Pranešėjas Stasys Valužis                                          Baudž. byla Nr. 1A-32-107-2014

Teisėja Jurgita Grigonienė                                        Teisminio proceso Nr. 1-24-3-00012-2013-9

                                                                             Procesinio sprendimo kategorija

                                                        1.2.8.1.1. (S)

     KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

      N U T A R T I S

                                  2014 m. gegužės 15 d.             

      Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teisėjų Lino Pauliukėno, Remigijaus Preikšaičio,

sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,

dalyvaujant gynėjui Dainiui Žiedui,

išteisintajam P. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios B. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-11-06 nuosprendžio, kuriuo P. S., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

              B. Ž. civilinis ieškinys atmestas, iš B. Ž. P. S. priteista 2000 Lt advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

                                                   n  u  s  t  a  t  ė :

P. S. buvo kaltinamas, bet išteisintas už tai, kad jis 2010-03-31, būdamas (duomenys neskelbtini), surašė ir pasirašė charakteristiką Nr. 233, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius teiginius apie B. Ž., kad ji „yra neprognozuojamų emocijų“, „impulsyvaus elgesio protrūkių, kuomet prarandama savikontrolė ir neatsižvelgdama į galimus padarinius“, „B. Ž. būna įtūžusi, netaktiška, garsiai šaukia, vartoja necenzūrinius žodžius“, „įtarinėja darbuotojus ir vadovus nuteikiant pacientus prieš ją ir organizuojant skundus“, „B. Ž. laiko save aukščiausios kompetencijos“, „savo srities specialiste“, ir pateikė ją Klaipėdos rajono apylinkės teismui, kuriame buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. PK-197-729/2013. Taip jis paskleidė apie B. Ž. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri paniekino ir pažemino ją kaip asmenį.

P. S. buvo kaltinamas, bet išteisintas ir už tai, kad 2010-04-08, būdamas (duomenys neskelbtini) , priėmė ir pasirašė įsakymą Nr. 74 „Dėl drausminės nuobaudos (duomenys neskelbtini) B. Ž. skyrimo“, jame įrašė tikrovės neatitinkančius teiginius apie B. Ž., kad „šlifuodama dantis jam sužalojo liežuvį“, „sugedo visi 8 dantys bei išsivystė paradontozė“, „įstatė protezus, kurie po mėnesio iškrito“, ir taip paskleidė apie B. Ž. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri paniekino ir pažemino ją kaip asmenį.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji B. Ž. su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, mano, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino netinkamai. Apeliantė nurodo, kad ji apklausos metu nurodė, jog P. S. ne tik parašė charakteristiką Nr. 233, bet ir savo iniciatyva skambino (duomenys neskelbtini) klinikos vadovui V. J., atkalbinėjo priimti ją į darbą. Paciento R. G. žodžiais, P. S. asmeniškai atvažiavo pas jį ir prašė, kad jis duotų melagingus parodymus. Apeliantės atleidimas iš darbo buvo paskelbtas „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusiosios teigimu, apylinkės teismas neįvertino to, kad ji su R. G., Ž. P., V. S., A. V., S. K., V. I., K. Ž. skundais supažindinta nebuvo, nė į vieną skundą (duomenys neskelbtini) vadovas P. S. atsakymo nedavė. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad P. S. liudytojai yra jo pavaldiniai, o A. L. ir buhalterės R. L. parodymai yra niekiniai, nes gydytojai su ūkiniu padaliniu neturi darbinio ryšio, ūkinės dalies darbuotojai vertinti gydytojo kompetencijos neturi teisės. Teismas neįvertino ir dantų techniko B. P. parodymų, su kuriuo jos (B. Ž.) darbo santykiai buvo susiję tiesiogiai – jis per aštuonerius darbo metus jokių riksmų ar necenzūrinių žodžių iš jos negirdėjo. E. P., V. S. ambulatorinėse kortelėse ji jokių įrašų neįrašė, jos antspaudo nėra. Šios kortelės, kuriose atsispindi apeliantės darbo specifika, išreikalautos nebuvo. P. S. skundų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka netyrė, Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 35-855; 2004, Nr. 4-36) 11 straipsniu, Sveikatos apsaugos ministro patvirtinta Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarka nesivadovavo.

