Civilinė byla Nr. e2-710-638/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00605-2019-9

Procesinio dokumento kategorija 2.6.16.5.;

 (S)

2.6.1.3.6.; 2.6.1.4

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 8 d.

Kaunas

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė,

sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

dalyvaujant ieškovės  UAB „Aromika“ atstovei advokatei J. M.,

žodinio proceso tvarka nuotolinės vaizdo konferencijos būdu teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aromika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dimera“ dėl atlyginimo už daikto pagerinimą ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės “Dimera“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aromika“ dėl atsiskaitymo pagal nuomos sutartis priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Juntos“, uždaroji akcinė bendrovė „Daikčiukas“.

        Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Aromika“ patikslino ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Dimera“ 59 332,88 Eur išlaidų už patalpų pagerinimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovė advokatė J. M. prašė ieškinį patenkinti, priešieškinį patenkinti iš dalies, atlikti įskaitymą. Paaiškino ir nurodė, kad tarp šalių 2004 m. birželio 15 d. buvo pasirašyta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 05/01, kurios 1.1 punktu buvo nustatyta, jog atsakovė perduoda ieškovei laikinai valdyti ir naudoti 270 kv. m. bendrojo negyvenamojo ploto patalpas esančias(duomenys neskelbtini), administraciniame pastate, kurio bendras plotas yra 1 390,92 kv. m., pažymėtas techninės inventorizacinės apskaitos byloje indeksais 1-54,1-55,1-56,1-57,1-57,1-59,1-69 (iki skiriamosios linijos tarp 170 ir 1-68), 1-70, 1-71, 1-72, 1-73,1-74 (toliau – Patalpos A), o ieškovė įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. 2015 metų pradžioje vykusių derybų metu būsimieji ieškovės akcininkai kartu su ieškovės tuometiniais vadovais ir su atsakovės atstovu susitarė, kad ieškovo esama skola už patalpų nuomą bus padengta, jeigu ieškovas suremontuos 20 metų stovėjusias ir atsakovo laikomas nereikalingų daiktų sandėliu šalia ieškovo išsinuomotų patalpų tame pačiame trečiame aukšte esančias patalpas, plane pažymėtas indeksais I-60, I-61, I-62, I-63, I-64, I-65, I-66, I-67, I-68 (toliau – Patalpos B) (priedas Nr. 2). Remonto laikotarpiu bus mokamas sumažintas nuomos mokestis, ir už atliktus remonto darbus Patalpose B atsakovė atliks užskaitą padengdama ieškovės turimą skolą už patalpų nuomą. Atsakovė atlaisvino Patalpas B ieškovo vykdytiniems Patalpų B remonto darbams, tai yra iškraustė iš Patalpų B visus savo buvusius daiktus, aptarė su ieškovu, kokie pakeitimai Patalpose B bus daromi ir kokia apimtimi. Darbus atsakovo Patalpose B ieškovė pradėjo be rašytinės sutarties, tačiau turėdama su atsakovu suderintą Patalpų B remonto darbų sąmatą. Ieškovas pagal sutartį Nr. 1 nuomojasi Patalpas A, kurias jungia bendras koridorius, plane pažymėtas indeksu 1-69, o remonto darbus ieškovas atliko Patalpose B, kurias jungia bendras koridorius ir kurios plane pažymėtose indeksu 1-64. Rašytinė sutartis šalių nepasirašyta dėl ilgai užtrukusio jos sąlygų derinimo, vėliau buvo nutarta pasirašyti tik priedą prie 2004 m. birželio mėnesio patalpų nuomos sutarties, tačiau ir toks dokumentas pasirašytas nebuvo, nes atsakovas tik dėl jam suprantamų priežasčių delsė įforminti Patalpų B remonto darbus ir ieškovo skolos užskaitymą. Vis tik buvus šalių susitarimui dėl aukščiau paminėtų sąlygų ir Patalpų B remonto darbų įrodo ir kiti šalių konkliudentiniai veiksmai, kaip pvz. el. susirašinėjimas, kuris vyko 2015 metų birželio mėnesį.

Ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovo nenorą ir akivaizdų vengimą pasirašyti susitarimą įrodo ir atsakovo el. laiškas, siųstas ieškovui 2015 metų rugsėjo 10 d. Tuo tarpu Patalpų B remonto darbai vyko toliau. Atsakovės direktorius G. B. vengė sudaryti rašytinį susitarimą, bet pats betarpiškai vykdė ieškovo atliekamų Patalpose B remonto darbų eigos priežiūrą ir pats pageidavo rinktis reikalingas Patalpų B remontui medžiagas. Ieškovas Patalpų remonto darbus atliko ūkio būdu, tai yra pagrindinius darbus atlikinėjo ieškovo darbuotojai, todėl darbai truko apie metus laiko. Kuomet Patalpose B remonto darbai buvo baigti ir šiuos ieškovo atliktus darbus atsakovas priėmė, buvo sudaryta visiškai nauja 2017 m. birželio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Š. S. atsakovas jau visiškai suremontuotas Patalpas B perduoda ieškovo veiklos vykdymui. Tokiu būdu šia sutartimi atsakovas išnuomojo ieškovui jau suremontuotas Patalpas B ir dalį buvusių nuomojamų Patalpų A. Š. 2017 m. birželio 9 d. pasirašė papildomą susitarimą Nr. 2017/3 prie Sutarties Nr. 2, kuriuo buvo papildytas Sutarties Nr. 2 turinys 4.5 punkto redakcija, ją išdėstant sekančiai: „Jei patalpų nuomos sutartis Nr. 2017/03, sudaryta 2017 m. birželio 01 d. Nutraukiama ne dėl Nuomininko kaltės, tai Nuomotojui atsiranda prievolė grąžinti Nuomininkui kaip socialinei įmonei investuotas išnuomotose patalpose lėšas naujoms darbo vietoms steigti (pritaikyti).” Šiuo susitarimu šalys fiksavo Patalpose B atliktus remonto/pagerinimo darbus, kuriais buvo įrengtos iki to nenaudotos atsakovės Patalpos B. A. atstovas nuolat lankydavosi remontuojamose Patalpose B ir su ieškovės atstovais nuolat derino darbus ir Patalpų B tinkamesnį išplanavimą, sienų ir grindų plyteles, o taip pat priiminėjo ir kitus sprendinius. Visas bendravimas Patalpų B remonto laikotarpiu vyko betarpiškai. Vėliau atsakovas pradėjo neigti šias aplinkybes ir vilkinti šalių tarpusavio skolų suderinimo akto pasirašymą. Ginčo patalpų remontui panaudotas medžiagas ir atliktų darbų vertę patvirtina lokalinė sąmata ir byloje atlikta statybos darbų vertės ekspertizė, kuri patvirtino, kad patalpų remontui yra išleista iš viso 59 332,88 Eur. Atsakovės sutikimą, kad būtų atliekamas patalpų remontas ir pagerinimas, patvirtina liudytojų parodymai, taip pat aplinkybės, kad patalpų savininkas negalėjo nematyti ir nežinoti, kad patalpose yra atliekami remonto ir pagerinimo darbai, pats G. B. stebėjo, kontroliavo darbų atlikimą, rinko apdailos medžiagas, UAB „Dimera“ yra apmokėjusi nedidelę dalį remonto metu panaudotų medžiagų (už 4242,74 Eur) . Priešieškinį dėl patalpų nuomos mokesčio ieškovė pripažįsta iš dalies, tai yra už tuos laikotarpius, už kuriuos yra pateiktos sąskaitos faktūros. Nuomos mokesčio nemokėjo, nes laikėsi šalių susitarimo, kad patalpų pagerinimo išlaidos bus įskaitytos į nuomos mokestį.

Ieškovės UAB „Aromika“ atstovė prašė atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies, priteisti 23 359,90 Eur mokesčių už patalpų nuomą, ir šią sumą įskaityti į ieškiniu prašomą priteisti 59 332,88 Eur sumą už turto pagerinimą. Nurodė, kad nuomos mokesčio įsiskolinimai buvo šalių užfiksuoti 2017 m. birželio 1 d. naujų patalpų nuomos sutarties projekte, kurį sudarė pati nuomotoja UAB „Dimera“, šia sutartimi buvo išnuomota UAB „Aromika“ daugiau patalpų, negu ankstesne sutartimi, t.y. buvo išnuomota dalis naujai pagerintų patalpų, ir tuo pačiu buvo užfiksuoti įsiskolinimai už nuomą.

