Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-981-660/2018

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00527-2018-7

                 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.9.10

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2018 m. birželio 1 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Larisa Tamulionienė,

sekretoriaujant V. P., R. G.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

I. S. 2018 m. vasario 16 d., apie 23 val. 00  min., Kaune, (duomenys neskelbtini) prie 5 namo, vairavo automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir tarpo iš šono, kliudė tvorą ir vartų konstrukciją, dėl ko buvo sugadintas automobilis, tvora ir vartų konstrukcija. Apie eismo įvykį, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, nepranešė nukentėjusiajam ir policijai, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais I. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101, 219.1, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. S. prisipažino vairavęs automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Minėtą dieną, apie 23 val. draugo K. G. leidimu vairavo draugo pamotei J. A. G. priklausantį automobilį, kuris stovėjo namo kieme adresu (duomenys neskelbtini). K. G. davė automobilio raktelius ir pats atsisėdo į automobilį. Iš kiemo išvažiuodamas atbuline eiga bamperiu kliudė tvorą ir vartus, nežinojo ką daryti. K. G. pasakė palikti ten automobilį ir jis paliko automobilį. Apie įvykį nukentėjusiajai nepranešė, nes buvo pasimetęs, po to baliavojo. Kitą dieną nuėjo į policiją ir prisipažino dėl eismo įvykio. Eismo įvykio metu buvo blaivas. Neneigia, kad važiuodamas automobiliu atsitrenkė į tvoros stulpą, tačiau, kad apgadino tvorą nepripažįsta.

Liudytoja J. A. G. parodė, kad 2018-02-18 grįžusi namo nerado bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Namo kieme rado automobilio dalis ir pamatė, kad yra apgadinti tvora ir vartai. Prieš šį įvykį automobilis stovėjo namo kieme, buvo užrakintas. Automobilio dokumentai ir raktai buvo namo antrame aukšte, miegamojo rūbinėje, krepšelyje, padėtame ant kėdės. 2018 m. vasario 16 d., apie 19 val. atėjo jos sutuoktinio sūnus K. G., kuris liko jos namuose, o ji buvo išvežta į policiją. Atvažiavo policijos pareigūnai ir pranešė, kad automobilis buvo pavogtas ir yra saugomas policijos aikštelėje. Apie tai, kas pavogė automobilį, ji nežino, šiuo metu vyksta tyrimas. Automobilis yra jai grąžintas su įpareigojimu jį saugoti, kol vyksta tyrimas, šiuo metu saugomas serviso aikštelėje.

Liudytojas K. G. parodė, kad 2018-02-16, apie 23 val. šventė, kai I. S. pakvietęs į kiemą pasakė, kad sudaužė tėvo žmonos J. A. G. automobilį. Tuo metu jis su Ignu ir kitais nepažįstamais asmenimis buvo tėvo žmonos J. A. G. namuose. I. S. pakvietė į kiemą ir parodė automobilį Toyota Land Cruiser, kurio galinis sparnas buvo apgadintas. Raktą I. S. buvo paėmęs iš namo. I. S. gal ir galėjo apgadinti tvorą ir vartus bevažiuodamas automobiliu. Tvora ir vartai buvo apgadinti dar prieš 5 metus.

Liudytojas R. K. parodė, kad jis dirba Kauno AVPK KPV Eismo įvykių registravimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. Tvirtina savo tarnybiniame pranešime (b. l. 4) nurodytas aplinkybes. Papildomai parodė, kad 2018-02-17 savanoriškai į policiją atvykęs I. S. prisipažino, kad 2018-02-16, 23.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė tvorą. Sugadinęs tvorą ir automobilį iš įvykio vietos nuvažiavo. Atvykęs į įvykio vietą nustatė, kad sugadinta tvora ir vartų konstrukcija. Įvykio vietoje liko automobilio Toyota Land Cruiser užpakalinio bamperio nuolauža. Apžiūrėjo automobilį Toyota Land Cruiser, kuris po kito eismo įvykio buvo uždarytas automobilių stovėjimo aikštelėje Kaune, Europos pr., ir nustatė, kad ant automobilio galinės kairės šoninės dalies esančių sugadinimų pobūdis atitinka sugadinimo pobūdį ant tvoros ir vartų konstrukcijos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini). Be to, ant automobilio apgadinimų buvo likusių tvoros medienos fragmentų.

