Administracinė byla Nr. I-5186-968/2015

Proceso Nr. 3-61-3-04734-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 16.8; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,

sekretoriaujant Astai Statkevičienei,

dalyvaujant pareiškėjų atstovės Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei D. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. L. (M. L.), P. M. (P. M.), J. T., M. P., P. D., G. M. (G. M.), K. K., A. K., V. A. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą teismas

n u s t a t ė:

1. Pareiškėjai M. L., P. M., J. T. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–9), kurį vėliau patikslino (b. l. 56–65), M. P., P. D., G. M., K. K., A. K., V. A. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 76–87) (bylos teismo 2015-04-29 nutartimi sujungtos į vieną administracinė bylą (b. l. 72, 73), prašydami pagal atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) pateiktus duomenis priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31.

2. Skunduose pareiškėjai paaiškino, kad nuo 2004-02-11 iki 2013-04-16 bei nuo 2013-04-17 iki 2013-12-31 M. L. ėjo atitinkamai prižiūrėtojo ir vyresniojo prižiūrėtojo pareigas; jam 2004-05-11 buvo suteiktas pareiginis prižiūrėtojo laipsnis, kuris nuo 2010-01-22 buvo prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui. Nuo 2008-11-26 iki 2010-10-06, nuo 2010-10-06 iki 2011-11-07 bei nuo 2011-11-30 iki 2013-12-31 P. M. ėjo atitinkamai prižiūrėtojo pareigas, vyresniojo prižiūrėtojo pareigas bei korpuso vyresniojo pareigas; jam 2010-10-07 buvo suteiktas jaunesniojo pareigūno II rangas, o 2011-12-01 pataisos jaunesniojo pareigūno I rangas. Nuo 2008-04-21 iki 2013-12-31 J. T. ėjo prižiūrėtojos pareigas; jai 2008-08-18 buvo suteiktas pareiginis prižiūrėtojos laipsnis, kuris nuo 2010-01-22 buvo prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangui. Nuo 2008-12-03 iki 2013-12-31 M. P. ėjo prižiūrėtojo pareigas; jam yra suteiktas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangas. Nuo 2008-12-22 iki 2013-12-31 P. D. ėjo prižiūrėtojo pareigas; jam 2009-03-23 buvo suteiktas pareiginis prižiūrėtojo laipsnis, kuris nuo 2010-01-22 buvo prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangui. Nuo 2010-01-01 iki 2011-12-01 bei nuo 2011-12-11 iki 2013-10-01 G. M. ėjo atitinkamai prižiūrėtojo pareigas bei vyresniojo prižiūrėtojo pareigas; jam nuo 2007-07-05 buvo suteiktas pareiginis prižiūrėtojo laipsnis, kuris nuo 2010-01-22 buvo prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui. Nuo 2010-06-22 iki 2013-12-31 K. K. ėjo prižiūrėtojo pareigas; jam nuo 2010-09-22 buvo suteiktas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangas. Nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 A. K. ėjo prižiūrėtojos pareigas; jai 2006-12-11 buvo suteiktas pareiginis prižiūrėtojo laipsnis, kuris nuo 2010-01-22 buvo prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui. Nuo 2010-010-01 iki 2013-12-31 V. A. ėjo vyresniojo prižiūrėtojo pareigas; jam yra suteiktas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangas.

Lietuvos Respublikos Seimas 2008-11-06 priėmė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. X-1791, kuriuo buvo pakeistas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – Statutas), ir kurio 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad Statutas, išskyrus 3 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2009-07-01. Statuto 41 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad iki tol galioję pareigūnų priedų už pareiginį rangą apskaičiavimo koeficientai yra didinami. Seimas 2008-12-23 priėmė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-123, kuriuo Statuto galiojimo data buvo nustatyta nuo 2010-01-01; 2009-12-08 priėmė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-535 (įsigaliojo nuo 2010-01-01), kuriuo laikinai iki 2010-12-31 buvo sumažinti pareigūnų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo koeficientai; 2010-06-30 priėmė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-948 (įsigaliojo nuo 2011-01-01), kuriuo buvo laikinai iki 2011-12-31 pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas; 2011-11-22 priėmė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-1724 (įsigaliojo nuo 2012-01-01), kuriuo buvo laikinai iki 2012-12-31 pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas; 2012-12-20 priėmė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-118 (įsigaliojo nuo 2013-01-01), kuriuo buvo laikinai iki 2013-12-31 pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas.

