Civilinė byla Nr. e2A-374-638/2025

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00017-2019-6        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2;                2.4.2.9.1; 2.4.2.10

 (S)

Kauno

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 25 d.

Kaunas

Kauno

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė K. G. prekybos įmonė (toliau – ieškovė, įmonė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė patvirtinti 25,34 arų ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateikiamą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą (ieškinio priedas Nr. 1), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad ieškovei kartu su bendraturčiais atsakovais bendros dalinės nuosavybės teise priklauso 25,34 arų žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini)(toliau – žemės sklypas). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 894/2534 dalys žemės sklypo, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „OPPORTUNITY DEVELOPMENT INSTITUTE“ nuosavybės teise priklauso 106/2534 dalys žemės sklypo, atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos bei Palangos miesto savivaldybės administracijos nuosavybės teise priklauso 534/2534 dalys žemės sklypo, atsakovui V. J. nuosavybės teise priklauso 1000/2534 dalys žemės sklypo. Minėtame sklype yra statiniai: 1166,03 kv. m. bendro ploto pastatas, kuris atidalintas į savarankiškus nekilnojamuosius daiktus: 183,94 m2 bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas – poilsio patalpas, kurios nuosavybės teise priklauso įmonei (66/100 dalys) ir UAB „OPPORTUNITY DEVELOPMENT INSTITUTE“ (34/100 dalys); 213,77 m2 bendro ploto negyvenamąsias patalpas – poilsio patalpas, kurios priklauso J. B. (52/100 dalys), UAB „OPPORTUNITY DEVELOPMENT INSTITUTE“ (44/100 dalys) ir K. G. (4/100 dalys); 534,46 m2 bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas – poilsio patalpas, kurios nuosavybės teise priklauso atsakovui V. J.. Aplink lauko baseiną sklype įrengtas kietmedžio dangos kitas inžinerinis statinys – kiemo statinys (kiemo aikštelė), kurios plotas 125 kv. m. ir priklauso ieškovei. Sklype yra kitas inžinerinis statinys – kiemo statinys (kiemo aikštelė), kurio bendras plotas yra 364 kv. m., plane pažymėtas 2b, kurį sudaro dvi dalys: 1) betono trinkelių aikštelė, kurios plotas 148 kv. m., plane pažymėta 2b1, ir kuri priklauso ieškovei; 2) klinkerio plytelių aikštelė, kurios plotas 216 kv. m., plane pažymėta 2b2, ir kuri priklauso atsakovui V. J.. Sklype yra kitas inžinerinis statinys – aikštelė, kurios bendras plotas yra 285 kv. m., kuri priklauso ieškovei. Sklypas priklauso keliems savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau iki šiol teisiškai nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ir tai apsunkina bendro daikto naudojimą. Be kita ko, naudojimosi tvarka faktiškai yra nusistovėjusi, todėl ieškovė siekia vadovautis bei ją išlaikyti. Paaiškino, kad 2004 m. buvo sudaryti ir bylos nagrinėjimo metu galiojantys susitarimai sklype dėl stovinčių statinių, inter alia ir pastato, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kurie buvo teisinis pagrindas ir toliau perleidžiant nuosavybės teise į atskirus nekilnojamojo turto vienetus. Todėl ieškovė mano, kad šie susitarimai yra pamatiniai ir privaloma į tai atsižvelgti nustatant naudojimosi sklypu tvarką. Naudojimosi tvarka parengta pagal principinę poziciją, kad konkretaus asmens nuosavybės statiniai stovėtų ant tos sklypo dalies, kuri būtent tam asmeniui ir priskirta asmeniškai naudoti.

3.       A. V. J., patikslinęs priešieškinio reikalavimus, prašė ieškovės K. G. prekybos įmonės patikslintą ieškinį atmesti ir: 1) nustatyti tarp atsakovo V. J. ir ieškovės K. G. prekybos įmonės bei Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos ir Palangos miesto Savivaldybės, ir atsakovų UAB „OPPORTUNITY DEVELOPMENT INSTITUTE“, K. G. ir J. B., 0,2534 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko A. P. IĮ 2023 m. sausio 9 d. parengtą žemės sklypo planą: bendram naudojimui paskirti K. G. prekybos įmonei, V. J., „UAB „OPPORTUNITY DEVELOPMENT INSTITUTE“, K. G., J. B. žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „A“ 493 kv. m. ploto, esančią po pastatu, iš kurios K. G. prekybos įmonei paskirta 64 kv. m., V. J. paskirta 282 kv. m., UAB „OPPORTUNITY DEVELOPMENT INSTITUTE“ paskirta 83 kv. m., K. G. - 5 kv. m., J. B. - 59 kv. m., priklausančią Lietuvos Respublikai, kuri paskirstyta pagal 2019 m. balandžio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos įsakymą Nr. 16VĮ-91-(14.16.2.). Bendram naudojimui paskirti K. G. prekybos įmonei, V. J., UAB „OPPORTUNITY DEVELOPMENT INSTITUTE“, K. G. ir J. B. žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „B“, 344 kv. m. ploto, iš kurios K. G. prekybos įmonei paskirta 113 kv. m., V. J. paskirta 113 kv. m., UAB „OPPORTUNITY DEVELOPMENT INSTITUTE“ paskirta 113 kv. m., K. G. – 0 kv. m., J. B.- 5 kv. m. UAB „OPPORTUNITY DEVELOPMENT INSTITUTE“ - 7 kv. m., K. G. prekybos įmonei - 5 kv. m., V. J.- 24 kv. m., J. B.- 5 kv. atsakovui, V. J., atskiram naudojimui paskirti žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „E“ – 622 kv. m. ploto ir žemės sklypo dalį, pažymėtą plane „C“ - 289 kv. m. ploto; ieškovei K. G. prekybos įmonei atskiram naudojimui paskirti žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „D “- 786 kv. m. ploto; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad A. P. IĮ 2023 m. sausio 9 d. parengė 0,2534 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Naudojimosi žemės sklypu tvarka parengta siekiant užkirsti kelią galimiems konfliktams tarp bendraturčių dėl žemės sklypo valdymo ir naudojimo ateityje, atskiram naudojimui išskiriant turimas žemės sklypo dalis, atsižvelgiant į statinių priklausomybę, faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką, detaliojo plano sprendinius, baseino buvimo vietą, poilsio pastato naudojimą, bendraturčių lygiateisiškumo principą bei į kitas svarbias aplinkybes. Matininko A. P. IĮ žemės sklypo planas atitinka visų bendraturčių interesus ir leidžia kiekvienam iš bendraturčių tinkamai ir be jokių apribojimų valdyti, naudotis bei disponuoti priklausančiu turtu. Pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas yra priimtinas, racionalus, nepažeis nei vieno bendraturčio teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos nekilnojamam daiktui bei jo paskirčiai.

