Baudžiamoji byla Nr. 1-11-290/2015

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00140-2010-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5.; 1.2.1.1.; 2.3.6.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, kaltinamajam I. V., jo gynėjui advokatui Vytautui Sviderskiui, nukentėjusiajai A. R. - Skokauskienei, jos atstovui advokatui Vytautui Zabielai,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis 7 klasių išsilavinimą, pensininkas, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 99 straipsnį, ir

n u s t a t ė :

kad kaltinamasis I. V. padėjo vykdyti genocidą, o būtent jis sovietinės okupacijos Lietuvoje metu, būdamas Lietuvos Respubliką okupavusios SSRS represinės struktūros - Lietuvos SSR Valstybės saugumo komiteto (KGB) - Lietuvos SSR VSK (KGB) (duomenys neskelbtini) poskyrio pareigūnu - leitenantu, operatyvinių pavedimų darbuotoju, žinodamas ir suvokdamas šios represinės struktūros vieną iš esminių tikslų - fiziškai sunaikinti organizuoto ginkluoto lietuvių nacionalinio pasipriešinimo okupaciniam sovietų režimui judėjimo narius - Lietuvos partizanus, jų ryšininkus ir rėmėjus, padėjo minėtos sovietų represinės struktūros padaliniui - Lietuvos SSR VSK (KGB) (duomenys neskelbtini), vadovaujamai Lietuvos SSR VSK (KGB) viršininko J. O., vykdydamas Lietuvos SSR VSK (KGB) vadovybės užduotį dalyvauti teisėtai veikusio organizuoto Lietuvos karinio pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai partizaninio judėjimo struktūros - (duomenys neskelbtini) pirmininko ir (duomenys neskelbtini) vado pulkininko A. R., partizaniniu slapyvardžiu (duomenys neskelbtini) ir jo žmonos B. M. suėmimo operacijoje, pagal 1956 m. spalio 11 d. šios užduoties parengimo planą, parengtą Lietuvos SSR VSK (KGB) (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko pavaduotojo N. D., patvirtintą Lietuvos SSR VSK (KGB) pirmininko pavaduotojo L. M. ir Lietuvos SSR VSK (KGB) (duomenys neskelbtini) valdybos viršininko J. O., kartu su Lietuvos SSR VSK (KGB) (duomenys neskelbtini) poskyrio, vadovaujamo viršininko N. P., darbuotoju, tai yra su asmeniu kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, nuo 1956 m. spalio 11 d. vakaro, tikslesnis laikas nenustatytas, iki 1956 m. spalio 12 d. 8.35 val. pagal minėtos operacijos planą, būdamas poste Nr. 1, buvusiame (duomenys neskelbtini) bevardžiame skersgatvyje, (duomenys neskelbtini) apie 100 metrų atstumu nuo namo, buvusio (duomenys neskelbtini) (šiuo metu adresas - (duomenys neskelbtini)), kuriame tuo metu slėpėsi A. R., partizaniniu slapyvardžiu (duomenys neskelbtini), ir jo žmona B. M., stebėdamas šį namą ir turimu siuntimo davikliu (racija) „Kazbek BK“ bei šviesos signalais perduodamas informaciją apie minėtu laiku nakties metu minėtame name esančią situaciją arba iš jo išeinančius A. R. ir B. M., nurodydami jų judėjimo kryptį Lietuvos SSR VSK (KGB) surengtos operacijos baziniam postui, ir, būdamas pasirengęs nepertraukiamai juos sekti, dalyvavo Lietuvos SSR VSK (KGB) operacijoje sulaikant A. R., partizaniniu slapyvardžiu (duomenys neskelbtini), ir jo žmoną B. M., po ko A. R. 1956 m. spalio 12 d. buvo įkalintas KGB kalėjime (duomenys neskelbtini), ten pat tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų žiauriai kankinamas ir sunkiai sužalotas, vėliau tardomas ir neteisėtos sovietų okupacinės valdžios teismo - Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu nuteistas mirties bausme, o 1957 m. lapkričio 29 d. nužudytas, t.y. fiziškai sunaikintas kaip atskiros nacionalinės - etninės - politinės grupės - lietuvių ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai narys, šią bausmę įvykdžius ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, o B. M., remiantis neteisėtos sovietų okupacinės valdžios teismo - Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1957 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu nuteista kriminaline 8 metų laisvės atėmimo bausme bei įkalinta SSRS teritorijos gilumoje buvusiuose lageriuose kaip atskiros nacionalinės - etninės - politinės grupės - lietuvių ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai narė. Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje ir 99 straipsnyje.

Kaltinamasis I. V. 2014 m. rugsėjo 10 d. teisiamojo posėdžio metu, kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nepadarė jokių nusikaltimų prieš Lietuvos partizanus ar Lietuvių tautą. Jis keletą metų priklausė tarnybai, darbas nebuvo siejamas su partizanais, jis rinko dokumentus, dirbo kanceliarijoje, jokiose paieškose ar suėmimuose nedalyvavo. Kaltinamasis pasinaudojo BPK 272 straipsnio 1 dalyje nurodyta teise ir atsisakė toliau duoti parodymus ir atsakyti į klausimus.

Kaltinamasis I. V. 2014 m. gruodžio 16 d. teisiamojo posėdžio metu, kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis 1954 m. atvyko į (duomenys neskelbtini) atlikti tarnybą (duomenys neskelbtini) poskyryje, kuris buvo atskiras vienetas VSK sistemoje, nebuvo priklausomas (duomenys neskelbtini) valdybai, bazavosi atskirai, tai buvo specifinė įstaiga, kurios darbuotojai rinkdavosi konspiracinėse patalpose, jis buvo įrašytas į žvalgų sąrašą. Žvalgybos darbai būdavo atliekami pagal užduotį, (duomenys neskelbtini) poskyrio viršininkas užduotį gaudavo iš (duomenys neskelbtini) valdybos. Užduotis būdavo raštiška. Viršininkas užduotį atnešdavo į konsperatcinę patalpą. Viršininkas parengdavo darbo planą, suskirstydavo žvalgus atlikti stebėjimą. Pravesdavo žvalgams instruktažą. Stebėjimas vykdavo tik gatvėje, tai išorės stebėjimo poskyris. 1956 m. spalio 11, 12 dienomis pagal dokumentus buvo vykdoma partizanų vado A. R. (duomenys neskelbtini) suėmimo operacija, jis apie tai žino tik iš bylos duomenų. Apie operaciją nieko nežinojo, žvalgams tokia informacija nebuvo suteikiama. Jis neatsimena, kad 1956-10-11 iki 12 d. budėjo (duomenys neskelbtini), ar dalyvavo toje operacijoje. Apklausose neneigė, kad jeigu viršininkas jo paprašė pastovėti, kai mergaitė stovėjo viena naktį, jis galėjo kelias valandas ten būti.Neprisimena kiek kartų ir už ką buvo skatintas ar apdovanotas, dėl skatinimų sprendė viršininkas. (duomenys neskelbtini) poskyryje buvo labai mažai skatinimų. Jis skatintas gal vieną kartą, kelis ar nei vieno karto, tuo metu atlyginimas buvo gal 300 ar 400 rublių.

Pagarsinus kaltinamojo I. V. ikiteisminio tyrimo metu – 2010 m. liepos 14 d. ir 2011 m. gegužės 18 d. duotus parodymus (t. 14, b. l. 19, 28-29) jis toliau paaiškino, kad praėjo daug laiko, tuo metu gal ir galėjo atsiminti, bet dabar neatsimena. Viršininko sukvietimas vykęs spalio 11 d. buvo ne pirmas, būdavo atvejų, kai reikėdavo skubiai sukviesti. (duomenys neskelbtini) poskyris niekam nepriklausė, turėjo ryšių su valdyba, kaltinamasis priklausė (duomenys neskelbtini), kas čia dirbo visi žinojo, kad dirba KGB. Kai atėjo dirbti apie Lietuvoje vykstantį partizaninį karą prieš okupaciją nebuvo kalbama, jis nežinojo, kad miškuose buvo partizanų. Jis mokėsi specialiojoje juridinėje specifinėje mokykloje, kurią prižiūrėjo VSK. Mokykloje apie partizanus nebuvo kalbama. Apie partizanus įvardinant juos banditais taip pat kalbama nebuvo. Buvo atitinkami straipsniai, kaip kovoti su tais, kurie priešinasi santvarkos nesilaikymui, tai kova su antitarybine propaganda, pagal tuos straipsnius ir buvo dirbama. Tai buvo tokia statutinė organizacija, pabaigus mokyklą jam suteikė laipsnį ir daugiau jis jokio laipsnio negavo, išėjus iš sistemos jį prilygino kariniam. Jam tiesioginio viršininko įsakymai buvo privalomi. Pavedimai buvo vykdomi taip, kad buvo parašytas pavedimas, įsakymas, ir jis turi atlikti tą pačią dieną. N. P. iš VSK valdybos gaudavo nurodymus, o jis iš N. P. ir vykdydavo nurodymus. Buvo vėlus vakaras, jam buvo pavesta surinkti (duomenys neskelbtini) poskyrio žvalgus. Dalį surinko ir jo pareiga tuo buvo baigta, daugiau 11 d. nedarė ir jeigu tada teko budėti, tai su skyriaus darbuotojais. Neatsimena ar tą naktį budėjo su moterimi, neneigia, bet neatsimena. Tą naktį jis nežinojo, kad eina stebėti partizano A. R.. Apie A. R. sulaikymą ir suėmimą nebuvo net jokių kalbų. Dėl apdovanojimo, tai kai mokėjo atlyginimą buhalterė davė pasirašyti ir jis pasirašė. Darbas buvo nuo 9 iki 17 valandos, 1956 m. budėjimui ne dienos metu turėjo iškviesti. Nakties metu kviesdavo retai. Žvalgai naktį nedirbo ir jam šis įvykis nėra įstrigęs. 1956 m. jis nieko nestebėjo, atlikdavo tik smulkius (duomenys neskelbtini) poskyrio pavedimus. Darbą atliko kiekvieną dieną dirbdamas 8 valandas, vykdydamas pavedimus, kaip pasiuntinys.

Ikiteisminio tyrimo metu – 2010 m. liepos 14 d. ir 2011 m. gegužės 18 d. apklausiamas I. V. savo kaltės nepripažino. Jis parodė, kad nuo 1954 m. iki 1960 m. jis dirbo Lietuvos SSR VSK (KGB) (duomenys neskelbtini) poskyrio pareigūnu, jis buvo operatyvinių pavedimų darbuotojas, turėjo leitenanto laipsnį. Jis buvo kanceliarijos darbuotojas ir vykdė užduotis pagal vedamą žurnalą, atlikęs užduotį, apie tai pažymėdavo. Jo tiesioginis viršininkas buvo N. P.. Jis nebuvo žvalgas ir nepamena, kad būtų stebėjęs žmones. Jokio A. R. (duomenys neskelbtini) jis nežino, jam ši pavardė dirbant Lietuvos SSR VSK (KGB) nebuvo girdėta, A. R. (duomenys neskelbtini) jis nesekė, nepamena, kad būtų ką nors stebėjęs (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) gatvėse. Apie A. R. (duomenys neskelbtini) jis sužinojo tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Jo darbo funkcijos buvo tokios, kokioms nereikalingos specialios operatyvinės žinios. Asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, jis konkrečiai nepamena, tačiau keletas moterų dirbo Lietuvos SSR VSK (KGB (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) poskyryje. Nors jis ir nepamena, kad būtų stebėjęs kokį nors žmogų, tačiau neneigia, kad kartu su mergina nuo 1956 m. spalio 11 d. vėlaus vakaro iki 1957 m. spalio 12 d. ankstaus ryto buvo poste ir stebėjo iš priešais buvusio namo išeinančius žmones. Jei buvo minėtame poste, tai N. P. nurodymu. Tačiau paprastai stebintys žmonės nestovėdavo ir nestebėdavo žmonių visą naktį, paprastai buvo stebima keletą valandų ar net minučių. Jis nepamena, kad būtų supažindintas su kokiu nors instruktažu dėl asmens stebėjimo. Jokių žmonių su dviračiais jis nėra stebėjęs. Kai yra tekę stebėti žmones, jis nėra turėjęs kokių siuntimo daviklių (racijų), ar kažkokius siuntimo daviklius turėjo kiti poskyrio darbuotojai, jis nežino. Jis nepamena, kad už darbą KGB būtų gavęs kokius nors paskatinimus, tačiau pažymi, kad kartais gaudavo pinigų prie atlyginimo. Jam būdavo paaiškinta, kad tie pinigai būdavo tarybinių švenčių proga, o tiksliai už ką pinigai būdavo skiriami, jis nežino. Kad jis būtų paskatintas už konkretų darbą, konkrečią užduotį, jis nepamena. Apie A. R. (duomenys neskelbtini) paiešką jis nieko nežino, kadangi tai neįėjo į jo pareigas. (t. 14, b.l. 19-25, 28-29).

Nors kaltinamasis I. V. neprisipažino, tačiau jo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta asmens kurio atžvilgiu byla išskirta ir liudytojų parodymais, rašytiniais, bei kitais, byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

Asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, parodė, kad dirbo prokuratūroje sekretore. Kaltinamojo I. V. neatpažįsta, neprisimena. Pavardės N. P. ir J. O. yra girdėtos. Neatsimena, ar 1956 m. ryte stovėjo (duomenys neskelbtini).

Pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu – 2010 m. liepos 1 d. (t. 13, b.l. 158-165), asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, patvirtino šiuos savo parodymus ir nurodė, kad davė tokius paaiškinimus ir jie buvo perskaityti. Buvo su dviračiu, bet ar tai buvo A. R. ar kitas žmogus nežino, galėjo būti kitas žmogus. Ar tas minimas vaikinas su kuriuo kartu buvo yra kaltinamasis I. V., neatsimena. Ar prieš tą įvykį buvo pasitarimas nežino. Tai ką nurodė apklausų metu yra teisingi parodymai, tik neteisingi toje dalyje, jog nežinojo ar ten buvo A. R.. 2009, 2010 m. apklausų metų, kaltę dalinai pripažino, gal ir teisingai ten parašyta protokole, to nežino. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, todėl, kad visko neprisimena. Neprisimena ar stovėjo prie to namo ir stebėjo kas iš jo išeis ir kas buvo sulaikytas. Tada nežinojo ar ten buvo A. R. ar kitas žmogus, vadai galėjo pasakyti kitą žmogų. Gal ir galėjo atsisakyti vykdyti tokią užduotį, konkrečiai to nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu – 2010 m. liepos 1 d. apklaustas asmuo, kurio atžvilgiu byla yra išskirta, savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad galėjo dalyvauti A. R. (duomenys neskelbtini) sulaikymo operacijoje 1956 m., nes tuo metu dirbo Lietuvos SSR VSK (KGB) (duomenys neskelbtini) poskyryje, tačiau konkrečiai minėtos operacijos nepamena. Maždaug 4-5 metus iki santuokos ((duomenys neskelbtini)) dirbo tuometiniame VSK (duomenys neskelbtini) poskyryje, žvalgyboje, o ar turėjo kokį nors pareiginį laipsnį, nepamena. Skyriui, kuriame dirbo, vadovavo N. P., skyriuje buvo ir daugiau darbuotojų, tačiau jų vardų, pavardžių, nepamena. Šiuo metu tiksliai nepamena, tai galėjo būti 1956 m. rudenį, kai (duomenys neskelbtini) mikrorajone (gatvės nepamena) teko stebėti vieną namą, iš kurio galėjo išeiti žmogus ar žmonės su dviračiais. Kokia buvo to žmogaus pavardė, nepamena, tuo metu pavardę, matyt, žinojo. Tai galėjo būti ir A. R. (duomenys neskelbtini). Žino, kad A. R. (duomenys neskelbtini) buvo paieškomas kaip partizanų vadas. Kas išdavė A. R., nežino, kas organizavo A. R. paiešką, stebėjimą, sekimą, taip pat nežino. Nepamena kokiu metu, tačiau tai galėjo būti 1956 m. vakare, skyriaus vadovas N. P. paskirstė darbuotojus į postus stebėti nurodytą namą, iš kurio galėjo išeiti žmogus ar žmonės su dviračiu ar dviračiais. Aplinkybių tiksliai nepamena, tačiau kartu su vienu vaikinu (tai galėjo būti I. V.) reikėjo nuo 1956-10-11 vakaro iki ryto stebėti nurodytą namą. Jokios racijos neturėjo, ar raciją turėjo kartu buvęs vaikinas, nepamena. Jų užduotis buvo stebėti iš namo išeinančius žmones. Kartu su vaikinu pastoviai stebėjo minėtą namą ir kalbėjosi. Pamena, kad jau buvo vakaras. Nepamena, kokiu būdu būtų turėję perduoti informaciją baziniam postui. Daugiau nelabai ką pamena. Po šio stebėjimo ryte, matyt, 1956-10-12, matė, kaip buvo sulaikytas vyras, buvęs su dviračiu maždaug už 100-200 m, o gal ir daugiau. Ten jokio triukšmo nebuvo. Kokioje gatvėje vyko žmogaus su dviračiu sulaikymas, dabar nepamena, tik žino, kad (duomenys neskelbtini) mieste. Jų stebėjimo postas iki stebimo namo buvo maždaug už 50 m, o remdamasi Lietuvos Ypatingojo Archyvo schema, gali pasakyti, kad, atrodo, kad buvo 1-ame žvalgybos poste, akligatvyje, esančiame priešais stebimą namą, o žmogus buvo sulaikytas, matyt, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nepamena, ar už dalyvavimą šioje operacijoje, gavo paskatinimą. Ar sulaikomas žmogus buvo A. R., ar kitas žmogus, tuomet, matyt, nežinojo, o dabar supranta, kad tai buvo būtent A. R. (duomenys neskelbtini). (t. 13, b.l. 158-163, 166)

Liudytojas A. V. J. parodė, kad apie 1956 metus jis buvo apklaustas prokuroro ir ką žinojo papasakojo. Neprisimena, kur jis tada buvo, net ar buvo (duomenys neskelbtini), iš nuogirdų poskyryje sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas žymus partizanas, pavardę ir slapyvardį tik vėliau sugretino su publikacijomis spaudoje ir dabar internete apie A. R. (duomenys neskelbtini), nes kito tokio atvejo nežino ir nėra buvę. Liudytojas sekant ar sulaikant (duomenys neskelbtini) nedalyvavo, apie tai, kad kaltinamieji dalyvavo ar kas kitas dalyvavo jis nežino, nes nebuvo priimta tarpusavyje kalbėti tarnybiniais klausimais ir nebuvo skatinamos tokios kalbos.

Pagarsinus liudytojo A. V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (t. 10, b. l. 131-132) jis toliau paaiškino, kad prokuroras vardijo buvusių darbuotojų pavardes, o jis kiek prisiminė tiek pasakė, kokiose pareigose jie tada dirbo. Jis buvo baigęs (duomenys neskelbtini) mokyklą ir baigusius tą mokyklą padarė seržantais. Tai buvo (duomenys neskelbtini) mokykla, mokslas vyko (duomenys neskelbtini). Ar tuo pačiu metu mokėsi ir I. V. nežino, atrodo, kad jis ar buvo baigęs, ar buvo aukštesniame kurse. Turėjo arba važiuoti į kariuomenę arba eiti į mokyklą, tai buvo karinė mokykla. Jis kurį laiką su I. V. gyveno viename bute. Apie darbą niekada nekalbėjo. Ar po (duomenys neskelbtini) sulaikymo skyriaus darbuotojai buvo kažkokiu būdu skatinti, nežino, apie tai nebuvo niekur skelbta, viršininkai apie tai nekalbėjo, tokių atvejų jis negirdėjo. Jo pareigos buvo seržantas – žvalgas, (duomenys neskelbtini) poskyris buvo pagalbinė institucija, pagalbinis padalinys, kurio funkcijos buvo slaptas fizinių asmenų sekimas. Konkrečių asmenų sekimui užduotis pateikdavo kiti vieši poskyriai, kurie nebuvo įslaptinti. Darbuotojai norėdami pateikti užduotį, turėdavo gauti aukštų viršininkų patvirtinimus. I. V. dirbo tą patį darbą, kaip ir jis. Neprisimena ar jis tuo metu buvo seržantas ar jau turėjo karininko laipsnį. Į jo darbą įėjo asmenų sekimas. Į asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, funkcijas įėjo tokios pat pareigos, nes jis buvo eilinis žvalgas. Iš kalbų sužinojo, kad buvo sulaikytas garsus partizanas, daugiau tokių atvejų nebuvo. Tai buvo svarbus sulaikymas, nes tokios operacijos būdavo stambaus masto ir jose dalyvaudavo daug žmonių, planuodavo gana aukšti asmenys. Asmeniškai paskatinimų už gerą darbą nėra gavęs, jam nėra žinoma apie paskatinimus, mano, jei tai būtų buvę, viršininkas būtų paviešinęs. Jo ir I. V. skyriaus viršininkas buvo majoras N. P.. Jis suprato kokioje organizacijoje dirba. Tai buvo savarankiškas jo pasirinkimas, o dėl kitų nežino. Neatsimena ar I. V. pasakojo apie stambaus masto sulaikymą. Praktiškai žvalgas nieko nežinodavo, nežino kokiu pedriodiškumu, bet poskyrio viršininkas nueidavo į didįjį saugumo pastatą ir atsinešdavo operatyvių darbuotojų užduotis, tos užduotys būdavo patvirtintos aukštų viršininkų, jis išsikviesdavo pamainą ir objektas buvo vadinamas sinonimu, žvalgui būdavo duodamas adresas ir apibūdinimas kaip atrodo. Apibūdinimą duodavo ne visada, kartais duodavo nuotrauką, kartais pavesdavo vienam iš poskyrio operatyvininkų, nors jie tas pačias funkcijas vykdydavo surinkti duomenis ir jis parodydavo asmenį kitiems. Instruktažas būdavo paprastai pravedamas 3 žmonėms. Buvo (duomenys neskelbtini) ar pas tėvus, ar tokiame renginyje dalyvavo nežino, 1956-10-12 sulaikymo procedūra turbūt buvo išskirtinė, nes daugiau tokių atvejų nėra girdėjęs. Šiam poskyriui nei sulaikymai, nei areštai neįėjo. Areštus vykdydavo vieši operatyviniai darbuotojai. O jų padalinys buvo konspiraciniame bute. Tarpusavyje bendraudavo radijo stotelėmis, kurias nešiojosi ant savęs, brigada galėjo vienas kitam pasignalizuoti, gatvės ribose. Grįžus informuodavo viršininką, kuris davė užduotį, visi kartu susėsdavo ir rašydavo suvestinę, ją rašydavo nuo visų operacijoje dalyvavusių žvalgų ir atiduodavo viršininkui, kuris tikriausiai nešdavo iniciatoriui. Jam per jo darbo laiką niekada neteko stebėti, kaip sekamasis buvo sulaikomas operatyvininkų.

Liudytojas N. S. parodė, kad su kaltinamuoju I. V. dirbo tik tuose pačiuose organuose, bet ne tame pačiame skyriuje, nežino kur jis dirbo. Apie A. R. (duomenys neskelbtini) sulaikymą nieko nežinojo tol, kol Nepriklausomybės metais nepradėjo rašyti spauda, per televiziją išgirdo. Iš bendradarbių, kad buvo ieškomas ir sulaikytas A. R. jam girdėti neteko.

Pagarsinus liudytojo N. S. ikiteisminio tyrimo metu – 1996 m. rugsėjo 23 d. duotus parodymus (t. 11, b. l. 3-4) jis patvirtino, kad apklausos metu kalbėjo atvirai, tai ką žino, dabar neprisimena. 1996-09-23 apklausoje duoti parodymai yra jo, tada įvykius prisiminė geriau nei dabar, tada kalbėjo atvirai ir nuoširdžiai.

Liudytojas S. D. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje, vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu, jam buvo žinoma, kad sulaikytas A. R., toje operacijoje jis nedalyvavo. (duomenys neskelbtini) skyrius buvo sekimo skyrius. Apie patį sulaikymą gali papasakoti, tik iš pasakojimų tų asmenų, kurie dalyvavo ir dalinosi įspūdžiais, kai grįžo iš operacijos. Jis pats į (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs kartu su kitais saugumo darbuotojais, tie darbuotojai buvo skyriaus darbuotojai, bet jų pavardžių ir laipsnių nežinojo. Pagal planą jis buvo paskirtas į rezervinę grupę, tačiau prieš išsiųsdamas į (duomenys neskelbtini) viršininkas nepasakė, kokiu tikslu ir kaip turi būti apsirengęs. Todėl jis į (duomenys neskelbtini) atvažiavo su tarnybine uniforma, kadangi operacija buvo slapta ir viešoje erdvėje, tai jį J. O. išbarė, pašalino iš rezervinės grupės, todėl jis pasiliko (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose. Vėliau su visais grįžo į (duomenys neskelbtini). Kaip ir kas buvo sulaikytas nematė, nežino. Tik iš dokumentų žino, kas toje operacijoje dalyvavo, kurie atliko kratas ir kas buvo apdovanoti. Kad A. R. su žmona buvo atvežti į (duomenys neskelbtini) nematė. A. R. matė sulaikytą (duomenys neskelbtini) kalėjime. Po to jis buvo perkeltas į ligoninę, buvo kalbos, kad jis pats save sužalojo kameroje, kai jį atvežė į kamerą. Suprato, kad norėjo likti nenugalėtas, kaip karys. Jis siekė nusižudyti, bet nepavyko ir todėl pakliuvo į ligoninę. Asmeniškai jis toje operacijoje nedalyvavo, o apie kaltinamąjį I. V. nieko nežino, nebuvo sutikęs. Jam buvo pavesta nupirkti laikraščių, žurnalų ir nunešti A. R. į kamerą ir jie pora valandų kalbėjo apie buitinius reikalus, matytus kino filmus. Atlikti apklausas jam pavesta nebuvo. Užduoties išgauti kokią informaciją neturėjo, jokios apklausos nevykdė. Toki apsilankymai buvo du.

