Administracinė byla Nr. eP-31-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03045-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3337-1062/2018 pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–5), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. 1PS1-729-(2.1) „Dėl A. G. atleidimo iš pareigų (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą, į A lygio 15 kategorijos NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas; 3) priteisti pareiškėjui iš NŽT vidutinį jo darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką, skaičiuojant jį nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. balandžio 14 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie pareigybės naikinimą, kuriame buvo nurodyta, jog nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. NŽT įsigalios nauja administracijos struktūra ir keisis NŽT struktūrinių padalinių nuostatai, NŽT valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašai ir pareigybių aprašymai, todėl pareiškėjo užimama Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. bus panaikinta. Pranešime taip pat buvo nurodyta, kad įspėjimo laikotarpiu pareiškėjui bus siūlomos kitos, jei tokių bus, to paties lygio ir kategorijos pareigos, o jeigu tokių nebus ir pareiškėjas sutiks – žemesnės kategorijos pareigos. Pareiškėjas nurodė, kad iki jo atleidimo iš pareigų dienos jokių pasiūlymų užimti kitas pareigas jam pateikta nebuvo, o skundžiamu Įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš užimamų NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigų.
3. Pareiškėjo nuomone, jis negalėjo būti atleistas iš valstybės tarnybos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, kadangi pareiškėjo pareigybė realiai panaikinta nebuvo. Skyriaus vedėjo paskyrimo tvarka ir funkcijos nesiskiria nuo numatytų ankstesnėje skyriaus nuostatų redakcijoje. Nagrinėjamu atveju, pasak pareiškėjo, net nėra teisės akto, kurio pagrindu NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė būtų panaikinta. Pareiškėjas pažymėjo, kad vadovaujantis NŽT interneto tinklapyje viešai prieinama informacija, šiuo metu Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas laikinai eina kitas NŽT tarnautojas. Viešai skelbiami kvalifikaciniai reikalavimai tokiai pareigybei atitinka pareiškėjo turimus kvalifikacinius reikalavimus.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad pranešimas apie pareigybės naikinimą jam buvo įteiktas iki 2016 m. Lietuvos Respublikos darbo kodekso įsigaliojimo, o pareiškėjo atleidimo dieną jau buvo įsigaliojęs 2016 m. Darbo kodeksas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 6 punktu, jeigu darbuotojas dėl darbo sutarties nutraukimo raštu buvo įspėtas arba pats raštu įspėjo ar prašė dėl darbo sutarties nutraukimo ne dėl darbuotojo kaltės iki Darbo kodekso įsigaliojimo, jis yra atleidžiamas pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Pareiškėjas nurodė, kad 2002 m. Darbo kodekso  300 straipsnio 3 dalis nustato, kad, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.
5. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti (II t., b. l. 1–10).
6. NŽT nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 3D-186 ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo pakeista NŽT administracijos struktūra. Atliekant NŽT struktūrinius pertvarkymus, buvo panaikinti du departamentai (Finansų ir apskaitos departamentas bei Rizikų vertinimo departamentas) bei Strateginio valdymo ir veiklos koordinavimo skyrius, sustambintas Bendrųjų reikalų departamentas, įsteigti nauji savarankiški Finansų ir strateginio planavimo, Teritorinių skyrių veiklos vertinimo ir korupcijos prevencijos skyriai, bei naujai pertvarkyti Geodezijos ir žemės naudojimo kontrolės departamentas ir Žemės tvarkymo ir administravimo departamentas bei Viešųjų ryšių skyrius. NŽT direktoriaus 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1P-193-(1.3.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos struktūrinių padalinių, išskyrus teritorinius padalinius, nuostatų patvirtinimo“ buvo patvirtinti NŽT struktūrinių padalinių (administracijos) nuostatai, o NŽT direktoriaus 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1P-196-(1.3.