Baudžiamoji byla Nr. 2K-88-1073/2024

Teisminio proceso Nr. 1-03-02-00480-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.1.1; 2.8.9.1

                   (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir
Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189 straipsnio 2 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, L. V. paskirta subendrinta bausmė – 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. V. nustatyta galutinė bausmė – 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda, šią baudą jis įpareigotas sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendis, kuriuo Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendis pakeistas: L. V. padaryta veika perkvalifikuota iš BK 189 straipsnio 2 dalies į BK 189 straipsnio 1 dalį, nekeičiant paskirtos bausmės. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       L. V. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrai su nenustatytu asmeniu, ne vėliau kaip 2022 m. birželio 29 d. Jungtinėje Karalystėje, tiksliau nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrą dokumentą – anglišką transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pateikdamas nenustatytam asmeniui D. L. anketinius duomenis, kurie buvo panaudoti apsimestinai nurodant, kad automobilio „BMW 320D“, Jungtinės Karalystės reg. Nr. (duomenys neskelbtini), angliška transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2022 m. birželio 29 d. Jungtinėje Karalystėje tarp P. K. (P. K.) ir D. L. bei jų pasirašyta, nors tokia sutartis iš tikrųjų nebuvo sudaryta. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. birželio 29 d., tiksliau nenustatytu laiku, Jungtinėje Karalystėje, nenustatytoje vietoje, šį suklastotą tikrą dokumentą ir žinomai netikrą nenustatytomis aplinkybėmis suklastotą Jungtinės Karalystės transporto priemonės „BMW 320“, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), atspausdintą ne pagal tokių dokumentų spausdinimo reikalavimus, panaudojo, t. y. perdavė D. L. kartu su perduotu išgabenti į Lietuvą vogtu automobiliu „BMW 320D Xdrive M Sport Auto“, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). D. L. 2022 m. liepos 1 d. 0.40 val. pasienio kontrolės poste, Kalvarijos sav., Salaperaugio k., pateikė šiuos žinomai suklastotus dokumentus policijos pareigūnams.

1.1.                      Be to, L. V. nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 29 d., iš anksto susitaręs su nenustatytu asmeniu dėl vogto automobilio įgijimo, Jungtinėje Karalystėje, nenustatytoje vietoje, įgijo iš šio asmens nusikalstamu būdu gautą, t. y. 2022 m. birželio 21 d. Anglijoje, Pietų Jorkšyre, pavogtą, 15 560,23 svaro sterlingų (17 428,96 Eur) kainuojantį turtą – automobilį „BMW 320D Xdrive M Sport Auto“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). L. V., organizuodamas šio automobilio pargabenimą į Lietuvą, su D. L. už 500 Eur atlygį susitarė, kad šis pargabens šį abiem žinomai nusikalstamu būdu įgytą automobilį iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką.

1.2.                      L. V., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2022 m. birželio 29 d. pasitiko į Anglijoje Lidso Bradfordo (Leeds Bradford) oro uostą iš Lietuvos atskridusį D. L. ir kartu su juo nuvyko į nenustatytą vietą, ten šiam perdavė išgabenti į Lietuvą minėtą abiem žinomai nusikalstamu būdu įgytą automobilį „BMW 320D Xdrive M Sport Auto“, ant kurio buvo uždėti ne šiam automobiliui priskirti Jungtinės Karalystės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir lipdukai su kito automobilio identifikaciniu numeriu (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu žinomai netikru Jungtinės Karalystės transporto priemonės „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir suklastota automobilio „BMW 320“, VIN (duomenys neskelbtini), angliška transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, kurioje melagingai nurodyta, kad ji sudaryta 2022 m. birželio 29 d. tarp P. K. ir D. L.. L. V. nurodė D. L. šį automobilį pargabenti į Lietuvos Respubliką, automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną išvykęs iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką, 2022 m. liepos 1 d. 0.40 val. pasienio kontrolės poste Kalvarijos savivaldybėje, Salaperaugio k., D. L. policijos pareigūnų buvo sulaikytas, jų reikalavimu perdavė minėtą automobilį.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2.       Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, priimtiems 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu, nuteistojo L. V. teisinė padėtis švelnėja, nes buvo pakeistos turto vertės ribos, įtvirtintos BK 190 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad po BK pakeitimų nuteistojo L. V. įgyto nusikalstamu būdu gauto turto vertė neviršija 400 MGL, todėl jis nelaikomas didelės vertės turtu, dėl to nelieka BK 189 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimą kvalifikuojančio požymio. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl L. V. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 189 straipsnio 2 dalies į BK 189 straipsnio 1 dalį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3.       Kasaciniu skundu nuteistasis L. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