Pagarsinus liudytojo S. D. ikiteisminio tyrimo metu – 1999 m. balandžio 12 d. duotus parodymus (t. 11, b. l. 76-77) jis toliau paaiškino, kad A. R. norėjo nusižudyti atlenkęs orlaidės kabliuką, pokalbio metu pats jam pasakė, kad norėjo likti nenugalėtas. Kas dalyvavo operacijoje, vykdė kratas ir buvo apdovanoti žinojo iš bylos medžiagos, o apdovanojimų sarašus ruošia viršininkai. Tose struktūrose dirbo 36 metus ir nežino nei vieno tokio atvejo, kad būtų apdovanojama už sulaikymus. A. R. ir žmoną su dviračiais sulaikė gatvėje, įsodino į mašiną. Jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Operacija vyko (duomenys neskelbtini). Tai buvo vienintelis atvejis, kai jį iš (duomenys neskelbtini) siuntė į (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) važiavo dvi mašinos – dengti sunkvežimiai. Daugiau tokio atvejo ir tokių operacijų nežino. Prieš operaciją nebuvo jokio instruktažo. Operacijos metu liko su budėtoju viename kambaryje. Kai buvo pasitarimas pas skyriaus viršininką – sakė važiuosime atlikti operaciją, bet kas važiavo ir kokią operaciją atliks jis nematė, buvo pasakyta, kad A. R. ir jo žmonos sulaikymo operacija. Visi pareigūnai, kurie atvyko iš (duomenys neskelbtini) dalyvavo pasitarime, ar ten buvo (duomenys neskelbtini) nežino. Šita informacija buvo pateikta (duomenys neskelbtini), visi susirinko pas skyriaus viršininką. Ar išdalino kokias ryšio priemones, nematė, adreso nesakė, asmuo turi būti sulaikytas, gatvėje, (duomenys neskelbtini). Po operacijos, po pietų visi kartu išvyko. Su A. R. žmona nebendravo, nematė, kaip ji atrodė. Kiti pasakojo, kaip vyko pati operacija, kad jie sėdėjo mašinoje ir kada A. R. su žmona susilygino su mašina, juos suėmė ir įkėlė į mašiną. Duodamas parodymus jis pasakojo tiesą ir tuos parodymus tvirtina. Buvo abu viršininkai ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) J. O.. A. R. kalėjimo ligoninėje nematė, matė tik pasveikusį. Neteisingai parašyta, kad jam teko saugoti A. R. ligoninėje.

Liudytojas R. N. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) centre (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovu. Jų uždavinys yra nagrinėti istorinę, archyvinę medžiagą susijusią su vykdytomis represijomis prieš Lietuvos gyventojus, rezistencijos malšinimu ir panašiais dalykais. Jo skyriaus darbuotojai renka tą medžiagą, sistemina, perduoda paklausėjams prokurorams, kitiems ikiteisminį tyrimą vykdantiems žmonėms. Ir jis susipažinęs su ta medžiaga, turi sukaupęs tam tikrų žinių, bet konkrečių tų asmenų veiksmų, kurie tada vyko veiksmų ir kurie neatspindėti dokumentuose jis negali nei žinoti, nei kažkaip komentuoti. (duomenys neskelbtini) skyriaus veikla - išorinis stebėjimas, nustatymas kur kas juda, objektas - tai konkretūs asmenys, kurie tai vykdo veiksmus ir domina šią instituciją dėl vienų ar kitų priežasčių. Šiame poskyryje buvo etatiniai darbuotojai, jie buvo visi Saugumo ministerijos pareigūnai ir turėjo tam tikrus saugumo laipsnius. Konkrečiai kažką pasakyti apie I. V. negali, nei dokumentai sako. Apie A. R. (duomenys neskelbtini) sulaikymą, prisimena, kad iš agentūros buvo gauta informacija, kad jis yra tam tikroje vietoje. Buvo surengta jo stebėjimo operacija, įsitikinta, kad tai A. R., kad būtent tame bute jis yra ir buvo sulaikytas gatvėje su tam tikra slaptumo procedūra. Po sėkmingų operacijų darbuotojai būdavo paskatinami, tai ne vienetinis atvejis, pinigais arba apdovanojimais, arba raštais, tai buvo įprasta praktika. Skatinami turėjo būti visi operacijoje dalyvavę asmenys. A. R. buvo (duomenys neskelbtini) vadovas Lietuvoje, tačiau iki jo sulaikymo 1956 m., (duomenys neskelbtini) jau buvo nukraujavusi ir jis realiai pastaruosius gyvenimo metus nevadovavo (duomenys neskelbtini), nes buvo tik pavieniai rezistencijos židiniai, likučiai. Saugumo ministerijos požiūriu A. R. figūra buvo, kad daug metų dalyvavo ir vadovavo rezistencijai ir asmuo, kuris gyveno kaip ir nelegaliai, slapstėsi ir konspiracijos būsenoje saugumui buvo reikalinga jį suimti. Sovietų valdžios požiūriu jis buvo paieškomas valstybės nusikaltėlis. Valstybės saugumo ministerijos uždavinys kovoti su pasipriešinimu, todėl jie ir dėjo visas pastangas, kad sulaikyti A. R.. Abejoja ar daug reikėjo pajėgų sutelkti. Užteko tos operatyvinės grupės, kuri vykdė sulaikymą. Jis buvo su žmona, jokios apsaugos neturėjo. Saugumiečiai tai žinojo ir abejoja, kad jiems reikėjo kažkokių sutelktų pajėgų. Gal labiau patyrę operatyvininkai ir galėjo būti komandiruojami į tą operaciją. Iš dokumentų sunku pasakyti ką operatyvinis darbuotojas žinojo ar nežinojo. Mano, kad nebūtinai turėjo žinoti kokį asmenį seka ar sulaiko, bet bendrais bruožais galėjo iš tarpasmeninių pokalbių žinoti apie ką eina kalba. A. R. sulaikymo veiksmai buvo vykdomi mieste, kur yra pašaliniai stebėtojai, vykdomi konspiracinėmis sąlygomis, kad aplinkiniai nepastebėtų to sulaikymo, o visumoje būdavo tokių atvejų, kad panašiai būdavo, tai ne vienintelis atvejis. Tai buvo sąjunginės reikšmės įvykis juolab, kad Saugumo ministerijos pareigūnai turėjo savo motyvus ir KGB sumetimais ir skatinimas, kuris ėjo iš Maskvos buvo reikšmingesnis ir tam įvykiui buvo suteikiama tam tikra reikšmė. Neprisimena ar darbo dokumentuose buvo formuluotė ,,ypatingai kvalifikuoti“, bet mano, kad tai buvo už ypatingus pasiekimus toje veikloje. Lietuvos NGB, tai buvo visos sąjungos NGB padalinys, ir ta visa situacija, buvo kontroliuojama aukštesnių instancijų iš Maskvos. Ar buvo atvykęs koks konkretus kuruojantis asmuo neprisimena, bet praktikoje, būdavo kad atvykdavo Maskvos kuratoriai. Galutiniai rezultatai būdavo pristatomi aukščiausiajai vadovybei. (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojai žvalgai galėjo būti įtraukiami į tą grupę, kuri vykdo – operatyvinę grupę ir dalyvauti sulaikyme, bet šiuo atveju neprisimena. A. R. buvo pasipriešinimo dalyvis ir formaliai pasipriešinimo vadovas iki savo suėmimo. Jo manymu, kadangi A. R. buvo šioje būklėje, kuri buvo konfrontacijoje su sovietine okupacine valdžia iš dalies jį galima vadinti kombatantu, nors realiai jokių tokių kombatanto veiksmų tuo momentu jis nevykdė.

Liudytojas M. K. (miręs (duomenys neskelbtini)) ikiteisminio tyrimo metu – 2010 m. liepos 30 d. apklausiamas parodė, kad nuo 1952 m. jis dirbo LSSR KGB (duomenys neskelbtini) valdyboje. Iš pradžių apie pusę metų jis dirbo (duomenys neskelbtini) poskyryje ((duomenys neskelbtini) žvalgybos poskyris, kurio paskirtis – kova su tuometinės Lietuvos pogrindžio veikėjais). Po to jis buvo perkeltas į LSSR KGB (duomenys neskelbtini) specialųjį skyrių, kuriame buvo cenzūruojamas asmenų susirašinėjimas (pašto siuntų tikrinimas). Nuo 1953 m. jis dirbo LSSR KGB (duomenys neskelbtini) skyriaus agentūrinio nustatymo grupės operatyviniu įgaliotiniu. Jo pareigos būdavo rinkti duomenis apie asmenis, kuriais domėdavosi operatyviniai darbuotojai. Minėtame skyriuje jis išdirbo apie 2-3 metus, apytiksliai iki 1955 m. Nuo 1955 m. jis buvo perkeltas į LSSR KGB (duomenys neskelbtini)skyrių operatyviniu darbuotoju, kur išdirbo iki 1956 m. ar 1957 m. A. R., slapyvardžiu (duomenys neskelbtini), jam tapo žinomas, kai jis dirbo LSSR KGB (duomenys neskelbtini) spec. skyriuje. Apie A. R. jis sužinojo iš V. P., dirbusio LSSR KGB (duomenys neskelbtini) skyriuje, kuris, kiek jis pamena, apie A. R. sužinojo iš kitų operatyvinių darbuotojų. Iš V. P. pasakojimų jam buvo žinoma, kad A. R. (duomenys neskelbtini) rajone, turėjo draugą, pas kurį su žmona buvo apsistojęs. Tai buvo berods 1956 m. Minėtas A. R. draugas buvo užverbuotas saugumo, t.y. dirbo KGB saugumo agentu. A. R. su žmona išvykstant, minėtas draugas pasiūlęs atšvęsti išvykimą ir nuėjęs į miestą nupirkti degtinės pranešė saugumui apie A. R., nurodydamas, kada ir kokiu maršrutu A. R. su žmona vyks dviračiais. A. R. stebėjimas buvo organizuotas kartu su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) KGB saugumo darbuotojais. Saugumo darbuotojai pastatė „GAZ“ markės automobilį netoli vietos, kur buvo A. R., imituodami automobilio gedimą. Automobilio viduje buvo keli saugumo darbuotojai, taip pat netoliese buvo ir kiti saugumiečiai. V. P. pats asmeniškai šioje operacijoje nedalyvavo. A. R. su žmona buvo sulaikytas išėjus iš buto ir vedant dviračius ties imituojamu sugedusiu „GAZ“ markės automobiliu. A. R. iš karto buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini). Dirbdamas LSSR KGB (duomenys neskelbtini) valdyboje jis pažinojo asmenį, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, dirbusį kartu su juo (duomenys neskelbtini) spec. skyriuje. (t. 10, b.l. 146-147).

Liudytojas N. K. (sunkiai serga) ikiteisminio tyrimo metu – 1996 m. rugpjūčio 22 d., 1999 m. liepos 2 d. ir 2009 m. gruodžio 29 d. apklausiamas parodė, kad 1956 m. jis dirbo KGB (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu (kitose apklausose nurodoma, kad dirbo (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininku ar viršininko pavaduotoju). A. R. jam žinomas, pastarasis vadovavo (duomenys neskelbtini), buvo banditas. Visa kariuomenė ieškojo A. R., jam taip pat teko koordinuoti agentūrinį darbą siekiant surasti ir sulaikyti A. R.. Buvo vykdoma sudėtinga kombinacija A. R. sulaikymui. Vykdant operatyvinį darbą, jie turėjo žmonių, kurie buvo artimi A. R. ir kitiems banditams. Buvo siekiama parengti tokius žmones, kurie sugebėtų prasiskverbti į banditų gretas, kurie suteikdavo informacijos apie A. R. buvimo vietą. N. D. vadovavo operatyvininkų grupei, kuri vykdė A. R. paiešką, taip pat jis sulaikinėjo A. R.. N. D. betarpiškai vykdė visą sulaikymo operaciją. J. O., P. R., P. S., L. M. ir jis pats buvo skyrių viršininkai ir koordinavo pogrindininkų paiešką, sekimą ir sulaikymą. (t. 11, b.l. 45-48, 51-54)

Liudytojas V. P. (miręs (duomenys neskelbtini)) ikiteisminio tyrimo metu – 1996 m. rugpjūčio 29 d. ir 1999 gegužės 6 d. apklausiamas parodė, kad apie 1955-1956 m. jis dirbo SSSR VSK (duomenys neskelbtini) skyriuje vyr. operatyviniu įgaliotiniu. Kiek jis pamena, A. R. sekimu užsiėmė P. P., dirbęs (duomenys neskelbtini) skyriuje, atrodo, kad būtent P. P. agentas pranešė, kad A. R. (duomenys neskelbtini) su žmona apsistoję pas minėtą agentą. Kur, kokiu adresu buvo apsistojęs A. R. (duomenys neskelbtini), jis nežino, tik tai, kad (duomenys neskelbtini). A. R. sulaikyme dalyvavo žvalgybos grupė, buvo sudaryta vadinama „nuėmimo“ grupė. Pas agentą A. R. buvo atvažiavęs dviračiais, nakvojo, o kitą rytą buvo sulaikyti. Jis pats į sulaikymo operaciją nebuvo įtrauktas. Apie visą šią operaciją jam papasakojo, atrodo, kad A.. (t. 10, b.l. 152, 154-155).