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų, išskyrus teritorinių padalinių pareigybių aprašymus, patvirtinimo“ ir NŽT direktoriaus 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1PS1-361-(2.1.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 1PS1-69-(2.1.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo patvirtinti nauji NŽT valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašai, bei naujos administracijos struktūros pareigybių aprašymai, galiojantys nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. Po šio struktūrinio pertvarkymo vietoj buvusių 11 savarankiškų centrinių administracijos struktūrinių padalinių (su 189 pareigybėmis) nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo įsteigti 9 savarankiški centriniai administracijos struktūriniai padaliniai (su 171 pareigybe). Nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. panaikintų bei pertvarkytų savarankiškų centrinių administracijos struktūrinių padalinių vykdytos funkcijos buvo peržiūrėtos bei iš naujo perskirstytos naujai įsteigtiems ar pertvarkytiems savarankiškiems centriniams administracijos struktūriniams padaliniams, kad būtų užtikrintas tinkamas NŽT uždavinių vykdymas (iš panaikinto Strateginio valdymo ir veiklos koordinavimo skyriaus tarptautinio bendradarbiavimo funkcija perkelta Viešųjų ryšių skyriui, funkcija rengti NŽT strateginį planą, NŽT veiklos planą ir kitus planus, atlikti šių planų vykdymo analizę, rengti ataskaitas – Finansų ir strateginio planavimo skyriui ir kt.). NŽT pažymėjo, kad atlikus NŽT struktūrinius pertvarkymus, buvo atsisakyta funkcijų dubliavimosi, taip pat 18 pareigybių sumažėjo administracijos darbuotojų skaičius. NŽT struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, skirti užtikrinti efektyvesnį NŽT funkcijų vykdymą.

7. NŽT paaiškino, kad vietoje Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 15 kategorijos pareigybės buvo įsteigta nauja Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 16 kategorijos pareigybė bei patvirtintas jos pareigybės aprašymas. Viešųjų ryšių skyriui buvo pavesta vykdyti funkcijas, susijusias su tarptautiniu bendradarbiavimu (kurias anksčiau vykdė Strateginio valdymo ir veiklos koordinavimo skyrius), naujame pareigybės aprašyme buvo nustatytos naujos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo vykdomos funkcijos, šiai pareigybei buvo nustatyta aukštesnė – 16 kategorija.  Šiai pareigybei buvo keliamas reikalavimas mokėti bent vieną užsienio kalbą – anglų, vokiečių arba prancūzų ne žemesniu nei B2 lygiu. Pareiškėjo eitų pareigų, t. y. Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 15 kategorijos pareigybės aprašyme nebuvo nustatytas reikalavimas mokėti užsienio kalbą.
8. NŽT taip pat nurodė, kad negalėjo siūlyti pareiškėjui užimti Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 16 kategorijos pareigybės, kadangi valstybės tarnautojas negali būti perkeliamas į aukštesnės kategorijos pareigas. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas neatitiko Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 16 kategorijos pareigybės specialiųjų reikalavimų, t. y. neturėjo šioms pareigoms užimti būtino išsilavinimo (reikalavimo turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą (magistro kvalifikacinį laipsnį) socialinių mokslų studijų srities viešųjų ryšių arba žurnalistikos arba komunikacijos arba politikos mokslų krypties išsilavinimą), o taip pat nebuvo pateikęs dokumentų, patvirtinančių jo užsienio kalbos (anglų, vokiečių arba prancūzų) mokėjimą ne žemesniu nei B2 lygiu. NŽT pažymėjo, kad, įvertinus pareiškėjo turimą išsilavinimą  ir turimą darbo patirtį bendrojoje – viešųjų ryšių – srityje, bei tuo metu (t. y. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d.) NŽT buvusių neužimtų  valstybės tarnautojų (nuo A lygio 11 kategorijos iki A lygio 14 kategorijos) pareigybių specialiuosius reikalavimus, pareigų, kurių specialiuosius reikalavimus pareiškėjas atitiktų, nenustatyta.

II.

9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (III t., b. l. 84–94).
