Bylos Nr. 1S-176-1076/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56227-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.2.12.; 2.14.4.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant kaltinamajai A. R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios A. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties, kuria kaltinamajai A. R. trims mėnesiams paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį turtą, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 25 d., ir

n u s t a t ė :

1.       Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje A. R. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (27 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (7 veikos), BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje; A. S. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (21 veika), BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (4 veikos), A. L. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), A. Ž. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, A. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (27 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (7 veikos), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 ir 11 punktuose, BK 181 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje.

2.       Baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) prokurorės R. V. 2017 m. vasario 17 d. ir 2017 m. birželio 23 d. nutarimais laikinai apribotos A. R. nuosavybės teisės į turtą: garažą, esantį (duomenys neskelbtini); garažą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini); ¼ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 515“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „iPhone Al688“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 515“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-G930F“, IMEI (duomenys neskelbtini); sisteminį bloką „Magnum“ (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); sisteminį bloką „Magnum“ (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); sisteminį bloką „Magnum“ (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); kompiuterį „Lenovo ideapad 100S-14IBR“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini) su pakrovėju; kompiuterį „HP“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini); kompiuterį „Asus“ (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Vėliau šios procesinės prievartos priemonės terminas, kiek keičiantis turto, į kurį taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, apimčiai, buvo tęsiamas iki 2019 m. birželio 18 d.

3.       Skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaltinamajai A. R. paskirta iš naujo ir laikinai trijų mėnesių laikotarpiui apribotos kaltinamosios nuosavybės teisės į 2 punkte išvardintą turtą (išskyrus garažą, esantį (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant nurodytą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 25 d. Apygardos teismas nutartyje pažymėjo, kad nors 2019 m. birželio 18 d. pasibaigė procesinės prievartos priemonės taikymo terminas, tačiau neišnyko jos taikymo pagrindai - būtinybė užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą. Įvertinus nusikalstamų veikų, kurių padarymu nagrinėjamoje byloje kaltinami asmenys, sunkumą, pobūdį ir kiekį, byloje pareikštus civilinius ieškinius ir jais prašomą priteisti bendrą sumą, tai, kad baudžiamoji byla nėra baigta nagrinėti, būtina ir toliau laikinai apriboti kaltinamosios A. R. nuosavybės teisę į jai priklausantį turtą, priešingu atveju, iškyla grėsmė, kad turtas gali būti paslėptas, išleistas ar perduotas nuosavybės teise kitam asmeniui ir taip eliminuotas realus nuosprendžio vykdymas.

4.       Kaltinamoji A. R. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį. 

4.1.                      Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nes procesinės prievartos priemonės paskyrimo klausimą išnagrinėjo vienos sudėties teisėjų kolegija – teisėjai J. J., A. R. ir A. V. (įžanginė nutarties dalis), o procesinį sprendimą pasirašė kitos sudėties teisėjų kolegija, t. y. pasirašė teisėjas A. P., kuris neįėjo į klausimą dėl procesinės prievartos priemonės paskyrimo nagrinėjusios kolegijos sudėtį, tuo tarpu teisėja J. J. procesinio sprendimo nepasirašė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 223 straipsnyje numatyta, kad kiekvieną baudžiamąją bylą turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas. Tokia situacija patvirtina absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą bei leidžia teigti, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąžiningo proceso principas.

4.2.                      Kaltinamoji pastebi, kad ankstesne teismo nutartimi nustatytas jai taikomos procesinės prievartos priemonės terminas pasibaigė 2019 m. birželio 18 d. Nors per septynias dienas byloje neatsirado jokių naujų pagrįstų duomenų, skundžiama nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį turtą buvo paskirtas iš naujo. Kaltinamosios manymu, tokia situacija negalima, juolab teismui nepateikus tokio savo sprendimo tinkamų motyvų. Priešingai, kadangi ji nesiėmė jai priklausančio turto pardavinėjimo ar kitokių veiksmų, rodančių, kad kyla kokia nors grėsmė turto likimui, tokios aplinkybės taip pat suteikia pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti.

4.3.                      Skunde nurodoma ir tai, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimui ir naujai skiriamam nuosavybės teisės apribojimui yra taikytini visiškai kiti fakto ir teisiniai pagrindai bei kriterijai. Skundžiamoje nutartyje teismas, remdamasis BPK 151 straipsnio 6, 7 dalių nuostatomis, painioja šiuos skirtingus procesinius institutus. Kadangi skundžiama nutartimi nėra tęsiamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas, o toks apribojimas paskiriamas iš naujo, teismo motyvas, susijęs su BPK 151 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymu, neturi nieko bendro su pratęsimų skaičiumi ir pagrindais. Taigi, atsižvelgus į tai, kad skundžiama nutartis priimta remiantis BPK 151 straipsnio 6, 7 dalimis, kurios reglamentuoja būtent laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimą, bet ne naują laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimą, yra dar vienas savarankiškas pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti.

