Civilinė byla Nr. e2-4187-721/2021

                                                                                              Proceso Nr. 2-29-3-01739-2021-1

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:  

                                                                                         2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1.;

                                                     3.2.6.1.

                (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 25 d.

                                                      Mažeikiai

          Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Nadežda Kiubienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Svobutienei,

dalyvaujant ieškovei I. K., jos atstovui advokatui Mindaugui Klemeniui, atsakovui S. B., jo atstovei advokatei Ritai Lankutienei, Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone atstovei Neimantei Nicienei,

           viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui S. B. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), išvadą teikianti institucija byloje Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone. 

Teismas 

n u s t a t ė :

          Ieškovė I. K. pateikė ieškinį, kuriuo prašo padidinti iš atsakovo S. B. nepilnamečiam sūnui P. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui P. B. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. birželio 22 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę I. K. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Taip pat prašo pakeisti 2016 m. rugsėjo 13 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2640-169/2016 nustatytą bendravimo tvarką su sūnumi: nustatyti, kad vaiko tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieną šeštadienį, pasiimdamas vaiką šeštadieniais nuo 9.00 val. iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; taip pat atsakovo bendravimas su vaiku galimas ir kitu laiku, laiką iš anksto suderinus su ieškove, atsižvelgiant į vaiko interesus. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

         Ieškinyje nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi priteisė nepilnamečio sūnaus P. B. išlaikymui iš tėvo S. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur, nustatė tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią tėvas bendrauja su vaiku šeštadienį, pasiimdamas jį iš jo gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10 val. ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. 2018 m. spalio 17 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5208-721/2018 pakeistas 2016 m. kovo 13 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2640-169/2016 priteistas sūnui išlaikymas ir priteistas iš atsakovo S. B. išlaikymas nepilnamečiam vaikui mokant kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. rugpjūčio 17 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirta ieškovė. Tokio mažo ieškovo teikiamo išlaikymo vaikui neužtenka. Nepilnametis sūnus P. B. paaugo, vaikas dėl jo sveikatos būklės turi specialius poreikius, todėl jo išlaikymui kas mėnesį būtina skirti daugiau lėšų. Vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 652 Eur sumą. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jis negalėtų dirbti dėl sveikatos būklės nėra, todėl prašo iš atsakovo priteisti 300 Eur sumą per mėnesį. Vaiko poreikiams skirta 652 Eur suma vaiko poreikius užtikrins. Ieškovė prašė pakeisti sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti minimalią atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką, kadangi ieškovas veikia priešingai vaiko interesams. Ieškovė nurodė atsakovu negali pasitikėti, jis yra neatsakingas, negeba būti sūnui atrama, užtikrinanti vaikui saugumą. Po apsilankymų pas atsakovą sūnus patyria psichologinę įtampą, grįžta į namus labai neramus, suirzęs, purvinas, todėl nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka turi būti pakeista.

            Atsakovas S. B. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti iš dalies bei pakeisti 2018 m. spalio 17 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5208-721/2018 priteistą išlaikymą, nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtą sumą padidint nuo 150 Eur iki 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, šią suma indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