5.       Ieškovė atsiliepime į atsakovo V. J. patikslintą priešieškinį prašė atmesti V. J. patikslintą priešieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog V. J. siūloma naudojimosi tvarka neatitinka visų sklypo bendraturčių ir naudotojų interesų, dėl to yra nepagrįsta ir neteisinga ant sklypo stovinčių statinių naudojimo požiūriu. Be kita ko, siūloma patvirtinti sklypo naudojimosi tvarka siekiama įgyti daugiau teisių į ant sklypo stovinčius pastatus ir tai yra ieškovės nuomone nepagrįsta ir nesąžininga. Atsakovo V. J. planas neatitinka sklypo bendraturčių nuosavybės teisės dalių, nėra paremta proporcingumu, protingu ir sąžiningu tokių dalių paskirstymu nustatant skirtingų asmenų naudotinus sklypo planus. Atsakovo V. J. siūloma naudojimosi tvarka neproporcingai suabsoliutina jo asmeninį interesą naudotis sklypu ir tokiu būdu paneigia kitų sklypo bendraturčių ir ant sklypo stovinčių statinių savininkų interesus naudotis ant sklypo stovinčia savo nuosavybe. Atsakovo V. J. siūloma patvirtinti sklypo naudojimosi tvarka siekiama įgyti daugiau teisių į ant sklypo stovinčius statinius, konkrečiai aikštelę, nei tokių teisių V. J. turi pagal dar 2004 metais nuosavybės teises į ant sklypo stovinčius statinius pripažinusius ir sureguliavusius sandorius.

6.       Atsakovė UAB „OPPORTUNITY DEVELOPMENT INSTITUTE“ atsiliepimuose prašė: 1) ieškovės K. G. prekybos įmonės ieškinį (patikslintą) tenkinti; 2) atsakovo V. J. priešieškinį (patikslintą) atmesti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė K. G. prekybos įmonė, siekdama suderinti bendraturčių interesus, atsižvelgė į atsakovės UAB „OPPORTUNITY DEVELOPMENT INSTITUTE“ atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus ir pakoregavo savo pateiktą naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą. Kadangi ieškovė K. G. prekybos įmonė su pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų (naudojimosi tvarkos nustatymo) patikslinimo pateiktame naudojimosi tvarkos žemės sklypu plane nurodė konkrečią žemės sklypo dalį, kuria atskirai naudosis atsakovė UAB „OPPORTUNITY DEVELOPMENT INSTITUTE“, ir į kurią patenka dviejų automobilių parkavimui skirtas plotas (vietos), atsakovė UAB „OPPORTUNITY DEVELOPMENT INSTITUTE“ sutiko su ieškovės K. G. prekybos įmonės teismui pateiktu patikslintu naudojimosi tvarkos žemės sklypu planu. Dėl atsakovo V. J. priešieškiniu prašomos patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarkos, atsakovė UAB „OPPORTUNITY DEVELOPMENT INSTITUTE“ nesutinka, kadangi iš pateikto plano matyti, jog tokia tvarka yra siekiama, kad beveik visos automobilių parkavimo vietos (t. y. ne tik esančios atsakovui V. J. priklausančioje pastato pusėje (pietinėje žemės sklypo pusėje), bet ir kitoje pastato pusėje (šiaurinėje žemės sklypo pusėje), kuri priklauso kitiems savininkams) atitektų vien tik atsakovui V. J.. Todėl tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka negali būti laikoma atitinkančia visų žemės sklypo ir poilsio apartamentų savininkų teises ir teisėtus interesus, nes automobilių parkavimo vietas turi turėti visi poilsio apartamentų savininkai. Ypač atsižvelgiant į tai, kad kaip minėta, žemės sklypo 534/2534 dalys nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Todėl savaime suprantama, kad valstybės nuosavybė turi tarnauti ne vien atsakovo V. J. asmeniniams interesams, bet visų žemės sklypo bendraturčių ir žemės sklype esančių patalpų savininkų interesams. 

7.       Atsakovė Lietuvos Respublikos atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį. Nurodė, kad dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo turėtų susitarti pastato – poilsio apartamentai bendraturčiai, suderinę tarpusavyje parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarką – planą, kuris būtų suderintas su Palangos miesto savivaldybe, kaip bendraturte ir valstybinės žemės sklypo dalies patikėtine.

8.       A. P. miesto savivaldybės pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir priešieškinį. Nurodė, kad ginčo sklypo byla Palangos miesto savivaldybei iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos nėra perduota ir (duomenys neskelbtini) sklypo bylos Palangos miesto savivaldybė neturi. Palangos miesto savivaldybės administracija laikosi pozicijos, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti atsižvelgta į daugumos savininkų valią, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei naudojimosi žeme tvarkai.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Plungės apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš K. G. prekybos įmonės, UAB „OPPORTUNITY DEVELOPMENT INSTITUTE“, K. G., J. B. po 36,60 Eur valstybei už procesinių dokumentų įteikimą byloje.

10.       Teismas nurodė, kad ieškovė nei savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, nei posėdžio metu atstovas nepaaiškino, kokiu būdu apskaičiavo kiekvienam iš bendraturčių tenkančią užstatytą statiniu ir jo naudojimui pagal paskirtį reikalingą žemės dalį. Lietuvos Respublikai priklausanti plane nurodyta V dalis (534 kv. m. ploto) yra po pastato dalimi, kuri priklauso ieškovei P. G. prekybos įmonei bei tretiesiems asmenims UAB „OPPORTUNITY DEVELOPMENT INSTITUTE“, K. G., J. B. bei dalis žemės sklypo priklausanti Lietuvos Respublikai paskirta naudotis bendrai bendram naudojimui UAB „OPPORTUNITY DEVELOPMENT INSTITUTE“. Teismas vertino, kad plane nėra išskirtos Lietuvos Respublikai priklausančios žemės sklypo dalys, kurios ir kokio ploto yra plane nurodytos po pastato dalimi, priklausančia ieškovei bei tretiesiems asmenims, todėl lieka neaišku, kokias dalis ieškovė ir tretieji asmenys paskyrė valstybinės žemės ploto po jiems nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis.