Liudytojas L. M. (liudytojas miręs) ikiteisminio tyrimo metu – 1992 m. spalio 15 d. ir 1993 m. birželio 30 d. apklausiamas parodė, kad nuo 1940 m. jis dirbo LTSR VSK, įvairiose pareigose. Nuo 1946 m. sausio mėn. iki 1959 m. jis dirbo VSK (duomenys neskelbtini) pavaduotoju. A. R. buvo paieškomas VSK nuo 1945 m. kaip „gaujos vadas“ (taip jie tuo metu vadino). A. R. kartu su žmona pasisekė sulaikyti 1956 m. (duomenys neskelbtini) gatvėje. Po to A. R. su žmona buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini) ir patalpintas į VSK (duomenys neskelbtini) kalėjimą. Jis pats tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), tačiau sulaikymo operacijoje nedalyvavo. A. R. sulaikymui tiesiogiai dalyvavo VSK pirmininkas pulkininkas J. S., sulaikymo grupei vadovavo N. D., A. R. asmens kratą atliko J. O.. A. R. atvežus į (duomenys neskelbtini), jis A. R. daugiau nematė. Pas jį buvo užėjęs J. O. ir pranešė, kad A. R. bandė nusižudyti. Nuo 1953 m. pagal užimamas pareigas jam teko kuruoti pulkininko J. O. vadovaujamos valdybos (kovos su nacionalistiniu pogrindžiu) darbą. 1953 m. ginkluotas nacionalistinis pogrindis buvo fiziškai likviduotas, buvo likę kelios smulkios pogrindžio grupelės ir A. R. problema. Tuo metu A. R. su žmona B. M. slapstėsi nuo teisėsaugos organų. A. R. buvo paieškomas kaip valstybinis nusikaltėlis, vėliau jam skirtas ypatingas dėmesys. Pačiai A. R. paieškai K. L. pavedimu betarpiškai vadovavo jo pirmasis pavaduotojas S. ir apie pačią paiešką jis žinodavo tik iš J. O.. Apie ruošiamą A. R. sulaikymą jis sužinojo pačią paskutinę minutę – į jo kabinetą užėjęs J. O. pasakė, kad suruošta A. R. suėmimo operacija, visos detalės ir pakvietė jį kartu važiuoti į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) A. R. sulaikymo dieną jis buvo stebėtojas, pati sulaikymo operacija detaliai buvo paruošta. Jis pamena, kad prie jo priėjęs J. O. jam pranešė, kad A. R. ir B. M. sulaikyti, kad operacija praėjo sėkmingai. A. R. jis pirmą kartą pamatė P. R. (LTSR VSK įgaliotinio (duomenys neskelbtini) miestui) kabinete, ten buvo P. R., J. S., N. D., J. O.. P. R. kabinete A. R. buvo be jokių sumušimo žymių. Jie skubėjo A. R. pervežti į (duomenys neskelbtini) VSK patalpas. (duomenys neskelbtini) B. M. jis nematė, nes ji į (duomenys neskelbtini) VSK patalpas buvo atvežta atskirai. Jis iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) važiavo vienoje mašinoje su A. R., kartu važiavo J. S.. Kitą dieną po A. R. sulaikymo jam J. O. pranešė, kad A. R. VSK (duomenys neskelbtini) kalėjimo kameroje bandė nusižudyti. (t. 10, b.l. 89-95).

Liudytojas A. U. (miręs (duomenys neskelbtini)) ikiteisminio tyrimo metu – 1996 m. gruodžio 17 d. ir 2003 m. birželio 10 d. apklausiamas parodė, kad su A. R. (duomenys neskelbtini) jis buvo pažįstamas nuo 1940 m. (kitoje apklausoje – nuo 1941 m.). Jis žinojo, kad A. R. (duomenys neskelbtini) su Lietuvos partizanais buvo pasitraukęs į mišką. Vėliau su A. R. (duomenys neskelbtini) jis buvo susitikęs (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini). Minėtame kaime gyvenęs J. B. jam pasakė, kad A. R. nori su juo susitikti. Susitikus A. R. pasiūlė jam dolerių. Jis A. R. pasakė, kad kai sužinos, kokiomis sąlygomis gali rublius parduoti, per J. B. pasakys, kad gali susitikti. Per J. B. jie vieną kartą mainė dolerius į rublius. Tuo metu A. R. slapstėsi. 1956 m. spalio mėn. 8 ar 9 dieną jam grįžus iš darbo žmona pasakė, kad buvo atvažiavę vyras ir moteris su dviračiais, prisistatę iš (duomenys neskelbtini), paliko dviračius ir pasakė, kad vakare sugrįš. Iš žmonos nupasakotų bruožų jis suprato, kad tai buvo A. R. su žmona. Vakare A. R. su žmona grįžo, sakė, nori ką nors nusipirkti, pvz., siūlų, kad vėliau parduotų kaime ir užsidirbtų pragyvenimui, kad jo adresą sužinojo iš J. B.. A. R. rodė savo pasą, išduotą A. pavarde. Kitą rytą A. R. su žmona nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) turgų, o jis išėjo į darbą. Vakare grįžus A. R. pasakojo, ką nusipirko, kitą rytą į turgų dviračiu išvažiavo vienas A. R.. Vakare grįžus iš darbo A. R. buvo susirūpinęs, kad turguje buvo sekamas ir greitai iš turgaus išvažiavo. Kitą rytą, t.y. 1956-10-12, apie 8.30 val. A. R. su žmona ir jis išėjo, A. R. su žmona buvo su dviračiais ir ryšuliais. Jis paklausė, kuria kryptimi A. R. su žmona važiuos. Jie atsisveikino (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, A. R. su žmona nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve dabartinio (duomenys neskelbtini) link, o jis nuvyko į darbą. Apie 11.00 val. (kitoje apklausoje – maždaug po valandos) į jo darbą atvažiavusi žmona pasakė, kad tuos žmones su dviračiais apie 200 metrų nuo tos vietos, kur jis su jais išsiskyrė, areštavo milicija. A. R. (duomenys neskelbtini) jo namuose iš viso nakvojo tris naktis. Jo užšifravimas agento (duomenys neskelbtini) slapyvardžiu yra suklastotas. (t. 10, b.l. 72-75, 65-66).

Liudytojas V. L. (miręs (duomenys neskelbtini)) ikiteisminio tyrimo metu – 1996 m. birželio 17 d. apklausiamas parodė, kad 1956 m. jis dirbo LTSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos vyr. oper. įgaliotiniu. Apie A. R. suėmimą jis gali paaiškinti tai, kad vakare jis iš (duomenys neskelbtini) VSK buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) VSK, buvo sudaryta grupė žmonių, turėjusių dalyvauti suėmimo operacijoje. Prie jų grupės buvo prijungtas (duomenys neskelbtini) saugumo darbuotojas A.. Jie žinojo, kad A. R. su žmona nakvoja (duomenys neskelbtini) pas saugumo agentą. Namas buvo apsuptas. Sekimui vadovavo N. D.. Jis su savo grupe visą naktį iki ryto laukė, kada iš namo išeis A. R.. Jo užduotis buvo nuplėšti apykalę, nes buvo manoma, kad A. R. turi nuodų ir gali nusižudyti. Ryte jie gavo pranešimą, kad A. R. su žmona išėjo iš namo. Kai A. R. su žmona, važiuodami dviračiais, susilygino su jų mašina, jie A. R. suėmė ir kartu su žmona įsodino į mašiną. Suimtuosius nuvežė į (duomenys neskelbtini) saugumo pastatą, vėliau – į (duomenys neskelbtini). (t. 11, b.l. 97-99).

(duomenys neskelbtini) VSK (KGB) įgaliotinio aparato agentūrinio-operatyvinio darbo už 1956 m. ataskaita patvirtina, kad nuo 1954 m. skyrius lygiagrečiai turėjo gaujos vadeivos (duomenys neskelbtini) – A. R. ir jo žmonos B. M., gyvenančių nelegaliai, agentūrinę paieškos bylą. (duomenys neskelbtini) paieškoje buvo panaudotas patikrintas agentas (duomenys neskelbtini), kuris dar 1940 m. buvo pažįstamas su A. R.. Gavus duomenų, kad (duomenys neskelbtini) domisi agentu (duomenys neskelbtini), buvo nuspręsta aktyviai išnaudoti pastarąjį (duomenys neskelbtini) paieškoje. Su jų pagalba agentas (duomenys neskelbtini) 1952-1953 m. (duomenys neskelbtini) pakraštyje pasistatė sau namą, į kurį dažnai suvažiuodavo giminaičiai ir pažįstami iš kaimo vietovių, kurie seniau bendravo su gaujos vadeiva A. R. (duomenys neskelbtini). Manoma, kad šie ryšiai informuodavo (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) padėtį ir gyvenimo sąlygas. Pagal VSK (KGB) prie TSRS MT pirmininko patvirtintą agentūrinių-operatyvinių priemonių planą A. R. paieškai nuo VSK (KGB) prie MT (duomenys neskelbtini) aparato buvo išskirtas (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. oper. įgaliotinis P., kuris tiesiogiai vykdė (duomenys neskelbtini) paiešką. Agentas (duomenys neskelbtini) palaiko asmeninį ryšį su VSK (KGB) prie LTSR MT (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko pavaduotoju majoru T. D., kuris periodiškai lankydavosi (duomenys neskelbtini) mieste, todėl su (duomenys neskelbtini) buvo išdirbtas operatyvinis kontaktas bei skubių, neatidėliotinų susisiekimų būdai tuo atveju, jeigu jo bute pasirodytų A. R.. Tuo tikslu agentas (duomenys neskelbtini) buvo aprūpintas drg. P.o, kurį jis galėjo išsikviesti bet kuriuo paros metu. 1956-10-11 apie 18.00 val. pagal nustatytą signalą agentas (duomenys neskelbtini) paskambino telefonu drg. P. ir paprašė skubiai su juo susitikti. Gavęs tokį signalą, drg. P. kartu su VSK (KGB) prie LTSR MT (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko pavaduotoju drg. D. nuvyko į sutartą susisiekimo vietą su (duomenys neskelbtini). Susitikime agentas (duomenys neskelbtini) papasakojo, kad spalio 10 d. pas jį į butą su dviračiais atvažiavo paieškomas A. R. su žmona ir šiuo metu yra pas jį bute, kad ketina išvažiuoti 1956-10-12 ryte. Be to, agentas (duomenys neskelbtini) nupasakojo A. R. ir jo žmonos išorines žymes, kad jie abu perdažė plaukus, tai palengvino atpažinti paieškomuosius. Šiame susitikime su agentu (duomenys neskelbtini) buvo numatytas ryšio būdas, naudojamas A. R. ir jo žmonos operacijos pasiruošimo ir pravedimo metu. Šiuo tikslu agentui (duomenys neskelbtini) buvo pateikta užduotis – 20 ir 22 val. kokiu nors pretekstu išeiti iš namo ir pranešti jiems apie A. R. ir jo žmonos buvimą namuose. Siekiant palaikyti pastovų ryšį su agentu ir stebėti jo namus iki VSK (KGB) (duomenys neskelbtini) skyriaus žvalgų atvykimo, buvo paskirtas drg. P.. Atvykus drg. D. iš konspiracinio susitikimo, kartu su pastaruoju buvo surinktos visos (duomenys neskelbtini) skyriaus pajėgos ir, vadovaujant drg. P.i, išsiųstos namo, kuriame buvo A. R. ir jo žmona, blokavimui. Kad A. R. nenubaustas negalėtų pasitraukti iš (duomenys neskelbtini) miesto, į galimas persikėlimo per (duomenys neskelbtini) vietas buvo pasiųstos 6 operatyvinio aparato grupės. 1956-10-12  8.20 val. A. R. su žmona, vedini dviračiais prikrautus nupirktais daiktais, išėjo iš agento (duomenys neskelbtini) namų ir pasuko miesto centro kryptimi. Žvalgai nedelsiant pranešė operatyvinėms grupėms apie jų išėjimą iš (duomenys neskelbtini) namų. Tuo pačiu metu agentas (duomenys neskelbtini) irgi iš karto susisiekė su operatyviniu darbuotoju drg. P. ir pranešė apie A. R. ir jo žmonos išėjimą iš namų. Gavę šią žinią, operatyvinė grupė, vadovaujama VSK (KGB) prie LTSR MT (duomenys neskelbtini) valdybos viršininko majoro drg. O. 1956-10-12  8.35 val. vienoje iš (duomenys neskelbtini) miesto gatvių, kuria ėjo A. R. su žmona, jį sulaikė. (t. 2, b.l. 108-111, 181-183).

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 1998-10-02 raštas Nr. 50-09-102 patvirtina, kad archyviniai dokumentai liudija, kad A. U. buvo agentas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 191-194).

