (literatūros, mokslo, meno ar kitokio kūrinio neteisėtas atgaminimas, neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas) numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai atgamino literatūros, mokslo, meno ar kitokį kūrinį ar jo dalį arba importavo, eksportavo, platino, gabeno ar laikė komercijos tikslais neteisėtas jų kopijas, jeigu kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas viršijo 100 MGL dydžio sumą. Taigi BK 192 straipsnis numato atsakomybę už dviejų rūšių veikas: 1) už neteisėtą autoriaus teisių ir gretutinių teisių objektų atgaminimą, 2) už neteisėtų autoriaus teisių ir gretutinių teisių objektų tam tikros vertės kopijų importavimą, eksportavimą, platinimą, gabenimą ar laikymą komercijos tikslais.
BK 192 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytas objektyvusis didesnės nei 100 MGL mažmeninės kainos požymis siejamas su baudžiamąja atsakomybe dėl antros rūšies veikų, tačiau jis nėra būtinas baudžiamajai atsakomybei už neteisėtą literatūros, mokslo, meno ar kitokio kūrinio ar jo dalies atgaminimą kilti. Taip BK 192 straipsnio taikymą išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-3/2006, 2K-7-495/2007). Nagrinėjamoje byloje T. K. ir UAB ,,T“ nuteisti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 192 straipsnio 1 dalį bei 192 straipsnio 1 dalį. Didesnė nei 100 MGL dydžio neteisėtų kopijų mažmeninė kaina būtinai turi būti nustatyta tik traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtų kūrinio ar jo dalies kopijų importavimą, eksportavimą, platinimą, gabenimą ar laikymą komercijos tikslais. Mažmeninės kainos požymis įstatymų leidėjo panaudotas tam, kad baudžiamoji atsakomybė už šias veikas būtų atribota nuo administracinės atsakomybės už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 21410 straipsnyje. Neteisėtas kūrinio ar jo dalies atgaminimas, kaip nusikaltimas, atribojamas nuo administracinio teisės pažeidimo kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus kaltininko veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Kūrinio ar jo dalies originalo kaina taip pat gali būti vienas iš požymių sprendžiant šį klausimą. Tokiu atveju teismas privalo išsamiai motyvuoti, kodėl kaltininkui taiko baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę.
BK 192 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektas yra literatūros, mokslo, meno ar kitokio kūrinio autoriaus teisių ir gretutinių teisių turėtojo turtinės teisės ir teisėti interesai, o dalykas – neteisėtai atgamintas ar nukopijuotas literatūros, mokslo ar meno kūrinys, įskaitant kompiuterio programas ir duomenų bazes bei audiovizualinius kūrinius ar fonogramas.
Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, kad neteisėtas kaltininko elgesys būtų pripažintas autoriaus teisių ir gretutinių teisių pažeidimu baudžiamosios teisės prasme, yra būtini visi įstatymų leidėjo BK 192 straipsnyje numatyti požymiai.
BK 192 straipsnio dispozicijoje reikalaujama, kad neteisėtos autoriaus teisių ir gretutinių teisių objektų kopijos būtų importuojamos, eksportuojamos, platinamos, gabenamos ar laikomos komercijos tikslais, be to, tokių kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas turi viršyti 100 MGL dydžio sumą.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų E. T. ir M. K. parodymais, kurios patvirtino, kad kompiuteriais buvo tvarkoma įmonės dokumentacija, konstatavo, kad neteisėta programinė įranga buvo laikoma komercijos tikslais.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo atlikta kompiuterinio tyrimo ekspertizė, kuri nustatė, kad iš esmės programinė įranga ,,Alkonas 1.0“ ir ,,Autodesk Autokad 2000“ nebuvo naudota įmonės darbe. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad programinė įranga ,,Autodesk Autokad 2000“ yra projektavimo programa, o UAB ,,T“ veikla – prekyba odomis. Taigi kompiuterinio tyrimo ekspertizės duomenys patvirtina T. K. aiškinimą, kad jo prašymu programinę įrangą neteisėtai instaliavęs nenustatytas asmuo programų instaliavo daugiau negu buvo užsakyta. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad programinė įranga ,,Alkonas 1.0“ ir ,,Autodesk Autokad 2000“ nebuvo naudota įmonės darbui, nepasisakė, ar ji buvo laikoma komerciniais tikslais, nors šis požymis būtinas, norint veiką kvalifikuoti pagal BK 192 straipsnį.