           Nurodė, kad teismas nustatė tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią tėvas ir bendrauja su vaiku be motinos dalyvavimo. Ieškovė tyčia, sąmoningai, nesant tam jokio pagrindo, siekia pakeisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, kas prieštarauja vaiko interesams. Atsakovas nurodė, kad teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nepažeidžia. Jo santykiai su sūnumi yra artimi, jis rūpinasi sūnaus poreikiais, pagal poreikius perka rūbus, skiria sūnui išlaikymą, rūpinasi sūnaus sveikata. Jis gali tinkamai pasirūpinti vaiku, pilnai gali užtikrinti tinkamas sūnui gyvenimo sąlygas esant vaikui jo namuose. Ieškovė yra labai emocinga, savinasi vaiką. Ieškovė byloje nepateikė pagrįstų neginčijamų įrodymų, kad vaikui yra nesaugu su atsakovu. Ieškovės siūloma bendravimo su sūnumi tvarka pažeidžia ieškovo, kaip tėvo teises bendrauti su sūnumi, taip pat pažeidžiamos sūnaus teisės ir teisėti interesai bendrauti su tėvu. Nurodė, kad nesutinka su atsakovės reikalavimu padidinti išlaikymo  sumą iki 300 Eur. Prašoma priteisti suma sūnaus išlaikymui yra per didelė, palyginus su sūnaus poreikiais, jo būtinomis išlaidomis. Atsakovas jau daugiau kaip metus sūnui skiria 160 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis ir toliau sutinka skirti po 160 Eur, be to sūnui tiek pernai, tiek 2021 metais pervedė po 200 Eur pasirengimui mokyklai, t. y. papildomai po 50 Eur. Ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių išlaidų dydį. Nurodė, kad  jo turtinė padėtis nėra geresnė, jis užsidirba pragyvenimui, gautas pajamas skiria ne tik sūnui P., bet ir kitam savo nepilnamečiam sūnui L. B., gim. (duomenys neskelbtini). Jis yra stalius, toje pačioje įmonėje dirba jau keletą metų, darbas yra įprastas, tinkamas jo sveikatai, nes jis turi problemų dėl stuburo, neturi galimybės dirbti darbo, susijusio su nuolatiniu ilgu sėdėjimu, ar svoriu kilnojimu, todėl neturi galimybės susirasti kito geriau apmokamo darbo.  Atsakovo vidutinis atlyginimas 2021 metais sudaro 450 Eur, padalinus iš 3 asmenų, vienam asmeniui tenka 150 Eur. Išvykti į kitą miestą ar kitą valstybę, kad susirasti geriau apmokamo darbo, jis neturi galimybės, kadangi turi rūpintis su juo gyvenančiais nepilnamečiu sūnumi ir garbaus amžiaus mama. Jis nuosavybės teise turi gyvenamąjį namelį sodininkų bendrijoje, kuriame nuolat gyvena su sūnumi L. ir mama, kito nekilnojamojo turto neturi. Taip pat jis turi nuosavybės teise 2007 metų gamybos automobilį Hyundai, kurio vertė menka, bet jis būtinas sūnui L. nuvežti į mokyklą, mamą pas daktarus, taip pat jis pačiam atsakovui reikalingas darbe-lentoms, baldams pervežti. Su mama ir nepilnamečiu sūnumi L. gyvena sodo namelyje (duomenys neskelbtini), nes kaime galima pigiau pragyventi užsiauginant žemės sklype savo daržovių. Bendroms išlaidoms naudojama ir mamos gaunama pensija. Jo pajamas sudaro darbo užmokestis yra apie 350 Eur. Jis keletą metų dirba vienoje įmonėje įprastą ir jo sveikata atitinkantį darbą, o susirasti geriau apmokamo darbo jam nepavyksta. Jis nėra įgijęs jokios specialybės, bet visą laiką dirba fizinį darbą ir dėl nuolatinio sunkių svorių kilnojimo turi problemų su stuburu, Ieškovės prašomas priteisti sūnaus išlaikymui dydis – 200 Eur yra visiškai neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Ieškovės vaiko būtinųjų poreikių paskaičiavimas, kuris lygus 330 Eur taip pat nėra pagrįstas atitinkamais dokumentai ir, jo nuomone, yra neprotingas.

