Civilinė byla Nr. 2-1296/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00517-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus parkai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Disona“ ieškinį atsakovams likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus parkai“, Vilniaus miesto savivaldybei dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Giransta“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ir pagal atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus parkai“ priešieškinį ieškovui „Disona“ ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Giransa“ (atsakovams pagal priešieškinį), trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė (atsakovas pagal ieškinį).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Disona“ kreipėsi su ieškiniu prašydamas nutraukti 2000 m. balandžio 28 d. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų subnuomos su investicija į remontą trišalę sutartį Nr. 00-04-28 dėl esminio LUAB „Vilniaus parkai“ padaryto sutarties pažeidimo; priteisti iš atsakovo LUAB „Vilniaus parkai“, Vilniaus miesto savivaldybės subsidiariai  2 233 911,67 Lt sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas likviduojama UAB „Vilniaus parkai“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų pagal priešieškinį UAB „Giransa“ ir UAB „Disona“ 769 828 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, nutraukti 1999 m. gruodžio 27 d. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos su investicija į remontą sutartį Nr. 99-12-27 dėl UAB „Giransa“ padaryto esminio sutarties pažeidimo; nutraukti 2000-04-28 Negyvenamųjų pastatų ir patalpų subnuomos su investicija į remontą trišalę sutartį Nr. 00-04-28 dėl UAB „Giransa“ ir UAB „Disona“ padarytų esminių sutarties pažeidimų; priteisti iš atsakovų pagal priešieškinį visas bylinėjimosi išlaidas bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų pagal priešieškinį UAB „Giransa“ ir UAB „Disona“ atžvilgiu. Ieškovas pagal priešieškinį teigė, kad nagrinėjamu atveju kyla realus pavojus, kad priėmus LUAB „Vilniaus parkai“ palankų sprendimą, jį įvykdyti bus sudėtinga arba apskritai neįmanoma, nes atsakovai pagal priešieškinį yra itin nesąžiningi ir piktybiškai vengia vykdyti laisva valia prisiimtus sutartinius įsipareigojimus.

Atsakovas pagal priešieškinį UAB „Disona“ prašė tokį prašymą atmesti  kaip nepagrįstą.

Atsakovas pagal priešieškinį UAB „Giransa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, bandymą perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip pabloginti savo finansinę padėtį bei kitų aplinkybių, įrodančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Priešingai, teismo nuomone, labiau tikėtina ,kad areštavus atsakovų turtą, jo ūkinė komercinė veikla sutriktų ir dėl kilsiančių finansinių problemų būsimo teismo sprendimo įvykdymo ieškovo atžvilgiu bei atsakovo galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais pasunkėtų. Kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovas vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo, t. y. nėra duomenų apie grėsmes teismo sprendimo įvykdymui, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos. Teismas pažymėjo, kad tiek nuomos sutartyje, tiek subnuomos sutartyje yra nustatytas konkretus fiksuotas nuomos mokestis – 1 148,27 Lt už mėnesį, nepriklausomai nuo to ar nuomojamų patalpų plotas padidėja. LUAB „Vilniaus parkai“ jokio susitarimo dėl didesnio nuomos mokesčio mokėjimo į bylą nepateikė, be to, ieškovas pagal priešieškinį nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis reikalavo sumokėti nuomos mokestį už padidėjusį naudojamų pastatų plotą, taip pat su priešieškiniu nebuvo pateikta jokių neapmokėtų sąskaitų, o reikalavimas grindžiamas tik paties LUAB „Vilniaus parkai“ paskaičiavimais. Taip pat teismas pažymėjo, kad kai šalys viena kitai turi pretenzijų, abi yra pateikusios finansinio pobūdžio reikalavimus, kuri šalis yra teisi, bus nustatyta tik teismo sprendimu, kuriuo kilęs ginčas tarp šalių bus išspręstas iš esmės. Pirmosios instancijos teismo nuomone, dabartinėje stadijoje nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų visuma nesuteikia objektyvaus pagrindo tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas (ieškovas pagal priešieškinį) LUAB „Vilniaus parkai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo pagal priešieškinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų atžvilgiu tenkinti.

          Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.      Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai, kad 1999 m. gruodžio 27 d. tarp LUAB „Vilniaus parkai“ ir UAB „Giransa“ buvo sudaryta Negyvenamųjų  pastatų ir patalpų nuomos su investicija į remontą sutartis Nr. 99-12-27, pagal kurią LUAB „Vilniaus parkai“ įsipareigojo perduoti UAB „Giransa“ nuomos teise 255,17 kv. m. bendrojo ploto gyvenamuosius pastatus ir patalpas, esančias M. K. Čiurlionio g. 102, Vingio parke, Vilniaus mieste, kavinei atstatyti ir įrengti. Nuomotojui neturint reikiamų lėšų patalpų rekonstrukcijai ir remontui atlikti, jis savo iniciatyva pasiūlė sudaryti trišalę subnuomos sutartį su UAB „Disona“, kurios pastangomis ir lėšomis turėjo būti atliktas išnuomotų patalpų remontas. Taigi 1999 m. gruodžio 27 d. tarp LUAB „Vilniaus parkai" ir UAB „Giransa" sudarytos Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos su investicija į remontą sutarties Nr. 99-12-27 bei jos 2000 m. balandžio 3 d. pasirašyto Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos su investicija į remontą sutarties papildymo pagrindu 2000 m. balandžio 28 d. tarp LUAB "Vilniaus parkai" (toliau tekste - Nuomotojas), UAB "Disona" (toliau tekste - Subnuomininkas) bei UAB "Giransa" (toliau tekste - Nuomininkas) buvo sudaryta trišalė Negyvenamųjų pastatų ir patalpų subnuomos su investicija į remontą sutartis Nr. 00-04-28, pagal kurią „Nuomotojas, vadovaudamasis Vilniaus miesto valdybos 1999 m. gegužės mėn. d. sprendimu Nr. 802, subnuomoja Subnuomininkui UAB „Disona" negyvenamus pastatus ir patalpas, kurių balansinė verte 101 497 Lt (Vilniaus m. savivaldybės sprendimas Nr. 715 1998.04.16), toliau vadinamos Patalpos, esančias Vilniaus mieste Vingio parke, M. K. Čiurlionio gatvėje Nr. 102, patalpų inventorizacinis Nr. 13001, kavinei atstatyti ir įrengti, mokant: nuomos mokestį, pradėjus patalpų eksploataciją, kuris sudaro po 1 148, 27 Lt už mėnesį, kartu su PVM, Subnuomininkas įskaito pagal šią sutartį įdėtas lėšas išrašant PVM sąskaitą-faktūrą už nuomą ir atliktų darbų vertei įskaitymo sumai", nurodytas mėnesinis nuomos mokesčio dydis buvo paskaičiuotas ir nurodytas atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad Nuomotojas UAB „Giransa", dalyvavęs nebaigtos statyti kavinės „Lakštingala" atvirame nuomos konkurse pasiūlė kainą 4,50 Lt (su 18 % PVM) už kvadratinį metrą per mėnesį nuo pastato pridavimo eksploatacijai dienos, o nuomojamų patalpų plotas - 255,17 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kad 2000 m. balandžio 28 d. Numos sutarties pagrindu Subnuomininkas UAB „Disona" iš esmės siekė perimti visas Nuomininko pagal 1999 m. gruodžio 27 d. Nuomos sutartį UAB „Giransa" teises ir pareigas, šalys susitarė, kad Subnuomininkas įsipareigoja mokėti 1 148, 27 Lt už 255,17 kv. m. dydžio patalpas per kalendorinį mėnesį, t.y. 4,50 Lt už vieną kv. m.  Iš byloje pateiktų dokumentų – Nekilnojamojo turto registro matyti, kad subnuomininkas faktiškai naudojasi tokiu LUAB „Vilniaus parkai“ priklausančiu turtu – patalpomis, statiniais, kurių bendras plotas yra 1 965,9 kv. m., nors nuomos mokestis yra mokamas tik už 277,17 kv. m., t.y. subnuomininkas nemokėjo ir niekada nemoka nuomos mokesčio už 1 688,73 kv. m. dydžio plotą, iš kurio -  435,50 kv. m. – tai išnuomotos kavinės plotas. LUAB „Vilniaus parkai“, atsižvelgiant į tai, kad pagal sutartis išnuomoto turto nuomos mokestis buvo paskaičiuotas vadovaujantis 1 kv. m. kaina, paskaičiavo, kad nei nuomininkas, nei subnuomininkas iki šiol nėra sumokėję ir nemoka nuomos mokesčio už padidėjusį išnuomotų patalpų plotą. Atsakovai nekilnojamojo turto mokesčio kompensaciją ieškovui privalo mokėti ne tik už tą plotą, kuris yra nurodytas nuomos ir subnuomos sutartyse, bet už visą naudojamą plotą. Tokia atsakovo pareiga yra patvirtinta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-3114-345/2012. Taigi yra pripažinta, kad atsakovai faktiškai naudojasi didesniu patalpų plotu už nurodytą sutartyje ir kad už jį privalo susimokėti.

