Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-297-115-2008].doc
Bylos nr.: 2A-297-115/2008
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas A

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius                                                        Civilinė byla Nr. 2A52-297/2008

Teisėja Nijolė Zaleckienė                            Procesinio sprendimo kategorijos

              25.2; 42.9., 42.10., 45.5; 121.21.

 

                                                                                                                                                          (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

 

2008 m. kovo 27 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,

kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Ritai Sindikaitei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Gelvita“ direktoriui Timofejevui  Rusakovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. Š. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-860-239/2007 pagal ieškovo UAB „Gelvita“ ieškinį atsakovei I. Š. dėl skolos už komunalinius patarnavimus priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovas UAB „Gelvita“ pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinę prašė išieškoti iš atsakovės I. Š. 2508,73 Lt nesumokėtų mokesčių už komunalines paslaugas, 2 Lt delspinigių ir 75,32 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad pagal 1998-08-30 sutartį Nr. 1247 ieškovas tiekia šaltą vandenį bei kitas paslaugas atsakovės butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav. Pagal 1998-11-10 sudarytą sutartį Nr. 1292 ieškovas tiekė šilumą ir karštą vandenį atsakovės butui iki 2002-03-08, kadangi 2002-03-05 buvo gautas atsakovės raštiškas pareiškimas surašyti atsijungimo nuo centralizuotų šilumos tinklų atliktų darbų priėmimo aktą. 2002-03-06 ieškovo įsakymu Nr. 6 buvo sudaryta komisija patikrinti ir surašyti atsakovės prašomą aktą. 2002-03-08 minėta komisija apžiūrėjo atsakovės buto naujai įrengtą apšildymo sistemą ir nustatė, kad buto atjungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sąlygos įvykdytos. Vadovaujantis Elektrėnų savivaldybės ūkio skyriaus 2002-03-08 aktu „Dėl individualios šildymo sistemos pridavimo“ 2002-03-08 sutartis dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo atsakovės butui buvo nutraukta ir mokestis už apšildymą ir karštą vandenį nuo minėtos datos nebeskaičiuojamas. Pagal sutartį ir galiojančius tarifus atsakovė privalo atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas kas mėnesį iki sekančio mėnesio 15 dienos. Kadangi atsakovė prisiimtas prievoles vykdo netinkamai, todėl pagal LR Vyriausybės 1994-02-24 nutarimą Nr. 1178 ir 1995-01-25 nutarimą Nr. 124, jai buvo priskaičiuojama 0,04 proc. delspinigių. Atsakovei laikotarpiu nuo 2001-08-01 iki 2007-03-01 buvo suteikta komunalinių paslaugų už 3151,84 Lt. Atsakovė per ši laikotarpį sumokėjo 4058,37 Lt, tačiau didesnė dalis sumokėtos sumos, t.y. 3415,26 Lt įskaičiuota į skolos, susidariusios iki 2001-08-01 dengimą ir tik 643,11 Lt sumokėta einamųjų mokesčių. Atsakovė tik iš dalies vykdė sutartinius įsipareigojimus ir įsiskolino ieškovui viso 2510,73 Lt sumą, į kurią įeina 9,14 Lt administravimo mokesčio, 1156,74 Lt už apšildymą, 718,51 Lt už šaltą vandenį, 356,99 Lt už karštą vandenį, 191,98 Lt už šiukšlių išvežimą, 51,09 Lt už šiluminių tinklų priežiūrą, 24,28 Lt už pardavimą ir 2 Lt delspinigių (CK 1.136 str., 6.4 str., 6.38 str. 1 d., 6.59 str., 6.63 str. 2 d., 6.189 str., 6.383 str. 1 d.).