10. Teismas nurodė, kad pareigybės aprašyme buvo nustatyta aukštesnė, t. y. 16 pareigybės kategorija, buvo išplėsta pareigybės paskirtis, nustatant, jog Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė reikalinga įgyvendinti NŽT komunikacijos strategiją, koordinuoti išorinę, vidinę ir tarptautinę NŽT komunikaciją, palaikyti NŽT komunikaciją, atstovavimą ir bendradarbiavimą su užsienio valstybių vyriausybinėmis, nevyriausybinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis. Pakeista vedėjo pareigybės veiklos sritis, nurodant, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas atlieka funkcijas bendrojoje veiklos srityje – išorinėje, vidinėje ir tarptautinėje komunikacijoje. Taip pat minėtame pareigybės aprašyme buvo nustatyti nauji specialieji reikalavimai, t. y. nustatyta,  jog Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas einantis asmuo turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą (magistro kvalifikacinį laipsnį) socialinių mokslų studijų srities viešųjų ryšių arba žurnalistikos arba komunikacijos arba politikos mokslų krypties išsilavinimą, išmanyti dokumentų ir teisės aktų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisykles, mokėti anglų, vokiečių arba prancūzų kalbą ne žemesniu nei B2 lygiu, turėti vairuotojo pažymėjimą (teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones),  išplėstos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo vykdomos funkcijos, nurodant, kad šias pareigas einantis asmuo rengia skyriaus metinius veiklos planus, teikia interviu visuomenės informavimo priemonėms (televizijai, radijui, spaudai, interneto naujienų portalams ir kt.) apie NŽT veiklą, koordinuoja NŽT struktūrinių padalinių veiklą, susijusią su tarptautiniu bendradarbiavimu ir tarptautine komunikacija, pagal kompetenciją atstovauja NŽT užsienio valstybių vyriausybinėse, nevyriausybinėse ir tarptautinėse organizacijose, dalyvauja tarptautiniuose projektuose bei rengia informaciją apie šios veiklos vykdymą, pagal kompetenciją atlieka išankstinę, einamąją ir paskesnę finansinę kontrolę. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad nauja NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė iš esmės skiriasi nuo 2014 m. kovo 24 d. patvirtintos NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybės, t. y. pareigybė, atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų ryšių skyriui buvo perduota vykdyti tarptautinio bendradarbiavimo funkcija, buvo papildyta naujomis funkcijomis bei specialiaisiais reikalavimais, taip pat išplėsta pareigybės paskirtimi ir veiklos sritimi. Be to, buvo nustatyta aukštesnė pareigybės kategorija. Įvertinęs tokius pareigybės aprašymo pakeitimus, teismas konstatavo, kad neturi pagrindo teigti, jog išliko pareiškėjo pareigybė. Teismas konstatavo, kad buvo įsteigta kokybiškai nauja skyriaus vedėjo pareigybė. Teismas nenustatė, kad buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti priimto sprendimo pagrįstumą.
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamame Įsakyme buvo padaryta techninė klaida, nurodant, kad pareiškėjas atleidžiamas iš užimamų pareigų atsisakius eiti kitas siūlomas pareigas. Ši techninė klaida buvo ištaisyta 2017 m. rugsėjo 5 d. NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 1PS1-825-(2.1.). Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui negalėjo būti siūloma užimti naujai įsteigtas Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas, kadangi šios pareigybės kategorija 16, t. y. aukštesnė nei turėjo pareiškėjas, o pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį asmeniui gali būti siūlomos tik to paties lygio ir kategorijos arba žemesnės, jeigu jis sutinka, pareigos. Be to, pareiškėjas taip pat neatitiko šiai pareigybei keliamų išsilavinimo bei kalbos reikalavimų.
12. Įvertinęs byloje esančius duomenis apie NŽT nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. naujai įsteigtas ir neužimtas administracijos valstybės tarnautojų pareigybes (nuo A lygio 11 kategorijos iki A lygio 15 kategorijos) bei duomenis apie NŽT 2017 m. rugpjūčio 14 d. buvusias neužimtas valstybės tarnautojų pareigybes (nuo A lygio 11 kategorijos iki A lygio 15 kategorijos), teismas nurodė, kad NŽT pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui nei viena iš nurodytų pareigų negali būti pasiūlyta, todėl, nepateikdama pareiškėjui nei vieno pasiūlymo užimti kitas pareigas, laikotarpiu nuo įspėjimo įteikimo iki atleidimo iš užimamų pareigų, bei po pareiškėjo atleidimo, NŽT pažeidimo nepadarė.