2.      Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo būtina vertinti ir atsakovų elgesį, t. y. teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėtų vertinti ir kilusio ginčo pobūdį, tai, kad nuomininkas UAB „Giransa“ ir subnuomininkas UAB „Disona“ buvo ne kartą raginami apmokėti savo skolą nuomotojui ieškovui UAB „Vilniaus parakai“, tačiau iki šiol nepadengė net dalies savo įsiskolinimų.

3.      769 828 Lt suma laikytina didele, todėl taikytina prezumpcija, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir/ar pasidaryti neįmanomas, nes turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos. Apeliantas pabrėžia, kad kartu su atsiliepimais į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovai pagal priešieškinį nepateikė jokių jų finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, todėl negalima daryti išvados, kad reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo yra reiškiamas ekonomiškai stipriems ir stabiliems juridiniams asmenims. Ieškovo duomenimis, atsakovų finansinė padėtis nėra gera, o vykdoma veikla nuostolinga.

4.      Ginčo byloje, atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeisti proporcingumo ir teisingumo principai, būtų prarasta galimybė įvykdyti galimai palankų teismo sprendimą. Laikinosios apsaugos priemonės yra laikino pobūdžio suvaržymas, susietas su vertinamosiomis sąlygomis bei hipotetinių prielaidų konstatavimu. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Atsakovai nenurodė jokių įrodymų, kad areštavus jų turtą jie patirtų nuostolių ar nepatogumų. Be to, atsižvelgtina į tai, kad toje pačioje byloje teismas pagal atsakovų prašymą yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ieškovui pagal priešieškinį, nepaisant to, kad jo valdomo turto vertė du kartus viršija atsakovų reikalavimo vertę, o pareikšto ieškinio turinys ir pateikti įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtintą atsakovų reikalavimo pagrįstumą. 

          Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Giransa“ teismo prašo LUAB „Vilniaus parkai“ atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-27-577/2013, nepakeistą.

          Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1.     2000 m. balandžio 28 d. tarp LUAB „Vilniaus parkai“, UAB „Giransa“ ir UAB „Disona“ buvo sudaryta Negyvenamųjų pastatų ir patalpų subnuomos su investicija į remontą trišalė sutartis. Šia sutartimi subnuomojamos aukščiau minėtos patalpos subnuomininkui UAB „Disona“ kavinei atstatyti ir įrengti, mokant nuomos mokestį pradėjus patalpų eksploataciją, kuris sudaro 1 148,27 Lt už mėnesį. Nuomos sutarties 1 p. ir subnuomos sutarties 1 p. yra nustatytas konkretus nuomos mokestis – 1 148,27 Lt per mėnesį, neatsižvelgiant į patalpų plotą. Jokio susitarimo, nustatančio didesnį nuomos mokestį, LUAB „Vilniaus parkai“ priešieškinėje nenurodo ir nepateikė. Nesant susitarimo, nėra jokio teisinio pagrindo nuomininkui UAB „Giransa“ ar subnuomininkui UAB „Disona“ mokėti didesnį nuomos mokestį.