3.1.                      Žemesnės instancijos teismai nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, nepagrįstai konstatavo, kad L. V. padarytos nusikalstamos veikos nesudaro idealiosios sutapties, ir tuo pagrindu netaikė BK 40 straipsnio nuostatų bei nuteistojo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kasatoriaus teisės. Be to, nurodyti pažeidimai sukliudė teismams priimti teisėtus ir pagrįstus procesinius sprendimus.

3.2.                      Nagrinėjamu atveju, įsigydamas žinomai nusikalstamu būdu gautą svetimą turtą (automobilį), šiam tikslui pasiekti L. V. kartu pateikė vairuotojo duomenis, kad būtų pagamintas tikrovės neatitinkantis dokumentas. Taigi, šios nusikalstamos veikos buvo daromos tuo pačiu metu, siekiant vienintelio tikslo – įsigytą vogtą transporto priemonę iš Jungtinės Karalystės parvežti į Lietuvos Respubliką. Minėtos nusikalstamos veikos viena be kitos negalėjo būti padarytos, t. y. atskirai šių nusikalstamų veikų darymas praranda prasmę. Todėl aptariamos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį.

3.3.                      Žemesnės instancijos teismai, skundžiamuose procesiniuose sprendimuose neteisingai aiškindami idealiosios sutapties sąvoką, iš viso nesiaiškino kitų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikyti būtinų sąlygų. Šiuo atveju L. V. padaryti nusikaltimai, nustatyti BK 189 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Be to, šios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, tai, vadovaujantis kasacinės instancijos teismo praktika, neužkerta kelio taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nors L. V. 2020 m. liepos 27 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, tačiau nusikalstama veika, dėl kurios buvo taikytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nuostatos, buvo susijusi su nežymiu sveikatos sutrikdymu (BK 140 straipsnio 1 dalis). Be to, kasatorius nepažeidė BK 38 straipsnyje nustatytų sąlygų. Todėl L. V. nėra laikomas teistu. Teismui taip pat buvo pateiktas L. V. motinos L. V. prašymas perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą. L. V. charakterizuojama teigiamai, nėra teista, todėl yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras sutiko, kad L. V. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

3.4.                      Apeliacinės instancijos teismas L. V. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 189 straipsnio 2 dalies į BK 189 straipsnio 1 dalį, t. y. pripažino, kad nuteistasis padarė mažiau pavojingą nusikalstamą veiką, tačiau nepagrįstai ir nemotyvuotai paliko tokio paties dydžio bausmę.

4.       Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė atsiliepimu į nuteistojo L. V. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1.                      Pagal baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad L. V. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį. Tai nebuvo situacija, kai nuteistasis viena veika tuo pačiu laiku padarė du nusikaltimus, nustatytus skirtinguose BK straipsniuose ar jų dalyse. Šiuo atveju L. V. atskiromis, savarankiškomis veikomis realizavo dviejų nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nurodytus skirtinguose BK straipsniuose: 2022 m. birželio 29 d. suklastojo tikrą dokumentą ir šį suklastotą dokumentą bei žinomai netikrą suklastotą dokumentą tą pačią dieną panaudojo (BK 300 straipsnio 1 dalis); 2022 m. birželio 24, 28, 29 d., turėdamas nusikalstamą sumanymą, įgijo pavogtą automobilį ir organizavo šio automobilio išgabenimą iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką (BK 189 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, tinkamai nustatęs, kad nuteistasis L. V. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, kurios sudaro realiąją sutaptį, neturėjo teisinio pagrindo svarstyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį taikymo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