III.

13. Pareiškėjas A. G. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti (III t., b. l. 97–102).
14. Pareiškėjas nurodė, kad jo pareigybė (Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas) realiai nebuvo panaikinta, todėl teismas jo atleidimą Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu turėjo pripažinti neteisėtu ir grąžinti jį į eitas pareigas. Teismo išvada, kad buvo įsteigta kokybiškai nauja pareigybė, pasak pareiškėjo, buvo padaryta neįvertinus pareiškėjo argumentų, patvirtinančių, kad atlikti pareigybei priskiriamų funkcijų pakeitimai nebuvo esminiai, jie neturėjo poveikio esminėms Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo funkcijoms ir jų vykdymui.
15. Pareiškėjas nurodė, kad pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas turėjo palyginti panaikintų ir įsteigtų padalinių funkcijas, pareigybių sąrašus, pareigybių aprašymus, atkreipti dėmesį į pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus, analizuoti funkcijų perskirstymą tarp padalinių ir pareigybių. Palyginus atsakovo panaikintą ir naujai įsteigtą Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybę pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išskirtus kriterijus, pasak pareiškėjo, akivaizdu, kad išliko visos pareiškėjo vykdytos funkcijos (nebuvo atsisakyta nei vienos funkcijos, nei viena funkcija nebuvo perduota vykdyti kitai pareigybei), pareigybės aprašymas po pakeitimų papildytas tik keliomis mažareikšmėmis funkcijomis, kurias pareiškėjas A. G. faktiškai vykdė ir iki atliktų pakeitimų (šiek tiek išplėsta pareigybės funkcijų apimtis, tačiau kokybiškai jokių naujų funkcijų nenustatyta).
16. Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti jo veiklos įrodymai, aiškiai patvirtinantys, jog papildomai pridėtos tarptautinio bendradarbiavimo funkcijos tik atkartoja pareigybės aprašyme jau nuo 2014 m. kovo 24 d. buvusią funkciją, tačiau teismas nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visiškai neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. Įrodymai apie pareiškėjo vykdytą tarptautinio bendradarbiavimo funkciją patvirtina, kad tarptautinio bendradarbiavimo funkcijos išplėtimas, šią funkciją aprašančių formuluočių, o ne pačios funkcijos pakeitimas jokiu būdu negali būti laikomas kokybiškai naujos pareigybės sukūrimu.
17. Pareiškėjas teigė, kad neatlikus jokių esminių pareigybei priskiriamų funkcijų pakeitimų, nebuvo realaus pagrindo nustatyti Viešųjų ryšių skyriaus vedėjui papildomus specialiuosius reikalavimus. Nauji specialieji reikalavimai į pareigybės aprašymą buvo įtraukti tik siekiant užkirsti kelią pareiškėjui eiti Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas. Buvo pašalinta galimybė eiti Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas asmeniui, turinčiam aukštąjį universitetinį istorijos krypties išsilavinimą (tokį išsilavinimą turi pareiškėjas), nustatytas reikalavimas ne žemesniu nei B2 lygiu mokėti anglų, vokiečių arba prancūzų kalbą. Šio specialiojo reikalavimo įtvirtinimą NŽT grindė tarptautinio bendradarbiavimo funkcijos vykdymu, tačiau tarptautinio bendradarbiavimo funkcijos vykdymas Viešųjų ryšių skyriaus vedėjui buvo priskirtas ir tuo metu, kai pareigybės aprašyme nebuvo jokio su užsienio kalbų mokėjimu susijusio reikalavimo.
18. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, turi būti patikrinta, ar naujų funkcijų įrašymas turi esminės reikšmės pareigybės lygiui ir kategorijai. Atlikus pakeitimus Viešųjų ryšių skyriaus vedėjui buvo perpus sumažintas profesinės patirties reikalavimas (vietoj 2 metų patirties viešųjų ryšių srityje nustatytas 1 metų patirties reikalavimas), todėl kelti pareigybės kategoriją, pareiškėjo nuomone, faktinio pagrindo nebuvo.
19. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (III t., b. l. 104–113).
20. NŽT nurodė, kad Viešųjų ryšių skyriaus pareigybėje padaryti pakeitimai nėra mažareikšmiai. Nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. galiojančios Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 16 kategorijos pareigybės aprašyme buvo nustatyta nauja pareigybės paskirtis bei veiklos sritis, nustatytos naujos funkcijos. Kadangi buvo įsteigta nauja pareigybė, apimanti panaikinto Strateginio planavimo ir veiklos koordinavimo skyriaus vykdytas funkcijas, susijusias su tarptautinio bendradarbiavimo organizavimu ir koordinavimu visos NŽT mastu, bei NŽT struktūrinių padalinių iki 2017 m. rugpjūčio 15 d. vykdytas funkcijas pagal kompetenciją palaikyti ryšius su atitinkamo lygio pareigūnais tarptautinėse organizacijose, šiai pareigybei buvo nustatyta aukštesnė – 16 kategorija. 
21. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtina pareiškėjo vykdyto tarptautinio bendradarbiavimo koordinavimo visos NŽT mastu. Be to, pasak NŽT, pareiškėjo neformalus susirašinėjimas su kolegomis iš Latvijos bei Estijos anglų kalba nepatvirtina pareiškėjo kalbos mokėjimo B2 lygiu, nes užsienio kalbų mokėjimo lygis yra nustatomas Užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo priimant į valstybės tarnautojo pareigas taisyklių,  patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1V-447 „Dėl užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo priimant į valstybės tarnautojo pareigas taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

IV.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą (III t., b. l. 127–138).
23. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybei nustačius  naujus specialiuosius reikalavimus, pareiškėjas jų neatitiko. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybės funkcijų turinys pakito pirmiausia dėl to, kad tarptautinio bendradarbiavimo organizavimo ir koordinavimo funkcija, kaip viena iš NŽT vykdomų funkcijų, iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. vykdyta centriniuose administracijos struktūriniuose padaliniuose, buvo panaikinta ir visa perduota Viešųjų ryšių skyriui, šis skyrius tapo vieninteliu NŽT padaliniu, kuris po struktūrinių pertvarkymų tiesiogiai atsakingas už tarptautinį bendradarbiavimą visos institucijos mastu.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad nuo 2017 m. balandžio 13 d. įsteigtos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybės paskirtis pakito, nes be 2014 m. kovo 24 d. nurodytoje Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nurodytos paskirties ,,koordinuoti viešąją komunikaciją“ įrašyta: ,,koordinuoti išorinę, vidinę ir tarptautinę NŽT komunikaciją.“. Veiklos sritis taip pat papildyta „tarptautine komunikacija“. Nuo 2017 m. balandžio 13 d. įsteigtos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme atsirado naujos funkcijos: ,,koordinuoja NŽT tarptautinės komunikacijos organizavimą ir įgyvendinimą, informacijos apie NŽT veiklą pateikimą užsienio valstybių vyriausybinėms, nevyriausybinėms ir tarptautinėms organizacijoms“; „koordinuoja NŽT struktūrinių padalinių veiklą, susijusią su tarptautiniu bendradarbiavimu ir tarptautine komunikacija“, ,,dalyvauja tarptautiniuose projektuose“. Iš šių, naujų pareigybės aprašyme nurodytų, funkcijų turinio matyti, kad jos siejamos su tarptautiniu bendradarbiavimu visos NŽT mastu, todėl teisėjų kolegija sprendė, kad tokių funkcijų priskyrimą lėmė NŽT struktūriniai pertvarkymai. Tai, kad pareiškėjas iki naujai patvirtinto pareigybės aprašymo susirašinėjo anglų kalba su kolegomis iš Latvijos bei Estijos ir rengė atsakymą į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. gegužės 17 d. paklausimą apie tarptautinį bendradarbiavimą su Ispanijos atstovais, savaime nepatvirtina, kad pareiškėjui, einant Viešųjų ryšių vedėjo pareigas, buvo priskirta koordinuoti NŽT tarptautinės komunikacijos organizavimą ir koordinuoti NŽT struktūrinių padalinių veiklą, susijusią su tarptautiniu bendradarbiavimu ir tarptautine komunikacija.