11.       Teismas pažymėjo, kad nepaskaičiuota kiekvienam pastato bendraturčiui tenkanti proporcinga dalis, tenkanti po pastatu, ir likusi dalis, kuria ieškovė ir tretieji asmenys naudosis asmeniškai aplink pastatą ar statinius. Ieškovės

12.       Teismo vertinimu, atsakovo siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka neatitinka kasacinio teismo praktikos, t. y. po statiniu esančio žemės sklypo ploto priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai, tačiau žemės sklypo dalis po pastatu yra priskiriama tik atsakovei Lietuvos Respublikai, nors Lietuvos Respublika nėra minėto pastato dalies savininkė. Lietuvos Respublikai priklausančios žemės priskyrimas po bendrasavininkiams priklausančiais nuosavybės teise statiniais ir jiems turint nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį prieštarautų Žemės įstatymui bei valstybei priklausančios žemės naudojimo paskirčiai, nes šiuo nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikai ginčo byloje nepriklauso nuosavybės teise jokie statiniai ant ginčo sklypo. Valstybinės žemės paskirtis yra užtikrinti asmeniui teisę įsigyti ar išsinuomoti valstybinę žemę turimų statinių eksploatavimui, kai asmuo neturi jam nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies, ant kurios stovi jam nuosavybės teise priklausantys statiniai ar jam nepakanka turimos nuosavybės naudoti turimų statinių eksploatavimui. Teismas nurodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovai ir tretieji asmenys, išskyrus K. G. ir J. B., turi jiems nuosavybės teise priklausančias ginčo sklypo dalis. A. V. J. plane nurodytas NŽT įsakymas Nr. 16VĮ-91-(14.16.2.), patvirtintas 2019 m. balandžio 15 d., suteikia tik teisę įsigyti ar išsinuomoti įsakyme nurodytas dalis, o nepatvirtina teisės jais naudotis nesudarius sutarčių dėl jų nuomos ar pirkimo įstatymų numatyta tvarka. Todėl atsakovui plane valstybinę žemę paskyrus po bendrasavininkams priklausančiais statiniais, atitinkamai C, D, E plano dalyse nurodytos realiosios dalys neatitinka pagal kasacinio teismo praktikos, turimų idealiųjų žemės sklypo dalių, nes atėmus po nuosavybės teise bendrasavininkams priklausančių statinių žemės plotus, priskirtinus po statiniais, nebeatitiktų atitinkamai likusi bendrasavininkų turima žemės sklypo dalis skiriama asmeniniam naudojimui aplink statinius. Teismas sprendė, kad atsakovo nurodytas žemės sklypo naudojimosi planas neatitinka teisėtumo bei proporcingumo reikalavimų, bei pažeidžia kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus.

13.       Teismas nurodė, kad ieškovei ir atsakovui ne pagal kasacinio teismo praktiką paskaičiavus kiekvienam bendraturčiui tenkančią po poilsio apartamentais esančią ir prie jo esančią pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, taip pat siūlomuose planuose po pastatu (poilsio patalpos) priskirta žemė išskirtinai Lietuvos Respublikai, akivaizdu, jog ir kiti jų skaičiavimai dėl turimų yra neatitinkantys turimas idealiąsias dalis, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, tik nurodytu būdu nustačius kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas gali būti priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Atsakovo V. J. siūloma naudojimosi tvarka neužtikrina pilnavertiško sklype nekilnojamojo turto objektų naudojimo, t. y. žemės sklypo naudojimosi tvarka „C“ dalis skiriama atsakovui V. J., o dalis B“ skiriama Lietuvos Respublikai, UAB „OPPORTUNITY DEVELOPMENT INSTITUTE“, K. G. prekybos įmonei, V. J., J. B., K. G. ir, teismo vertinimu, toks skirstymas neatitinka vienodo žemės dalies vertingumo kriterijų.

        III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės patikslintas ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti, likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                       Skundžiamas sprendimas pažeidžia dispozityvumo principą civilinėje teisėje. Įstatyme nėra numatyta tokio draudimo, pagal kurį naudojimosi tvarka negali būti nustatyta pagal ieškovės pasirinktą modelį (metodą), t. y. kiekvienam iš žemės sklypo bendraturčių priskiriant atskiras ir savarankiškas sklypo dalis ir neišskiriant bendrai naudojamų plotų. Įstatymas nenumato, kad vienintelis ir tarsi išimtinis naudojimosi tvarkos nustatymo modelis (metodas) gali būti tik toks, pagal kurį, naudojimui paskirstomi po pastatais esantys žemės sklypo plotai, išskiriama ir naudojimui paskirstoma bendro naudojimo zona ir likęs plotas paskirstomas asmeniniam naudojimui, t. y. taikant vadinamąjį „trijų pakopų“ metodą. Skundžiamame sprendime teismo cituotoje kasacinio teismo praktikoje nėra nurodyta, tai yra vienintelis galimas, tarsi išimtinis, naudojimosi tvarkos nustatymo modelis (metodas). Teismo iš esmės aklas vadovavimasis kasacinio teismo praktika ir ieškovės prašytos nustatyti naudojimosi tvarkos atmetimas vien tuo pagrindu, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

14.2.                      Skundžiamame sprendime teismas netinkamai taikė precedentus kitose bylose. Teismas neatsižvelgė į šios konkrečios bylos individualią situaciją. Teismui sprendus, kad turi būti vadovaujamasi kitose bylose suformuotu precedentu, teismas privalėjo pateikti to motyvus, t. y. pagrįsti skirtingų bylų tapatumą ar bent didelio laipsnio panašumą pagal skirtingų bylų faktines aplinkybes ir taikytiną teisę. Skundžiamame sprendime to akivaizdžiai stokojama, kitose bylose suformuotas precedentas taikytas tiesiogiai ir iš esmės aklai, be jokių motyvų.

14.3.                      Skundžiamame sprendime teismas neatsižvelgė į istoriškai susiklosčiusią faktinę sklypo naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovė ir parengė naudojimosi tvarkos planą. Sprendime liko visiškai neįvertinta aplinkybė, kad istoriškai dar nuo 2004 m. sklype susiformavo faktinė jo naudojimosi tvarka, į kurią atsižvelgiant ir buvo parengta ieškovės prašyta nustatyti sklypo naudojimosi tvarka, tačiau kuri, pabrėžtina, nebuvo susiformavusi pagal „trijų pakopų“ modelį.

14.4.                      Skundžiamas sprendimas atėmė teisę nustatyti individualizuotą naudojimosi tvarką. Šiuo atveju galima išskirti tik atskirus šiaurinio korpuso ir pietinio korpuso užstatytus plotus, kas ir buvo padaryta ieškovės parengtame naudojimosi plane, kadangi skirtingiems sklypo bendraturčiams priskirtinos sklypo dalys buvo atribotos būtent per šiaurinio korpuso ir pietinio korpuso ribą. Visi suinteresuoti asmenys savo turtu gali naudotis autonomiškai ir sklype nėra poreikio nustatyti bendro naudojimo plotų.