Atsakovė

Atsakovės

             Atsakovė UAB „Dimera“ pateiktu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės UAB „Aromika“ 25 228,09 Eur už patalpų nuomą, komunalinius mokesčius ir bylinėjimosi išlaidas.

            Nurodė, kad šalys 2004 m birželio 15 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 05/01. Sutarties 1.1 punkte nustatyta, jog atsakovė perduoda ieškovei laikinai valdyti ir naudoti 270 kv. m. bendrojo negyvenamojo ploto negyvenamąsias patalpas, esančias(duomenys neskelbtini), pažymėtas techninės inventorizacinės apskaitos byloje indeksais I-54, I-55, I-56, I-57, I-59, I-69 (iki skiriamosios linijos tarp I-70 ir I-68), I-70, I-71, I-72, I-73, I-74, o ieškovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Sutarties 1.2 punkte nustatyta, kad ieškovė moka atsakovei nuomos mokestį po 5 litus už 1 kv. m. bendro ploto. Bendra suma už viso ploto nuomą per vieną kalendorinį mėnesį sudaro 1350 litų su V. S. 1.5 punkte nustatyta, kad nustatytas nuomos mokestis nuo 2006 m. birželio 15 d. gali būti perskaičiuotas, atsižvelgiant į patalpų nuomos kainos pasikeitimus. Sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad ieškovė kiekvieną mėnesį moka atsakovei nuomojamų patalpų komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius. Sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad atsakovė kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos sumoka ieškovei 1350 Lt dydžio mėnesinį nuomos mokestį. Sutarties 2.2 punkte nustatyta, kad ieškovė kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos sumoka atsakovei nuomojamų patalpų komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius už praėjusį mėnesį. Sutarties 3.2.9 punkte nustatyta, kad ieškovė įsipareigoja laiku mokėti atsakovei nuompinigius už naudojimąsi nuomojamomis patalpomis ir komunalinius bei kitų paslaugų mokesčius. Atsakovė nurodė, kad šalys 2007 m. rugpjūčio 30 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 05/01 Pakeitimą Nr. 1, kuriuo pakeitė sutarties 1.1 punktą taip: ieškovė moka atsakovei mėnesinį nuomos mokestį po 7,50 lito už 1 kv. m. bendro ploto. Bendra suma už viso ploto nuomą per vieną kalendorinį mėnesį sudaro iš viso 2025 litus su V. Š. 2007 m. gruodžio 20 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 05/01 Pakeitimą Nr. 2, kuriuo pakeitė sutarties 1.1 punktą taip: ieškovė moka atsakovei mėnesinį nuomos mokestį po 8,50 lito plius PVM už 1 kv.m. bendro ploto. Bendra suma už viso ploto nuomą per vieną kalendorinį mėnesį sudaro iš viso 2708,10 litus su V. Š. 2012 m. birželio 18 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 05/01 Pakeitimą Nr. 3, kuriuo pakeitė sutarties 1.1 punktą taip: ieškovė moka atsakovei mėnesinį nuomos mokestį po 6 litus plius PVM už 1 kv .m. bendro ploto. Bendra suma už viso ploto nuomą per vieną kalendorinį mėnesį sudaro iš viso 1960,20 litus su PVM.

Atsakovė  

(duomenys neskelbtini)

Šalys

(duomenys neskelbtini).

Iš viso ieškovė liko skolinga atsakovei už patalpų nuomą ir komunalinius mokesčius – 25 228,09 Eur.