Pareiškėjų vertinimu, priedų už rangus koeficientų didinimo laikinas sumažinimas pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. Konstitucinio Teismo nutarimu pareiginės algos koeficientų bei priedų už kvalifikacinę klasę mažinimas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai. Atsižvelgiant į tai, priedų už tarnybinį rangą koeficiento sumažinimas taip pat turi būti laikomas neteisėtu. Priedų už rangus koeficientų mažinimas yra neteisėtas, neproporcingas, diskriminacinis lyginant su kitų statutinių sistemų pareigūnų ir karjeros valstybės tarnautojų atžvilgiu įstatymų nuostatomis numatytais darbo užmokesčio mažinimais bei pažeidžiantis pareiškėjų, kaip pareigūnų teisę į teisingą apmokėjimą už darbą ir ši teisė privalo būti apginta.

Pareiškėjai savo skundą grindžia, be kita ko, ir Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimai, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.

Pareiškėjai, reikšdami reikalavimus teismu, prašo, be kita ko, sustabdyti šią administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl prašyme nurodytų teisės aktų atitikties Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 dalims, 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė, remdamasi iš esmės analogiškais skunde išdėstytiems motyvams, prašė skundą tenkinti.

3. Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepimuose prašė: atidėti šios bylos nagrinėjimą iki kol įstatymų leidėjas patvirtins kompensavimo tvarką bei sąlygas; nustatyti pareiškėjams priteistinos sumos kompensavimą pagal įstatymo leidėjo patvirtintą tvarką bei sąlygas; pareiškėjų skundą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo tenkinti ta apimtimi, kuria darbo užmokesčio nepriemoka yra susidariusi dėl neproporcingai sumažintų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų ir sumažinto priedo už kvalifikacinę klasę dydžio; tuo atveju jei skundas nebus tenkinamas, pareiškėjų reikalavimams taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą; tuo atveju, jei pareiškėjų skundas bus tenkinamas, pareiškėjams neišmokėtą darbo užmokesčio dalį priteisti iš Lietuvos valstybės ir teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams arba išdėstyti mokėjimus proporcingomis dalimis, priteistą sumą išmokant per dvejus metus; sustabdyti šią administracinę bylą iki kol LVAT priims procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. A-1327/2014 ir Nr. A-1403/2014 (b. l 32–39, 111–118). Nurodė, kad Lukiškių TI-K, susipažinęs su pareiškėjų skundu, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pateiktus išaiškinimus dėl Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 1 priedo nuostatų konstitucingumo bei įvertinęs nuo 2013-10-01 įsigaliojusius Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą (Žin., 2013, Nr. 102-5026), Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Teisėjų atlyginimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą (Žin., 2013, 102–5032), sutinka, kad pareiškėjams turi būti kompensuota jų teisėtai priklausanti dėl antikonstitucinėmis pripažintų Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų nepriskaičiuota ir neišmokėta darbo užmokesčio dalis.

Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis numato bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, taigi atitinkama apimtimi, inter alia, valstybės tarnybos santykiams. Pagal LVAT suformuotą praktiką, Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas ir bylose dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo valstybės tarnyboje (LVAT 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 ir pan.). Atsižvelgdamas į tai, Lukiškių TI-K prašo taikyti darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.