14.5.                      Skundžiamas sprendimas neatitinka naudojimosi tvarkos instituto pamatinių principų ir tikslų. Ieškovės prašoma patvirtinti naudojimosi tvarka būtent ir užtikrina visų sklypo bendraturčių turimų nekilnojamojo turto objektų tinkamą eksploatavimą ir naudojimą. Toks tikslas sklypo naudojimosi tvarkai keltas dėl to, kad santykiai su atsakovu V. J. nėra kaimyniški ir dalykiški dėl šio atsakovo suabsoliutinto požiūrio į išimtinai savo asmeninių interesų prioritetą ir viršenybę naudojantis sklypu. Ieškovės nuosavybės teise valdoma sklypo dalis būtų nustatyta būtent ten, kur sukoncentruota ieškovės asmeninė nuosavybė. Atsakovui V. J. I. naudojimosi tvarka leistų pilnavertiškai naudotis savo valdomu pietiniu korpusu (pietiniais apartamentais), t. y. atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdoma sklypo dalis naudojimosi tvarkos pagrindu būtų nustatyta būtent ten, kur yra sukoncentruoti atsakovo J. asmeninės nuosavybės teise valdomi statiniai.

14.6.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės siūloma naudojimosi tvarka galimai pažeidžia kitų bendraturčių interesus. Sprendime nėra jokių konkrečių motyvų, kaip konkrečiai ieškovės pasiūlyta naudojimosi tvarka galėtų pažeisti kitų bendraturčių interesus, dėl kokių motyvų ji yra neproporcinga. Absoliučios daugumos bendraturčių valios prioritetas reikalavo iš teismo nustatyti būtent ieškovės siūlomą sklypo naudojimosi tvarką. Valstybinė žemė visais atvejais bus kažkuria dalimi užstatyta privačių asmenų statiniais, kas lems poreikį konkretiems privatiems asmenims valstybinę žemę išsinuomoti, tačiau tai savaime nereiškia valstybės interesų pažeidimo, kadangi už valstybinės žemės naudojimą valstybei bus mokamas teisės aktuose nustatytas nuomos mokestis už viešosios nuosavybės naudojimą.

15.       Apeliaciniu skundu atsakovas V. J. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovo patikslintas priešieškinis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - atsakovo patikslintą priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Visiškai nepagrįsta teismo sprendimo išvada, kad atsakovo matininko A. P. parengtuose planuose nėra atsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą taisykles, sprendžiant žemės sklypų naudojimosi tvarką. Priešingai teismo sprendimo motyvams, atsakovas ir matininkas A. P., rengęs žemės sklypo naudojimosi planą, atsižvelgė į teisminę praktiką ir parengė žemės planą, kuris visiškai atitinka kasacinio teismo išaiškinimus. Tiek atsakovo V. J. procesiniuose dokumentuose, tiek bylą nagrinėjant teisme detaliai  buvo paaiškinta, kokiu būdu buvo atsižvelgta į teisminę praktiką, plane tiksliai paskaičiuotos kiekvienam bendraturčiui priklausančios žemės dalys po statiniais, bei paskirta būtinam naudojimui reikalingi žemės plotai. Todėl teismo sprendimo nurodytas dėl neteisingų žemės dalių paskaičiavimo motyvas yra arba teismo skaičiavimo klaida, arba bylos esmės neatskleidimas.

15.2.                      Priešieškinyje ir plane yra detaliai paskaičiuota kiekvienam pastato bendraturčiui tenkanti proporcinga žemės dalis po pagrindiniu pastatu, teisingai paskaičiuota bendros ir asmeninio naudojimo žemės po ir prie jos asmeninės nuosavybės teise priklausančių statinių, paskirtos būtinos naudotis bendro naudojimo žemės plotai, tačiau teismas sprendime net nenurodė ir nepagrindė, kokiu būdu ir kodėl tokia tvarka neatitinka turimų idealiosios dalies plotų, nurodydamas, kad dėl detalaus dalių paskaičiavimo teismas nebepasisako.

15.3.                      Iš teismo sprendimo galima suprasti tik tiek, kad, teismo nuomone, negalima valstybinės žemės dalies, kuri paskirstyta 2019 m. balandžio 15 d. NŽT įsakymu Nr. 16VĮ-91-(14.16.2.)  statinių savininkams, skirti po pastatu. Tačiau tokia teismo išvada yra visiškai neteisinga ir nepagrįsta. Suformuotas 25,34 arų žemės sklypas, yra pagrindinio pastato-poilsio apartamentų eksploatacijai, todėl neginčytinai valstybinė žemė gali ir turi būti paskirta po ar prie pastato. Šis valstybinis žemės plotas yra skirtas būtent poilsio apartamentų eksploatacijai, dėl ko poilsio apartamentų nepriklausymas nuosavybės teise Lietuvos Respublikai negali būti pagrindu neleisti valstybinės žemės paskirti po pastatu.

15.4.                      Nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės siūlomą variantą, būtų tenkinami išimtinai ieškovės K. G. prekybos įmonės, K. G., bei asmenų, kuriems ieškovė pardavusi apartamentus, interesai, būtų atimama iš atsakovo V. J. tiek nuosavybės teise priklausanti žemės dalis, tiek paskirta naudotis valstybinės žemės dalis, tokiu būdu esmingai pažeidžiant atsakovo V. J. interesus. Ieškovė iš esmės prašė faktiškai visą žemę po pastatu paskirti V. J. naudojimui, kas reiškia absoliutų atsakovo V. J. teisių pažeidimą ir ieškovės gudravimą ir piktnaudžiavimą.

15.5.                      Teismas visiškai nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-240/2022, išnagrinėtos tarp tų pačių šalių ir dėl to paties sklypo, kurioje kasacinis teismas pasisakė, kad pirmiausia turi būti nustatyta valstybinės žemės naudojimosi tvarka, tik tuomet sudaryta nuomos sutartis. Pagal ginčijamą teismo sprendimą, susiklosto situacija, kad pagal kasacinio teismo nutartį, pirmiausia turi būti nustatyta ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka ir tuomet sudarytos žemės nuomos sutartys ar parduota žemė statinių savininkams, o pagal ginčijamą teismo sprendimą-nustatyti naudojimosi tvarkos negalima, nes nesudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Negalima tokia situacija, kai vienas veiksmas yra sąlygojamas kito, ir atvirkščiai.

15.6.                      Atsakovo pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas yra racionalus, nepažeis nei vieno bendraturčio teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos nekilnojamam daiktui bei jo paskirčiai. Naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo parengta siekiant užkirsti kelią galimiems konfliktams tarp bendraturčių dėl žemės sklypo valdymo ir naudojimo ateityje, atskiram naudojimui išskiriant turimas žemės sklypo dalis, atsižvelgiant į sodinių ir statinių priklausomybę, faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką, detaliojo plano sprendinius, baseino buvimo vietą, poilsio pastato naudojimą, bendraturčių lygiateisiškumo principą bei į kitas svarbias aplinkybes.