2.     UAB „Giransa“ nuo 2000 m. balandžio 28 d. nurodytomis patalpomis nesinaudoja, jose jokio veiklos nevykdo. Visos nuomininko UAB „Giransa“ su Nuomos sutartimi susijusios teisės ir pareigos subnuomos sutartimi buvo perleistos subnuomininkui UAB „Disona“. Taigi nuo subnuomos sutarties pasirašymo pareiga mokėti nuomos mokestį buvo perleista UAB „Disona“, kuri faktiškai ir naudojasi patalpomis. Nuo 2002 metų subnuomininkas UAB „Disona“ nuomos mokestį moka tiesiogiai nuomotojui LUAB „Vilniaus parkai“, pareigą mokėti mokestį vykdo tinkamai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuomos mokestis už patalpas mokamas taip, kaip nurodyta Subnuomos sutarties 1 p. LUAB „Vilniaus parkai“ kiekvieną mėnesį išrašo PVM sąskaitą-faktūrą už nuomos mokestį 1 148,27 Lt sumai, atitinkamai UAB „Disona“ išrašo PVM sąskaitą-faktūrą už atliktą investiciją tai pačiai sumai ir šios sąskaitos yra įskaitomos. Tokį atsiskaitymo būdą patvirtina LUAB „Vilniaus parkai“ išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų už sunuomojamo turto nuomos mokestį registras. Šie dokumentai taip pat patvirtina, kad jokio nuomos mokesčio įsiskolinimo UAB „Disona“ neturi.  Pažymi, kad UAB „Giransa“ jokių PVM sąskaitų-faktūrų dėl nuomos mokesčio mokėjimo nei 1 148,27 Lt sumai, nei priešieškinyje nurodytai 8 846,55 Lt sumai iš LUAB „Vilniaus parkai“ nėra gavusi, todėl ir pagrindo mokėti nei didesnio ar mažesnio nuomos mokesčio nebuvo ir šiuo metu nėra.

3.     LUAB „Vilniaus parkai“ išdėstytos aplinkybės – kad atsakovai yra nesąžiningi ar piktybiškai vengia vykdyti įsipareigojimus, buvo raginami sumokėti skolą, bet net dalies jos nepadengė, neatitinka tikrovės. Pats LUAB „Vilniaus parkai“ elgiasi nesąžiningai, savo reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grįsdama tikrumoje neegzistuojančiomis aplinkybėmis.

4.     Didelė ieškinio suma nėra absoliuti aplinkybė, pagrindžianti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas.

Atsakovas UAB „Disona“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo LUAB „Vilniaus parkai“ atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-27-577/2013, nepakeistą.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1.      Nuomos ir subnuomos sutartyse yra nustatytas fiksuotas, t. y. konkretus nuomos mokestis – 1 148,27 Lt už mėnesį, nepriklausomai nuo to, ar nuomojamų patalpų plotas padidėja. Sutartyse nenumatyta, kad nuomos mokestis perskaičiuojamas padidėjus nuomojamam patalpų plotui. Be to, Nuomos sutartyje apskritai nenurodytas nuomojamų patalpų plotas, o nurodomas tik jų adresas. Dėl šių priežasčių akivaizdu, kad nuomos bei subnuomos sutartimis buvo susitarta dėl fiksuoto, t. y. konkretaus nuomos mokesčio, nesiejant jo dydžio su nuomojamų patalpų plotu. Nuo 2007 metų jokių pretenzijų dėl nuomos mokesčio ir jo dydžio LUAB „Vilniaus parkai“ nereiškė nei žodžiu, nei raštu. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis reikalavo sumokėti nuomos mokestį  už padidėjusį naudojamų pastatų plotą.

2.      Pati LUAB „Vilniaus parkai“ elgiasi nesąžiningai bei neetiškai, savo reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grįsdama tikrumoje neegzistuojančiomis aplinkybėmis.

          Vilniaus miesto savivaldybė teismo prašo UAB „Vilniaus parkai“ atskirąjį skundą tenkinti – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo pagal priešieškinį LUAB „Vilniaus parkai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Disona“ ir UAB „Giransa“ tenkinti.

            Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1.      Nors teismas turi pareigą vertinti byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas,  preliminariai vertindamas ieškiniu pareikštus reikalavimus, neįvertino byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, iš kurių yra akivaizdžiai matyti, kokiu plotu naudojasi UAB „Disona“ ir už kokį plotą turėtų būti mokamas nuomos mokestis, taip pat neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-3114-345/2012, iš kurios yra akivaizdžiai matyti, kad UAB „Disona“ nevykdo sutartinių įsipareigojimų.

