Civilinė byla Nr. e2S-2084-340/2016

Teisminio proceso Nr. 3-68-3-28047-2016-9

  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.5; 3.3.2.2.; 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovams G. B., Lietuvos valstybei, atstovaujamai teisėjų E. T., E. L., N. M., G. B., Generalinės prokuratūros, Antstolių rūmams, Teisingumo ministerijai dėl netenkinamų konstitucinių teisių.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. B., Lietuvos valstybei, atstovaujamai teisėjų E. T., E. L., N. M., G. B., Generalinės prokuratūros, Antstolių rūmams, Teisingumo ministerijai dėl netenkinamų konstitucinių teisių, kuriuo prašė priteisti 10 mln. eurų neturtinės žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovams G. B., Lietuvos valstybei, atstovaujamai teisėjų E. T., E. L., N. M., G. B., Generalinės prokuratūros, Antstolių rūmams, Teisingumo ministerijai. Teismas nurodė, kad ieškinyje nesuformuluotas aiškus reikalavimas, teismui pateikto ieškinio turinys yra emocionalus, deklaratyvaus ir įžeidžiančio pobūdžio. Nurodė, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad ieškovė 2016 m. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui 18 ieškinių dėl žalos atlyginimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atkreipė dėmesį, kad ieškovei teismai ne kartą įvairiais aspektais išsamiai išaiškino ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, taip pat civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka. Pažymėjo, kad ieškovė jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, teismas sprendė, jog ieškovė, teikdama tokio turinio ieškinį, piktnaudžiauja jai suteiktomis subjektinėmis teisėmis, todėl netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė V. F. prašė nagrinėti jos ieškinį iš esmės. Nurodė, kad ieškinio padavimo priežastis yra grubus jos teisių pažeidimas pagal Žmogaus teisių konvencijos 1, 6 straipsnius, 7 straipsnio 2 dalį bei 13 ir 14 straipsnius. Pažymėjo, jog ieškinio dalykas buvo nurodytas ieškinyje raudonu šriftu. Nurodė, kad jos teisės yra pažeidžiamos, o kreipdamasi į teismą ji yra nepagrįstai laikoma piktnaudžiaujančia savo subjektinėmis teisėmis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tik tuomet, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė civilinio proceso normas (CPK 329 str.) arba netinkamai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas (CPK 330 str.). Nagrinėjamu atveju tokių pažeidimų, priimant procesinį sprendimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, atskirojo skundo motyvais konstatuoti nėra pagrindo.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. B., Lietuvos valstybei, atstovaujamai teisėjų E. T., E. L., N. M., G. B., Generalinės prokuratūros, Antstolių rūmams, Teisingumo ministerijai dėl netenkinamų konstitucinių teisių, kuriuo prašė priteisti 10 mln. eurų neturtinės žalos.

   Vilniaus miesto apylinkės 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. F. ieškinį. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad ieškovė ieškinyje nesuformulavo aiškaus reikalavimo, teismui pateikto ieškinio turinys yra emocionalus, deklaratyvaus ir įžeidžiančio pobūdžio. Teismas sprendė, jog ieškovė, teikdama tokio turinio ieškinį, piktnaudžiauja jai suteiktomis subjektinėmis teisėmis.

  Atskiruoju skundu apeliantė iš esmės nenurodė jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvų, tiesiog nurodė, kad ieškinio padavimo priežastis yra grubus jos teisių pažeidimas pagal Žmogaus teisių konvencijos nuostatas, o ieškinio dalykas ieškinyje buvo nurodytas raudonu šriftu. Nesutiko su tuo, jog piktnaudžiauja savo subjektinėmis teisėmis.

            Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 str. 1 d. 1 p.). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį jo reikalavimą ir pradėjus nagrinėti / išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, konstatavęs, kad ieškinio turinys ir jame vartojami teiginiai „E. L. laužo įstatymus ir mulkina Lietuvos politikus, seimūnus ir teismus, jog jo taikomi ir išgalvoti įstatymai yra legitimūs, jau nekalbant apie jo sprendimus, kurie mano atveju akivaizdžiai prademonstravo mano teisių laužymo akibrokštą teisinėje-demokratinėje visuomenėje“; „per EPP su antstoliais susisiekti yra neįmanoma, į emailus jie nereaguoja, jų netramdo nei Antstolių rūmai nei Teisingumo ministras ir mano turtas akivaizdžiai bus paliktas jų malonės valiai“, „aš nesutinku su tokia situacija, nes – tai pažeidžia mano Konstitucines teises demokratinėje visuomenėje“; „G. B. išbujojo ir jau su tokiu savo privelegijuotu statusu pasikėsino į mano turtą, kai net neatsimena kokiom kupiūrom esą už jį mokėjo grynais mano dukters močiutei“; „Prašau Apeliacinio teismo civilinių bylų pirmininkės Tamošiūnienės man paaiškinti prie ko čia mano lūkesčiai – kai vyksta teisinės – demokratinės visuomenės griovimas?!“ yra emocionalūs, deklaratyvaus ir įžeidžiančio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria tokiai apylinkės teismo išvadai, nes iš apeliantės ieškinio turinio matyti, kad jis iš esmės yra įžeidžiančio pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantei V. F. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse ne vieną kartą įvairiais aspektais buvo išsamiai išaiškinti ieškinio turiniui keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-14643-391/2016; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11841-861/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-973-803/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1052-619/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1294-580/2016 ir kt.). Jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str. 3 d.), todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės ieškinį CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu, pagrįstai pripažino, kad apeliantė, reikšdama ieškinį, kurio turinys yra įžeidžiančio pobūdžio bei paremtas tik emocinio pobūdžio pasisakymais, piktnaudžiauja jai suteiktomis subjektinėmis teisėmis.

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisingai aiškino bei taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisingai. Naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

             n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                        Tatjana Žukauskienė