16.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Opportunity D. I.“ prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas patikslintas ieškovės K. G. prekybos įmonės ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės K. G. prekybos įmonės patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Teismas tinkamai neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių ir situacijos individualumą bei išskirtinumą ir tinkamai teisiškai to neįvertino, atmesdamas ieškovės K. G. prekybos įmonės patikslintą ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Šios bylos faktinių aplinkybių ir situacijos individualumą bei išskirtinumą visų pirma suponuoja tai, kad 25,34 arų ploto žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik privatiems juridiniams asmenims, fiziniam asmeniui, bet ir Lietuvos Respublikai, kuriai nuosavybės teise priklauso beveik 1/5 dalis žemės sklypo.

16.2.                      Kitas bylos faktinių aplinkybių ir situacijos individualumą bei išskirtinumą lemiantis aspektas yra tas, kad žemės sklype yra įvairių statinių, kurie priklauso privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tačiau žemės sklype nėra statinių, kurie priklausytų Lietuvos Respublikai. Dar vienas bylos individualumą bei išskirtinumą suponuojantis aspektas yra tas, kad fiziniai asmenys K. G. ir J. B. apskritai neturi nuosavybės teisės į kokią nors žemės sklypo dalį, tačiau turi nuosavybės teisę į patalpas (jų dalį) statinyje, esančiame žemės sklype.

16.3.                      Pirmosios instancijos teismas, sprendime remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019 suformuluotu teisės aiškinimu, ir tuo pagrindu atmesdamas ieškovės K. G. prekybos įmonės patikslintą ieškinį, tai padarė nepagrįstai ir pažeisdamas teismų precedentų taikymo teisines sąlygas. Teismas vadovavosi teisės taikymo taisykle, kuri suformuluota byloje, neturinčioje esminio panašumo su nagrinėjama civiline byla.

16.4.                      Iš šios civilinės bylos matyti, kad esminis nesutarimas yra susijęs su automobilių parkavimo vietomis, reikalingomis į poilsio apartamentus atvykstantiems asmenims. Tikslas, susijęs su automobilių parkavimo vietomis, nagrinėjamoje byloje taip pat laikytinas vienu iš esminiu aspektu, sprendžiant dėl patikslintu ieškiniu ir patikslintu priešieškiniu prašomos nustatyti konkrečios naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Ieškovės K. G. prekybos įmonės prašoma patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarka suderina daugumos byloje dalyvaujančių asmenų (ieškovės K. G. prekybos įmonės, atsakovės UAB „Opportunity D. I.“, trečiųjų asmenų J. B. bei K. G.) interesus, tuo tarpu atsakovo V. J. patikslintu priešieškiniu prašoma patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarka nesuderina nei vieno kito asmens, o tik jo paties asmeninius interesus, susijusius su automobilių parkavimo vietomis.

16.5.                      Kadangi yra panaikinta tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ir V. J. 2019 m. birželio 6 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 16SŽN-67-(14.16.55), savo aktualumą prarado ir šios nuomos sutarties sudarymo tikslu priimtas Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr. 16VĮ-91-(14.16.2.). Todėl šią bylą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo nagrinėjančio teismo niekaip nesaisto minėtas Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjo įsakymas.

16.6.                      A. V. J. patikslintu priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka, be kita ko, neatitinka ir nusistovėjusios, ilgalaikės, teisiškai dar 2004 metais patvirtintos naudojimosi tvarkos, o ieškovės K. G. prekybos įmonės patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka susistovėjusią, ilgalaikę ir teisiškai dar 2004 metais patvirtintą naudojimosi tvarką.

17.       A. P. miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo nagrinėti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę naudojimosi žeme tvarką. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Palangos

18.       A. N. žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo spręsti atsižvelgiant į byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, surinktus įrodymus, teismų praktiką ir egzistavusią faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarką bei nepriteisti V. J., K. G. prekybos įmonės ir UAB „OPPORTUNITY DEVELOPMENT INSTITUTE“ bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Dėl naudojimosi 0,2534 ha žemės sklypu tvarkos nustatymo turėtų susitarti pastato - poilsio apartamentai bendraturčiai, suderinę tarpusavyje parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarką - planą, kuris būtų suderintas su Palangos miesto savivaldybe, kaip bendraturte ir valstybinės žemės sklypo dalies patikėtine. Taip pat nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turėtų būti išlaikyta žemės sklypo savininkų ir naudotojų interesų pusiausvyra bei nepažeisti teisingumo ir racionalumo principai.

18.2.                      Nors šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba byloje įtraukta kaip atsakovė, tačiau ji neatliko jokių neteisėtų ar pažeidžiančių bylos šalių interesus veiksmų, neprieštaravo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymui ir jos veiksmai niekaip nesudarė pagrindo iškelti civilinę bylą teisme.

19.       Atsakovė UAB „Opportunity D. I.“ atsiliepimu į ieškovės K. G. prekybos įmonės apeliacinį skundą nurodo, kad su ieškovės apeliaciniu skundu sutinka ir apeliacinės instancijos teismo prašo jį tenkinti.

20.       Ieškovė K. G. prekybos įmonė atsiliepimu į atsakovės UAB „OPPORTUNITY DEVELOPMENT INSTITUTE“ apeliacinį skundą, nurodo, kad su atsakovės apeliaciniu skundu sutinka ir apeliacinės instancijos teismo prašo jį tenkinti.

21.       Atsakovė UAB „Opportunity D. I.“ atsiliepimu į atsakovo V. J. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      A. V. J. savo apeliaciniame skunde remiasi kasacinio teismo nutartimis, priimtomis civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės nėra analogiškos šios civilinės bylos faktinėms aplinkybėms bei situacijai.

21.2.                      A. V. J. tiek patikslintu priešieškiniu pateiktu naudojimosi žemės sklypu tvarkos planu, tiek ir pateiktu apeliaciniu skundu ignoruoja nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių ir situacijos individualumą bei išskirtinumą, o taip pat – siekdamas savo teikiamos naudojimosi žemės sklypu tvarkos patvirtinimo, nepaiso teisiškai privalomų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

21.3.                      A. V. J. patikslintu priešieškiniu prašoma patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarka nesuderina nei vieno kito asmens, o tik jo paties asmeninius interesus, susijusius su automobilių parkavimo vietomis.

21.4.                      Teisinis ginčas dėl susiklosčiusios ir ilgalaikės (tiek teisiškai, tiek faktiškai) naudojimosi žemės sklypu tvarkos kilo tik tada, kai pats atsakovas V. J. nusprendė siekti, kad šiaurinėje žemės sklypo pusėje esančios automobilių parkavimo vietos, kurias iki tol naudojo kiti patalpų savininkai bei žemės sklypo bendraturčiai, atitektų tik jam.