4.4.                      Kaltinamosios teigimu, nepagrįstai apygardos teismas iš naujo paskirdamas laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jai priklausantį (taip pat ir nepriklausantį) turtą neatsižvelgė į bendrą šios jai taikytos procesinės prievartos priemonės trukmę. Nuosavybės teisės apribojamas į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą šioje byloje yra taikomas beveik du su puse metų, o į kilnojamąjį turtą (kurio dalis jai nepriklauso) – viršija dvejų metų terminą. Visą šį ilgą laiką ji ne tik negali turto valdyti ir disponuoti juo, bet negali juo ir naudotis. Jai priklausantis turtas dėl tokį ilgą laiką ir tokia apimtimi taikomų apribojimų nuvertėja (ypač sparčiai nuvertėja kilnojamasis turtas). Be to, ji nėra atleista nuo mokesčių už jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tokia nuosavybės teisių ribojimo apimtis ir terminas pažeidžia proporcingumo principą, apie ką skundžiamoje nutartyje neužsimenama ir į tai neatsižvelgiama.

4.5.                      Nepagrįstai skundžiama nutartimi nuosavybės teisių apribojimas paskirtas į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi šis turtas jai nepriklauso. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nuosavybės teisės apribojimas į šį turtą buvo panaikintas.

5.       Teismo posėdžio metu kaltinamoji A. R. prašė jos skundą tenkinti.

6.       Kaltinamosios A. R. skundas tenkinamas iš dalies.

6.1.                      Kaltinamoji skunde nurodo, kad klausimą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, jai paskyrimo išnagrinėjo ir skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas (skundžiamos nutarties įžanginėje ir rezoliucinėje dalyje nurodytos skirtingos sudėties teisėjų kolegijos, nutartį pasirašė teisėjas, kuris nedalyvavo klausimo nagrinėjime, o viena iš nagrinėjime dalyvavusių teisėjų nutarties nepasirašė), kas yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas.

6.1.1.                      Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su paminėtais skundo argumentais. Skundžiamos nutarties įžanginėje dalyje iš tiesų nurodyta, kad klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo kaltinamajai A. R. paskyrimo išnagrinėjo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų J. J., A. R. ir A. V. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), tuo tarpu skundžiamą nutartį rezoliucinėje dalyje pasirašė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. P., A. R. ir A. V.. Kita vertus, sprendžiant iš bylos medžiagos, teisėja J. J. 2019 m. birželio 25 d. negalėjo dalyvauti paminėto klausimo nagrinėjime, o taip pat ir pasirašinėti skundžiamą nutartį, nes laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. liepos 12 d. pagal Kauno apygardos teismo pirmininko 2019 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kasmetinėse atostogose. Būtent dėl paminėtos priežasties, tame tarpe ir klausimams dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo spręsti, 2019 m. birželio 25 d. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko priimtu potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisėjų kolegijos sudėties pakeitimo skubiems veiksmams atlikti“, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos nuolatinės teisėjų kolegijos (teisėjai J. J., A. R. ir A. V. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) narė teisėja J. J. buvo pakeista kitu teisėjų kolegijos nariu – teisėju A. P. (t. 142, b. l. 136). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju priimant skundžiamą nutartį buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, kurią pats Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 17 d. nutartimi ir ištaisė (t. 143, b. l. 158). Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, pripažinti, kad klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo kaltinamajai A. R. paskyrimo išnagrinėjo ir skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, ir šiuo pagrindu ją panaikinti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo.  

6.2.                      Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, Teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, taip pat konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi kaltinamajai procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirta pagrįstai.

6.3.                      Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų procesinių prievartos priemonių rūšių. Laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, taikymo pagrindai ir sąlygos nustatyti BPK 151 straipsnyje. Vadovaujantis paminėto straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: kai reikalinga užtikrinti civilinį ieškinį arba kai reikalinga užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalis).

6.4.                      A. R. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (27 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (7 veikos), BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje. Sprendžiant iš bylos medžiagos, byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamoji galimai padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymuose, apžiūrų protokoluose bei kituose procesiniuose dokumentuose, esančiuose baudžiamosios bylos medžiagoje.  Pažymėtina tai, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, paskyrimo ar jos taikymo termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Aukštesnės instancijos teismas nesprendžia asmens kaltės, byloje pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo, turto konfiskavimo klausimų. Visi šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.