Atsakovė I. Š. atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė juos atmesti. Nurodė, kad eilę metų tinkamai ir laiku vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Tik esant sunkiai šeimos materialinei padėčiai buvo atsiradęs įsiskolinimas už komunalines paslaugas iki 2001-08-01, tačiau iki 2007-03-01 visa buvusi įsiskolinimo suma buvo sumokėta. Atsakovė 2001-10-08 gavo Elektrėnų savivaldybės Ūkio skyriaus leidimą Nr. 15 atsijungti nuo centralizuotų šilumos tinklų ir įsirengti autonominį šildymą lengvatinėmis sąlygomis. Dėl atsakovės buto šildymo atjungimo nuo bendros šildymo sistemos sutiko visi 11 namo (duomenys neskelbtini) butų gyventojai. 2002-03-08 Elektrėnų savivaldybės Ūkio skyriaus komisija pasirašė individualios šildymo sistemos pridavimo aktą, kurio pagrindu sutartis su ieškovu buvo nutraukta, tačiau faktiškai ieškovo šildymo paslaugomis atsakovė nesinaudojo jau nuo 2001-11-01. Atsakovė laiku informavo apie atsijungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos ir daugybę kartų prašė telefonu ieškovo vadovo atsiųsti komisiją, kuri patvirtintų tokio fakto buvimą aktu, tačiau sulaukdavo tik pažadų. Atsakovės nuomone, ieškovas pažeidė prievolę bendradarbiauti su atsakove, taip pat prievolę kuo ekonomiškiau atlikti savo pareigas. Prašė teismo pripažinti negaliojančiomis ir sąžiningumo kriterijams prieštaraujančiomis vartojimo sutarties sąlygas, kurios įpareigoja vartotoją įvykdyti visus įsipareigojimus pardavėjui ar paslaugų tiekėjui net ir tuo atveju, kai šie nevykdo savųjų arba nevisiškai juos įvykdo (CK 1.137 str. 3 d., 6.38 str. 3 d., 6.188 str. 2 d. 16 p.).