Pareiškėjų prašomos priteisti darbo užmokesčio sumos susidarė dėl Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių priedų už kvalifikacines klases dydį ir nustatančių valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus, t. y. 25 straipsnio 3 dalies ir 1 priedo nuostatų. Vadinasi, pareiškėjų prašoma priteisti neišmokėto darbo užmokesčio dalis susidarė ir nebuvo išmokėta išimtinai dėl Lietuvos valstybės, konkrečiai įstatymų leidėjo – Lietuvos Respublikos Seimo nustatyto teisinio reguliavimo Valstybės tarnybos įstatymu. Lukiškių TI-K nuomone, tuo atveju jei teismas priimtų sprendimą tenkinti pareiškėjų skundą, teisėtai priklausanti darbo užmokesčio dalis pareiškėjams turėtų būti išieškoma iš Lietuvos valstybės, o ne iš Lukiškių TI-K.

Lukiškių TI-K nėra skirta lėšų, iš kurių ji galėtų išmokėti savo buvusiems ar esamiems valstybės tarnautojams dėl antikonstitucinio teisinio reglamentavimo susidariusią nepriskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalimi, Civilinio kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, jei teismas priimtų sprendimą pareiškėjams neišmokėtą darbo užmokesčio dalį priteisti iš Lukiškių TI-K, Lukiškių TI-K prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams arba išdėstyti dalimis, nustatant priteistą sumą išmokėti proporcingomis dalimis per dvejus metus.

Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime nurodytų kategorijų asmenų (į jas patenka ir pareiškėjai) patirtų praradimų kompensavimas negali būti vykdomas neatsižvelgiant į kitos šalies (Lukiškių TI-K), bei tų asmenų, kurie elgdamiesi solidariai su valstybe, nesikreipė į teismą, o laukia darbo užmokesčio kompensavimo bendra tvarka, teisėtus interesus ir pirmiausia turi būti grindžiamas bendra valstybės patvirtinta tvarka. Lukiškių TI-K nuomone, užtikrinant šalyje finansinę rimtį bei ekonominį stabilumą, šiuo konkrečiu atveju įstatymo leidėjo patvirtinta negautų pajamų kompensavimo tvarka turi būti laikoma prioritetine prieš bylinėjimąsi teismuose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Valstybei pripažinus pareiškėjų nurodomą jų teisių pažeidimą ir įvardijus pasirengimą susitaikyti, t. y. kompensuoti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, teisės aktais nustatant darbo užmokesčio kompensavimo tvarką, Lukiškių TI-K prašo teismo atsižvelgti į juose nustatytas kompensavimo sąlygas ir tokia pat tvarka nustatyti (išdėstyti) mokėjimus pareiškėjams.

Atsakovas siekia, kad ši byla būtų išspręsta vadovaujantis įstatymu ir visapusiškai įvertinus visas aplinkybes bei įrodymus. ABTĮ 88 straipsnis nustato, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Todėl šiuo konkrečiu atveju, vadovaujantis ABTĮ 80 straipsniu bylos nagrinėjimas turėtų būti atidėtas iki kol taps aiškios visos bylos aplinkybės (taps aiškus kompensavimo mechanizmas).