Atsakovės

Tretieji asmenys UAB „Juntos“ ir UAB „Daikčiukas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad trečiųjų asmenų vadovas G. M. pareigas pradėjo eiti tik 2017 m. rugsėjo 20 d., kuomet atsakovui UAB „Dimera“ priklausančios patalpos, esančios trečiame aukšte adresu(duomenys neskelbtini), jau buvo suremontuotos. Atsižvelgiant į tai, faktinės bylos aplinkybės tretiesiems asmenims yra žinomos tik tiek, kiek tai liečia statybinių medžiagų įsigijimą ir G. M. statybinių darbų atlikimą atsakovui priklausančiose patalpose ieškovo prašymu. Tretiesiems asmenims buvo žinoma, jog ieškovo akcininkė, kuri yra ir trečiųjų asmenų akcininkė, priėmė sprendimą bendromis pastangomis atlikti patalpų remonto darbus atsakovui priklausančiose patalpose, esančiose trečiame aukšte adresu(duomenys neskelbtini). Buvo priimtas sprendimas, kad visas likusias nuo trečiųjų asmenų išsinuomotų patalpų remonto medžiagas (skiedinius, cementą, klijus ir pan.) bei įrankius suteikti (perduoti) ieškovui. Trečiųjų asmenų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas.

Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl patalpų nuomos

Nustatyta, kad tarp šalių 2004 m. birželio 15 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 05/01, pagal kurią ieškovei UAB „Aromika“ buvo išnuomota 270 kv. m. patalpų , esančių(duomenys neskelbtini), administraciniame pastate, kurio bendras plotas yra 1390,92 kv.m., išnuomotų patalpų indeksai plane nuo 1-54 iki 1-74, nuomos kaina 5 Lt už 1 kv.m. Išnuomotų patalpų planas parodytas t.2, b.l. 15. Vėliau patalpų nuomos kaina buvo keletą kartų keičiama, išnuomotų patalpų indeksai, plotai ir nuomos kaina buvo pakeisti 2017 m. birželio 1 d. pasirašytu nuomos sutarties priedu, pagal kurį išnuomotos patalpos buvo nuo indekso 1-55 iki 1-68, bendras plotas 298,97 kv.m. (t.1, b.l. 43).

Atsakovė

Dėl turto pagerinimo

Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

Taigi, viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo leidimą. Leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis). Įstatymo taip pat nenustatyta leidimo turinio. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008).

Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas (panaudos gavėjas) taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo. Leidime gali būti detaliai nurodomi pagerinimui atlikti reikalingi darbai, technologijos, medžiagos, konkreti kaina ar jos riba, leidimas gali būti ir abstraktesnio pobūdžio. Vis tik iš leidimo turinio kiekvienu atveju turi būti aišku, kokios apimties pagerinimus leista atlikti. Kuo mažiau detalizuotas leidimas, tuo didesnė rizika abiem šalims patirti nenumatytų išlaidų. Nuomotojo (panaudos davėjo) leidimo atlikti daikto pagerinimą formai ir turinio detalumui gali turėti įtakos šalių tarpusavio asmeniniai ar verslo santykiai, ankstesnis bendradarbiavimas, nuomos (panaudos) santykių tęstinumas iki leidimo išdavimo ir numatoma trukmė po pagerinimo atlikimo, pasitikėjimas vienas kitu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

Ieškovės teigimu, 2014 metų pabaigoje tarp nuomotojos UAB „Dimera“ ir nuomininkės UAB „Aromika“ vadovų bei akcininkų prasidėjo derybos dėl patalpų pagerinimo. UAB „Aromika“ buvo išsinuomojusi apie 270 kv. m. patalpų administracinio pastato trečiame aukšte, tai sudarė apie pusę trečiojo aukšto, likusios patalpos buvo atskirtos durimis koridoriuje, patalpos buvo naudojamos kaip „Dimera“ sandėlis, jos buvo neremontuotos, netinkamos biurų veiklai. Šalys tarėsi, kad „Aromika“ savo lėšomis atliks likusių trečiojo aukšto patalpų pagerinimą, po to persikels į atnaujintas patalpas, o pagerinimui panaudotos lėšos bus įskaitytos į nuomos mokestį.

Tokį ieškovės paaiškinimą patvirtina šie įrodymai:

(duomenys neskelbtini).