25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ankstesnėje Viešųjų ryšių vedėjo pareigybės aprašymo redakcijoje buvo nurodyta, jog Viešųjų ryšių vedėjas pagal kompetenciją palaiko ryšius su atitinkamo lygio pareigūnais tarptautinės organizacijose, nacionalinėse ir užsienio valstybių institucijose, bendradarbiauja su kitais NŽT struktūriniais padaliniais, darė išvadą, kad vedėjo kompetencija neapėmė visų NŽT padalinių veiklos, susijusios su tarptautiniu bendradarbiavimu ir tarptautine komunikacija, koordinavimo. Vadinasi, pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos pakito iš esmės. Toks esminis funkcijų pakitimas reikalauja ir kitokio atsakomybės lygio, todėl naujai įsteigtai pareigybei priskyrimas, aukštesnės, nei prieš tai buvusios kategorijos, specialiųjų reikalavimų (atitinkamo išsilavinimo ir užsienio kalbos mokėjimo) nustatymas teisėjų kolegijos buvo laikytas pagrįstu.
26. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsniu, vidaus administravimo tikslas – užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas. Viešojo administravimo įstaigos administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo įstaigos vadovas, vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdamas į nustatytus viešojo administravimo įstaigos tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), pareigybių skaičių, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Šiame įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad institucijos vadovas turi plačią diskrecijos laisvę pasirenkant struktūros modelį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant teisę tarnybinių ginčų bylose (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis), nuosekliai laikosi teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, kad viešojo administravimo subjektas turi plačią diskrecijos teisę projektuoti savo vidinę organizacinę struktūrą ir atlikti struktūros pertvarkymus tam, kad būtų efektyviai įgyvendintos institucijai priskirtos funkcijos, o teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su konkrečiu valstybės tarnautoju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A756-346/2011, Nr. A492-1954/2012, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).
27. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog NŽT struktūros pakeitimas nėra realus, kad jis būtų fiktyvus, turintis tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių su pareiškėju nutraukimą, todėl pareiškėjo argumentai, kad tokiais struktūriniais pertvarkymais siekta tik jį atleisti iš tarnybos, teisėjų kolegijos buvo vertinti kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurie galėtų sudaryti pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėjų kolegija paliko nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

V.

28. Pareiškėjas A. G. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas atnaujinti procesą byloje Nr. eA-3337-1062/2018, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti (III t., b. l. 157–161).
29. Pareiškėjas procesą prašo atnaujinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėjo nuomone, buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant. Pareiškėjas nurodo, kad tiek jo atleidimo dieną (2017 m. rugpjūčio 14 d.), tiek ir teismų sprendimų priėmimo metu galiojo Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 7 dalies nuostata, todėl pareiškėjas negalėjo būti atleistas iš užimamų pareigų, nes tuo metu augino vaiką iki 3 metų. Pareiškėjas prie prašymo prideda su tuo susijusius įrodymus. Teismai nesivadovavo Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje numatyta nuostata, todėl, pasak pareiškėjo, pažeidimas laikytinas akivaizdžiu.
30. Pareiškėjas pažymi, kad administraciniame procese teismas yra aktyvus, o tai suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis laiko teismas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, prireikus teismas gali pasiūlyti pateikti papildomų įrodymų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų, t. y. teismas šalių pateiktais įrodymais nėra ribojamas. Pareiškėjo nuomone, teismai aktyviai nedalyvavo sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos, o tik formaliai sprendė pareiškėjo pateiktame skunde iškeltus klausimus, todėl įrodymai, turintys esminę reikšmę teisingam sprendimo priėmimui, nebuvo pateikti.