           Išvadą, teikianti institucija Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tikrinamoji šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, šeimai netaikomas atvejo vadybos procesas, vaikų teisių pažeidimai šeimoje nenustatyti. Mano, kad vaiko išlaikymui prašoma padidinti suma po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams ir atitinka jo poreikius. Vaiko tėvas žino augančio sūnaus poreikius, rūpinosi ir rūpinasi kasdieniniais vaiko poreikiais, priežiūra, auklėjimu ir užtikrina jam visas reikalingas gyvenimo sąlygas būnant vaikui jo namuose bei vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, Skyriaus vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl atsakovo  bendravimo su sūnumi tvarkos paleitimo neturi būti tenkinamas

            Teismo posėdžio metu ieškovė prašė patenkinti jos reikalavimus. Paaiškino, kad ji viena rūpinasi sūnaus P., gimusio (duomenys neskelbtini), sūnaus auklėjimu, jo priežiūra, laisvalaikiu, buitimi ir  tai reiškia, jog susiformavo vaiko įpročiai, prisirišimas prie mamos, nusistovėjo dienotvarkė, pareigos, įpročiai. Juos sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai. Vaiko raidai yra reikšmingas nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir vaiko bendravimas, vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa, todėl visiškai suprantamas jos susirūpinimas mažamečio vaiko savijauta tuo metu, kai jis randasi pas tėvą. Vaiko tėvas S. B., kai vaikas būna jo namuose savaitgaliais, vengia su ja bendrauti ir neteikia jai informacijos apie vaiko savijautą. Vaikas yra ramus ir jaučiasi saugiai, žinodamas, kad visada gali tikėtis mamos pagalbos ir paramos ir ją gauna. Tuo tarpu atsakovas neturi nuolatinio buvimo su sūnumi patirties, įpročių, kurie susiformuoja tik gyvenant kartu ir emocinio tarpusavio ryšio, kuris mažamečiui suteiktų pasitikėjimo, stabilumo, vidinės ramybės jausmą, todėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka turi būti pakeista, nustatant tėvo bendravimą su vaiku be nakvynių jo namuose.   Nurodė, kad iš atsakovo buvo priteista teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 150Eur per mėnesį, tačiau tokio mažo atsakovo teikiamo išlaikymo vaikui neužtenka. Atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, dirba, neturi sveikatos problemų, turi galimybę bei privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, gali užsiimti veikla, kuri duotų papildomų pajamų.

             Atsakovas S. B. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog teikia išlaikymą vaikui, jau nuo to laiko, kai gavo ieškinį, moka daugiau negu priteista - po 160 Eur vaikui. Kai reikalinga su sūnumi vykti į gydymo įstaigas, ieškovė jo apie tai neinformuoja, ją su sūnumi ten pats nuvežtų. Jis turi kitų išlaikytinių. Jis dirba, kitų pajamų, santaupų neturi. Proceso metu atsakovas sutiko mokėti 160 Eur sumą vaiko išlaikymui kas mėnesį, atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatos būklę, poreikius. Nurodė, kad ieškovės ieškinys sietinas tik su ieškovės noru įskaudinti atsakovą, negalvojant apie mažametį sūnų, jo psichinę būklę, saugumo jausmo išsaugojimą.

            Ieškinys tenkintinas iš dalies.

            Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2016-09-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2640-169/2016, patvirtino šalių susitarimą, pagal kurį atsakovas įsipareigojo nepilnamečio sūnaus P. B. išlaikymui mokėti 100 Eur dydžio periodines išmokas kiekvieną mėnesį, mokant nuo 2016-09-01 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-10-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5208-721/2018 pakeitus 2016-09-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo S. B. nepilnamečiam sūnui P. B. nustatyto išlaikymo dydį priteistas 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas iki sūnaus pilnametystės. Šiuo metu šalių sūnui yra 6 metai.

             Dėl išlaikymo pakeitimo

            Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

            Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai.

            Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pakeisti vaikui mokamo išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo S. B. išlaikymą nepilnamečiam sūnui P. B. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad ieškovės prašymas atitinka nepilnamečio P. B. interesus.

           Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad vaikui išlaikymą teikti turi abu tėvai, kad vaiko poreikiai jam augant keičiasi, tačiau šalys nesutaria dėl konkretaus išlaikymo vaikui dydžio.

           Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to, teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, remdamasis byloje surinktais įrodymais.