Nukentėjusioji B. Ž. prašo išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, P. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę bei priteisti neturtinę žalą.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą išteisintasis P. S. mano, kad apeliacinio skundo argumentais nepaneigta, jog teismas bylą išnagrinėjo tinkamai, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Prašo nukentėjusiosios B. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Apeliaciniame teismo posėdyje išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. BK 154 straipsnyje nurodyta, kad šmeižimas – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Taip pat šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji B. Ž. nedalyvavo. 2014-01-07 Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas B. Ž. prašymas bylos ir jos skundo nagrinėjimą nukelti vėlesniam laikui, nes ji serga, guli (duomenys neskelbtini) ligoninėje, turi nedarbingumo pažymėjimą (b. l. 142). 2014-01-09 išteisintojo P. S. baudžiamosios bylos ir nukentėjusiosios B. Ž. apeliacinio skundo nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2014-01-23 (b. l. 144). 2014-01-22 Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas B. Ž. prašymas bylos ir jos skundo nagrinėjimą nukelti į 2014 m. birželio mėnesį, nes ji gydosi (duomenys neskelbtini) ligoninėje, o 2014-01-23 tebesigydys ligoninėje, pasisamdyti advokatą neturi galimybės, nes tam neturi lėšų (b. l. 146). 2014-01-23 bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2014-04-03.

2014-01-30 raštu Nr. 1A-32-107/2014 B. Ž. buvo patarta dėl teisinės pagalbos kreiptis į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, esančią Herkaus Manto g. 37, Klaipėdoje, buvo nurodyti telefonų numeriai, elektroninis pašto adresas. Iki 2014-04-03 jokio atsakymo į raštą ar prašymo bylos nagrinėjimą atidėti negauta. Nukentėjusiosios neatvykimas į teismo posėdį nagrinėti bylą nekliudo, nes jai apie teismo posėdį pranešta laiku (BPK 322 straipsnio 2 dalis).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji B. Ž. teigė, kad, surašydamas apie ją neigiamą charakteristiką, P. S. ją apšmeižė. Jos charakteristiką spausdino sekretorė, skaitė tyrėjai, prokuratūros, teismo darbuotojai bei kiti asmenys. Dėl to, kad buvo surašyta neigiama jos charakteristika, iš pacientų atsigirdo, kad ji kaip gydytoja pjausto liežuvius, šaukia, rėkia. Laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo išspausdinta informacija apie jos atleidimą iš darbo dėl netinkamo elgesio su pacientais. B. Ž. pripažino, kad gal ji patiko ne visiems pacientams, tačiau ją charakterizuojantys duomenys neatitinka tikrovės. Įsakymas dėl jos atleidimo yra nepagrįstas, dėl nepagrįsto atleidimo iš darbo ji į teismą nesikreipė. Po to ji negalėjo įsidarbinti, manė, kad P. S. darbdaviams suteikdavo apie ją neigiamą informaciją. P. S. atleido ją iš darbo, nes jos vietos reikėjo kitai gydytojai. B. Ž. neneigė, kad (duomenys neskelbtini) parašė vulgarų laišką, bet jame keiksmažodžių nevartojo. Ji apie vadovą yra prastos nuomonės (b. l. 107–108).