Į teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

1. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad: J. T. nuo 2008-04-21 iki šiol dirba Lukiškių TI-K prižiūrėtoja, jai 2008-08-19 suteiktas pareiginis prižiūrėtojos laipsnis, kuris nuo 2010-01-22 prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangui (b. l. 10), jai nuo 2009-08-01 iki 2013-12-31 neišmokėta darbo užmokesčio dalis dėl pareiginės algos priedo už turimą rangą apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficiento sumažinimo 728,55 Eur (b. l. 13–14); P. M. nuo 2008-11-26 iki 2010-10-06, nuo 2010-10-07 iki 2011-11-30, nuo 2011-12-01 iki 2013-12-31 dirbo atitinkamai prižiūrėtoju, vyresniuoju prižiūrėtoju ir korpuso vyresniuoju, jam nuo 2009-03-23 buvo suteiktas pareiginis prižiūrėtojo laipsnis, kuris 2010-01-22 prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangui, 2010-10-07 suteiktas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangas, o 2011-12-01 pataisos jaunesniojo pareigūno I rangas (b. l. 16), jam nuo 2009-08-01 iki 2013-12-31 neišmokėta darbo užmokesčio dalis dėl pareiginės algos priedo už turimą rangą apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficiento sumažinimo yra 633,45 Eur (b. l. 18, 21); M. L. nuo 2010-01-01 iki 2013-04-16 ir nuo 2013-04-17 iki 2013-12-31 dirbo atitinkamai prižiūrėtoju ir vyresniuoju prižiūrėtoju, jam 2004-05-11 buvo suteiktas pareiginis prižiūrėtojo laipsnis, kuris 2010-01-22 prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui (b. l. 22), jam nuo 2009-08-01 iki 2013-12-31 neišmokėta darbo užmokesčio dalis dėl pareiginės algos priedo už turimą rangą apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficiento sumažinimo yra 814,80 Eur (b. l. 25–26); P. D. nuo 2008-12-22 iki 2013-12-31 dirbo prižiūrėtoju, jam nuo 2009-03-23 suteiktas pareiginis prižiūrėtojo laipsnis, kuris 2010-01-22 prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangui (b. l. 92), jam nuo 2009-08-01 iki 2013-12-31 neišmokėta darbo užmokesčio dalis dėl pareiginės algos priedo už turimą rangą apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficiento sumažinimo yra 699,41 Eur (b. l. 127, 128); G. M. nuo 2007-03-07 dirbo Lukiškių TI-K, nuo 2009-08-01 iki 2011-11-30 ir nuo 2011-12-01 iki 2013-10-01 dirbo atitinkamai prižiūrėtoju ir vyresniuoju prižiūrėtoju, jam nuo 2007-07-05 suteiktas pareiginis prižiūrėtojo laipsnis, kuris 2010-01-22 prilygintas jaunesniojo pareigūno II rangui (b. l. 94), jam nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 neišmokėta darbo užmokesčio dalis dėl pareiginės algos priedo už turimą rangą apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficiento sumažinimo yra 696,89 Eur (b. l. 131, 132). A. K. nuo 2006-09-11 dirba Lukiškių TI-K. Nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 dirbo prižiūrėtoja, jai 2006-12-11 buvo suteiktas pareiginis prižiūrėtojos laipsnis, kuris 2010-01-22 prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui (b. l. 97), jai nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 neišmokėta darbo užmokesčio dalis dėl pareiginės algos priedo už turimą rangą apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficiento sumažinimo yra 680,34 Eur (b. l. 123, 124). K. K. nuo 2010-06-22 dirba prižiūrėtoju. Jam 2010-09-22 suteiktas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangas (b. l. 103), jam nuo 2009-08-01 iki 2013-12-31 neišmokėta darbo užmokesčio dalis dėl pareiginės algos priedo už turimą rangą apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficiento sumažinimo yra 560,40 Eur (b. l. 135, 136); V. A. nuo 2010-01-01 iki 2013-10-01 neišmokėta darbo užmokesčio dalis dėl pareiginės algos priedo už turimą rangą apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficiento sumažinimo yra 350,46 Eur (b. l. 119, 120); M. P. nuo 2009-08-01 iki 2013-12-31 neišmokėta darbo užmokesčio dalis dėl pareiginės algos priedo už turimą rangą apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficiento sumažinimo yra 645,14 Eur (b. l. 88-91).

2. Ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjų teisės į neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios nuo 2009-08-01 iki 2013-12-31 dėl pareiginės algos priedo už turimą rangą apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficiento sumažinimo priteisimo. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjams jų nurodytais laikotarpiais nebuvo išmokėti padidinti pareiginės algos priedai už turimą rangą, taip pat nėra ginčo dėl pareiškėjų prašomų priteisti neišmokėtų darbo užmokesčio dalių dėl pareiginės algos priedo už turimą rangą apskaičiavimo.

3. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad, nagrinėdamas administracinę bylą, teismas turi taikyti įstatymus, inter alia, kuriais nurodytu laikotarpiu buvo nustatytas Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnų (toliau – pareigūnų) darbo užmokestis. Pareiškėjai yra statutiniai pareigūnai, kurių veiklos teisinius pagrindus, jų teisinę padėtį nustato Statutas. Pagal Statuto 8 straipsnio 2 dalį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal Statuto 38 straipsnio 1 dalį pareigūno darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, už rangą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas ir priemokos.

Statuto (redakcija galiojusi nuo 2008-07-01 iki 2009-08-01) 42 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyti priedų už turimus pareiginius laipsnius apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai: 1) prižiūrėtojui – 0,1 bazinio dydžio; 2) vyresniajam prižiūrėtojui – 0,15 bazinio dydžio; 3) viršilai – 0,25 bazinio dydžio; 4) jaunesniajam inspektoriui – 0,3 bazinio dydžio; 5) inspektoriui – 0,35 bazinio dydžio; 6) vyresniajam inspektoriui – 0,4 bazinio dydžio; 7) tarnybos viršininko pavaduotojui – 0,45 bazinio dydžio; 8) tarnybos viršininkui – 0,5 bazinio dydžio; 9) direktoriaus pavaduotojui – 0,55 bazinio dydžio; 10) direktoriui – 0,6 bazinio dydžio; 11) generalinio direktoriaus pavaduotojui – 0,7 bazinio dydžio; 12) generaliniam direktoriui – 0,8 bazinio dydžio.

Seimas priėmė 2008-11-06 Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymą Nr. X-1791, kuriuo pakeitė Statutą ir šio Statuto 16 straipsnyje įtvirtino bausmių vykdymo sistemos pareigūnų tarnybinius rangus. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų suteikti laipsniai buvo prilyginti bausmių vykdymo sistemos pareigūnų tarnybiniams rangams: 1) prižiūrėtojo laipsnis – pataisos jaunesniojo pareigūno III rangui; 2) vyresniojo prižiūrėtojo laipsnis – pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui; 3) viršilos laipsnis – pataisos jaunesniojo pareigūno I rangui; 4) jaunesniojo inspektoriaus laipsnis – pataisos pareigūno III rangui; 5) inspektoriaus laipsnis – pataisos pareigūno II rangui; 6) vyresniojo inspektoriaus laipsnis – pataisos pareigūno I rangui; 7) tarnybos viršininko pavaduotojo laipsnis – pataisos vyresniojo pareigūno III rangui; 8) tarnybos viršininko laipsnis – pataisos vyresniojo pareigūno II rangui; 9) direktoriaus pavaduotojo laipsnis – pataisos vyresniojo pareigūno I rangui; 10) direktoriaus laipsnis – pataisos vyriausiajam pareigūnui; 11) generalinio direktoriaus pavaduotojo laipsnis – pataisos vyriausiajam pareigūnui; 12) generalinio direktoriaus laipsnį – pataisos generaliniam pareigūnui. Statuto (įstatymo Nr. X-1791 redakcija) 41 straipsnio 3 dalyje pareigūnams buvo nustatyti pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai: 1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą – 0,2 bazinio dydžio; 2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą – 0,25 bazinio dydžio; 3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,3 bazinio dydžio; 4) už pataisos pareigūno III rangą – 0,35 bazinio dydžio; 5) už pataisos pareigūno II rangą – 0,4 bazinio dydžio; 6) už pataisos pareigūno I rangą – 0,5 bazinio dydžio; 7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą – 0,6 bazinio dydžio; 8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą – 0,7 bazinio dydžio; 9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą – 0,8 bazinio dydžio; 10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą – 0,9 bazinio dydžio; 11) už pataisos generalinio pareigūno rangą – 1 bazinio dydžio. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo Nr. X-1791 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2009-07-01.

Neįsigaliojus Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymui Nr. X-1791, Seimas priėmė 2008-11-23 Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-123, kurio 1 straipsniu buvo pakeistas Statuto 2 straipsnis, nustatant Statuto įsigaliojimą 2010-01-10.