22.       A. V. J. atsiliepimu į K. G. prekybos įmonės ir atsakovės UAB „Opportunity development institute“ apeliacinius skundus prašo juos atmesti, sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės K. G. prekybos įmonės ieškinys, palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Nacionalinės

22.2.                      Ieškovės

22.3.                      Ginčo žemės sklypas yra suformuotas pagrindinio pastato-poilsio apartamentų eksploatacijai, todėl pirmiausia turi būti išskirtas žemės plotas, esantis po pastatu ir aplink pastatą, kuris kiekvienam bendraturčiui apskaičiuojamas proporcingai turimam pastato plotui. Ši taisyklė yra aiški, teisinga ir ji plačiai išaiškinta kasacinio teismo praktikoje.

22.4.                      Ieškovas ieškiniu neteisėtai siekia, kad visa žemė po bylos šalims priklausančiu  poilsio apartamentų pastatu būtų paskirta iš atsakovo V. J. turimos žemės. Nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės siūlomą variantą, būtų tenkinami išimtinai ieškovės K. G. prekybos įmonės, K. G., bei asmenų, kuriems ieškovė pardavusi apartamentus, interesai, būtų atimama iš atsakovo V. J. tiek nuosavybės teise priklausanti žemės dalis, tiek paskirta naudotis valstybinės žemės dalis, tokiu būdu esmingai pažeidžiant atsakovo V. J. interesus.

22.5.                      Ieškovė ir atsakovė UAB „OPPORTUNITY DEVELOPMENT INSTITUTE“, palaikydama ieškinį, akivaizdžiai neturėdamos reikiamo žemės kiekio nei nuosavybės teise , nei Lietuvos valstybės suteikto naudojimui, savanaudiškai siekia atsakovo V. J. sąskaita, prisiteisti žemės plotą, atsakovo plane pažymėtą C, ir tokiu būdu atimti iš V. J. nuosavybę.

22.6.                      Pažymėtina, kad pati ieškovė pripažįsta faktą, kad inžinerinis statinys – aikštelė buvo įrengta atsakovo V. J., lėšomis, tačiau ir toliau nesąžiningai tikina, kad aikštelė jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Taip pat paminėtina, kad klausimas dėl ginčo aikštelės registracijos yra spendžiamas kitoje civilinė byloje, tačiau byla yra sustabdyta iki bus išnagrinėta ši byla.

22.7.                      Žemės sklypo dalimi eilę metų naudojasi atsakovas V. J., šioje vietoje jis yra įrengęs aikštelę ir ji atsakovui V. J. yra būtina pagrindinio statinio eksploatacijai. Nei ieškovė, nei UAB „OPPORTUNITY DEVELOPMENT INSTITUTE“ neturi pakankamo kiekio žemės, kurios užtektų dar išskirti atskiram naudojimui. Tai, kad neteisėtai šalys pirkimo–pardavimo sutartyje susitarė dėl 2 parkavimų vietų, kurių ieškovė neturi, negali būti pagrindu iš kitų asmenų atimti nuosavybę.

22.8.                      Pažymėtina, kad ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas yra suformuotas ydingai, nes teismai nustato žemės sklypo naudojimosi tvarką, o ne ją tvirtina, bei ieškinio reikalavimuose detaliai turi būti nurodomi būtini žemės plano duomenys, asmenys ,kuriems prašoma paskirti žemės sklypo dalis, ko šiuo atveju nėra. Ieškovo ieškinyje nėra nurodyta nei planą rengusio asmens, nei datos, nei kam kokia žemes dalis yra skiriama.

22.9.                      Ieškovo priedas Nr. 1 yra kelių variantų: vienas planas iš vis yra pateiktas be jokių duomenų, tik brėžinys, kitas P. parengtas planas yra pateiktas be jokių paskaičiavimų, kokia žemės dalis kam priklauso. Taigi ieškovė netinkamai ir ydingai suformulavusi ieškinio reikalavimą, netinkamai ieškinyje nurodžiusi šalis bei patį reikalavimą, dėl ko toks reikalavimas ir dėl to negalėtų būti tenkinamas. Pagal tokį reikalavimą nebeaišku, kam jis yra reiškiamas, kas yra atsakovai pagal ieškinį, pagal kokį identifikuotą planą reiškiamas ieškinys. Tuo tarpu reikalavimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo yra reiškiamas žemės sklypo savininkams ir naudotojams.

23.       Ieškovės K. G.

23.1.                      Atsakovo taikomas vadinamasis „trijų stadijų (pakopų)“ modelis iš principo negali būti taikomas, nes šioje individualioje situacijoje jis vestų į visišką nelygiateisiškumą, todėl ir neteisingumą. Tokios naudojimosi tvarkos nustatymas atvestų į dar didesnius sklypo savininkų ir naudotojų kasdienius konfliktus matant šį akivaizdų nelygiateisiškumą ir neteisingumą, kai tik vienas atsakovas V. J. galėtų naudoti absoliučiai visas automobilių parkavimo vietas sklype, o visi kiti sklypo naudotojai net negalėtų privažiuoti automobiliu prie savo patalpų, jau nekalbant apie savo automobilių pastatymą sklype esančiose aikštelėse.

23.2.                      Atsakovo V. J. prašoma nustatyti sklypo naudojimosi tvarka paneigtų ant sklypo stovinčio statinio savininkės, konkrečiai ieškovės, teises į jos nuosavybę, t. y. ieškovės asmeninės nuosavybės teisę į aikštelę. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje byloje Nr. e2-19-588/2024 atsakovas V. J. prašo pripažinti jam teisę įregistruoti 1/2 dalį aikštelės, o šioje byloje siekiama užvaldyti visą aikštelę, kas tik dar kartą parodo atsakovo veiksmų nesąžiningumą.

23.3.                      Kaip pagrįstai sprendė ir teismas, analizuojant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. 16VĮ-91-(14.16.2.) „Dėl žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), valstybinės dalies dalių nustatymo“ įsakymo turinį matyti, kad jis buvo priimtas tikslu spręsti valstybei priklausančios sklypo dalies išnuomojimo klausimą, todėl šis įsakymas yra aktualus išimtinai tik nuomos sutarčių sudarymo etape. Pabrėžtina, kad minimame įsakyme nėra nurodyta, kad jis priimtas tikslu spręsti naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą, kas apskritai susiję net ne su vieno bendraturčio dalimi, o su visų bendraturčių dalimis bendrame daikte.

23.4.                      Visi minimi nuosavybės susitarimai iki šiol yra galiojantys, nes jie nebuvo nuginčyti įstatyme nustatyta tvarka, taip pat šalys jais vadovavosi disponuodami savo nuosavybe kaip asmenine, todėl jais privaloma vadovautis ir nustatant sklypo naudojimosi tvarką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

25.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas tarp bendraturčių dėl naudojimosi bendru 25,34 arų žemės sklypu(duomens neskelbtini). Buvo pateikti du projektai (ieškovo K. G. įmonės ir atsakovo V. J.). Teismas abu projektus atmetė kaip netinkamus ir neproporcingus. Byloje pateikti trys apeliaciniai skundai: ieškovo K. G. įmonės, atsakovės UAB „OPPORTUNITY DEVELOPMENT INSTITUTE“ (toliau - ODI) ir atsakovo V. J..  