Teisiamajame posėdyje išteisintasis P. S. parodė, kad B. Ž. charakteristiką parašė ne savo iniciatyva, o ikiteisminio tyrimo tyrėjos prašymu, todėl jis prašomą informaciją pateikti privalėjo. Charakteristika gali būti šiek tiek subjektyvi, tačiau išteisintasis stengėsi būti objektyvus, pateikė tikrą informaciją. Išteisintojo nuomone, charakteristikos pateikimas tyrėjui negali būti traktuojamas kaip informacijos paskelbimas, jokios informacijos jis nepaskleidė. Įsakyme išdėstė visas pacientų mintis logine seka. Pacientų pretenzijos išdėstytos skunduose. Įsakymo dėl B. Ž. atleidimo iš darbo jis neviešino. Apie tai informaciją laikraščiui „(duomenys neskelbtini) “ turbūt pateikė įstaigos atstovas. B. Ž. dirbant buvo gauti 5 skundai. B. Ž. buvo atleista iš darbo ne dėl kompetencijos, bet dėl netinkamo bendravimo su pacientais. Jos kompetencija tirta nebuvo. Pacientai skundėsi, kad iškrito dantys, kad B. Ž. sužalojo liežuvį, gydė be nuskausminamųjų. Dėl kiekvieno paciento nusiskundimo P. S. bendravo su B. Ž.. Dėl R. G. skundų buvo sudaryta darbo grupė, dėl E. P., V. S. sudaryta darbo grupė darbą baigė, kai B. Ž. atsisakė pasirašyti ant įsakymo. Daugelis pacientų su B. Ž. susitikti nebenorėjo. Buvo atvejis, kai B. Ž. atbėgo į jo kabinetą ir prašė pacientei iškviesti psichiatrą. Atėjęs į B. Ž. kabinetą, P. S. pamatė, kad pacientė stovi su dviem ramentais. B. Ž. iš pradžių nebeklausė padalinio vadovo, o po to ir jo. Paskambinusi B. Ž. šaukdavo, o paskui numesdavo ragelį, todėl pats įsitikino, kad B. Ž. rėkia. Su įsakymu buvo supažindinta tik B. Ž., šį įsakymą matė juristas (b. l. 106–107).

Tai, kad išteisintasis P. S. B. Ž. charakteristiką rašė ne savo iniciatyva, patvirtina Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyr. tyrėjos A. S. 2010-03-24 raštas (duomenys neskelbtini) Pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojui dėl informacijos suteikimo, jame, be kitų prašymų, pridėti prie ikiteisminio tyrimo bylos, kurioje B. Ž. įtariama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, buvo prašoma pateikti ir B. Ž. charakteristiką (b. l. 103).

(duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini) P. S. (duomenys neskelbtini) B. Ž. charakteristikoje nurodė, kad „B. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini) , turinti (duomenys neskelbtini) praktikos licenciją, (duomenys neskelbtini) dirba nuo (duomenys neskelbtini) , kai reorganizuojant viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas (duomenys neskelbtini) buvo prijungta prie (duomenys neskelbtini).

B. Ž. dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose bei epizodiškai dirbo (duomenys neskelbtini) klinikoje ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) B. Ž. dirba nepilnu (0,75 etato) krūviu tik (duomenys neskelbtini) pareigose.

B. Ž. (duomenys neskelbtini) darbą gali atlikti gerai, bet nesistengia. Be to kasmet dėl gydytojos darbo gaunami keli žodiniai ir rašytinai pacientų skundai (2009 m. gauti 2 rašytinai skundai dėl pacientų netenkinančios paslaugos kokybės ir 2 prašymai pakeisti paslaugas teikiantį gydytoją, 2010 m. – 2 skundai dėl paslaugų kokybės ir netinkamo bendravimo). Gydytoja pacientų asmens sveikatos istorijas pildo lakoniškai, trumpai, paviršutiniškai. B. Ž. periodiškai kelia profesinę kvalifikaciją. Ž. bendravimas su pacientais, kolegomis, vadovais sudėtingi dėl jos neprognozuojamų emocijų, tuo pačiu ir impulsyvaus elgesio protrūkių, kuomet prarandama savikontrolė ir neatsižvelgiama į galimus padarinius, ypač jei jos veiksmai kritikuojami ar jiems kliudoma. Kilus emocijų protrūkiui, B. Ž. būna įtūžusi, netaktiška, garsiai šaukia, nebesiklauso pašnekovo, kartais vartoja necenzūrinius žodžius ar išsakiusi savo nuomonę bėga iš kabineto trenkdama durimis, kalbėdama telefonu meta telefono ragelį, neišklausiusi antrosios pusės. Kilusių su pacientais konfliktų metu, B. Ž. įtarinėja darbuotojus ir vadovus nuteikiant pacientus prieš ją ir organizuojant skundus. Gydytoja dažnai „auklėja“ bendradarbius, o vadovams grasina juos apskųsti įvairioms institucijoms.

B. Ž. save laiko aukščiausios kompetencijos nepakankamai įvertinta, ypač darbo užmokesčiu, savo srities specialiste, ne kartą išsakė nuomonę kitų odontologų atžvilgiu, teigdama juos esant žemos kvalifikacijos.