6.5.                      Iš skundžiamos nutarties matyti, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaltinamajai A. R. paskirtas, siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius bei galimą turto konfiskavimą. Sprendžiant iš bylos medžiagos, byloje yra pareikšta apie 30 civilinių ieškinių. Kaip minėta, A. R. yra kaltinama kelių dešimčių nusikalstamų veikų nuosavybei padarymu. Didžioji galis galimai padarytų nusikalstamų veikų yra baigtos, galimai apgaulės būdu savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai užvaldytas didelės vertės turtas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę ir (ar) pasikeitę procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikymo A. R. pagrindai ir sąlygos, byloje pareikštiems civiliniams ieškiniams užtikrinti, taip pat galimam turto konfiskavimui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys). BPK 116 straipsnio nuostatos tame tarpe ir teismą įpareigoja imtis priemonių galimam/pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti kaltinamajam arba už kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. 

6.6.                      Kaltinamoji skundžiamos nutarties nepagrįstumą bei neteisėtumą grindžia tuo, kad 2019 m. birželio 18 d. pasibaigus laikino nuosavybės teisės apribojimo terminui, iki skundžiamos nutarties paskirti šią procesinę prievartos priemonę iš naujo priėmimo, byloje neatsirado jokių naujų duomenų, kurie pagrįstų būtinumą priimti tokį sprendimą. Kaltinamoji teisi, tokių duomenų byloje neatsirado, tačiau pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, jog taip pat nebuvo išnykę ankstesnėmis teismo nutartimis nustatyti pagrindai taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamajai priklausantį turtą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui savalaikiai nepratęsus procesinės prievartos priemonės taikymo ir pasibaigus ankstesne nutartimi nustatytam laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminui, beliko šį klausimą spręsti iš naujo. Priešingai nei teigiama kaltinamosios skunde, pirmosios instancijos teismas iš naujo paskirdamas kaltinamajai laikiną nuosavybės teisės apribojimą galėjo vadovautis BPK 151 straipsnio 6, 7 dalių nuostatomis. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju aptariama procesinė prievartos priemonė A. R. buvo paskirta iš naujo tik dėl to, kad savalaikiai nebuvo pratęstas jos taikymo terminas. Be to, paminėtos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos reglamentuoja procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į konkretų turtą, bendrus galimus taikymo terminus byloje, į kuriuos privalu atsižvelgti nepriklausomai, ar ši procesinė prievartos priemonė paskiriama (kaip nagrinėjamu atveju iš naujo, praėjus kuriam laikui po procesinės prievartos priemonės taikymo), ar jos taikymo terminas tęsiamas.

6.7.                      Teisėjų kolegija sutinka su kaltinamosios A. R. skundo argumentu, kad jau pakankamai ilgą laiką jai yra taikoma aptariama procesinė prievartos priemonė, dėl to ji patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau pripažinti, kad dėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmės šiuo atveju yra pažeidžiamas proporcingumo principas, nėra pagrindo. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais – aptariamu atveju siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei civilinius ieškinius. Teisėjų kolegija nenustatė, kad dėl visiško nuosavybės teisių apribojimo į pirmiau paminėtą turtą, ji patiria tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas. Nors turto apribojimas jau trunka pakankamai ilgą laiką, atsižvelgiant į pateiktų kaltinimų sunkumą, bylos apimtį ir pareikštų civilinių ieškinių dydį taikoma procesinės prievartos priemonė nepažeidžia proporcingumo principo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad kaltinamoji gali kreiptis į apygardos teismą dėl procesinės prievartos priemonės sąlygų pakeitimo, pateikdama atitinkamus duomenis, jeigu ji, pvz., ketina naudoti areštuotus žemės sklypus.

6.8.                      Teisėjų kolegija laiko pagrįstu kaltinamosios skundo argumentą, kad skundžiama nutartimi nepagrįstai buvo apribotos A. R. nuosavybės teisės į garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (nutartyje neteisingai nurodytas šio nekilnojamojo turto unikalus numeris). Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi laikinas A. R. nuosavybės teisės apribojimas į paminėtą turtą buvo panaikintas ir klausimas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į šį, R. ir V. B. priklausantį, turtą taikymo buvo perduotas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi R. ir V. B. laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jiems priklausantį paminėtą garažą, esantį (duomenys neskelbtini), nepaskirtas. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiama nutartimi nebuvo pagrindo apriboti A. R. nuosavybės teises į šį jai nepriklausantį turtą, todėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis keičiama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria laikinai trijų mėnesių laikotarpiui apribotos A. R. nuosavybės teisės į garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (skundžiamoje nutartyje nurodytas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 25 d.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                     Artūras Driukas

                                                                                                                         Justas Namavičius

                                                                                                                         Algimantas Valantinas