Nr. DOK-982 

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00379-2021-9 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2023 m. vasario 21 d. paduotu ieškovės UAB „Elmoris“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 1216,11 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. procesines palūkanas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą ir ieškinį atmetė. 

Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Elmoris“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. 

Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.       Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius įrodinėjimo institutą reglamentuojančių proceso teisės principų ir normų pažeidimus, neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų ir savo sprendimą grindė išimtinai abejonėmis, kilusiomis dėl įrodymų nepakankamumo įrodinėjant nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Dėl netinkamo procesinių normų aiškinimo ir taikymo apeliacinės instancijos teismas priėmė neteisėtą sprendimą, o byla nebuvo visapusiškai ir teisingai išnagrinėta. Byloje, turėdamas pareigą patikrinti ne tik ar yra pagrindų patenkinti apeliacinį skundą, bet ir jį atmesti, šis teismas turėjo pareigą nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, o ne apsiriboti vertinimu, ar esamų įrodymų pakanka pagrįsti apeliacinį skundą pateikusių atsakovų poziciją. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. liepos 22 d. nutartimi išreikalavo dalį būtinų įrodymų iš atsakovų ir įpareigojo juos pateikti teismui. Vis dėlto šis teismas tris kartus atmetė ieškovės prašymą tuos pačius įrodymus išreikalauti ne tik iš atsakovų, bet ir iš ieškovės klientų, kas būtų leidę sutikrinti atsakovų teismui teikiamų duomenų atitikimą tikrovei. Tikėtina, ši procesinė aplinkybė ir nulėmė įrodymų nesurinkimą, nes tai sudarė prielaidas atsakovams trukdyti rinkti įrodymus. Todėl tokiomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad būtent ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, iš esmės paneigia procesinius rungimosi, lygiateisiškumo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo principus.

2.       Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotų įrodinėjimo taisyklių ir įrodinėjimo standarto nesąžiningos konkurencijos bylose, taikė akivaizdžiai per aukštą standartą, dėl to nenustatė objektyvios tiesos. Apeliacinis teismas nepagrįstai ignoravo kasacinio teismo praktikoje suformuotą contra spoliatorem prezumpciją, įrodinėjimo specifiką nustatant nesąžiningos konkurencijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/20180. Žinodamas faktą, kad apeliacinės instancijos teismo byloje pasigesti įrodymai nebuvo surinkti ne dėl jų neegzistavimo, ne dėl ieškovo netinkamo onus probandi (įrodinėjimo naštos) vykdymo, o dėl atsakovų procesinio elgesio, tačiau konstatuodamas, kad būtent ieškovas neįrodė nesąžiningos konkurencijos veiksmų, apeliacinės instancijos teismas suformavo praktiką, sukuriančią prielaidas iškreipti onus probandi įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Fort“ (j. a. k. 303195010) už UAB „Elmoris“ kasacinį skundą sumokėtą 28 (dvidešimt aštuonis) Eur žyminį mokestį 2023 m. vasario 21 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 25.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                Andžej Maciejevski 

                                                                                                            Antanas Simniškis 

                                                                                                            Algirdas Taminskas