31. Pareiškėjas nurodo, kad NŽT, prieš priimdama sprendimą atleisti pareiškėją, privalėjo įvertinti aplinkybes, dėl kurių pareiškėjo atleidimas buvo negalimas. NŽT žinojo apie pareiškėjo šeimos sudėtį, todėl ginčijant NŽT priimtą sprendimą dėl atleidimo, nebuvo žinoma, jog privalu atskleisti teismui aplinkybes apie šeimos sudėtį, kurios NŽT buvo ir taip žinomos. Jeigu teismas būtų įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjas augina vaiką iki 3 metų, teismas būtų vadovavęsis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 7 dalimi ir būtų priėmęs priešingą sprendimą, t. y. pareiškėjo skundas būtų patenkintas visa apimtimi, todėl, pareiškėjo nuomone, šiuo atveju buvo padarytas esminis teisės pažeidimas, kuris turėjo įtakos teismo neteisėto sprendimo priėmimui.
32. Teismui nusprendus neatnaujinti proceso pareiškėjo nurodytu pagrindu, pareiškėjo vertinimu, būtų pažeistas pamatinis konstitucinis teisinės valstybės principas – teisingumas. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas.
33. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su pareiškėjo prašymu atnaujinti procesą nesutinka (III t., b. l. 167–171).
34. NŽT pažymi, kad pareiškėjas neteikė reikalavimo dėl Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 7 dalies nuostatos taikymo, todėl tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, kad minėta įstatymo nuostata nebuvo taikyta, ji negalėjo būti akivaizdžiai netinkamai pritaikyta. Pasak NŽT, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjas apie prašyme nurodytą aplinkybę (dėl turimo vaiko) žinojo dar iki teismo sprendimų priėmimo, tačiau šia aplinkybe nebuvo remtasi, todėl dabar pareiškėjo pateikti įrodymai negali būti vertinami kaip proceso atnaujinimo pagrindas. NŽT atkreipia dėmesį, kad pareiškėją byloje atstovavo kvalifikuota teisininkė – advokatė.
35. NŽT nurodo, kad darbo ginčo bylose labai svarbus proceso koncentruotumo ir operatyvumo principas, nes bylos dažnai yra susijusios su išmokų mokėjimu, todėl šiose bylose šalys turi ypatingai sąžiningai naudotis savo teisėmis, laiku teikti visus įrodymus. Priešingu atveju, kyla pagrįstas klausimas dėl sąmoningo siekio vilkinant procesą gauti didesnę finansinę naudą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI.

36. Nagrinėjamu atveju administracinės bylos Nr. eA-3337-1062/2018 procesą pareiškėjas A. G. prašo atnaujinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu.
37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu.
38. Aptariamu atveju, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2018 m. balandžio 12 nutartį, administracinė byla Nr. eA?3337?1062/2018 buvo užbaigta, minėtas procesinis sprendimas įgijo res judicata galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Procesas šioje baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos ir proceso atnaujinimo pagrindų.
39. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, jog padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.
40. Šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: pirma, nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas ją taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtintą abstrakčią elgesio taisyklę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502?165/2010; 2011 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-119/2011).
41. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, kas reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012).
42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai.
43. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad buvo padarytas esminis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos materialiosios teisės normos pažeidimas ją taikant, turėjęs įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.
44. Bylos medžiaga nustatyta, kad tiek pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos dieną, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo priėmimo ir paskelbimo metu A. G. augino vaiką iki trejų metų.
45. Pareiškėjo nuomone, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą, netaikė ar netinkamai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 7 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėto įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinta valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija išsaugoti darbo vietą (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) iki trejų metų, negali būti atleisti iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 4, 9 (išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), 10, 12, 15 ir 21 (išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas pateikia pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu) punktuose, 2 dalyje nurodytais pagrindais).