 Pateiktas šio laiško priedas: negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimas Nr. 5, 2015 m. Kovo 1 d., pagal kurio 1.3 punktą nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. (toliau sutartyje - remonto laikotarpis) nuomininkas įsipareigoja atlikti papildomose patalpose patalpų remonto darbus remiantis nuomininko pateiktais patalpų remonto reikalavimais; perkamų statybinių medžiagų bei remonto darbų paslaugų kainos derinamos su nuomotoju, užskaitomos tik su nuomotoju suderintos ir juridinę galią turinčiais buhalteriniais dokumentais pagrįstos patalpų remonto išlaidos; remonto laikotarpiu nuomininkas moka sumažintą mėnesinį nuomos mokestį - 262,84 Eur; papildomų nuomojamų patalpų remonto darbų išlaidos, kurios sudaro 34 175,16 Eur bus užskaitomos sekančiai: užskaitant iki 2015 m. sausio 31 d. susidariusią nuomininko skolą nuomotojui 10136,70 Eur ; užskaitant bendrą nuomojamų patalpų nuomą nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 10 d. imtinai, kurią sudaro 24038,46 Eur. Vieno mėnesio 470 kv.m. patalpų nuoma sudaro 989,54 Eur ( t.2, b.l.73). Ieškovės teigimu, šis nuomos sutarties pakeitimas buvo atsiųstas iš UAB „Dimera“ kaip 2015 m. birželio 16 d. elektroninio laiško priedas, tačiau nebuvo pasirašytas, nes „Dimera“ direktorius G. B. vengė pasirašyti sutarties pakeitimą.

(duomenys neskelbtini).

UAB „Dimera“ direktorius G. B., dalyvaudamas 2019 m. spalio 28 d. teismo posėdyje, apskritai nepripažino jokių atliktų remonto darbų, nurodė, kad apskritai nematė, ar nuomininkas savo naudotose patalpose ir gretimose patalpose atliko kokius nors remonto darbus, o jeigu ir atliko, tai darė negavęs patalpų nuomotojo sutikimo, todėl darė savo rizika.

Dėl elektroninių laiškų apie santechniką ir plytelių pavyzdžius, G. B. aiškino, kad santechniko reikėjo pakeisti unitazą nuomininko naudotose patalpose, o plytelių pavyzdžius A. K. nusiuntė per klaidą, supainiojo adresus.

(duomenys neskelbtini).

2017 m. birželio 9 d. šalys pasirašė priedą Nr. 1 prie 2017 m. birželio 1 d. negyvenamų patalpų nuomos sutarties, kuriuo papildė esamą sutartį nauju 4.5 punktu, kad jeigu patalpų nuomos sutartis nutraukiama ne dėl nuomininko kaltės, tai nuomotojui atsiranda prievolė grąžinti nuomininkui investuotas išsinuomotose patalpose lėšas naujoms darbo vietoms steigti ( t.1, b.l. 47).

Teismas iš visumos įrodymų (pacituotų elektroninių laiškų ir jų priedų, liudytojų parodymų, šalių pasirašyto nuomos sutarties priedo) sprendžia esant įrodytas faktines aplinkybes, kad nuomotojas ir nuomininkas susitarė dėl nuomojamų ir papildomų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte pagerinimo ir remonto, vadinasi, nuomotojo leidimas tokius pagerinimus atlikti buvo duotas.   Pagerinimų ir remonto darbų apimtis tarp šalių nebuvo tiksliai sutarta.  

Jau buvo minėta, kad pagal CK 6.501 straipsnį nuomininkas gali reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui pagerinti, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008).

Aukščiausiojo Teismo praktikoje daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika v. IĮ S. firma „Elodėja“, bylos Nr. 3K-3-425/2008; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008; kt.).

Šio ginčo atveju atsakovė UAB „Dimera“ iš esmės neginčijo, kad patalpose atlikti darbai buvo apskritai nereikalingi, arba buvo reikalingi tik specifiniams UAB „Aromika“ gamybiniams poreikiams patenkinti (įrengti darbo vietas neįgaliems asmenims ir pan.). „Dimera“ pozicija buvo teigti apskritai nežinojus, ar kokie nors darbai jos patalpose atlikti, ar ne. Kita vertus, UAB „Dimera“ atstovas neteigė, kad patalpų remonto darbus atliko pati „Dimera“.