              A. R. (duomenys neskelbtini) paieškos planai, agentūriniai pranešimai, paieškos užduotys, pažymos, susiję su A. R.- (duomenys neskelbtini) paieška patvirtina, kad A. R. (duomenys neskelbtini) bei jo žmonos B. M. paieškai buvo skiriamas ypatingas dėmesys, pasitelkiami agentai (minimas agentas (duomenys neskelbtini)), siekiama verbuoti naujus agentus. Paieškos planuose nurodoma, kad siekiama stiprinti A. R. (duomenys neskelbtini) ir B. M. paiešką, taikyti naujas agentūrines-operatyvines priemones. Agentūrinius pranešimus daugiausia pateikdavo šaltinis (duomenys neskelbtini). Agentui (duomenys neskelbtini) buvo skiriamos konkrečios užduotys, susijusios su A. R. (duomenys neskelbtini) paieška, buvo siekiama, kad besislapstantį A. R. (duomenys neskelbtini) pasiektų informacija, jog jam būtų saugu (duomenys neskelbtini) namuose (duomenys neskelbtini) pakraštyje. (t. 1, b.l. 19-194; t. 4, b.l. 1-113; t. 5, b.l. 41-154, 159-200)

1956-12-12 VSK prie LTSR MT (duomenys neskelbtini)skyriaus agentūrinis pranešimas (šaltinis – (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad 1956-10-10 šaltiniui po darbo apie 19.00 val. sugrįžus į namus žmona papasakojo, kad dienos metu su dviračiais buvo atvažiavę vyras ir moteris ir ieškojo šaltinio. Sandėliuke palikę dviračius, jie žadėjo užeiti vakare. Šaltinis atspėjo, kad tai gali būti A. R. ir jo žmona B. M.. Apie 20 val. pas juos užėjo A. R. ir B. M., šaltinis iš karto jų neatpažino. Spalio 11 d. šaltinis kartu su A. R. nuvažiavo į miestą. Šaltinis A. R. palydėjo iki klinikų ir parodė (duomenys neskelbtini) gatvę, kur gyvena spekuliantė (iš jos A. R. ketino pirkti siūlų). A. R. dviračiu nuvažiavo ten, o šaltinis nuėjo į darbą. Vakare apie 18 val. šaltinis susisiekė su D. ir P., kuriems papasakojo apie susidariusią padėtį. Prieš atsiguldamas A. R. šaltiniui pasakė, kad spalio 12 d. jie su žmona žada išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini). Visi atsikėlė apie 7 val. ryte. 8.30 val. pasiėmę dviračius ir daiktus A. R. su žmona išėjo. Šaltinis juos norėjo lydėti (duomenys neskelbtini) gatve, kur jų lauks organai, bet jie nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Spalio 12 d. dienos metu pas šaltinį į darbą atbėgo žmona, kuri iš kaimynų sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo suimti žmonės, nakvoję pas šaltinį. Atsižvelgdamas į tai, kad kaimynai per langus matė, kad šaltinio namas per naktį buvo stebimas, nutarė sakyti, kad A. R. su žmona pas juos nakvojo dvi naktis. (t. 5, b.l. 186-200).

1956-10-11 buvusio banditų gaujos vadeivos A. R. – (duomenys neskelbtini) ir jo žmonos B. M. sugavimo planas patvirtina, kad VSK prie LSSR MT (duomenys neskelbtini)skyriaus agentas (duomenys neskelbtini), dirbantis A. R. paieškoje, 1956-10-11 neeiliniame susitikime pranešė, kad pas jį į (duomenys neskelbtini) dviračiais atvažiavo A. R. ir B. M.. Pagal agento duomenis, jie iš jo namų nori išvažiuoti spalio 12 d. Buvo nurodytos A. R. ir B. M. žymės. 1956-10-11 apie 20 val. davė sutartą signalą, kad A. R. ir B. M. dar yra pas jį, iš tikrųjų žada išvažiuoti spalio 12 d. ryte. Bijodamas išsišifruoti namo gyventojams, agentas nesutiko, kad A. R. ir B. M. būtų sugauti jo namuose. A. R. ir B. M. sugavimui būtina: 1) namą, kuriame gyvena (duomenys neskelbtini) pagal pridedamą planą pradėti stebėti nedelsiant, žvalgus aprūpinti racija ir A. R. bei B. M. žymių aprašymu; 2) organizuoti dvi gaudynių grupes: viena grupė iš 6 oper. darbuotojų, vadovaujama majoro B., mašinoje „GAZ-69“ laukia (duomenys neskelbtini) g. netoli, apie 200 m atstumu, prie agento namo. Antra grupė, susidedanti iš 6 operdarbuotojų, vadovaujamų majoro D., mašinoje „GAZ-51“ laukia 300 m nuo agento namo (duomenys neskelbtini) gatvėje; 3) nustatyti neperstojamą radijo ryšį tarp abiejų grupių ir žvalgų, stebinčių (duomenys neskelbtini) namą, grupės; 4) jei A. R. ar B. M. iš agento namelio išeis vienu metu ir eis (duomenys neskelbtini) gatve, pirmoji grupė, gavusi žvalgų signalą, seka paskui juos ir sulaiko A. R., antroji grupė sulaiko B. M.; 5) jei A. R. ir B. M. išeis atskirai, pirmoji grupė seka paskui A. R., antroji – paskui B. M.; 6) jei A. R. ir B. M. eis (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) gatve, tai operatyvinės grupės juos sulaiko savarankiškai; 7) stebėti (duomenys neskelbtini) gatvės, kuria gali eiti A. R. ir B. M., išėję iš agento namo ir nueiti (duomenys neskelbtini) link, žvalgus; 8) organizuoti VSK (duomenys neskelbtini). įgaliotinių operatyvinio sąstato stebėjimą: a) (duomenys neskelbtini) tilto, b) laivų perkėlos prie žiemos uosto, v) kelto prie geležinkelio; g) (duomenys neskelbtini) tilto, d) pervažos į (duomenys neskelbtini), e) plento (duomenys neskelbtini); 9) įspėti operatyvinį sąstatą, kad sulaikant A. R., šis gali būti ginkluotas, todėl jo nekviesti, o greitai užpulti, sugriebti rankas ir jas surišti, po to automobiliu pristatyti į (duomenys neskelbtini) VSK; 10) operatyvinis sąstatas ir žvalgai, kurie bus A. R. sulaikymo vietoje, tačiau tiesiogiai sulaikyme nedalyvaus, tarp gyventojų paskleidžia gandą, kad su pagrobtais daiktais sulaikyti plėšikai; 11) priklausomai nuo A. R. ir B. M. sulaikymo aplinkybių, imtis priemonių agento (duomenys neskelbtini) užšifravimui. Planą pasirašė VSK prie LSSR MT (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko pavaduotojas majoras D., sutikimą davė VSK prie LSSR MT (duomenys neskelbtini) valdybos viršininkas J. O., planą patvirtino VSK prie LSSR MT pirmininkas pulkininkas M.. (t. 6, b.l. 120-127)

1956-10-16 pranešimas VSK prie LSSR MT pirmininkui generolui majorui drg. K.F. L. apie buvusio banditų gaujos vado A. R. (duomenys neskelbtini) paiešką ir jo paėmimą patvirtina, kad A. R. paieškoje buvo nutarta panaudoti jų agentą (duomenys neskelbtini), kuriuo susidomėjo (duomenys neskelbtini). 1952-1953 m. agentas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto pakraštyje pasistatė namą, kuriame dažnai lankėsi jo giminės ir pažįstami iš kaimų, kurie anksčiau palaikė ryšius su banditų gaujos vadu A. R. (duomenys neskelbtini). Reikia manyti, kad šie ryšiai informavo (duomenys neskelbtini) apie agento (duomenys neskelbtini) padėtį ir gyvenimo sąlygas. Kadangi agentas (duomenys neskelbtini) turi asmeninį ryšį su VSK prie LSSR MT (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko pavaduotoju majoru drg. D., su agentu (duomenys neskelbtini) buvo atidirbtas operatyvus ryšys tam atvejui, jei pas agentą pasirodytų A. R.. Tam agentas (duomenys neskelbtini) buvo aprūpintas (duomenys neskelbtini) valdybos oper.įgaliotinio vyr. leitenanto P., tiesiogiai vykdžiusio A. R. (duomenys neskelbtini) paiešką, telefonų numeriais. P. agentas (duomenys neskelbtini) galėjo surasti bet kuriuo paros metu. 1956-10-11 apie 18 val. pagal nustatytą signalą agentas (duomenys neskelbtini) paskambino drg. P. ir paprašė skubiai su juo susitikti. Po tokio signalo drg. P.kartu su VSK prie LSSR MT (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko pavaduotoju majoru D. nuvyko į sutartą susitikimo su (duomenys neskelbtini) vietą. Susitikimo metu agentas (duomenys neskelbtini) papasakojo, kad 1956-10-10 maždaug 21 val. pas jį į namus dviračiais atvažiavo A. R. su žmona, pastarieji iš (duomenys neskelbtini) žada išvykti 1956-10-12 anksti ryte. Be to, agentas (duomenys neskelbtini) nupasakojo A. R. ir jo žmonos žymes, pasakė, kad šie persidažę plaukus. Šio susitikimo metu su agentu (duomenys neskelbtini) buvo atidirbtas ryšys operacijos paruošimo momentui. Tam tikslui agentui (duomenys neskelbtini)buvo duotas nurodymas 20 val. ir 22 val. bet kokia dingstimi išeiti iš namų ir pranešti, ar A. R. su žmona dar pas jį namuose. Dėl pastovaus ryšio palaikymo su agentu (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas nuolatinis jo namo stebėjimas, kol atvyks VSK (duomenys neskelbtini) poskyrio žvalgai, vadovaujami drg. P.. Sugrįžus iš susitikimo, su D.buvo nutarta surinkti visus (duomenys neskelbtini) poskyrio darbuotojus ir vadovaujant draugui N. P. pasiųsti agento namo, kuriame buvo A. R. su žmona, apsupimui. Vietose, kur A. R. su žmona vykdami iš (duomenys neskelbtini) galėtų pereiti per (duomenys neskelbtini), buvo nusiųstos 6 operatyvinio sąstato grupės. A. R. ir jo žmonos sulaikymui buvo sudarytos dvi operatyvinės grupės. 1956-10-12 8.20 val. A. R. su žmona išėjo iš agento (duomenys neskelbtini) namo ir pasuko miesto centro link, jie vedėsi dviračius, ant kurių buvo pririšti nusipirkti daiktai. Apie jų išėjimą iš agento (duomenys neskelbtini) namo, žvalgai, stebėję agento namą, nedelsiant pranešė oper. grupėms. Gavę šias žinias, operatyvinė grupė, vadovaujama VSK prie LSSR MT (duomenys neskelbtini) valdybos viršininko O., 1956-10-12  8.45 val. vienoje iš (duomenys neskelbtini) gatvių, kuria ėjo A. R. su žmona, juos sulaikė. Pranešimą surašė VSK prie LSSR MT įgaliotasis papulkininkis R.. (t. 6, b.l. 128-143)

1956-10-18 pažyma apie A. R. stebėjimo postų organizavimą (su schemomis) patvirtina, kad atsižvelgiant į tai, jog pranešimas apie (duomenys neskelbtini) buvimo vietą buvo gautas netikėtai ir darbas buvo pradėtas jau temstant, iki sutemos buvo nuspręsta tiesiogiai stebėti išėjimą iš namo (postas Nr. 1), išėjimą apie 200 m. nuo namo stebėjo „berniukas ir mergaitė“, kurie turėjo raciją „Kazbek BK“. Jų uždavinys buvo pranešti apie (duomenys neskelbtini) ir jo žmonos išėjimą ir judėjimo kryptį nustatytu signalu į bazinį postą, taip pat sekti paskui juos. Išaušus postas buvo pakeistas. Vietoje „jaunuolio ir mergaitės“ (duomenys neskelbtini) g. bevardžiame skersgatvyje budėjo žvalgas su „sugedusiu“ dviračiu, turintis raciją „Kazbek BK“, kuriam buvo duota ta pati užduotis. Postas Nr. 2 buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių kampe, prie statomo namo, kur stovėjo žvalgų automobilis „GAZ-51“, kur trys žvalgai, be vairuotojo, stebėjo galimą (duomenys neskelbtini) maršrutą (duomenys neskelbtini) gatvės link, su savimi turėjo raciją „Kazbek BK“. Totaliniu signalu jie turėjo pranešti centriniam postui apie (duomenys neskelbtini) maršrutą ir toliau tęsti jo stebėjimą. Išaušus žvalgai apsimetė darbininkais, su savimi turėjo kastuvą, laužtuvą ir kitus įrankius. Postas Nr. 3 buvo už namo, kuriame buvo apsistojęs (duomenys neskelbtini), sienos iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Du žvalgai nakties metu su racija „Kazbek BK“ stebėjo namą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, stebėdami kitus išėjimus iš namo. Išaušus žvalgai per tam tikrą atstumą stebėjo namą, apsimesdami darbininkais, turėjo kastuvus. Jų užduotis buvo pranešti apie galimą A. R. išėjimą ne pro pagrindines namo duris ir sekti paskui jį ir jo žmoną. Postas Nr. 4 buvo bazinis. Automobilis „Pobeda“ su dviem žvalgais stovėjo (duomenys neskelbtini) g. esančios mokyklos kieme, joje buvo radijo stotis „Kazbek“ Šio posto uždavinys buvo priimti signalą apie A. R. išėjimą iš namo ir sekti paskui jį. Postas Nr. 5 buvo (duomenys neskelbtini) g. automašina „Pobeda“ su radijo stotimi buvo rezerve. Postas Nr. 6 buvo (duomenys neskelbtini), 150 metrų atstumu nuo 4-o posto automobilyje „GAZ-69“, kuriame buvo operatyvinė grupė, turėjusi sugauti A. R. ir jo žmoną. Šiame poste buvo žvalgas su racija „Kazbek BK“. Žvalgo uždavinys buvo pranešti operatyvinei grupei apie A. R. išėjimą ir jo judėjimo maršrutą.Postas Nr. 7 buvo automašinose „GAZ-51“ ir „GAZ-69“, stovėjusiose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, jose buvo 2 sulaikymo operatyvinės grupės, turėjusios racijas „Kazbek BK“. Jų užduotis buvo pranešti opergrupei apie A. R. išėjimą ir judėjimo kryptį.