Neįsigaliojus Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymui Nr. X-1791, Seimas 2009-12-08 priėmė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-535, kurio 1 straipsnio 3 dalimi pakeitė Statuto 41 straipsnio 3 dalį ir nustatė pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientus: 1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą – 0,1 bazinio dydžio; 2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą – 0,15 bazinio dydžio; 3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,25 bazinio dydžio; 4) už pataisos pareigūno III rangą – 0,3 bazinio dydžio; 5) už pataisos pareigūno II rangą – 0,35 bazinio dydžio; 6) už pataisos pareigūno I rangą – 0,4 bazinio dydžio; 7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą – 0,45 bazinio dydžio; 8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą – 0,5 bazinio dydžio; 9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą – 0,55 bazinio dydžio; 10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą – 0,7 bazinio dydžio; 11) už pataisos generalinio pareigūno rangą – 0,8 bazinio dydžio. Šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad šio įstatymo 1 ir 3 straipsniai įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2010-12-31, o šio įstatymo 5 straipsnyje buvo nustatyta, kad Statute įtvirtinti pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai įsigalioja nuo 2011-01-01. Seimo priimto Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu (2010-06-30 įstatymo Nr. XI-948, 2011-11-22 įstatymo Nr. XI-1724,  2012-12-20 įstatymo Nr. XII-118 redakcijos) šis teisinis reguliavimas, kuriuo buvo nustatyti mažesni, lyginant su nustatytais Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatyme Nr. X-1791, pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai buvo pratęsinėjamas iki 2013-12-31.

Iš aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad 2008-11-06 Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymu Nr. X-1791 nustatytų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų įsigaliojimas buvo numatytas 2009-07-01. Tačiau šiam įstatymui dar neįsigaliojus pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų įsigaliojimas buvo atidedamas, kol nuo 2014-01-01 buvo pradėtas taikyti.

4. Pareiškėjai, be kita ko, prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar šiame sprendime nurodyti įstatymai, kuriais iki 2014-01-01 buvo atidėliojamas 2008-11-06 Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymu Nr. X-1791 nustatytų dydžių pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų įsigaliojimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Teismų įgaliojimai sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai yra expressis verbis įtvirtinti Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje, kur nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas nuspręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu nuspręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Taigi tiek pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį, tiek pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą tik tais atvejais, kai, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams.

Pareiškėjai, prašydami priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nurodo, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pareiginės algos koeficientų bei priedų už kvalifikacinę klasę mažinimas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai. Pasak pareiškėjų, remiantis šiame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktais išaiškinimais priedų už tarnybinį rangą koeficiento sumažinimas taip pat turi būti laikomas neteisėtu.

Įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjų pateiktus argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, konstatuotina, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai tas įstatymų nuostatas, kuriomis valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai ir priedai už kvalifikacines kategorijas (klases) dydžiai buvo sumažinti realiai, t. y. buvo sumažinti jau kurį laiką galioję didesni dydžiai, pagal kuriuos valstybės tarnautojams buvo mokami tarnybiniai atlyginimai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai didesnio darbo užmokesčio, susijusio su priedų už rangą koeficiento padidinimu nei iki ginčo laikotarpio, nei ginčo laikotarpiu (nuo 2009-08-01 iki 2013-12-31) nėra gavę, nes teisės normos, reglamentavusios koeficientų už atitinkamus rangus padidinimą, įstatymų leidėjui kelis kartus atidėjus jų įsigaliojimą, įsigaliojo tik nuo 2014-01-01. Vadinasi, administracinėse bylose, kuriose buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą byloje, kurią išnagrinėjus buvo priimtas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, ir šioje administracinėje byloje ratio decidendi nesutampa.