            Ieškovė, prašydama padidinti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą periodinėmis išmokomis vaikui, nurodė jo būtiniesiems bei specialiems poreikiams patiriamas išlaidas. Ieškovė paaiškino, jog atsižvelgiant į sūnaus amžių, jo sveikatos būklę, vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 652 Eur suma, t. y. maistui 100 Eur, dienpinigiai (į taupyklę) - 30 Eur, rūbai,avalynė vienam mėnesiui - 90 Eur, internetas – 15 Eur, higienos ir švaros priemonėms – 17 Eur, mokymosi, lavinimo priemonės vidutiniškai vienam mėnesiui -  60 Eur, laisvalaikis vienam mėnesiui - 50 Eur, kelionių išlaidos vienam mėnesiui -150 Eur, sveikatos priežiūra (vaistai, vitaminai) vienam mėnesiui - 40 Eur, mokesčių suma, tenkanti vaikui už komunalines paslaugas vienam mėnesiui - 50 Eur, nenumatytos išlaidos vienam mėnesiui - 50 Eur.

             Pagal jos pateiktiems skaičiavimams pagrįsti pateikė kelis maisto kavinėje pirkimo, mokėjimo už 2021-07-20 atliktus medicininius tyrimus bei už automobilio stovėjimo vietą kvitus, medicininius dokumentus iš vaiko ligos istorijos, tačiau visos minėtos sumos reikalingumo būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis). 

          Sutiktina su ieškove, kad vaikui augant didėja ir išlaidos maistui, aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms, nes vaikas pradėjo lankyti mokyklą, taip pat vaikui augant plečiasi jo socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui, informacinėms technologijoms ir pan. Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą. Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau vis tik teismas sprendžia, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti nėra būtina ieškovės nurodoma suma. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų (mokėjimo nurodymų, sąskaitų) apie patiriamas už interneto, komunalinių paslaugų teikimą išlaidas.

           Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad su ieškovės prašoma priteisti po 300 Eur per mėnesį suma vaikui nesutinka. Mano, jog tokia suma yra pernelyg didelė. Sūnaus išlaikymui sutiktų skirti 160 Eur per mėnesį. Pasak atsakovo, sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį būtų reikalingos šios sumos: maistui – apie 100 Eur, priešpiečiai mokykloje nemokami, dienpinigiams –10 Eur, rūbams –50 Eur, vaiko higienos ir švaros priemonėms – 15 Eur, , laisvalaikiui – 20 Eur, internetui - 5 Eur, kelionių išlaidos -20 Eur (300 km per mėnesį, o ne 2000 km, kaip nurodo ieškovė), nenumatytoms išlaidoms – 20 Eur, nes  nėra pateikta tai patvirtintų mokėjimo kvitų, sveikatos priežiūrai -20 Eur gydymui, nes vaistai vaikui pilnai kompesuojami.

                       Teismo vertinimu, dalis ieškovės prašomų priteisti išlaidų vaikui iš tiesų per didelės, pavyzdžiui, batų ir rūbų įsigijimui vienam mėnesiui – 90 Eur, internetui -15 Eur, dienpinigiams, nurodant į taupylę – 30 Eur, išlaidos, skirtos laisvalaikiui-50 Eur, nenumatytos išlaidos -50 Eur, todėl teismas sutinka su atsakovo argumentais, išdėstytus atsiliepime į ieškinį, būtinosiomis bei atitinkančiomis protingas, visiems žinomas prekių ir paslaugų kainas, pripažįsta 5 Eur per mėnesį išlaidas vaiko daliai naudojant internetą, 20 Eur per mėnesį išlaidas mokymosi reikmenims, 50 Eur per mėnesį išlaidas vaiko  drabužiams, avalynei įsigyti.