A. R. stebėjimo organizavimas buvo pavestas VSK prie LSSR MT (duomenys neskelbtini) poskyrio viršininkui majorui N. P.. Sulaikymo grupei vadovavo VSK prie LSSR MT (duomenys neskelbtini) valdybos viršininkas majoras J. O.. (t. 6, b.l. 144-151).

1956-10-18 pranešimas VSK prie SSRS MT pirmininkui armijos generolui drg. I. A. S. apie buvusio (duomenys neskelbtini) vadeivos A. R. – (duomenys neskelbtini) paieškos eigą ir jo sugavimą patvirtina, kad pagal 1955-12-31 agentūrinių-operatyvinių priemonių, likviduojant banditizmo likučius respublikoje, ypatingas dėmesys buvo skirtas A. R., slapyvardžiu (duomenys neskelbtini), paieškai. Iš viso 1956 m. A. R. ir jo šeimos paieškai buvo užverbuoti 30 agentų, su 20-ia agentų buvo atnaujintas ryšys. Atsižvelgiant į gaunamus pranešimus apie A. R. pasirodymą (duomenys neskelbtini) kaimo tarybos teritorijoje, buvo sustiprintas darbas su VSK prie LSSR MT (duomenys neskelbtini) valdybos patikimu agentu (duomenys neskelbtini), gyvenančiu (duomenys neskelbtini) ir turinčius tame rajone plačius ryšius. Agentas (duomenys neskelbtini) per J. B., palaikiusį ryšius su besislapstančiu A. R., užsiminė, kad A. R. gali atvykti pas jį į (duomenys neskelbtini), kur jis miesto pakraštyje turi namą. Vietos, kuriose (duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini) miestelio rajone galėjo pasirodyti A. R. ir B. M., pamažu buvo padengtos patikima kvalifikuota agentūra. Kitose galimose A. R. pasirodymo vietose, pradedant nuo 1956 m. birželio mėn., aktyvias paieškos priemones vykdė VRM kariuomenė, siekiant neleisti A. R. surasti naują slaptavietę. 1956-10-11, vykdydamas jų užduotį, agentas (duomenys neskelbtini) pagal sutartą signalą iškvietė operatyvinį darbuotoją ir pranešė, kad pas jį dviračiais atvažiavo A. R. su žmona, pas jį žada nakvoti ir spalio 12 d. ryte važiuoti atgal į (duomenys neskelbtini). Kadangi agento (duomenys neskelbtini) namas buvo ištirtas anksčiau, su agentu buvo aptartas ryšys A. R. ir B. M. sulaikymui, kai pastarieji išeis iš agento (duomenys neskelbtini) buto. Išėjimas iš namo buvo stebimas. Buvo sutvarkytas ryšys su operatyvinėmis grupėmis. 1956-10-12 ryte 8.20 val. A. R. ir B. M. išėjo iš agento namų, vedini dviračiais nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur buvo sulaikyti VSK prie LSSR MT operatyvinės grupės. Sugavus A. R., (duomenys neskelbtini) vadą, buvo pilnai baigtas buvusių lietuviškųjų buržuazinių nacionalistinių formuočių likvidavimas respublikoje. A. R. ir B. M. paieškoje aktyviai pasižymėjo pulkininkas J. F. S., pulkininkas L. M., majoras J. O., majoras N. D., majoras J. S. K., kapitonas G. I. K., vyr. leitenantas P. P., majoras N. I. P., leitenantas I. V. V., jaun. leitenantas D. A., seržantė J. S., seržantas J. P., kuriuos prašoma paskatinti. (t. 6, b.l. 152-165).

1956-10-12 pranešimas dėl (duomenys neskelbtini) VSK prie SSRS MT (duomenys neskelbtini) valdybos viršininkui generolui-leitenantui drg. F. P. C. patvirtina, kad pagal 1955-12-31 patvirtintą armijos generolo drg. S. planą dėl priemonių, likviduojant ginkluotų gaujų likučius, VSK prie LTSR MT ėmėsi visų galimų priemonių, organizuojant kvalifikuotą darbą su agentūra, užimta buvusio gaujos vado A. R., besislapstančio (duomenys neskelbtini) pravarde, paieškoje. Įgavus agento (duomenys neskelbtini) pasitikėjimą, 1956-10-10 vakare dviračiais pas jį atvyko A. R. su žmona B. M.-R.. 1956-10-11 susitikimo metu agentas (duomenys neskelbtini) pranešė, kad pas save priėmė A. R. su žmona, atvykusius apsipirkti į (duomenys neskelbtini) ir pareiškė norą padėti jį sulaikyti. A. R. ir jo žmonos sulaikymui iš saugumo komiteto išvyko grupė operatyvinio sąstato. Agento (duomenys neskelbtini) namas buvo apsuptas ir stebimas, su agentu (duomenys neskelbtini) nustatytas ryšys, galimomis A. R. su žmona judėjimo kryptimis buvo paslėptos oper. grupės. Tarp stebėtojų, oper. grupių, agento ryšininko ir sulaikymo grupių buvo nustatytas ryšys. Spalio 12 d. 8.20 val. A. R., jo žmona kartu su agentu išėjo iš namo, agentas nuėjo į darbą, A. R. ir jo žmona, vedini dviračius, pasuko plento link. Nutolus nuo agento namo, jie abu buvo sulaikyti. Sulaikius A. R., buvo baigtas lietuvių buržuazinių nacionalistinių grupuočių vadeivų likvidavimas Respublikoje. Pranešimą pasirašė VSK prie LTSR MT pirmininko pavaduotojas pulkininkas M.. (t. 6, b.l. 1-6).

1956-10-15 spec. pranešimas LKP CK sekretoriui drg. A. J. S. patvirtina, kad 1956-10-12 8.20 val. Respublikos VSK (duomenys neskelbtini) sulaikė A. R. ir jo žmoną B. M.-R., visą buvimo gaujoje laikotarpį besislapsčiusią su A. R.. VSK prie LSSR MT nustatė, kad A. R. 1945 m. balandžio mėn. įstojo į Lietuvos buržuazinių nacionalistų gaują ir gavo (duomenys neskelbtini) slapyvardį. Priklausydamas ginkluotam pogrindžiui, A. R. iš pradžių kaip brigados po to kaip (duomenys neskelbtini) apygardos vadeiva aktyviai dirbo organizuojant jam pavaldžių gaujų teroristinę veiklą ir kuriant banditų judėjimo LSSR teritorijoje centralizuotą vadovybę. A. R. su žmona sulaikyti įvykužius daugybę operatyvinių priemonių. 1955-1956 m. per operatyvines priemones jei sudomino A. R. galimybėmis nelegaliai gyventi arba laikinai pasislėpti (duomenys neskelbtini). 1956-10-11 A. R. su žmona, norėdami pasinaudoti tomis „galimybėmis“, dviračiais atvyko į (duomenys neskelbtini), spalio 12 d. juos sulaikė KGB prie LSSR MT operatyvinė grupė. Sulaikius A. R., buvo visiškai užbaigta Lietuvos buržuazinių nacionalistų buvusių banditų formuočių likvidacija respublikoje. Pranešimą pasirašė l.e.p. VSK prie LSSR MT pirmininkas pulkininkas J. S.. (t. 6, b.l. 7-11).

Genocido aukų muziejuje saugomas N. D. „Bendras sąsiuvinys“ patvirtina, kad VSK prie LSSR MT, supratęs būtinybę likviduoti (duomenys neskelbtini) narį, banditų pogrindžio vadą A. R., pravarde (duomenys neskelbtini), prie komiteto sudarė operatyvinę grupę A. R. paieškai vykdyti. Jo pasiūlymu A. R. paieškoje buvo panaudotas (duomenys neskelbtini) mieste gyvenantis gerai patikrintas agentas (duomenys neskelbtini). 1956 m., atrodo, gruodžio 3 d. apie 18 val. jam paskambino (duomenys neskelbtini) ir prašė susitikti. Į susitikimą išvažiavo jis, (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas A. I. Z. ir Ž.. Agentas pranešė, kad jau dvi dienas pas jį yra A. R. su žmona, atvažiavę iš pietryčių Lietuvos dviračiais. Jie nusprendė veikti nedelsiant. (duomenys neskelbtini) pasodino į mašiną ir nuvažiavo prie jo namo, pakeliui sutarė, kad jis užeis į namus, sutartu signalu jiems praneš, kur šiuo metu yra A. R. ir jo žmona, jie lauks, prisidengdami tamsa, priešais namą esančiuose krūmuose. Po 45 min, kaip buvo sutarta, agentas išėjo iš namo, nešinas kibiru, kurį išpylė gatvėje. Tai reiškė, kad A. R. dar pas jį namuose. Dar po 10 min agentas ramiai išėjo iš namo, priėjo prie jų ir pranešė, kad A. R. (duomenys neskelbtini) rytoj ryte dviračiais ruošiasi išvažiuoti atgal į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) paprašė, kad juos sulaikytų toliau nuo namo, įspėjo, kad jie turi ginklų, kad abu persidažę plaukus. Jis, palikęs Z. ir Ž. krūmuose, pats skubiai sugrįžo į skyrių. Per (duomenys neskelbtini) nedelsiant apie viską buvo pranešta J.F. S., kuris su operatyvine grupe ir „technika“ prižadėjo nedelsdamas atvažiuoti. Jis viską apgalvojo ir sudarė A. R. ir jo žmonos sugavimo planą. Tam, kad būtų užblokuotos visos gatvelės , einančios nuo agento (duomenys neskelbtini) namo, buvo sudarytos 4 sulaikymo grupės, susidedančios iš 6 žmonių, kurios išsidėstė 500-600 metrų atstumu nuo agento namo. Maždaug 40-50 metrų nuo agento namo buvo 2 žvalgai (vyras ir moteris), kurie kaip darbininkai valė nuo kelio šiukšles ir prie savęs turėjo siųstuvus, jų uždavinys buvo stebėti (duomenys neskelbtini) namą ir pasirodžius A. R. per radiją pranešti apie tai centriniam postui, kuria kryptimi eis A. R. su žmona. 800 metrų nuo agento namo mašinoje buvo operacijai vadovaujančių štabas. Pirmą valandą nakties šis planas buvo patvirtintas VSK pirmininko pavaduotojo drg. S., kuris paskyrė keturių opergrupių vyresniuosius. Instruktažas buvo pravestas greitai ir dalykiškai ir 4 val. visos grupės ir kiti dalyvaujantys operacijoje jau buvo savo vietose. 8 val. jų žvalgai davė pirmą signalą, o būtent: į darbą išėjo jų agentas ir nusiėmė kepurę, kas reiškė, kad viskas vyksta pagal planą, A. R. su žmona jau atsikėlė ir ruošiasi išeiti. 8.30 val. iš žvalgų buvo gautas antras signalas: objektas išėjo pro duris, pradėjo rengtis. Maždaug 9.15 val. buvo gautas pagrindinis signalas: objektas su žmona išėjo iš kiemo, vedini dviračiais, ir pasuko (duomenys neskelbtini) gatvėn posto Nr. 2 (drg. Š.) link. Remiantis planu, operatyvinė grupė (šį kartą Š. grupė), gavusi signalą, kad jiems reikės sulaikyti A. R., atsargiai, pasirodžius objektui, jį stebi iš automašinos, priėjus prie mašinos, staiga iššoka ir mašinos ir juos sulaiko. Iš tikro, kai A. R. ir jo žmona B., vedini dviračiais, susilygino su mašina, kurioje buvo operatyvinė grupė, trys žvalgai iš automobilio iššoko ir staiga sugriebė banditų vadeivą ir B. bei juos sulaikė. Tuoj pat privažiavo šešiavietė mašina „GAZ-63“, paėmė sulaikytuosius ir nuvažiavo. Į krovininę mašiną buvo pakrauti dviračiai, maišai, A. R. portfeliai, tuo operacija ir baigėsi. Viskas vyko taip greitai, suderintai ir organizuotai, kad einantys į darbą žmonės nespėjo net pastebėti, kas įvyko. Vėliau jokių įtariamų signalų iš opergrupės, likusios toliau stebėti agento namą, nebuvo, agentui jokių įtarimų niekas nesukėlė. A. R. paieška ir jo sulaikymas buvo puikiai suplanuotas ir įvykdytas. Vadovaujamas J. F. S., operatyvinių darbuotojų kolektyvas dirbo pakiliai, įdėjo daug pastangų, planuojant šią operaciją, glaudžiai bendradarbiavo su VSK suinteresuotais skyriais ir poskyriais bei VRM darbuotojais vietose, (duomenys neskelbtini) ir centre. (t. 6, b.l. 20-69, 116).