Teisėtų lūkesčių apsaugos principas teismų praktikoje siejamas su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos A. T. 2009-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011). Taigi viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs teises. Konkrečiu atveju, teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai, reglamentuojantys koeficientų už tarnybinius rangus padidinimą įsigaliojo tik nuo 2014-01-01 ir prieš jiems įsigaliojant nebuvo taikomi, apskaičiuojant ir išmokant pareiškėjų darbo užmokestį, pareiškėjai neįgijo realiai egzistuojančios teisės už ginčo laikotarpį gauti didesnį darbo užmokestį dėl tarnybinių rangų koeficientų padidinimo vėliau įsigaliojusios normos pagrindu (ginčo bei ankstesniu laikotarpiu faktinis jų darbo užmokestis nesumažėjo), todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėjų teisės ir teisėti lūkesčiai galėjo būti pažeisti.

Pareiškėjai nurodo, kad priedų už rangus koeficientų mažinimas yra neteisėtas, neproporcingas, diskriminacinis lyginant su kitų statutinių sistemų pareigūnų ir karjeros valstybės tarnautojų atžvilgiu įstatymų nuostatomis numatytais darbo užmokesčio mažinimais bei pažeidžiantis pareiškėjų, kaip pareigūnų teisę į teisingą apmokėjimą už darbą ir ši teisė privalo būti apginta. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 1998-11-11, 2005-05-13, 2006-05-31, 2009-03-02, 2009-04-29 nutarimai).

Pareiškėjų nuomone, jų darbo užmokestis buvo neteisėtai sumažintas dėl įstatymo leidėjo neteisėtų veiksmų, t. y. apskaičiavimo už tarnybinius rangus teisinis reguliavimas (jo pakeitimas, vėliau įsigaliojimo atidėjimas) buvo teisiškai ydingas, pažeidžiantis Konstituciją, joje įtvirtintus konstitucinius principus, Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, tačiau dėstydami skundo aplinkybes, pareiškėjai nesieja nurodytų Konstitucinio Teismo suformuluotų nuostatų su ginčijamu teisiniu reguliavimu, neišdėsto, kaip nustatant teisinį reguliavimą, kuriuo nustatytas toks pat, kaip ir nustatytas iki jo įsigaliojimo galiojęs priedų už turimus rangus apskaičiavimo koeficientų teisinis reguliavimas, pažeidė pareiškėjų skunde nurodytus konstitucinius reikalavimus įstatymų leidėjui, tik apsiriboja vien bendro pobūdžio samprotavimais ir teiginiais.

Pažymėtina, kad esant sunkiai ekonominei, finansinei valstybės padėčiai 2008–2013 metais valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų (asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) pareiginės algos buvo sumažintos. Pabrėžtina, kad nors su ginču susiję teisės aktai dėl bausmių vykdymo pareigūnų tarnybinių rangų teisinio reglamentavimo buvo priimti taip pat dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties, tačiau šie mažinimai negali būti prilyginami pareiginės algos priedų už tarnybinius rangus koeficientų nepadidinimui. Vien ši aplinkybė, teismo nuomone, nesudaro pagrindo teigti, jog įstatymai, kuriais iki 2014-01-01 buvo atidėliojamas 2008-11-06 Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymu Nr. X-1791 nustatytų dydžių pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų įsigaliojimas, prieštaravo Konstitucijai.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjų prašymas sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl prašyme nurodytų teisės aktų atitikties Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 dalims, 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams, netenkinamas.

5. Pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų, kurie, jo nuomone, pagrindžia jo skunde išdėstytų reikalavimų pagrįstumą. Tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą. Todėl dėl kitų pareiškėjo argumentų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

6. Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad pareiškėjų skunduose nurodytais laikotarpiais atsakovė jiems priklausiusį darbo užmokestį mokėjo pagal tuo metu galiojusius įstatymus. Tai konstatavus, taip pat nustačius, jog faktinio pareiškėjų darbo užmokesčio sumažinimo dėl prašyme nurodytų teisės normų priėmimo nebuvo, o dėl skunduose nurodytų teisės aktų konstitucingumo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra teisinio pagrindo, nes dėl pareiškėjo nurodyto teisinio reguliavimo abejonių teismui nekyla, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų skundus.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjų skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Netenkinti prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjų skundus atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                                 Rytis Krasauskas