4.2.                      Pirmosios instancijos teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį nuteistajam L. V., savo sprendimą pagrindė aiškiais motyvais. Įstatymo taikymo klaidų dėl bausmės skyrimo nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, dar kartą įvertino bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir motyvuotai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės paskyrimo yra pagrįsta ir atitinka baudžiamąjį įstatymą, todėl yra nekeistina. Nenustačius aiškių BK bendrosios dalies nuostatų taikymo klaidų skiriant bausmę nuteistajam L. V., remiantis vien įsitikinimu, kad paskirta bausmė per griežta, nėra pagrindo keisti ar naikinti žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.       Nuteistojo L. V. kasacinis skundas atmestinas.

6.       Nuteistojo L. V. kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai konstatavo, jog L. V. padarytos nusikalstamos veikos nesudaro idealiosios sutapties, ir tuo pagrindu netaikė BK 40 straipsnio nuostatų bei nuteistojo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šie argumentai nepagrįsti.

7.       BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. 

8.       Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai, spręsdami dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymo L. V., priėmė vienodus sprendimus šio instituto netaikyti, tačiau juos skirtingai motyvavo: pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad L. V. BK 40 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes nėra pagrindo daryti išvadą, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas); o apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis įvykdė dvi atskiras nusikalstamas veikas ir šios aplinkybės egzistavimas pašalina galimybę pripažinti nuteistąjį L. V. nusikaltusiu pirmą kartą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

9.       Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos taikyti laidavimą kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, padarė tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018,
2K-224-1073/2023, 2K-268-628/2023). Tai reiškia, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealiąją sutaptį.

10.       Idealiosios nusikalstamų veikų sutapties apibrėžimas BK nepateiktas. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196-788/2017, 2K-7-32-719/2021). Remiantis teorinėmis nuostatomis ir teismų praktikoje nustatytomis taisyklėmis, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama ne tik tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-511/2019,
2K-171-976/2021, 2K-185-976/2021, 2K-30-788/2023), bet ir tais atvejais, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023). Taigi, nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealiąja, jei, įgyvendinant bendrą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nustatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose
Nr. 2K-145-511/2019, 2K-185-976/2021). Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą.

11.       Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai nustatė, kad L. V. Jungtinėje Karalystėje iš nenustatyto asmens įgijo nusikalstamu būdu gautą (pavogtą) turtą – automobilį „BMW 320D Xdrive M Sport Auto“ – ir organizavo šio automobilio pargabenimą į Lietuvos Respubliką. Be to, L. V., veikdamas bendrai su nenustatytu asmeniu, Jungtinėje Karalystėje suklastojo tikrą dokumentą – anglišką transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir vėliau šį suklastotą tikrą dokumentą bei žinomai netikrą, nenustatytomis aplinkybėmis suklastotą Jungtinės Karalystės transporto priemonės registracijos liudijimą panaudojo, t. y. perdavė kartu su perduotu išgabenti į Lietuvą vogtu automobiliu. Šias veikas jis padarė ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 29 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju L. V. nusikalstamas sumanymas ir tikslas buvo įgyti nusikalstamu būdu gautą turtą (automobilį), tačiau įgyvendinant šį sumanymą buvo padaryta ir kita savarankiška nusikalstama veika – suklastoti dokumentai. Nors pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimas yra svarbi sąlyga, norint šią transporto priemonę pargabenti ir eksploatuoti Lietuvos Respublikoje, tačiau tai nėra neišvengiama nusikalstamu būdu gauto turto (automobilio) įgijimo dalis. Todėl šiuo atveju nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas ir dokumentų suklastojimas yra viena kitą lydinčios, bet atskiros ir nesutampančios nusikalstamos veikos. Taigi, nors šiuo atveju nusikaltimai padaryti ir panašiu laikotarpiu, tačiau skirtingu laiku bei aplinkybėmis, skiriasi savo pobūdžiu, apimtimi, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nustatyta nusikaltimų sutaptis yra ne idealioji, o realioji. Apeliacinės instancijos teismas, tinkamai nustatęs, kad nuteistasis L. V. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, kurios sudaro realiąją sutaptį, pagrįstai nurodė, kad šios aplinkybės egzistavimas pašalina galimybę pripažinti nuteistąjį L. V. nusikaltusiu pirmą kartą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