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 1999-03-08 raštas Nr. 50-09-02-51 patvirtina, kad A. R. (duomenys neskelbtini) suėmimo operacijoje dalyvavusių asmenų tarnybinėse kortelėse pažymėta, kad 1956-12-07 SSRS KGB įsakymu Nr. 0171 buvo paskatinti ir apdovanoti šie asmenys: ltn. D. A. – 1000 rb; mjr. N. D. – vardiniu laikrodžiu; kpt. G. K. – 1000 rb; mjr. J. K. – vardiniu laikrodžiu; plk. L. M. – vardiniu laikrodžiu; mjr. J. O. – vardiniu laikrodžiu; vyr. ltn. P. P. – 1000 rb; srž. J. P. – 1000 rb; mjr. N. P. – vardiniu laikrodžiu; plk. J. S. – vardiniu laikrodžiu; srž. J. S. – 1000 rb; ltn. I. V. – 1000 rb. (t. 6, b.l. 167-169).

I. V. tarnybinė kortelė patvirtina, kad I. V. nuo 1954-09-01 iki 1959-09-05 dirbo KGB prie LSSR MT (duomenys neskelbtini) poskyryje oper. pavedimų pareigūnu, 1956-12-07 įsakymu Nr. 0171 apdovanotas SSRS padėka ir 1000 rb. (t. 14, b.l. 30-34).

1956-10-12 B. R. sulaikymo protokolas patvirtina, kad B. R. buvo sulaikyta 1956-10-12 8.20 val. (duomenys neskelbtini) g. šaligatvio. (t. 6, b.l. 171-173).

1957 m. gegužės 8 d. LTSR Aukščiausiojo teismo nuosprendis patvirtina, kad B. M. pripažinta kalta pagal BK 72 str. 2 d., 5812 str. ir nuteista 8 m. laisvės atėmimo. (t. 7, b.l. 1-3).

1989-09-18 LTSR Aukščiausiojo teismo reabilitavimo pažymėjimas patvirtina, kad B. M. buvo nuteista LTSR Aukščiausiojo teismo 1957-05-08 laisvės atėmimu 8 m., bausmę atliko (duomenys neskelbtini) srityje. Laisvės atėmimo vietose buvo nuo 1956-10-12 iki 1959-05-16 ir ji yra reabilituota. (t. 7, b.l. 5).

1956-10-12 A. R. sulaikymo protokolas patvirtina, kad A. R. buvo sulaikytas 1956-10-12 8.20 val. (duomenys neskelbtini) g. šaligatvio. (t. 7, b.l. 6-8).

1957 m. rugsėjo 24-25 d. LTSR Aukščiausiojo teismo nuosprendis patvirtina, kad A. R. pripažintas kaltu pagal RTFSR BK 581a str., 588 str., 589 str., 5810 str. 1 d., 5811 str., 72 str. 1 d., paskirta aukščiausia bausmė – sušaudymas su viso turto konfiskavimu. (t. 7, b.l. 153-170, 172-180).

1957-11-29 aktas dėl nuosprendžio įvykdymo patvirtina, kad 1957-11-29 nuosprendis sušaudyti A. R. buvo įvykdytas. (t. 7, b.l. 182-183).

1991-03-19 Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo pažymėjimas Nr. 8-19958/91 patvirtina, kad A. R. buvo neteisėtai represuotas ir nuo 1956-10-13 iki mirties nuosprendžio įvykdymo 1957-11-29 išbuvo laisvės atėmimo vietose. (t. 8, b.l. 29, 39).

1992-12-30 teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. 6311 patvirtina, kad pateiktos ligos istorijos Nr. 462 duomenimis, A. R. 1956-10-12 buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas. (t. 8, b.l. 7-11).

1993-07-06 kompleksinės teismo medicininės fizikinės-techninės ekspertizės aktas Nr. 134/93 patvirtina, kad A. R. sužalojimų visumos pasidaryti pats sau negalėjo. (8 t., b.l. 21-26).

Byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma pagrįstai ir nenuginčijamai patvirtino, kad kaltinamasis I. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, už kurią privalo atsakyti baudžiamąja tvarka ir, kad šios nusikalstamos veikos kvalifikacija yra teisinga.

Pagal BK 99 straipsnį atsako tas, kas siekdamas fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausiusių bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, organizavo, vadovavo ar dalyvavo juos žudant, kankinant, žalojant, trikdant jų protinį vystymąsi, deportuojant ar kitaip sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jos lėmė visų jų ar dalies žūtį, ribojo toms grupėms priklausančių žmonių gimstamumą ar prievarta perdavė jų vaikus kitoms grupėms. Dalyvavimas padarant veikas, nukreiptas į visišką ar dalinį žmonių, priklausančių bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, sunaikinimą, yra vienu iš genocido nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymių. Nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 99 straipsnį pakanka nustatyti ir įrodyti, kad kaltininkas, siekdamas sunaikinti visus ar bent dalį žmonių, priklausančių minėtoms grupėms, dalyvavo juos žudant, kankinant, žalojant, trikdant jų protinį vystimąsi, deportuojant, kitaip sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jos lemtų visų jų ar dalies žūtį. Dalyvavimu tokioje veikoje laikytini tiek išankstiniai, tiek operacijos metu, tiek ir po jos atlikti veiksmai, kuriais kurstoma ar tiesiogiai realizuojama genocido objektyvioji pusė.

Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką, duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

Iš kaltinimo matyti, kad I. V. iš esmės yra kaltinamas, tuo, kad būdamas Lietuvos Respubliką okupavusios SSRS represinės struktūros pareigūnu t.y. Lietuvos SSR VSK (KGB) (duomenys neskelbtini) m. valdybos (duomenys neskelbtini) poskyrio leitenantu, operatyvinių pavedimų darbuotoju, žinodamas ir suvokdamas šios represinės struktūros vieną iš esminių tikslų - fiziškai sunaikinti organizuoto ginkluoto lietuvių nacionalinio pasipriešinimo okupaciniam sovietų režimui judėjimo narius - Lietuvos partizanus, jų ryšininkus ir rėmėjus, padėjo minėtos sovietų represinės struktūros padaliniui vykdydamas užduotį dalyvavo (duomenys neskelbtini) pirmininko ir (duomenys neskelbtini) vado pulkininko A. R., partizaniniu slapyvardžiu (duomenys neskelbtini) ir jo žmonos B. M. suėmimo operacijoje. Po ko A. R. buvo įkalintas, žiauriai kankinamas ir sunkiai sužalotas, vėliau tardomas ir Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1957 m. rugsėjo 24-25 d. nuosprendžiu nuteistas mirties bausme, o 1957 m. lapkričio 29 d. nužudytas, o B. M. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1957 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu nuteista kriminaline 8 metų laisvės atėmimo bausme bei įkalinta SSRS teritorijos gilumoje buvusiuose lageriuose.

A. R. nuo 1945 metų iki mirties buvo (duomenys neskelbtini) narys ir vienas iš šio (duomenys neskelbtini) vadovų. 1949 m. vasario mėnesį dalyvavo visos (duomenys neskelbtini) vadų suvažiavime, kuriame buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) pirmininko J. Ž., slapyvardžiu (duomenys neskelbtini), pavaduotoju. 1949-09-18 išrinktas (duomenys neskelbtini) vadu, 1949-11-03 paskirtas (duomenys neskelbtini) pirmuoju pavaduotoju, o 1950-05-30 (duomenys neskelbtini) nutarimu jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų pulkininko laipsnis. 1951 m. iš Lietuvos (duomenys neskelbtini) vado J. Ž., slapyvardžiu (duomenys neskelbtini), jis perėmė (duomenys neskelbtini) pirmininko ir (duomenys neskelbtini) vado pareigas. B. M. nuo 1945 m. buvo (duomenys neskelbtini) apygardos partizanų ryšininkė, (duomenys neskelbtini) apygardos partizanė. Įvertinus bylos duomenis ir tai, kad Lietuvos partizanai buvo susiję bendromis politinėmis pažiūromis ir įsitikinimais, kadangi ginkluoto pasipriešinimo forma priešinosi okupaciniam režimui, tai yra priklausė politinei grupei, kuri vykdė Lietuvos išsilaisvinimą iš minėto režimo, taip pat įvertinus ir tai, kad Lietuvos partizanai – ginkluoto pasipriešinimo okupacinei valdžiai (rezistencijos) dalyviai – priskirtini atskirai nacionalinei – etninei – politinei grupei, daroma išvada, kad A. R. ir B. M. priklausė asmenų grupei, numatytai BK 99 straipsnio dispozicijoje. Nusikaltimai Lietuvos gyventojų atžvilgiu buvo tikslingos sisteminės totalitarinės SSRS politikos dalis: represijos prieš Lietuvos gyventojus nebuvo atsitiktinės ir chaotiškos, jomis siekta sunaikinti Lietuvos pilietinės tautos pagrindą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. kovo 18 d. nutarime Nr. KT11-N4/2014 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso kai kurių nuostatų, susijusių su baudžiamąja atsakomybe už genocidą, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad BK 99 straipsnis tiek, kiek jame nustatyta, kad genocidu laikomi veiksmai, kuriais siekiama fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai nacionalinei, etninei, religinei, socialinei ar politinei grupei, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio teismo nutarime akcentuojama ir tai, kad teisiškai privalomas ir visuotinai pripažintas genocido apibrėžimas įtvirtintas 1948 m. gruodžio 9 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos vienbalsiai priimtoje Konvencijoje dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį. Taip pat Konstitucinis Teismas pasisakė dėl išplėstos BK 99 straipsnio dispozicijoje asmenų grupių, kurių atžvilgiu taikomas genocidas, sąrašo, papildomai nacionalinėje teisėje įtraukus į jį politines ir nacionalines grupes. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime klausimas dėl tarptautinės ir nacionalinės teisės normų konkurencijos išsamiai nagrinėtas, atsižvelgiant į visuotinai pripažintas ir teisiškai privalomas tarptautinės teisės normas – 1948 m. JTO Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį, Niurnbergo tarptautinio karo tribunolo įstatus, kuriuose pirmą kartą buvo apibrėžta nusikaltimų žmoniškumui sąvoka, 1998 m. liepos 17 d. priimto Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto nuostatas, kitus tarptautinės teisės aktus, taip pat remtasi Tarptautinio baudžiamojo tribunolo praktika konkrečiose bylose. Nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti į tai, kad sovietinis okupacinis režimas Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdė tarptautinius nusikaltimus, kurie gali būti kvalifikuojami kaip pagal visuotinai pripažintas tarptautinės teisės normas (inter alia Niurnbergo tribunolo statutą) apibrėžiami nusikaltimai teisingumui (civilių žudymas ir naikinimas, gyventojų deportavimas, įkalinimas, persekiojimas politiniais ir nacionaliniais motyvais ir kt.) ir karo nusikaltimai (tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymas, deportavimas, okupuotos teritorijos gyventojų prievartinis ėmimas į okupuojančios valstybės ginkluotąsias pajėgas ir kt.). 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime konstatavo, kad tam tikru laikotarpiu (1941 m. pradedant masinius lietuvių trėmimus į Sovietų Sąjungą ir vykdant sulaikytų asmenų neteismines egzekucijas, 1944-1953 metais vykdant masines represijas vykstant partizaniniam karui prieš Lietuvos Respublikos okupaciją) sovietinio okupacinio režimo nusikaltimai, įrodžius specialaus tikslo visiškai ar iš dalies sunaikinti bet kurią nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę, buvimą, galėtų būti vertinami kaip genocidas, apibrėžiamas pagal visuotinai pripažintas tarptautinės teisės normas. Kai siekiama sunaikinti dalį saugomos grupės, ši dalis turi būti pakankamai reikšminga, kad jos sunaikinimas turėtų įtakos visai grupei. A. R. ir B. M. buvo aktyvūs organizuoto ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai (rezistencijos) dalyviai, todėl jų sulaikymas, įkalinimas, A. R. nužudymas, o B. M. deportavimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos jau po Konstitucinio teismo nutarime nurodyto masinių represijų laikotarpio, tačiau rezistencijos laikotarpiu t.y. 1956-1957 metais, pagrįstai kvalifikuotas kaip genocidas - Lietuvos gyventojų dalies, priklausančios nacionalinei – etninei – politinei grupei, fizinis sunaikinimas. Rezistencijos dalyviai, kokiais buvo A. R. bei B. M., kaip atskira politinė grupė, buvo reikšminga visos nacionalinės grupės (lietuvių tautos), apibrėžtos etniniais požymiais, išlikimui, nes ginkluotas pasipriešinimas okupacijai trukdė sovietinėms okupacinėms struktūroms vykdyti deportacijas, trėmimus ir kitas represines priemones prieš Lietuvos civilius gyventojus.

Kaltinamasis neigia padėjęs vykdyti genocidą, ar padaręs kitokį nusikaltimą lietuvių tautai, nurodo, jog neatsimena, bet galėjo būti, kad jis dalyvavo kaltinime nurodytoje operacijoje, t.y. galėjo stebėti namą (duomenys neskelbtini), tačiau tvirtina, kad sekamo asmens tapatybės jis nežinojo.