Ieškovė atliktų darbų sudėtį ir kainą įrodinėjo lokaline sąmata, foto nuotraukomis, liudytojų parodymais, sąskaitomis už statybines medžiagas, eksperto išvada.

Liudytojai A. K., G. M., R. Š. parodė, kad ginčo patalpos buvo sovietinio stiliaus ir įrengimo, iki pagerinimų buvo tik įstatyti nauji langai, todėl patalpos buvo iš esmės pagerintos: išbetonuotos ir išklotos plytelėmis grindys, įrengta nauja elektros instaliacija, santechnika, apšiltintos vidaus sienos, lubos, suformuotos naujos sienos, įstatytos naujos durys ir kt. (2019 m. spalio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Iš pateiktos lokalinės sąmatos matyti, kad įvairių ardymo, montavimo, šiltinimo, plytelių klijavimo ir kt. darbai yra 57 155,69 Eur vertės ( t.1, b.l. 19-20).

UAB “Juntos” pateikė penkias sąskaitas, patvirtinančias įvairių statybinių medžiagų pirkimą už 2041 Eur. UAB „Daikčiukas“ pateikė sąskaitas už statybines medžiagas 717,40 Eur vertės (t.1, b.l. 168-178). Trečiųjų asmenų atstovai nurodė, kad kitų sąskaitų už panaudotas medžiagas yra neišsaugoję, negali pateikti.

Ieškovė 2017 m. liepos 21 d. pateikė atsakovei sąskaitas už įvairias statybines medžiagas, 2091,63 Eur vertės ir 755,74 Eur vertės, iš viso 2 847,37 Eur su PVM, kurias, ieškovės teigimu, atsakovė UAB „Dimera“ yra apmokėjusi ( t.1, b.l. 12-14). Taip pat ieškovė 2018 m. gegužės 24 d. pateikė atsakovei sąskaitą už statybines medžiagas 1395,37 Eur vertės ( prijungtos bylos Nr. e2-9460-848/2020, t.1, b.l. 125), kurią atsakovė apmokėjo. Iš viso atsakovė sumokėjo už medžiagas 4242,74 Eur, kas patvirtina ir buvusį šalių susitarimą dėl patalpų pagerinimo.

Tikslu nustatyti, ar ginčo patalpose buvo atlikti pagerinimo darbai ir kokiu apytikriai laiku tie darbai buvo atlikti, kokia darbų ir panaudotų medžiagų vertė, teismas paskyrė byloje ekspertizę.

Ekspertinio tyrimo metu ekspertas apžiūrėjo patalpas vietoje, identifikavo kai kurių medžiagų pagaminimo datas, palygino kadastrinių matavimų duomenis su esama situacija, įvertino technologinį darbų atlikimo eiliškumą ir pateikė išvadą, kad ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai galėjo būti atlikti 2015-2016 metais. Taip pat ekspertinio tyrimo metu buvo patikrinta, ar lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai yra faktiškai atlikti, ar teisingai nurodyti darbų kiekiai (apimtys), kokios medžiagos buvo sunaudotos tiems darbams atlikti, kokie kiekiai ir vertė. Ekspertas nustatė, kad tam tikrų darbų kiekiai sąmatoje nurodyti didesni, negu kad nustatyta faktiškai, o tam tikrų darbų yra faktiškai atlikta daugiau, negu kad nurodyta lokalinėje sąmatoje. Sudėjęs per didelių kiekių ir trūkstamų kiekių sumas, ekspertas nustatė 4644,35 Eur  be PVM perviršį, t. y. lokalinėje sąmatoje nurodyta darbų daugiau, negu kad yra faktiškai atlikta, todėl ekspertas nustatė, kad atliktų darbų suma be PVM yra 42 591,76 Eur. Patikrinęs panaudotų medžiagų kiekius ekspertas nustatė, kad medžiagų yra panaudota 15,30 Eur daugiau, negu kad nurodoma pateiktuose dokumentuose. Be to, ekspertas nustatė, kad yra atlikta darbų, kurie lokalinėje sąmatoje nepažymėti, stambiausi iš jų: šildymo sistemos montavimas, plytelių grindjuosčių klijavimas, ortakių montavimas, palangių montavimas, įvadinio kabelio tiesimas, durų apvadų montavimas. Šių neįtrauktų į lokalinę sąmatą darbų su medžiagomis vertė yra 6428,38 Eur be PVM ( ekspertizės akto 24 psl.).