B. Ž. nelinkusi kompromisams, nepripažįsta pasitaikančio darbo broko (nekokybiškos paslaugos dėl netinkamai pritaikyto ar pagaminto dantų protezo), pacientų prašymus ištaisyti ar vadovo nurodymą ištaisyti ar perdaryti dantų protezus priima kaip asmeninį įžeidimą.

Drausminės nuobaudos pastaraisiais metais netaikytos“ (b. l. 31).

Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas pagrįstai akcentavo, kad B. Ž. charakteristikoje P. S. kaip (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini) B. Ž. apibūdino kaip darbuotoją ir kolektyvo narę, nurodė, kad dėl jos darbo 2009–2010 metais buvo gauta žodinių ir rašytinių pacientų skundų, o jos elgesys su pacientais, kolegomis bei vadovais yra netinkamas.

Kad P. S., rašydamas B. Ž. charakteristiką, stengėsi būti objektyvus, patvirtina charakteristikoje nurodyti teigiamai B. Ž. charakterizuojantys teiginiai, kad „B. Ž. (duomenys neskelbtini) darbą gali atlikti gerai“, „B. Ž. periodiškai kelia profesinę kvalifikaciją“. Kitą B. Ž. apibūdinančią informaciją P. S. nurodė remdamasis gautais pacientų skundais ir darbuotojų nusiskundimais.

Iš R. G. paaiškinimo matyti, kad P. S. jį įkalbinėjo skundo dėl B. Ž. nerašyti, rašyti tik pretenziją (b. l. 69–73). Ši aplinkybė parodo, kad P. S. jokio tikslo neigiamai atsiliepti apie gydytoją B. Ž. neturėjo. Priešingai, P. S. kaip įstaigos vadovas diskredituoti gydytoją B. Ž. tyčios neturėjo.

(duomenys neskelbtini) vyr. gydytojui pateikti R. G., E. P., V. S., A. V., S. K., V. I., K. Š. skundai ir pareiškimai patvirtina, kad šie asmenys (duomenys neskelbtini) gydytojos B. Ž. paslaugų atsisakė, kai kurie iš jų nurodė ir priežastis – šiurkštų, nemandagų gydytojos elgesį su jais, itin skausmingas procedūras ir kita. E. P. paaiškinime parašyta, kad gydytoja B. Ž. „sudėjo jai protezus, kurie po 1 mėnesio iškrito“, V. S. paaiškinime – „beimdama karūnėles, ji sužalojo man liežuvį“, „Visiškai sugedo tie nušlifuoti 8 dantys, prasidėjo parodontozė“ (b. l. 64–73, 83–85, 88–98).

Kaltinime nurodytus teiginius: „šlifuodama dantis jam sužalojo liežuvį“, „sugedo visi 8 dantys bei išsivystė paradontozė“, „įstatė protezus, kurie po mėnesio iškrito“, P. S. įsakyme Nr. 74 „Dėl drausminės nuobaudos (duomenys neskelbtini) B. Ž. skyrimo“ pacitavo būtent iš E. P. ir V. S. pareiškimų. Pažymėtina, kad 2010-04-08 (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr. 74 „Dėl drausminės nuobaudos (duomenys neskelbtini) B. Ž. skyrimo“ B. Ž. buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ne už tai, kad ji netinkamai atliko savo tiesioginį gydytojos (duomenys neskelbtini) darbą, bet kitu pagrindu, t. y. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 253 straipsnio 2 dalies 1 punktą (neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises) (b. l. 5–6). Įsakyme buvo surašyti duomenys iš pacientų pretenzijų ir paaiškinimų, kurių pagrindu tam, kad būtų patikrintos pretenzijose nurodytos aplinkybės, buvo sudaryta darbo grupė. Pagal V. S. ir E. L. (teisinga pavardė P.) skundus B. Ž. veiklą 2010-03-17 raštu įpareigojo patikrinti ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

(duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojas P. S. 2010-03-16 įsakymu Nr. 52 įpareigojo B. Ž. pateikti paaiškinimą dėl paciento R. G. pretenzijos (b. l. 77), tačiau B. Ž. paaiškinimo iki nurodytos datos nepateikė, B. Ž. įsakymo Nr. 74 „Dėl drausminės nuobaudos (duomenys neskelbtini) B. Ž. skyrimo“ kopija buvo įteikta, ant šio įsakymo ji pasirašyti atsisakė. Šią aplinkybę patvirtina liudytojų parašai (b. l. 79).