2.      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog aplinkybę, kad UAB „Disona“ piktybiškai vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, patvirtina ir faktas, kad nors Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-3114-345/2012 yra įsiteisėjusi ir vykdytina, LUAB „Vilniaus parkai“ pateiktais duomenimis, UAB „Disona“ šiai dienai vis dar nėra sumokėjusi LUAB „Vilniaus parkai“ priteistos 21 776 Lt sumos. Taigi akivaizdu, kad UAB „Disona“ tyčia nevykdo prievolės, kas sudaro pagrindą LUAB „Vilniaus parkai“ nesitikėti, kad prievolė bus įvykdyta ateityje. UAB „Disona“ nevykdant šios prievolės, yra didelė tikimybė, kad UAB „Disona“ nevykdys ir kitų prievolių, todėl nepritaikius LUAB „Vilniaus parkai“ prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankus teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

3.      Priešieškinio suma yra 769 828 Lt. Manytina, kad tokia suma yra didelė tiek UAB „Disona“, tiek UAB „Giransa“. Svarbu pažymėti, kad nors byloje nėra įrodymų apie dabartinę UAB „Disona“ ir UAB „Giransa“ finansinę būklę. UAB „Disona“ kartu su 2012 m. gegužės29 d. dubliku pateikė  tik 2001 ir 2002 metų pelno (nuostolio) ataskaitas ir 2003-2007 metų pelno mokesčio deklaracijas, iš kurių pagrindo spręsti apie dabartinę UAB „Disona“ finansinę padėtį nėra. Taigi UAB „Disona“ akivaizdžiai vengia pateikti dokumentus, patvirtinančius per paskutinius metus gautas pajamas.   

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

            Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

             Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Pažymėtina, kad ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovų atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovų teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovams, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.

           Nagrinėjamu atveju LUAB „Vilniaus parkai“ pareikštu priešieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų pagal priešieškinį UAB „Giransa“ ir UAB „Disona“ 769 828,00 Lt nesumokėto nuomos mokesčio bei nutraukti 1999 m. gruodžio 27 d. negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos su investicija į remontą sutartį Nr. 99-12-27, 2000 m. balandžio 28 d. negyvenamųjų pastatų ir patalpų subnuomos su investicija į remontą trišalę sutartį Nr. 00-04-28. Apeliantas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, akcentuoja argumentus, susijusius su ieškinio prima facie pagrįstumu., t. y. LUAB „Vilniaus parkai“ įrodinėja, kad nei nuomininkas UAB „Giransa“, nei subnuomininkas UAB „Disona“ nuo 2004 metų vasario mėnesio nemoka nuomos mokesčio už padidėjusį išnuomotų patalpų plotą. Dėl šios priežasties, apelianto teigimu, UAB „Giransa“ ir UAB „Disona“ yra solidariai skolingos LUAB „Vilniaus parkai“ 769 828 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, kurį prareikštu priešieškiniu ir prašo teismo priteisti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su argumentais, susijusiais su pareikšto priešieškinio prima facie pagrįstumu, sprendžia, kad pastarieji argumentai yra susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje jie nenagrinėtini. O pats ieškinys ir jo reikalavimus patvirtinančių/paneigiančių įrodymų visetas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra nagrinėjamas. Taigi apelianto argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių bei įrodymų vertinimo atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.).

             Teismas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad ieškinio suma – 769 828 Lt –laikytina didele. Tačiau didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui būtini ir kiti pagrindai. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nenustačius jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovų nesąžiningumą, laikinosios apsaugos priemonės buvo pagrįstai pirmosios instancijos teismo netaikytos. LUAB „Vilniaus parkai“ įvardinamos aplinkybės, kad atsakovai yra nesąžiningi ar piktybiškai vengia vykdyti įsipareigojimus, teismo vertintini kaip deklaratyvūs teiginiai. Be to, pagal galiojančius įstatymus atsakovų nesąžiningumas nėra preziumuojamas. Taigi ieškovo nurodomi deklaratyvūs teiginiai apie atsakovų nesąžiningumą nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, nesant byloje duomenų, kad atsakovų pagal priešieškinį turtas bus perleistas ar sumažinta jo vertė, didelė ieškinio suma pati savaime nepasunkina ir nepadaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymo.

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

            Esant nurodytoms aplinkybėms, keisti ar naikinti pirmosios  instancijos teismo teisėtos ir pagrįstos nutarties, kuria atmestas ieškovo pagal priešieškinį prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1  punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį  palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                  Konstantinas Gurinas