ATGTĮ 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad ,,Komerciniai tikslai – tikslai, kuriais siekiama tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos; su jais paprastai nesiejama veikla, kurią gera valia vykdo galutiniai vartotojai“ (2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X-855 redakcija). Remiantis šia nuostata, išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje neteisėtai buvo laikomos komerciniais tikslais tik tos kompiuterių programos, kurias bendrovės darbuotojai naudojo darbui ir tokiu būdu gavo ekonominę naudą, nes šios programos padėjo operatyviau atlikti pavestus darbus.
Jau buvo minėta, kad nustatyta, jog programinė įranga ,,Alkonas 1.0“ ir ,,Autodesk Autokad 2000“ nebuvo naudota įmonės darbe, taigi ji buvo laikoma nesiekiant komercinių tikslų – tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos. Minėtos programinės įrangos kaina atitinkamai 177 Lt ir 14 667,40 Lt, iš viso per abu kompiuterius bendra suma yra 29 688,80 Lt ((177+14 667,4) x 2). Taigi, atėmus šią sumą iš inkriminuotos nelegalios programinės įrangos kainos, T. K. ir UAB ,,T“ veikoje nėra BK 192 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, nes teisėtų kopijų mažmeninių kainų suma neviršija 100 MGL (36 208,72 Lt – 29 688,80 Lt = 6519,92 Lt). Tik T. K. veika atitinka ATPK 21410 straipsnio sudėtį, nes ATPK nenumatyta juridinio asmens atsakomybės.
T. K. ir UAB ,,T“ nuteisti ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį bei 192 straipsnio 1 dalį už tai, kad, pažeisdami ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, organizavo neteisėtą kūrinių –penkių įvairių kompiuterių programų atgaminimą – instaliavimą dviejuose bendrovės kompiuteriuose. Jau buvo minėta, kad neteisėtas kūrinio ar jo dalies atgaminimas, kaip nusikaltimas, atribojamas nuo administracinio teisės pažeidimo kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus kaltininko veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Kūrinio ar jo dalies originalo kaina taip pat gali būti vienas iš požymių sprendžiant šį klausimą. Tokiu atveju teismas privalo išsamiai motyvuoti, kodėl kaltininkui taiko baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę. Žemesnės instancijos teismai apskritai nemotyvavo, kodėl T. K už neteisėtą kūrinių atgaminimo organizavimą taikė baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę. Pagal nustatytus bylos duomenis, T. K. veika dėl neteisėto kūrinių atgaminimo atitinka ATPK 21410 straipsnio sudėtį.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, interpretuodami BK 192 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, todėl baudžiamasis įstatymas buvo išaiškintas ir pritaikytas netinkamai, nes šiuo atveju nėra BK 192 straipsnyje numatytos veikos visų būtinų požymių. Taigi baudžiamasis įstatymas T. K. ir UAB ,,T“ pritaikytas netinkamai, todėl skundžiami teismų sprendimai naikintini ir baudžiamoji byla T. K. ir UAB ,,T“ nutrauktina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. liepos 14 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą T. K. ir UAB ,,T“ nutraukti.
Teisėjai Valerijus Čiučiulka
Rimantas Baumilas
Egidijus Bieliūnas
Antanas Klimavičius
Alvydas Pikelis
Josifas Tomaševičius
Vytautas Masiokas