B. Ž. įsakymo Nr. 74 „Dėl drausminės nuobaudos (duomenys neskelbtini) B. Ž. skyrimo“ teismui neapskundė.

Tai, kad B. Ž. elgėsi netinkamai ne tik su pacientais, bet ir su kolegomis gydytojais, kitais darbuotojais, patvirtina ir teisiamajame posėdyje duoti liudytojų parodymai.

Teisiamajame posėdyje liudytoja D. K. patvirtino, kad dėl B. Ž. netinkamo elgesio buvo gauta daug rašytinių ir žodinių pacientų skundų. Jai kaip padalinio vadovei tekdavo šiuos skundus tirti. Šios liudytojos parodymais, B. Ž. konfliktuodavo ir su darbuotojais: „Visi esame buvę daktarės negražiai pavadinti“. B. Ž. vartodavo šiurkščius necenzūrinius keiksmažodžius. Dėl B. Ž. įžeidinėjimų buvo surašytas raštas vyr. gydytojui. Charakteristikoje B. Ž. apibūdinta teisingai, liudytojos nuomone, – labai korektiškai (b. l. 108–109).

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. Ž. parodė, kad buvo atvejis, kai ji pabaigė gydyti B. Ž. pacientą. Dėl ko buvo atleista iš darbo B. Ž., liudytoja nežinojo, su B. Ž. susitikti netekdavo, nes abi dirbo skirtingose pamainose (b. l. 109).

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. L. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere. Kai tarp B. Ž. ir paciento R. G. įvyko konfliktas, pacientas prašė grąžinti pinigus. Buvo liepta eiti pas vyr. gydytoją. Skundą buvo padavęs ir V. S.. Dėl šio paciento gydymo priemokos išmokėjimas gydytojai B. Ž. buvo sustabdytas. B. Ž. liudytoją išvadino „sukčiumi ir vagile“. Kai dėl atlyginimo liudytoja norėjo B. Ž. paaiškinti, B. Ž. šaukė, kad su ūkio personalu nėra apie ką diskutuoti. B. Ž. pasakydavo visokių žodžių, išeidama iš kabineto trenkdavo durimis. Liudytojos nuomone, charakteristikoje nurodytos aplinkybės yra teisingos. R. L. parodė, kad dėl B. Ž. skųsdavosi ir sesutės, su kuriomis ji dirbo, sakydavo, kad jas išvadino necenzūriniais žodžiais (b. l. 109).

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. L. parodė, kad jam, kaip teisininkui, su B. Ž. tekdavo susitikti, kai gaudavo pacientų skundus. Pacientai skųsdavosi dėl B. Ž. šiurkštaus elgesio, dėl to, kad teikdavo skausmingas paslaugas. Po to, kai pateikė skundą R. G., visi pradėjo kalbėti atviriau, nes prieš tai skundai būdavo aptakūs – pacientai prašydavo pakeisti gydytoją B. Ž. kitu gydytoju, tačiau išsamiau nieko nenurodydavo. Dėl R. G. skundo B. Ž. buvo įpareigota pasiaiškinti, jai buvo duota skundo kopija, paaiškinta jos atsakomybė, jeigu ji nepateiks paaiškinimo. Palikusi visus popierius, B. Ž. iš gydytojo kabineto išbėgo. B. Ž. paaiškinimo neparašė. Dėl pacientų skundų jai buvo skirta drausminė nuobauda. B. Ž. darbo kokybė tirta nebuvo, nes ji buvo atleista ne už tai. Skundai buvo dėl neleistino elgesio su pacientais. Ši aplinkybė pasitvirtino, kai V. S. papasakojo situaciją dėl jo gydymo. Neįgali pacientė buvo apšaukta už tai, kad, atsisėdusi į kėdę, lazdas atrėmė į gydytojos kėdę. Peticiją dėl netinkamo elgesio su darbuotojais buvo surašęs ir personalas – skundėsi, kad B. Ž. juos keikia. B. Ž. charakteristiką prašė pateikti tyrėja. Laikraščiui „(duomenys neskelbtini)“ atleidimo pagrindą liudytojas gal ir komentavo, bet pacientai į laikraščio redakciją galėjo kreiptis ir patys (b. l. 110). 