Trakų rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš I. Š. 2508,73 Lt skolą už suteiktas komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2001-08-01 iki 2007-03-01, 2,00 Lt delspinigių UAB „Gelvita“ naudai. Taip pat priteisė iš I. Š. 75,32 Lt žyminio mokesčio UAB „Gelvita“ bei 16,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad pagal 1998-11-10 buto, pastato, gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sutartį Nr. 1292 bei 1998-08-03 vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį Nr. 1247 ieškovas įsipareigojo atsakovei tiekti šilumą, vandenį bei kitas paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už jai teikiamas paslaugas mokėti laiku. Teismas konstatavo, kad atsakovės ieškinio dalies dėl 943,91 Lt už ieškovo suteiktas komunalines paslaugas išieškojimo už laikotarpį nuo 2001-08-01 iki 2002-11-01, ir už šalto vandens tiekimą bei šiukšlių išvežimą už laikotarpį nuo 2002-11-01 iki 2007-03-08 pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teismas nustatė, kad atsakovė prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, tai patvirtino civilinės bylos Nr. 2-1576-04/2001 m., ir Nr. 2-466/1999 m. Teismas nustatė, kad atsakovės skola 2007-03-01 sudarė 2508,73 Lt, todėl ieškovas įgijo teisę išieškoti iš atsakovės skolą, delspinigius bei palūkanas dėl sutarčių Nr. 1292 ir Nr. 1247 pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nesutiko ir ginčijo 1564,82 Lt skolos, susidariusios už karšto vandens tiekimą ir šilumos tinklų priežiūrą, išieškojimą už laikotarpį nuo 2001-11-01 iki 2002-03-08. Teismas nustatė, kad atsakovė ieškovui 2001-09-05 pateiktame pareiškime nurodė, kad ji neturi lėšų susimokėti už šildymą, ir prašė nuo 2001-09-10 nutraukti sutartį tarp jos ir ieškovo, skolą žadėjo sumokėti dalimis, ir paaiškino, kad jeigu iki 2001-09-15 atsakovei nebus „atjungti radiatoriai, juos atsijungs pati“. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė paaiškino, kad ji kreipėsi į Elektrėnų savivaldybę dėl jai priklausančio buto atjungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos ir gavusi savivaldybės leidimą, savo buto patalpas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos atjungė 2001-11-08, prieš pradedant šildymo sezoną. Teismas konstatavo, kad šilumos tiekimo sistemą atsakovė atsijungė savavališkai. Pagal įstatymą daugiabučiame name gyvenantis vartotojas teisę nutraukti tokią sutartį vienašališkai gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Norint nutraukti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir atjungti savo patalpas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, būtina laikytis teisės aktuose nustatytos specialios atsijungimo procedūros ir nepažeisti kitų asmenų interesų. Elektrėnų savivaldybės tarybos 2000-07-26 sprendimu Nr. 47 patvirtintose 2000-07-18 buto (namo) atjungimo nuo centralizuotų šilumos tinklų gyventojo iniciatyva taisyklėse numatyta, kad daugiabučių namų gyventojams, gavus leidimą atjungti buto šildymo sistemą nuo centralizuotų šilumos tinklų, įgyvendinus jame nurodytas technines sąlygas bei įsirengus individualią šildymo sistemą galima atjungti asmens gyvenamojo ploto apšildymo sistemą nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų. Šių taisyklių 3 str. 2 d. nurodyta, kad sutartis tarp vartotojo ir centralizuotos šilumos tiekėjo nutrūksta tik atidavus naudoti buto šildymo bei perbalansuotas bendras šildymo sistemas ir komisijai pasirašius darbų atlikimo aktą. Nors atsakovė nurodė, kad faktiškai ieškovo šildymo paslaugomis ji nesinaudojo nuo 2001-11-08, tačiau teismas konstatavo, kad 2001-11-14 protokole Nr. 34 surašytame patikrinus atsakovės butą, buvo nustatyta, kad šalto vandens skaitiklis rodo – 125 kubinius metrus, o karšto vandens – 61 kubinį metrą, apšildymas tą dieną buvo neatjungtas, o 2002-01-28 protokole Nr. 29 nustatyta, kad atsakovė naudojo karštą vandenį be apskaitos (karšto vandens skaitiklis rodė jau 72 kubinius metrus). Su abiem protokolais atsakovė buvo susipažinusi, tai patvirtina jos parašai, esantys minėtuose protokoluose. Teismas nustatė, kad atsakovė 2002-03-05 ieškovui buvo pateikusi tris raštus: pareiškimą dėl sutarties sudarymo „gyvatuko“ mokesčiui, prašymą pratęsti karšto vandens sutartį bei kvietimą sudaryti atliktų darbų priėmimo aktą. Gavus minėtą kvietimą, ieškovo įsakymu Nr. 6 2002-03-06 buvo sudaryta komisija surašyti atliktų darbų priėmimo aktą, kaip to reikalavo tuo metu galiojančios „Buto (namo) atjungimo nuo centralizuotų šilumos tinklų gyventojo iniciatyva“ 2000-07-18 taisyklės ir 2002-03-08 Individualios šildymo sistemos pridavimo aktu nustatyta, kad buto atjungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sąlygos įvykdytos ir nuo 2002-03-08 sutartis dėl buto šildymo su ieškovu buvo nutraukta. Teismas, atsižvelgęs į liudytojo