                       Ieškovė į vaiko poreikius įtraukė išlaidas transportui, vidutiniškai sudarančias 150 Eur per mėnesį. Atsakovas prašo šį reikalavimą tenkinti iš dalies, motyvuojant tuo, kad tokio dydžio transporto išlaidos nepatiriamos. Teismas, atsižvelgia į tai, kad ieškovė pateikė teismui tik mokėjimo kvitą už transporto stovėjimo vietą Klaipėdos m. ir įrodymus, jog iš tiesu tą dieną ji vyko su vaiku į Klaipėdą pas gydytojus, iš dalies sutikdamas su atsakovo pozicija dėl kelionių išlaidų bei įvertinęs tai, kad vaikas vežiuojamas į ugdymo įstaigą Mažeikių m., nes jis gyvena Šerkšnėnų k., atsižvelgdamas į tai, kad šalių vaikui tenka vykti į kitus miestus pas gydytojus, įvertinęs viešojo transporto bilietų bei kuro kainas, išlaidas transportui priskiria prie kasdienių išlaidų, tačiau jas mažina iki 50 Eur per mėnesį.

                       Teismui pateiktoje poreikių lentelėje ieškovė nurodė, jog sūnaus dienpinigiams (į taupyklę) skiria po 30 Eur, laisvalaikiui vidutiniškai vienam mėnesiui - 50 Eur. Teismas pažymi, kad šios išlaidos nepripažintinos būtinomis ir turėtų būti dengiamos, atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes, todėl teismas jas mažina, į šalių nepilnamečio vaiko poreikius įtraukdamas bendrą 30 Eur sumą per mėnesį, skirtiną laisvalaikiui, dienpinigiams, pramogoms bei įvairioms šventėms, įskaitant ir paties vaiko gimtadienį.

            Teismas įvertina aplinkybę, kad šalių sūnus turi sveikatos problemų, nuolat sekamas ir gydomas vaikų neurologų. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad šalių sūnui diagnozuota simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su paprastais daliniais priepuoliais, neminint sunkiai gydomos epilepsijos, jam nuolat išrašomi vaistai. Vaikui taip pat konstatuojami autizmo bruožai. Vaikas konsultuotas oftalmologo, jis turi kariozinių dantų, dėl ko lankosi pas odontologus, o tai savo ruožtu lemia pastovias papildomas išlaidas vaistams, vykimui konsultacijoms pas specialistus. Ir nors ginčo tarp šalių dėl to, jog vaikas turi specialiųjų poreikių, susijusių su sveikata, nėra, tačiau šalys nesutaria dėl išlaidų, reikalingų vaiko sveikatos priežiūrai, dydžio.

            Teismas, įvertinęs aplinkybes, susijusias su šalių sūnaus turimomis sveikatos problemomis, dėl kurių akivaizdžiai padidėja ieškovės išlaidos užtikrinant šalių sūnaus sveikatą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad vaikui, be kita ko, reikalingi vitaminai, maisto papildai, o jam peršalus ir vaistai (temperatūrai mažinti, gerklės skausmui malšinti, vaistai nuo slogos, kosulio ir pan.), mano, kad ieškovės nurodytos 40 Eur dydžio išlaidos vaiko sveikatos priežiūrai, įvertinus jo specialiuosius poreikius, yra pagrįstos ir atitinka tikruosius vaiko poreikius, todėl mažinti šių išlaidų pagrindo nėra.

                    Ieškovė taip pat prašo teismo atsižvelgti į nenumatytas išlaidas ir skirti joms 50 Eur per mėnesį, o atsakovas prašo šią sumą sumažinti iki 20 Eur. Kadangi šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl ieškovei neabejotinai tenka ir nenumatytų išlaidų vaiko priežiūrai, kas sudaro pagrindą kas mėnesį vaikui numatyti atitinkamą pinigų sumą nenumatytoms išlaidoms, tačiau teismas, atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, sprendžia, kad  nenumatytoms išlaidoms pakanka 20 Eur sumos per mėnesį. Ieškovė, tikėtina, patiria išlaidas gyvenamajam būstui ir skiria lėšas jos ir su ja gyvenančio sūnaus išlaidoms bet į bylą nepateikta įrodymų ir dėl namo, kuriame ieškovė šiuo metu gyvena su nepilnamečiais vaikais, kūrenimui malkų, kito kūro įsigijimo išlaidų, nepateikta duomenų apie tai, kiek asmenų gyvena šiame name ir kokia dalys išlaidų šilumos, elektros energijai tenka ieškovės nepilnamečiam sūnui P.