12.       Be to, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nenustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad L. V. 2020 m. liepos 27 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, o 2021 m. birželio 21 d. buvo nuteistas Italijoje už sukčiavimą laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant penkeriems metams. Nors kasatorius skunde nurodo, kad nusikalstama veika, dėl kurios buvo taikytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nuostatos, buvo susijusi su nežymiu sveikatos sutrikdymu (BK 140 straipsnio 1 dalis), o jis nepažeidė BK 38 straipsnyje nustatytų sąlygų, todėl laikomas neteistu, tačiau į šią informaciją, asmenį vertinant dėl jo požiūrio į įstatymų laikymąsi ateityje, gali būti atsižvelgiama. Tokios pozicijos rekomenduojama laikytis ir teismų praktikoje – turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017,
2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019, 2K-224-1073/2023). Taigi, aptariama informacija apie ankstesnį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir nuteisimą Italijoje nagrinėjamu atveju neleidžia vienareikšmiškai teigti apie L. V. atitiktį BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytai sąlygai – yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. 

13.       Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes, žemesnės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra sąlygų, leidžiančių L. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visumos. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose iš viso nesiaiškino kitų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikyti būtinų sąlygų, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad jei teismas nustato, jog nėra bent vienos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos (1–4 punktai), šio straipsnio taikymas tampa negalimas ir kitų sąlygų buvimo nagrinėjimas netenka prasmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-719/2021). Taigi, šiuo atveju, nustatę, kad nėra galimybės pripažinti nuteistąjį L. V. nusikaltusiu pirmą kartą, taip pat nėra pagrindo manyti, jog L. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, žemesnės instancijos teismai neprivalėjo pasisakyti dėl kitų BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų buvimo. Primintina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-28-628/2023 ir kt.).

14.       Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo keisti žemesnės instancijos teismų sprendimą neatleisti L. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. 

Dėl bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų

15.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas L. V. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 189 straipsnio 2 dalies į BK 189 straipsnio 1 dalį, t. y. pripažino, kad nuteistasis padarė mažiau pavojingą nusikalstamą veiką, tačiau nepagrįstai ir nemotyvuotai paliko tokio paties dydžio bausmę. 

16.       Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-345-507/2015,
2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019, 2K-276-1073/2020).

17.       Teisėjų kolegija nenustatė netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo požymių dėl skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies, susijusios su bausmės pagal BK 189 straipsnio 1 dalį paskyrimu L. V.. Atkreiptinas dėmesys, kad abu BK 189 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyti nusikaltimai priskiriami apysunkių kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs L. V. kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, paskyrė jam 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą, t. y. minimalaus dydžio baudą, skiriamą už apysunkį nusikaltimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, L. V. padarytą veiką perkvalifikavęs iš BK 189 straipsnio 2 dalies į BK 189 straipsnio 1 dalį, nuteistajam paskirtą bausmę pagrįstai paliko tą pačią, nes pirmosios instancijos teismas nuteistajam ir taip buvo paskyręs švelniausios rūšies ir minimalaus dydžio bausmę, nustatytą BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Todėl kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti šį apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, 

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo L. V. kasacinį skundą.

Teisėjai                                                                   Eligijus Gladutis

   Alvydas Pikelis

                                                                   Gabrielė Juodkaitė-Granskienė