46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-285/2014 ir 2016 m. kovo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2611-146/2016 pažymėjo, jog atsižvelgdama į VTĮ 44 straipsnio 6 dalyje, galiojusioje iki 2012 m. rugsėjo 1 d. ir VTĮ 44 straipsnio 7 dalyje, įsigaliojusioje nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., nustatytą teisinį reguliavimą teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtu teisiniu reglamentavimu iš esmės yra įtvirtinta, kad nėštumo ir gimdymo laikotarpiu, taip pat išėjus vaiko priežiūros atostogų, paliekama darbo vieta (pareigos), išskyrus atvejus, kai institucija visiškai likviduojama. Taigi įstatymas įtvirtina garantiją nėščioms valstybės tarnautojoms, taip pat valstybės tarnautojams, auginantiems vaiką (vaikus) iki trejų metų – darbo vietos išsaugojimą, tai reiškia, kad, kai dėl šių priežasčių tarnautojas negali atlikti savo darbo funkcijų tarnybos teisinių santykių vykdymas yra sustabdomas: tarnautojas neatlieka savo darbo funkcijų, darbdavys nemoka jam darbo užmokesčio. Tačiau tarnautojui sugrįžus į tarnybą jam turi būti leidžiama eiti pareigas, į kurias jis buvo priimtas, o buvusių pareigų nelikus tarnautojui turi būti pasiūlomos lygiavertės pareigos. Aiškindamas anksčiau minėtą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4274-858/2017 nurodė, jog pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 7 dalį, valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) iki trejų metų, apskritai negali būti atleistas iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nebent valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama.
47. Byloje nustatyta, kad posėdžio, vykusio pirmosios instancijos teisme, metu A. G. teismui nurodė, jog augina mažamečius vaikus, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Be to, anot pareiškėjo, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ši aplinkybė taip pat buvo žinoma, nes atsakovas pareiškėjui suteikdavo tėvadienius, taip pat turėjo būti taikomos ir mokestinės lengvatos. Be to, pareiškėjas atsakovo 2017 m. balandžio 14 d. pranešimu apie naikinamą pareigybę Nr. 1PS8-162-(2.31.) buvo informuotas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi jo užimama Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo (A lygis 15 kategorija) pareigybė 2017 m. rugpjūčio 15 d. bus panaikinta. Taigi dėl tam tikrų priežasčių A. G. pranešimas apie pareigybės panaikinimą taip pat buvo įteiktas prieš 4 mėnesius.  
48. Anksčiau minėta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostata yra imperatyvi, todėl atsakovas, spręsdamas klausimą dėl valstybės tarnautojų, kurių pareigybės naikinamos, perkėlimo į naujai steigiamas pareigybes, privalėjo jos laikytis. Būtent A. G., kurio eita Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 15 kategorijos pareigybė buvo panaikinta, turėjo šią įstatyme nurodytą garantiją, todėl atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atleido pareiškėją ir nepasiūlė jam užimti kitas pareigas.
49. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus bei nesiėmė priemonių tam, kad būtų pilnai ištirtos A. G. posėdžio metu nurodytos aplinkybės dėl mažamečių vaikų, ko pasėkoje teismo nenustatytos teisiškai svarbios aplinkybės bei tokiu būdu buvo apribota pareiškėjo teisė į tinkamą ir visapusišką jo skundo išnagrinėjimą teisme.
50. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taip pat, remiantis ABTĮ 80 str., nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka turinčias reikšmės bylai aplinkybes, konstatuotas įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka.
51. Teisėjų kolegijos vertinimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimas nevisiškai atitiko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taikant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 7 dalies nuostatas, todėl toks tarnautojo atleidimas pripažintinas neteisėtu ir akivaizdžiai pažeidžiančiu nurodyto įstatymo 44 straipsnio 7 dalį ją taikant. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 10 punkto pagrindu yra iš dalies pagrįstas.
52. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog aptariamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 162 straipsnio 3 dalimi, 163 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3337-1062/2018 tenkinti.

Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3337-1062/2018 pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Administracinę bylą perduoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.             

                 Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

                                                        Dalia Višinskienė