                    Įvertinus ieškovės pateiktą išlaidų suvestinę vaiko išlaikymui, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šalių vaiko išlaikymui yra reikalinga po 652 Eur kas mėnesį, tačiau ir sumažinus šias išlaidas dėl pirmiau aptartų motyvų, teismas pripažįsta, kad vaiko tiek kasdieniams, tiek papildomiems  poreikiams (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) tenkinti, atsižvelgiant į vaikų amžių, yra reikalinga ne mažesnė kaip 550 Eur suma kas mėnesį.

                    Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, 2021 metais sudaranti 70,00 Eur. Teismo vertinimu, kadangi mokamos socialinės išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Ieškovei taip pat mokama gausių ir nepasiturinčiųšeimų vaikams skiriama papildoma išmoka. Viso 111,20 Eur teikiama išmoka vaikui.

                     Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nustatytas vertinant vaiko poreikius bei įvertinus tėvams teikiamos išmokos vaikui dydį, kuri savo esme yra skirta vaiko poreikių tenkinimui, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečiam sūnui poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 439 Eur suma (550 Eur –111 Eur = 439 Eur), kurią turėtų skirti abu tėvai.

                    Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą. Remdamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis ir teismų praktika, teismas reikšmingomis bylai pripažįsta tokias aplinkybes.

                     Šalys nepateikė įrodymų, kad nuo 2018-10-17 kuomet Telšių apylinkės apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5208-721/2018 buvo pakeista šalių susitarimu nustatyta ir teismo sprendimu priteista išlaikymo suma, iš esmės pasikeitė jų turtinė padėtis, jų pajamas padidėjo.

                    Ieškovė yra sveika, darbingo amžiaus, bedarbė. Iš Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašo matyti, kad I. K. registruota  Užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo, bet 2021-08-06 be pateisinamos priežasties atsisakė jai siūlomo darbo. Jai nuo 2021-03-19 iki 2021-12-18 priskaičiuota nedarbo draudimo išmoka, vidutiniškai 250 Eur dydžio. Ieškovė augina du nepilnamečius vaikus. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, jog kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena su savo tėvais jiems priklausančiame name. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu įregistruotos nuosavybės teisės į transporto priemonę- lengvąjį automobile OPEL ZAFIRA, 1999 m.

                       Atsakovas turi sveikatos problemų, ribojančių jo galimybes dirbti snkesnius darbus ( į byla pateikti jam išrašyti net psichotropinių vaistų receptai). Vadovaujantis byloje esančiu SODRA duomenų bazės išrašu jis dirba V. Pronckaus individulioje įmonėje ir jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį  sudaro 642 Eur. Vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovui  asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis 0,0600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis sodo pastato, esantys (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena su senyvo amžiaus motina ir nepilnamečiu sūnumi. Jo vardu registruota transporto priemonė –lengvasis automobilis OPEL ZAFIRA. Atsakovas, be sūnaus P. B., turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriems taip pat yra reikalingas išlaikymas. Jo sūnaus L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta 2016-02-12 Mažeikių rajono  apylinkės teismo nutartimi nustatyta ir jis gyvena kartu su atsakovu. Teismo vertinimu, atsakovo galimybės disponuoti turimu nekilnojamuoju yra ribotos, nes būtent šis nekilnojamas turtas užtikrina jo nepilnamečio sūnaus teisę į būstą.

            Duomenų apie šalių finansinius įsipareigojimus byloje nėra.

              Spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą teismas taip pat atsižvelgia ir į aplinkybę, kad nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, kuriai tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu .

            Įvertinęs šalių turtinę padėtį, tai, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų dėl dalies jos nurodytų išlaidų pagrįstumo, , atsižvelgiant į vaiko būtinuosius poreikius bei siekį, kad vaikas turėtų materialiąsias sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, ieškovės ieškinys dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas iš dalies ir 2018-10-17 Telšių apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo nepilnamečiam sūnui P. B. nustatyto išlaikymo dydis nuo 150 Eur didintinas iki 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymas pagal dabartinį vaiko amžių ir sveikatos būklę atitinka tiek vaiko, tiek šalių teises ir interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). P. B. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė, nes su ja gyvena sūnus (CK 3.190 straipsnis).

    Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

         Dėl bendravimo tvarkos

Ieškovė pateikė prašymą dėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimo. Ieškovė siekia pakeisti sprendimu nustatytą vaiko bendravimo su tėvu tvarką iš esmės dėl to, kad vaiko tėvas netinkamai vykdo teismo sprendimu nustatytą tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, nesudaro tinkamų gyvenimo sąlygų būnat vaikui pas jį, netinkamai rūpinasi vaiku. Problemų kilo dėl to, kad ieškovė nori kontroliuoti tėvo ir vaiko bendravimą,

           Teismas neturi pagrindo spręsti, jog  dėl savo netinkamo elgesio ar žalingų įpročių vaiko tėvas daro ar galėtų daryti neigiamą įtaką savo nepilnamečiam sūnui. Byloje nepateikta duomenų, kad bendraudamas su savo nepilnamečiu sūnumi tėvas netinkamai su juo elgtųsi, darytų neigiamą įtaką. Byloje taip pat nėra įrodymų apie netinkamą tėvo elgesį su vaiku ar vaiko akivaizdoje. Teismas vertina, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka priėmimo, aplinkybės nėra pasikeitusios. Vaikui paaugus ir atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius, nustatyta bendravimo tvarka yra tinkama vaikas su tėvu turi bendrauti dažniau ir intensyviau, kad vaiko ryšys su tėvu nenutrūktų ir pirmiausia reikia žiūrėti vaiko interesus. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai nėra užfiksavę, jog vaiku būtų netinkamai rūpinamasi, vaikas yra tvarkingai aprengtas, pavalgęs. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovo namuose nėra sudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos vaikui. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas atmeta ieškinio reikalavimą dėl vaiko  bendravimo su tėvu tvarkos pakeitimo.

            Ieškovės argumentai, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu ir patiria stresą po pasimatymų su tėvu, vertintini kritiškai, kadangi tai gali būti tik pačios ieškovės nuomonė. Vaiko elgesio sutrikimai gali būti įtakoti bendros neigiamos atmosferos, esančios tarp tėvų. Jeigu teismo nustatyta bendravimo tvarka būtų buvusi vykdoma kaip priklauso su abiejų tėvų deramu stropumu, vaikas neturėtų tiek psichologinių problemų. Vaiko motina gali manipuliuoti vaiku, nors, remiantis byloje esančiais įrodymais, jos baimės dėl tėvo ir vaiko bendravimo yra nepagrįstos. Tėvai turi dėti maksimalias pastangas stiprinti tėvo ir vaiko ryšį. Motinos siekis, kad tėvas su vaiku bendrautų minimaliai yra nepagrįstas.

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovui S. B. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, garantuojant ir apmokant 100 procentų išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl 315 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos, o iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

           Vadovaudamasis    (duomenys neskelbtini) 263 –265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2018-10-17 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5208-721/2018, iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui P. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nustatyto išlaikymo dydį nuo 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) iki 220,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimties eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią išlaikymo sumą mokant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2021 m. rugpjūčio 20 d.) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę I. K. nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš ieškovės I. K. į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 19 eurų (devyniolika eurų) žyminio mokesčio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 241,51 Eur (du šimtus keturiasdešimt vieną eurą 51ct).

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteistą žyminį mokestį ieškovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660, nurodant mokėjimo paskirtį: „žyminis mokestis“.

            Antrinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį ,,už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

            Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusi teismą.

Teisėja Nadežda Kiubienė