Administracinių nusižengimų padarymo faktą ir I. S. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų nusižengimų aplinkybės (b. l. 1-2), eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti sugadintos tvoros stulpelis, sugadinti vartai, automobilio detalių nuolaužos, pastatas. Automobiliui Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintos priekinės ir užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas, bagažinės dangtis, šoninis užpakalinis kairės pusės stiklas (b. l. 3), tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad tiriant eismo įvykį savanoriškai atvykęs I. S. prisipažino vairuodamas automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė tvorą, sugadino ją ir nuvažiavo. Tikslinant gautą informaciją, privačios valdos savininkai J. G. ir S. G. paaiškino, kad I. S. jiems prisipažino dėl minėto eismo įvykio, taip pat pranešė, kad automobilis Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas. Atvykus į  įvykio vietą buvo nustatyta sugadinta tvora ir vartų konstrukcija, įvykio vietoje likusi automobilio Toyota užpakalinio bamperio nuolauža (b. l. 4), I. S. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad prisipažino manevruodamas kieme apgadino automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso draugo pamotei, vairavo blaivas (b. l. 5), J. A.-G., S. G. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad grįžę namo nerado kieme buvusio automobilio Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo likusi tik jo galinio bamperio dalis, sudaužyti kiemo vartai, įlenktas šulinio dangtis. Atvykę pareigūnai užfiksavo įvykį. Vėliau I. S. prisipažino su K. G. važiavę iš kiemo atbuline eiga ir atsitrenkę į kiemo vartus, padaryta žala apie 2000 Eurų (b. l. 6-8), įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas, iš kurio matyti, kad I. S. teistas (b. l. 9-11), alkotesterio kvitas, iš kurio matyti, kad 2018-02-17, 11.58 val. I. S. nustatytas 0,44 promilės neblaivumas (b. l. 12), nuotraukos (b. l. 13-21), informacija apie I. S. (b. l. 22-24), pažyma apie asmens finansinę būseną (b. l. 25), administracinių nusižengimų registro duomenų išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už trejus metus, iš kurio matyti, kad I. S. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 26-29), VĮ Regitra duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad automobilis Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini) (b. l. 30), asmens dokumento kopija (b. l. 31), alkotesterio patikros sertifikato kopija, iš kurios matyti, kad alkotesterio patikra galioja iki 2018-03-22 (b. l. 33), transporto priemonės apžiūros protokolas (b. l. 34), pranešimo ataskaitos (b. l. 37-41), lokalinė sąmata dėl tvoros atstatymo darbų, iš kurios matyti, jog tvoros atstatymo darbų kaina yra 3338,76 (b. l. 48), sutartinis įkeitimas (b. l. 49-54), kita bylos medžiaga.

I. S. kaltės neigimą dėl tvoros ir vartų apgadinimo bei pasišalinimo iš eismo įvykio vietos teismas vertina kaip jo gynybos versiją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys jo pirminiam paaiškinimui ir kitiems byloje esantiems įrodymams, bylos nagrinėjimo teisme metu jis kelis kartus keitė savo parodymus - pirmo teismo posėdžio metu duodamas parodymus I. S. prisipažino padaręs pažeidimus, neneigė kliudęs vartus ir tvorą ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, tačiau kitų teismo posėdžių metu jis pakeitė savo parodymus - neigė apgadinęs tvorą bei pasišalinęs iš eismo įvykio vietos.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. S. nepripažino apgadinęs vartus ir tvorą ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, tvoros ir vartų apgadinimo faktą patvirtina J. A.-G. paaiškinimas (b. l. 6) ir teismo posėdyje duoti parodymai, kuriuose ji parodė, kad grįžusi namo nerado kieme buvusio automobilio Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galinio bamperio dalis buvo likusi kieme, ir pamatė, kad yra apgadinti tvora ir vartai. Taip pat iš policijos pareigūnų sudarytoje eismo įvykio vietos schemos matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priekinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas, bagažinės dangtis, šoninis užpakalinis kairės pusės stiklas) bei sugadinti vartai ir tvoros stulpelis (b. l. 3). Šias aplinkybes patvirtina byloje esančios nuotraukos, kuriose užfiksuoti vartų konstrukcijos apgadinimai bei likusi automobilio detalė (b. l. 13-21). Be to, iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo ir teismo posėdyje duotų parodymų nustatyta, kad I. S. savanoriškai atvykęs į policiją, prisipažino, kad 2018-02-16, 23.00 val. vairuodamas automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė tvorą, ją ir automobilį sugadinęs iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Apžiūrėjęs automobilių stovėjimo aikštelėje Kaune, Europos pr. 109, priverstinai nuvežtą automobilį, policijos pareigūnas nustatė, kad ant automobilio galinės kairės šoninės dalies esančių sugadinimų pobūdis atitinka sugadinimų pobūdį ant tvoros ir vartų konstrukcijos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini)  (b. l. 4).

I. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas nurodant, kad jis po eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas,  nesustojo, nepranešė apie įvykį nukentėjusiajam ir policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. S. po eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, nepranešė apie įvykį nukentėjusiajam ir policijai ir iš eismo įvykio vietos palikęs automobilį pasitraukė, todėl kaltinimas tikslintinas pašalinant aplinkybes – nesustojo, nuvažiavo, nurodant – pasitraukė.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustatyta, jog I. S. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadino kitiems asmenims priklausantis turtas – (duomenys neskelbtini) priklausantis automobilis ir J. A. G. priklausanti tvora ir vartų konstrukcija. Esminis šios bylos klausimas yra tas, ar I. S. veiksmai – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tiesioginės tyčios forma. I. S. po eismo įvykio neatliko KET 219.1 punkte ir 222 punkte numatytų vairuotojo pareigų pažymėti eismo įvykio vietą ir nesant nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. Šios aplinkybės rodo, kad I. S. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir, sąmoningai ignoruodamas KET reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo apsunkindamas eismo įvykio aplinkybių ištyrimą bei atimdamas galimybę policijos pareigūnams patikrinti jo blaivumą.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad I. S. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir tarpo iš šono, kliudė tvorą ir vartų konstrukciją, dėl ko buvo sugadintas automobilis, tvora ir vartų konstrukcija. Po eismo įvykio, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, nesustojo, nepranešė apie įvykį nukentėjusiajam ir policijai, ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, ir tokiais veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, todėl yra baustinas.             

I. S. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tai alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pažeidimų padarymo metu I. S. vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį paėmė be automobilio teisėtos valdytojos Jovitos A. G. žinios, jai apie tai nežinant, dėl to ji negali būti atsakinga už automobilio panaudojimą pažeidimų padarymo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 29 straipsniu, teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas netaikytinas.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki trejų metų. Administracinėje byloje surinktais duomenimis I. S. iki šiol neįgijęs teisės vairuoti, tačiau siekiant užkardyti panašaus pobūdžio pažeidimų padarymą ateityje jo atžvilgiu taikytina ANK 28 straipsnyje įtvirtinta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, tikslu, kad jis tam tikrą laiką negalėtų jos įgyti  (ANK 28 str. 3 d.). I. S. specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones atimama dviejų metų laikotarpiui, jos terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, I. S. skirtinos nuobaudos, numatytos ANK 426 straipsnio 2 dalies, 417 straipsnio 8 dalies sankcijų ribose su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (ANK 24 str., 25 str. 2 d.). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 24 straipsniu, 25 straipsniu, 38 straipsniu, 417 straipsnio 8 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsniu, 636 straipsniu,

n u t a r i a :

I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, ir

- už administracinį teisės nusižengimą, numatytą Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, skirti 1600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- už administracinį teisės nusižengimą, numatytą Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, skirti įspėjimą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą paskirti 1600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams (apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pranešti VĮ „Regitra“).

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18078532613.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                   Larisa Tamulionienė