Teisiamajame posėdyje liudytoja D. Ž. patvirtino, kad B. Ž. ją apšaukė vos po poros savaičių, kai ji pradėjo dirbti. Liudytoja pabaigė gydyti V. S. ir R. G.. Jei B. Ž. būdavo blogos nuotaikos, tai kolegas išvadindavo ir necenzūriniais žodžiais (b. l. 111).

Teisiamajame posėdyje liudytoja L. R. parodė, kad ji buvo B. Ž. padėjėja. B. Ž. šiurkšti buvo kas antram pacientui. Ji buvo vienintelė gydytoja, kuri dirbo su pacientais, už kurių gydymą sumokėdavo Ligonių kasa, todėl tuo manipuliavo. Buvo atvejis, kai šlifuodama pacientui sužalojo liežuvį, kitam pacientui po mėnesio iškrito protezas, be to, liepdavo pacientams pašalinti tarpe esančius dantis, nors jų šalinti nereikėdavo. Iš 14–15 žmonių personalo nėra nė vieno, kurio B. Ž. nebūtų apšmeižusi. B. Ž. charakteristikoje parašyti teiginiai yra teisingi, būtų galima pridėti ir dar daugiau (b. l. 111).

Teisiamajame posėdyje liudytojas B. P. parodė, kad jis gamina dantų protezus, su B. Ž. vienoje poliklinikoje nedirbo, todėl su ja nekontaktuodavo, nebent reikėdavo konsultacijos dėl protezų darymo. Su B. Ž. konfliktų neturėjo (b. l. 111–112).

Iš aptartų duomenų matyti, kad P. S. nei įsakyme Nr. 74 „Dėl drausminės nuobaudos (duomenys neskelbtini) B. Ž. skyrimo“, nei B. Ž. charakteristikoje savo iniciatyva jokių negatyvių duomenų apie B. Ž. nenurodė, rėmėsi tik jam pateiktais faktiniais duomenimis, kurie, tiriant B. Ž. veiklą, pasitvirtino.

2010-04-17 laikraštyje „(duomenys neskelbtini) “ buvo išspausdintas straipsnelis, iš kurio matyti, kad informaciją apie tai, jog (duomenys neskelbtini) už šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už neleistiną elgesį su lankytojais, pateikė ne P. S., bet (duomenys neskelbtini) juristas A. L. (b. l. 47). Šią aplinkybę A. L. patvirtino ir teisiamajame posėdyje.

Iš 2010-04-17 laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ straipsnio matyti, kad pacientų skundų dėl B. Ž. nemalonaus bendravimo su pacientais, nekokybiškų odontologijos paslaugų gaudavo ne tik (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas P. S., bet ir laikraščio „(duomenys neskelbtini) “ redakcija (b. l. 47, 82).

Visų šių faktų, o ne prasimanymų pagrindu P. S. kaip įstaigos vadovas surašė B. Ž. charakteristiką bei 2010-04-08 įsakymu Nr. 74 „Dėl drausminės nuobaudos (duomenys neskelbtini) B. Ž. skyrimo“ paskyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Duomenys paremti ta informacija, kuria disponavo išteisintasis, tie duomenys nebuvo nukreipti į tai, kad B. Ž. būtų sąmoningai paniekinta ar pažeminta, būtų pakirstas visuomenės pasitikėjimas ja. P. S. vykdė tik savo, kaip vadovo, pareigas. P. S. veikoje subjektyviųjų tiesioginės tyčios požymių šmeižti ar pažeminti B. Ž. nėra.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas P. S. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisino pagrįstai ir teisėtai, nes išteisintasis jokios aiškiai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, nepaskleidė, tokio tikslo neturėjo, jam žinomus faktus pateikė oficialiuose dokumentuose. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes išteisinamąjį nuosprendį priėmęs teismas šmeižimo sampratą išaiškino teisingai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

                                                   n u t a r i a :

nukentėjusiosios B. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                     Stasys Valužis

Teisėjai                                                                                                          Linas Pauliukėnas

                                                                                       Remigijus Preikšaitis