Teismas neturi pagrindo nesivadovauti ekspertizės aktu, kurio tyrimo eiga ir padarytos išvados vieni kitiems neprieštarauja, atsakovė jokios nuomonės apie atliktą ekspertinį tyrimą nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad pagerinimo darbų atlikimo faktas yra nustatytas, atliktų darbų ir panaudotų medžiagų vertė yra 49 035,44 Eur be PVM, atitinkamai su PVM 59 332,88 Eur.  

Įvertinant nustatytų atliktų patalpose darbų ir panaudotų medžiagų pobūdį, kiekius, pateiktas patalpų fotonuotraukas, sutiktina su ieškovės teiginiais, kad patalpos iš sandėliavimo paskirties buvo įrengtos kaip administracinei/biurų veiklai tinkamos patalpos, kurių ir nuomos įkainiai, ir bendra vertė yra didesnė, todėl spręstina, kad atsakovės turtas buvo pagerintas. Teismų praktikoje daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008). Kitokių argumentų, paneigiančių teismo išvadą, kad dėl atliktų darbų padidėjo atsakovės nekilnojamojo turto vertė, atsakovė neteikė.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų dydžio įrodinėjimo, yra nurodęs, kad nuomininkas, pagerinęs nuomotą daiktą, turi leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti turėtų išlaidų dydį. Nors ieškovės pateiktos sąskaitos už statybines medžiagas patvirtina tik dalį patirtų išlaidų, tačiau teismas įvertina, kad šalys buvo susitarę dėl atliktų remonto darbų įskaitymo į nuomos mokestį, todėl darbai buvo atliekami ūkio būdu. Ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas sprendžia, kad net ieškovei ir nepateikus visas išlaidas pagrindžiančių sąskaitų ir kvitų, netenkinti reikalavimo priteisti ieškovės turėtas išlaidas patalpų pagerinimui neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų. Todėl reikalavimas dėl patirtų išlaidų atlyginimo iš atsakovės tenkintinas, iš atsakovės priteistina 59 332,88 Eur išlaidų už patalpų (duomenys neskelbtini)pagerinimą.

Ieškovė prašė atlikti tarpusavio reikalavimų įskaitymą. CK 6.130 str. nustato, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs. Šiuo atveju šalys turi priešpriešinius reikalavimus dėl piniginių sumų mokėjimo viena kitai, todėl iš atsakovės mokėtinos už patalpų pagerinimą sumos (59 332,88 Eur) minusuojama ieškovės mokėtina nuomos mokesčio suma (24 602,89 Eur) ir gautas skirtumas 34 729,99 Eur priteistinas ieškovei iš atsakovės.

Kadangi abi šalys yra verslininkai, tai tenkintinas reikalavimas priteisti 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-03-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

  Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams (CPK 93 str. 1 d.). Laikytina, kad ieškinys tenkinamas visiškai, priešieškinys tenkinamas 97,5 proc.

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 1300 Eur už ekspertizės atlikimą, 1335 Eur žyminio mokesčio, 1100 Eur už advokato pagalbą, 567,63 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą prijungtoje byloje Nr. e2-9460-848/2020, iš viso 4 302,63 Eur.

Atsakovės

Atlikus bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 384,19 Eur ( 4302,63-1918,44).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 22,49 Eur. Jos priteistinos iš šalių: iš ieškovės priteistina 11 Eur, iš atsakovės- 12 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Aromika“, įm.k. 300011010, iš atsakovės UAB „Dimera“, įm.k.  133678422, 34 729,99 Eur (trisdešimt keturis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt devynis eurus ir 99 ct) turto pagerinimo išlaidų, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-03-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 384,19 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 19 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Aromika“, įm.k. 300011010, 11 Eur (vienuolika eurų), o iš atsakovės UAB “Dimera“, įm.k. 133678422, 12 Eur (dvylika eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumokant į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

          Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja           Diana Labokaitė