26.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad  ginčo žemės sklypas(duomenys neskelbtini), 2004 m. vasario 24 d. buvo 0,2116 ha dydžio ir nuosavybės teise priklausė trims bendraturčiams: K. G. – 1000/2116 dalis, V. J. -1000/2116 dalis ir valstybei - 116/2116 dalis. Bendraturčiai 2004 m. vasario 24 d. sutartimi pasidalino sklypą naudojimui, K. G. teko šiaurinė dalis ( 1000 kv.m.), V. J.- pietinė dalis ( 1000 kv.m.), valstybei - juosta sklypo vakaruose ( plane nurodyta dalis B -216 kv.m., nors teisingas plotas turėtų būti 116 kv.m.).

27.       Vėlesniais turto perleidimo sandoriais K. G. perleido sklype esančius jam priklausančius poilsio paskirties pastato apartamentus, kai kuriuos ir su žemės sklypo dalimis. Tokiu būdu vietoje pradinio žemės sklypo dalies (1000/2116) savininko K. G. atsirado kiti savininkai: ODI, įgijusi 106/2116 dalį sklypo ir K. G. įmonė, įgijusi 894/2116 dalį sklypo. Tretysis asmuo J. B. (pradinė įgijėja buvo jos mama) pirko tik pastato dalį be žemės sklypo dalies, K. G. nuosavybės teise žemės sklypo dalies taip pat nepasiliko. Tačiau nepaisant savininkų pasikeitimo, pradinio žemės sklypo plotas ( 0,2116 ha) ir konfigūracija nepasikeitė, o tai reiškia, kad 2004 m. vasario 24 d. bendraturčių nustatyta pradinio sklypo naudojimosi tvarka nesant kitokio bendraturčių susitarimo, turi išlikti nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto K. G. argumentais, kad reikalinga atsižvelgti į 2004 m. nustatytą naudojimosi tvarką, dar daugiau, šios tvarkos keisti nėra jokio teisinio pagrindo, nes 2004 m. sutartis nėra pripažinta negaliojančia ar panaikinta. Tačiau ši apelianto K. G. įmonės  kritika yra taikytina ne pirmosios instancijos teismui, kuris pagrįstai ir neviršydamas teismui suteiktų įgaliojimų nagrinėjo šalių pateiktus projektus, o pačiam apeliantui K. G. įmonei, kuri teikė naudojimosi sklypu projektą visiškai neatsižvelgdama į jau galiojančią 2004 m. naudojimo sklypu tvarką.  

28.       Nustatyta, kad NŽT 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 16VĮ-91-(14.16.2) padidino valstybinės žemės dalį, priskirtą ginčo sklypui, iki 0,0534 ha, tokiu būdu ginčo žemės sklypo plotas tapo 0,2534 ha. Tuo pačiu 2019 m. balandžio 15 d. NŽT įsakymu buvo nustatytas valstybinės žemės sklypo dalies (0,0534 ha) paskirstymas tarp bendraturčių  atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui tuo momentu priklausančias patalpų dalis pastate - poilsio apartamentuose. Pagal šį įsakymą K. G. prekybos įmonei paskirtas 0,0069 ha valstybės žemės plotas; V. J. - 0,0306 ha žemės plotas; ODI - 0,009 (0,0036ha +0,0054) žemės plotas; K. G. paskirta 0,0005 ha žemės plotas; J. B. - 0,0064 ha valstybės žemės plotas.  Šis NŽT įsakymas taip pat nėra panaikintas, todėl yra galiojantis ir į jį turi būti atsižvelgta nustatant naudojimosi sklypu tvarką. Kartu atmestini apeliantės ODI argumentai, kad NŽT 2019 m. balandžio 15 d. įsakymas esą „prarado aktualumą“, nes buvo panaikinta 2019 m. birželio 6 d. NŽT ir V. J. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 16SŽN-67-(14.16.55). Teismas pažymi, kad nepaisant žemės nuomos sutarties panaikinimo, NŽT 2019 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr. 16VĮ-91-(14.16.2)  liko galioti, o sąvoka „prarado aktualumą“ yra neteisinė, todėl reikšmės neturi.

29.       Išklausius 2023 m. birželio 5 d. ir rugpjūčio 28 d. teismo posėdžių garso įrašus matyti, kad esminis ginčas tarp šalių kyla dėl naujai prijungtos 0,0418 ha valstybės žemės dalies naudojimo tvarkos, kurioje yra šalių pageidaujama automobilių stovėjimo aikštelė. Vadinasi, būtent valstybinės žemės sklypo dalies, kuri iš viso yra 0,0534 ha dydžio, naudojimosi tvarka turi būti nustatinėjama atsižvelgiant į NŽT 2019 balandžio 15 d. įsakymu nustatytas patalpų savininkams tenkančias dalis.

30.       Grįžtant prie ieškovo K. G. įmonės apeliacinio skundo, kuriuo jis nesutinka, kad jo pasiūlyta naudojimosi tvarka buvo teismo atmesta, pažymėtina, kad visų pirma K. G. įmonė nepaiso 2004 m. vasario 24 d. sutartimi jau nustatytos naudojimosi tvarkos, pagal kurią  sklypo vakarinė dalis yra valstybės žemė, skirta bendram praėjimui išilgai sklypo (2004 m. vasario 24 d. sutarties priedo (sklypo pasidalinimo plano) dalis B).  Todėl K. G. įmonės pasiūlytas sklypo pasidalinimo naudojimui planas, kuriuo visa valstybės žemės dalis (534 kv.m.) „padedama“ po  ieškovo ir trečiųjų asmenų pastato dalimi, neatitinka NŽT 2019 m. balandžio 15 d. įsakyme nustatytų dalių kiekvienam bendraturčiui, tuo pačiu ir proporcingumo bei teisingumo principų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pagal tokį projektą naudojimosi tvarką nustatyti nebūtų pagrįsta, jau nekalbant apie formalius projekto trūkumus (nenurodytą dalių paskaičiavimą, autorystę ir pan.).

31.       Iš esmės ta pačia yda pasižymi ir atsakovo V. J. siūlytas naudojimosi tvarkos planas, t. y. valstybės žemė, konkrečiai 493 kv.m. yra  „dedama“ po pastatu, tokiu būdu bendram praėjimo takui lieka 41 kv.m., o ginčo parkavimo aikštelė šiaurinėje dalyje prašoma paskirti naudoti atsakovui V. J., kurio dalis visame sklype yra didžiausia. Tokia naudojimosi tvarka, pirmiausia, prieštarauja 2004 m. vasario 24 d. sutartimi nustatytai naudojimo tvarkai. Akivaizdu, kad abi šalys siekia gauti naujai prijungtą parkavimo aikštelę sklypo šiaurinėje dalyje vien tik sau, nepaisydami kitų bendraturčių interesų, o tokiam tikslui pasiekti yra paranku valstybės žemę „pakišti“ kiek galima daugiau po pastatu.     