Visgi, byloje ištirti duomenys patvirtina, jog A. R. ir B. M. suėmimo operacijoje kaltinamasis dalyvavo ir savo veiksmais padėjo kitiems sovietų okupacinės valdžios atstovams atlikti aktyvius veiksmus numatytus BK 99 str. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. V. 1956-10-12 dirbo Lietuvos SSR VSK (KGB) (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) poskyrio pareigūnu - leitenantu, operatyvinių pavedimų darbuotoju. Šios represinės struktūros vienas iš kertinių to laikotarpio tikslų okupuotoje Lietuvoje – galutinai fiziškai sunaikinti organizuoto lietuvių nacionalinio pasipriešinimo okupaciniam sovietų režimui judėjimo narius, kurie nuo 1944 metų aktyviai priešinosi sovietinei okupacijai. Todėl teismas kritiškai vertina kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad jis apie partizanus, ar kitokius asmenis, tada vadintus banditais, nieko nežinojo. Šias aplinkybes, bei tai, kad A. R. ir B. M. paieška buvo prioritetinis represinės struktūros uždavinys, nenuginčijamai patvirtina byloje surinkti duomenys.

Liudytojas R. N. dirbantis (duomenys neskelbtini) centre specialiųjų tyrimų vadovu patvirtino, kad A. R. buvo rezistencijos vadovas Lietuvoje, tačiau iki 1956 metų rezistencija jau buvo išsisėmusi, realiai jis paskutinius metus nevadovavo, liudytojo teigimu nor sunku apręsti ar operatyvinis darbuotojas žinojo kokį asmenį seka ar sulaiko, tačiau galėjo žinoti bendrais bruožais ir iš tarpasmeninių pokalbių. Liudytojas A. V. J. patvirtino, jog dirbo tame pačiame poskyryje, kaip ir I. V., operacijoje nedalyvavo, tačiau iš kalbų poskyryje sužinojo, kad buvo sulaikytas žymus partizanas, daugiau tokių atvejų nebuvo, tai svarbus, išskirtinis sulaikymas. Liudytojas S. D. paaiškino, kad dirbo struktūroje 36 metus ir kito tokio atvejo, nežino. (duomenys neskelbtini) viršininko kabinete buvo pasitarimas, pasitarime dalyvavo visi pareigūnai atvykę iš (duomenys neskelbtini), ar buvo (duomenys neskelbtini) nežino, nes jų nepažįsta, buvo pasakyta, kad tai A. R. ir jo žmonos sulaikymo operacija. Toliau liudytojas atsakydamas į klausimus nurodė, kad susirinkime (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko kabinete buvo susirinkę visi. Asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad kartu su vaikinu (kuris gali būti I. V.) nuo 1956 m. spalio 11 d. vakaro iki ryto buvo (duomenys neskelbtini) pirmame žvalgybos poste, turėjo stebėti iš namo išeinantį žmogų ar žmones su dviračiais, matė ryte sulaikant vyrą su dviračiu. Tuo metu stebimo asmens pavardę tikriausiai žinojo. Iš įrodymų visumos matyti, jog A. R. buvo likęs vienintelis tokio svarbumo asmuo, kurio sulaikymas represinei struktūrai buvo prioritetinis. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi visų liudytojų paaiškinimus, tuometinę sulaikomo asmens svarbą represinei struktūrai, operacijos dydį, užduočių paskirstymą, sekamo ir siekiamo sulaikyti asmens apibūdinimo turėjimą, kaltinamojo paaiškinimus jog jis neprisimena ar dalyvavo kaltinime nurodytoje operacijoje ir nežinojo, koks asmuo turi būti sulaikytas netiki ir vertina, kaip gynybinę versiją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai neginčijimai patvirtino, kad tai buvo itin didelio masto ir svarbos operacija, kurioje dalyvavo eilė represinėje struktūroje dirbusių asmenų, buvo apgalvoti visi įmanomi tiek sulaikymo, tiek galimo sekamų asmenų atsitraukimo scenarijai ir jiems pasirengta. Kad tai buvo itin svarbi operacija patvirtina ir tai, kad joje dalyvavę asmenys buvo dosniai paskatinti. I. V. paskatintas net 1000 rublių premija, o įvertinus byloje esančius duomenis apie kitų struktūrose dirbusių asmenų paskatinimus (t. 12-13), matyti, kad paprastai asmenys nusipelnę represinei strūktūrai buvo skatinami apdovanojimais, padėkomis, dažnai 20-50 rublių premijomis, retesniais atvejais buvo skatinami ir 200-300 rublių premijomis, tuo tarpu I. V., po A. R. sulaikymo 1956-12-07 įsakymu Nr. 0171 apdovanotas SSRS padėka ir 1000 rublių (t. 14, b.l. 30-34).

Kad kaltinamasis I. V. apdovanojimą gavo būtent už dalyvavimą A. R. ir B. M. sulaikymo operacijoje patvirtina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 1999-03-08 raštas Nr. 50-09-02-51 kuriame nurodyta, kad A. R. (duomenys neskelbtini) suėmimo operacijoje dalyvavusių asmenų tarnybinėse kortelėse pažymėta, kad 1956-12-07 SSRS KGB įsakymu Nr. 0171 buvo paskatinti ir apdovanoti asmenys, tarp kurių ir I. V. (t. 6, b.l. 167-169). 1956-10-16 pranešime VSK prie SSRS MT pirmininkui armijos generolui drg. I. A. S. apie buvusio (duomenys neskelbtini) vadeivos A. R. (duomenys neskelbtini) paieškos eigą ir jo sugavimą, tarp nurodomų A. R. ir B. M. paieškoje aktyviai pasižymėjusių dvylikos asmenų taip pat yra ir kaltinamasis, tada dar leitenantas I. V., kurį prašoma paskatinti (t. 6, b.l. 152-165).

Kaltinamojo gynėjo išsakyti argumentai, kad I. V. neturėjo jokių galių daryti įtaką A. R. ir B. M. likimams, siekti nužudymo ar įkalinimo, bei tai, kad tiesiogiai sulaikymo ir suėmimo veiksmuose nedalyvavo, bei nežinojo sekamiems asmenims inkriminuojamų kaltinimų, atmetami. Akivaizdu, jog kaltinamasis I. V. dirbdamas tokio pobūdžio represinėje struktūroje, žinodamas ir suvokdamas šios represinės struktūros vieną iš esminių tikslų – fiziškai sunaikinti organizuoto lietuvių nacionalinio pasipriešinimo okupaciniam sovietų režimui judėjimo narius – Lietuvos partizanus, jų ryšininkus ir rėmėjus, tarnavo sovietų okupacinėje struktūroje ir tai darė laisvanoriškai, o ne kieno nors verčiamas. Iš susiklosčiusios situacijos, represinės tvarkos, bei savo tiek žmogiškosios tiek ir darbinės patirties jis žinojo, kad A. R. ir B. M., kurių paiškoms buvo sutelkta daug žmonių, imtasi įvairių priemonių, kurtos agentūros, neabejotinai bus fiziškai sunaikinti, arba deportuoti, nes tokia represinių struktūrų praktika tuometėje Lietuvoje buvo taikoma ne tik pasipriešinimo okupaciniam sovietų režimui atstovams, bet netgi ir asmenims, nesusijusiems su pasipriešinimu. Tai žinodamas, jis savo laisva valia sutiko dalyvauti operacijoje.

Nors sutiktina su gynėjo pozicija, kad I. V., tiesiogiai fiziškai ir nesulaikė A. R. ir B. M., pats tiesiogiai ir fiziškai neprisidėjo prie vėlesnių jiems atsiradusių pasekmių, tačiau kaltinamasis atliko veiksmus, kuriais padėjo sulaikyti šiuos lietuvių nacionalinio pasipriešinimo okupaciniam sovietų režimui judėjimo narius t.y. atliko padėjėjo vaidmenį. Akivaizdu, jog be žvalgų, kurie, pagal operacijos planą buvusių poste Nr. 1, perduodamos informacijos apie iš namo išeinančius A. R. ir B. M., jų judėjimo kryptį, bei būdamas pasirengęs prireikus nepertraukiamai juos sekti, pagalbos A. R. bei B. M. sulaikymo operacija galėjo nepasisekti. Operacijos įvykdymą pagal parengtą planą lėmė nuo pat pradžių represinės struktūros darbuotojų – žvalgų atlikti veiksmai - pranešimas apie A. R. ir B. M. išėjimą iš namo bei nurodyta jų judėjimo kryptis, kas ir lėmė šių asmenų sulaikymą. Taigi, I. V. vaidmuo nusikalstamoje veikoje numatytoje BK 99 str., buvo reikšmingas, jis padėjo padaryti kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką.

Įvertinusi visus išdėstytus argumentus, paneigiančius kaltinamojo versiją, teisėjų kolegija daro išvadą, kad I. V. atliko kaltinime nurodytus veiksmus t.y. jis padėjo įvykdyti genocido veiksmus – sovietų okupacinės valdžios atstovams fiziškai sunaikinti atskiros nacionalinės – etninės – politinės grupės – lietuvių ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai narį A. R., bei padėjo deportuoti šios grupės narę B. M..

BK 3 straipsnio 3 dyje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė už genocidą turi grįžtamąją galią, nes BK 99 straipsnyje nurodytos kitos, ne socialinės ir politinės, saugomos grupės (nacionalinės, etninės, rasinės ir religinės grupės) sutampa su saugomomis grupėmis, nustatytomis apibrėžiant genocidą pagal visuotinai pripažintas tarptautinės teisės normas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. kovo 18 d. nutarime konstatavo, kad vertinant socialinės ar politinės žmonių grupės reikšmę nacionalinės, etninės, rasinės ir religinės grupių išlikimui, t.y. tai, kad genocidu pagal visuotinai pripažintas tarptautinės teisės normas yra ir tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti visą ar dalį minėtų grupių atstovų, baudžiamojo įstatymo grįžtamojo galiojimo išimtis (BK 3 straipsnio 3 dalis) taikoma ir dėl tokio pobūdžio padarytų nusikalstamų veikų.

BK 99 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra laisvės atėmimas nuo penkerių iki dvidešimties metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nusikaltimas prisikiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (labai sunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, fiziškai sunaikinti asmenis, priklausančius nacionalinei – etninei – politinei grupei, kilusias sunkias ir negrįžtamas pasekmes, kaltinamojo asmenybę bei jo antraeilį vaidmenį nusikalstamoje veikoje, nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), į garbingą kaltinamojo amžių, į tai, kad nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis I. V. neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 14, b. l. 35-37), (duomenys neskelbtini) apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 14, b. l. 46), septynių klasių išsilavinimo.

Už kaltinamojo I. V. padarytą nusikalstamą veiką BK 99 str. numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, todėl švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti paskirta tik taikant BK 62 str. arba 54 str. 3 d. nuostatas. Teismo nuomone, skirti I. V. švelnesnę, nei įstatyme numatyta bausmę, taikant BK 62 str. nuostatas, nėra įstatyme numatytų būtinųjų sąlygų. Teismų praktikoje skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 54 str. 3 d., galima tik esant išimtinėms aplinkybėms, kai akivaizdu, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, t.y. būtų akivaizdžiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiai nusikalstama veikai, kaltininko asmenybei ar kitoms aplinkybėms.

Bylos medžiaga patvirtina, kad procesas byloje vyksta jau daugiau kaip 20 metų. E. Ž. Teisių Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgos proceso trukmės priemonių yra bausmės sušvelninimas kaltinamiesiems. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad praėjus nemažai laiko nuo nusikaltimo padarymo asmuo daugiau nebenusikalto, o vadovaujantis teismų praktika (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2014, ApT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-254/2014), darytina išvada, kad paskyrus kaltinamajam BK 99 straipsnio sankcijoje numatytą net ir švelniausią laisvės atėmimo bausmę, ji neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintos nuostatos užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

Įvertinus visus išdystus argumentus skirdama bausmę, kolegija atsižvelgia į tai, jog EŽTT jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo neišvengiami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sušvelninimas kaltinamajam. Paties kaltinamojo I. V. veiksmai niekaip neįtakojo ilgos proceso trukmės, jo teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką buvo pažeista ne dėl jo kaltės, todėl ilga proceso trukmė šiuo atveju yra pakankamas pagrindas taikyti teisingumo principą ir priimti sprendimą skirti švelnesnę bausmės rūšį.

Atsižvelgdama į visas šias nuostatas bei į tai, kad I. V. yra senyvo amžiaus (beveik (duomenys neskelbtini) metų), pensininkas, nusikalstama veika padaryta daugiau nei prieš 50 metų, o per tą laiką kaltinamasis nepadarė jokių kitų nusikalstamų veikų, kad procesas nagrinėjamoje byloje vyksta daugiau nei 20 metų, taip pat į tai, jog kaltinamojo vaidmuo nusikaltime buvo antraeilis – jis buvo tik padėjėjas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, pritaikius BK 54 str. 3 d., gali būti pasiekti ir paskyrus jam švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą, nustatant maksimalų jo terminą. Tokios bausmės skyrimas kaltinamajam I. V., atitiks teisingumo principą, leis pasiekti bausmės tikslus ir užtikrins pakankamą kompensaciją dėl per ilgos proceso trukmės.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 299, 301, 302 – 305, 307, 310 str. teismas

n u s p r e n d ė :

I. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje 99 straipsnyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį nubausti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, uždraudžiant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkas                                          Jurgis Kiškis

Teisėjai:                                                         Algirdas Jaliniauskas

                                                                                    Algerdas Urbšys