Administracinė byla Nr. I-3748-121/2008
Procesinio sprendimo kategorija 3.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. rugpjūčio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Raimondo Blauzdžiaus ir Nijolės Šidagienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Gražinai Kovger, dalyvaujant pareiškėjui A. T., trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyriaus atstovei Dianai Stukienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. (A. T.) prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyriui dėl termino atnaujinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą dokumentams dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pateikti. Paaiškino, kad jis gyvena Lietuvoje nuo pat gimimo. Duomenys apie nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo pat gimimo iki šiol įrašyti gyvenamosios vietos duomenų apskaitos dokumentuose. Jis buvo įrašytas kartu su motina, kaip nepilnametis vaikas. Iki 2004-12-31 nesikreipė dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ir praleido įstatymo nustatytą terminą, nes buvo nepilnametis, neišmanė Lietuvos Respublikos teisės aktų. todėl praleido įstatymo nustatytą terminą
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu (b.l.15-16) termino atnaujinimui neprieštarauja. Paaiškino, kad įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 str. 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiams, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993-07-01 ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išsaugoma teisė įgyti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2004-12-31, jeigu duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose. Kadangi duomenys apie pareiškėjo gyvenamąją vietą yra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, jis galėjo įgyti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, tačiau praleido nustatytą terminą ir šios teisės neįgyvendino.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyrius prašymo tenkinimui taip pat neprieštarauja, paaiškino, kad prašymo duoti leidimą gyventi nuolat Lietuvoje negalėjo duoti, nes pareiškėjas buvo praleidęs įstatymu nustatytą terminą dėl termino atnaujinimo. Taip pat nebuvo patenkintas jo prašymas pripažinti jį Lietuvos Respublikos piliečiu (b.l.18).
Pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme, prašymą palaikė, papildomai paaiškino, kad nuo 15 metų jis gyveno su močiute Naujojoje Vilnioje, su tėvais matėsi retai, nebuvo kitų suaugusių asmenų, kurie jam paaiškintų įstatymus. Suėjęs pilnametystę, dirbo nelegaliai. Suėjus 18 metų, iš pradžių rūpinosi LR pilietybės gavimu.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašymo tenkinimui neprieštaravo, paaiškino, kad pareiškėjas, jam sukakus 18 metų, išties pradėjo rūpintis pilietybės reikalais, bet jis irgi buvo praleidęs terminą. Pilietybės reikalų komisija jo apeliacijos taip pat netenkino.
Prašymas tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas gimė Lietuvos Respublikoje, 1987m. birželio 22 dieną (b.l.13) ir yra įrašytas gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose (b.l.28, 30, 31). Vilniaus Žaliakalnio pradinės mokyklos 2006-09-25 raštas Nr.SD-21, Vilniaus „Žaros“ vidurinės mokyklos 2006-10-04 raštas Nr.1.14-23, Vilniaus Mstislavo Dobužinskio vidurinės mokyklos 2006-09-18 raštas Nr.10-14-S-1-956 tvirtina, kad pareiškėjas mokėsi ir nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje (b.l.20- 22). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad 2006 metais pareiškėjas taip pat kreipėsi dėl jo pripažinimo Lietuvos Respublikos piliečiu, tačiau prašymas netenkintas, nepateikus pakankamai įrodymų apie senelių bei prosenelių gyvenimą Lietuvoje 1919-1940 metais (b.l.23-26).
Pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 str. 1 dalį užsieniečiams, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993-07-01 ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išsaugoma teisė įgyti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2004-12-31, jeigu duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose. Minėta, kad pareiškėjas yra gimęs 1987-06-22 dieną, taigi, 2004-12-31 dieną jis buvo sukakęs 17 metų amžių, buvo nepilnametis (ribotai veiksnus), todėl tai ir jo nepatyrimas, įstatymų nežinojimas galėjo būti delsimo gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje priežastis, o pareiškėjo tėvai, kaip galima spręsti iš faktinės situacijos, nesirūpino, kad nepilnamečiui sūnui toks leidimas būtų išduotas. Teismas taip pat vertina tą aplinkybę, kad pareiškėjas, vos sukakęs pilnametystės, aktyviai ėmėsi rūpintis Lietuvos Respublikos pilietybės jam pripažinimo, tačiau tai padaryti nepavyko ne dėl jo kaltės. Išvardintos aplinkybės laikytinos svarbiomis, tad, pasirėmus pasakytinu bei vadovaujantis visuotinai pripažįstamais teisingumo ir protingumo principais, prašymas tenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,
nusprendė:
prašymą tenkinti. Atnaujinti A. T. (A. T.) terminą prašymui išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pateikti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Alvydas Barkauskas Raimondas Blauzdžius
Nijolė Šidagienė