32.       Sutiktina su apelianto V. J. teiginiu, kad pats savaime NŽT 2019 m. balandžio 15 d. įsakymas nenurodė, kad valstybės žemė negali būti „dedama“ po statiniu, tačiau apribojimą valstybės žemę dėti vien tik po pastatu  šiuo atveju nustato 2004 m. sutartis. Todėl teismo pozicija, kad valstybinės žemės dalies, kuri paskirstyta 2019 m. balandžio 15 d. NŽT įsakymu Nr. 16VĮ-91-(14.16.2.) statinių savininkams, negalima skirti vien tik po pastatu, šios bylos situacijoje yra teisinga ir pagrįsta.

33.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šalių siūlomi variantai neatitinka kasacinio teismo išaiškinimo, kad po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis kiekvienam sklypo bendraturčiui priskirtina proporcingai jo turimai statinio (o ne žemės sklypo) daliai, o tik po to nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią žemės sklypo dalį, prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, nustatoma ir nurodoma likusi žemės sklypo ploto dalis, kuri priskiriama asmeniškai naudotis žemės sklypo bendraturčiams pagal turimas likusias žemės sklypo dalis. Sutiktina, kad tokia kasacinio teismo praktika nustatant naudojimosi sklypais tvarką yra taikoma, tačiau šiuo atveju, kaip minėta, dar turi būti atsižvelgta į 2004 metų šalių sudarytą sutartį. Todėl iš esmės teismas, nors ir nenurodęs motyvuose 2004 metų sutartimi nustatytų apribojimų ir sąlygų,  priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą netvirtinti nei vieno iš pasiūlytų variantų, nes juose nebuvo įvertinta, kad dalies sklypo naudojimo tvarka jau yra nustatyta atskiriant šiaurinę ir pietinę puses, paliekant bendrą taką, ir  lieka nepadalinta tik naujai valstybės paskirta dalis.  

34.       Apelianto K. G. įmonės argumentai, kad sklype nereikalinga jokia bendro naudojimo dalis, yra atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys jau minėtai 2004 metų sutarčiai, pagal kurią bendro naudojimo dalis buvo palikta kaip bendras praėjimo takas šiaurės-pietų kryptimi, ir kurios nustatymui tas pats K. G. pritarė. Aplinkybė, kad K. G. perleido dalį patalpų J. B. mamai be žemės sklypo dalies, nekeičia bendros situacijos, nes J. B. patalpos yra ant buvusios K. G. sklypo dalies, įgijimo sutartis nėra ginčijama, kitaip tariant, pradinis savininkas K. G. sutiko, kad perleidžiama pastato dalis stovėtų ant jam priskirto sklypo ploto. Pažymėtina, kad CK 6.394 straipsnio 1 dalis nustato, kad  pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas turi perduoti teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį (CK 6.394 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, jeigu buvęs pardavėjas K. G. pardavė dalį pastato J. B. mamai neaptaręs žemės nuosavybės teisės, tai ši parduota pastato dalis yra parduota K. G. žemės sklypo dalies, turėtos po pastatais, sąskaita,  o ne valstybės žemės sąskaita. 

35.       Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi reikšmės priimto sprendimo teisingumui bei pagrįstumui konstatuoti, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

36.       Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias naudojimąsi bendrąja nuosavybe (CK 4.75 straipsnis), tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą nenustatyti naudojimosi tvarkos pagal pateiktus nepagrįstus ir netinkamus projektus, todėl sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad šalims neužkertamas kelias gera valia susitarti dėl sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo arba kreiptis į teismą  teikiant kitą naudojimosi tvarkos projektą kaip naują ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 2 punktas).  

37.       Apeliantų bylinėjimosi išlaidos už apeliacinius skundus ir žyminio mokesčio išlaidos nepriteisiamos, nes apeliaciniai skundai atmetami. Išlaidos už atsiliepimus į apeliacinius skundus yra tokios: K. G. įmonė už atsiliepimą į V. J. skundą patyrė 1597,20 Eur, už atsiliepimą į ODI apeliacinį skundą patyrė 65,88 Eur, V. J. išlaidos už atsiliepimą į apeliacinius skundus yra 1452 Eur, ODI už atsiliepimą į apeliacinius skundus patyrė 1028,50 Eur. K. G. įmonės ir ODI procesinė pozicija byloje iš esmės buvo vienoda, todėl išlaidos atsiliepti į jų apeliacinius skundus skirstomos per pusę, o jų tarpusavio išlaidos neskirstomos.

38.       K. G. įmonei iš V. J. priteistina 1597,20 Eur, V. J. iš K. G. įmonės priteistina  726 Eur (1452/2). Atlikus įskaitymą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, K. G. įmonei iš V. J. priteistina 871,20  Eur ( 1597,20-726).

39.       V. J. iš ODI priteistina 726 Eur, ODI iš V. J. priteistina  514,25 Eur. Atlikus įskaitymą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, V. J. iš ODI priteistina 211,75 Eur ( 726-514,25).

40.       K. G. įmonei iš ODI priteistina 65,88 Eur, ODI iš K. G. įmonės priteistina 512,75 Eur. Atitinkamai po įskaitymo, ODI iš K. G. įmonės priteistina 446,87 Eur. 

41.       Apeliantė ODI  savo 2025 m. sausio 22 d. prašyme  prašo priteisti 7744,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (nurodo, kad teikė prašymus pirmosios instancijos teismui DOK-16109 ir  DOK11343). Prašymu DOK -16109 ODI prašė priteisti 5445 Eur išlaidų,  kurias ji patyrė šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prašymu DOK- 11343 prašė papildomai priteisti dar 2299 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad atmeta tiek patikslinto ieškinio, tiek ir patikslinto priešieškinio reikalavimus, todėl šalių ir trečiųjų asmenų ieškovės pusėje turėtų bylinėjimosi išlaidos nepriteisia, nes tretieji asmenys pagal ieškinį buvo ieškovės pusėje ir aktyviais veiksmais palaikė ieškovės siūlomą patvirtinti žemės sklypu naudojimosi tvarką. Sprendimą palikus nepakeistą, nėra pagrindo priteisti ODI išlaidų pirmosios instancijos teisme.  

Kauno

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti K. G. įmonei, įmonės kodas 152621575, iš V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš UAB "Opportunity development institute", įmonės kodas 300558047, 211,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti UAB "Opportunity development institute", įmonės kodas 300558047, iš K. G. įmonės, kodas 152621575, 446,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                          Žibutė Budžienė

                                                                                                                                              Diana Labokaitė

                                                Lina Žemaitienė