Elektrėnų savivaldybės administracijos ūkio skyriaus vyr. specialisto S. Š. parodymus, įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat atsižvelgęs į tai, kad sutartis tarp vartotojo ir centralizuotos šilumos tiekėjo nutrūksta tik atidavus naudoti buto šildymo bei perbalansuotas bendras šildymo sistemas ir komisijai pasirašius darbų atlikimo aktą, konstatavo, jog sutartis dėl buto šildymo buvo nutraukta 2002-03-08. Teismas nustatė, kad šalys 1998-11-10 sutartyje Nr. 1292 bei 1998-08-03 sutartyje Nr. 1247 buvo nustačiusios 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną, tačiau ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės 2 Lt dydžio delspinigius vadovavosi LR Vyriausybės 1994-02-24 nutarimu Nr. 1178 ir 1995-01-25 nutarimu Nr. 124 ir prašė priteisti 0,04 proc. delspinigius, kas ir sudaro 2 Lt. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas, prašydamas priteisti ne tarp šalių sutarties pagrindu sulygtus delspinigius, o įstatymu numatyto dydžio delspinigius, nesunkina atsakovės padėties, o be to atsakovė šiuo pagrindu neginčijo prašomų priteisti delspinigių dydžio, tenkino ieškovo prašymą ir priteisė iš atsakovės 2 Lt dydžio delspinigius už netinkamą prievolės vykdymą. Teismas, nustatęs, kad atsakovė neįvykdė prievolės visiškai atsiskaityti su ieškovu už komunalinių patarnavimų suteikimą, padarė išvadą, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai (CK 6.37 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.217 str., CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovė I. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2007-12-04 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas iš esmės klaidingai ir netinkamai vertino rašytinius įrodymus, nukrypo nuo dispozityvumo ir lygiateisiškumo principų, todėl pažeidė teisę į nešališką teismą. Nors teismo sprendime ir nurodyta kuriais įrodymais vadovaujantis padarytos išvados, tačiau nenurodyta kurie įrodymai atmesti ir dėl kokių priežasčių atmesti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Elektrėnų savivaldybės tarybos 2000-07-26 sprendimu Nr. 47 patvirtintų 2000-07-18 buto (namo) atjungimo nuo centralizuotų šilumos tinklų gyventojo iniciatyva taisyklių 3 str. 4 d. aiškiai nurodyta, kad atsijungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos yra teisėtas gavus leidimą arba komisijai pasirašius darbų atlikimo aktą, t.y. teismas neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, jog tinkamam atsijungimui nuo centralizuotos šildymo sistemos pakako vienos iš taisyklėse nurodytų sąlygų įvykdymo. Atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, leido preziumuoti, kad viena iš minėtų sąlygų buvo įvykdyta, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė savavališkai atsijungė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir neatsižvelgė į tai kad 1998-11-10 sutarties 7 p. neįpareigojo nei vienos šalies pateikti rašytinio pareiškimo dėl minėtos sutarties nutraukimo. Atsakovės nuomone, toks pareiškimas galėjo būti ir žodinis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė dar 2001-09-05 raštu prašė ieškovo atjungti radiatorius nuo bendros namo šildymo sistemos.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsijungimas nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų nėra vartotojo privatus interesas. Centralizuotos šilumos tinklai yra viso namo bendra nuosavybė. Pradėti atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos darbus, nevykdant taisyklėse nurodytų sąlygų arba atlikti darbus nesilaikant inžinierinių techninių normų yra šiurkštus kitų savininkų, gyvenančių šiame name, interesų pažeidimas ir gali disbalansuoti šildymo sistemą visame name. Minėtų taisyklių 2 p. nurodytos techninės sąlygos, kurias turėtų įvykdyti buto savininkas, kad gautų leidimą darbams, atjungti savo butą nuo centralizuotų šilumos tinklų, 3 p. nurodytos sąlygos, kaip priduoti atliktus rekonstrukcijos darbus, o 4 p. nurodyta, kad neįvykdžius 2 p. ir 3 p. minėtų sąlygų, šildymo sistemos atjungimas laikomas savavališku ir šildymo sezono metu mokestis už centralizuotą apšildymą yra skaičiuojamas pagal gyvenamojo ploto kvadratūrą. Atsakovė neteisingai aiškino 1998-11-10 sutarties 7 p., kadangi pagal jį vartotojas privalo pareiškimą užregistruoti įmonėje, tada sudaroma komisija, kuri ir nagrinėja gautą pareiškimą.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovės iš I. Š. 2508,73 Lt skolą už suteiktas komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2001-08-01 iki 2007-03-01, 2,00 Lt delspinigių, o taip pat 75,32 Lt žyminio mokesčio UAB „Gelvita“ naudai bei 16,65 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Atsakovė su teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti, o bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

Kolegija sprendžia, kad atsakovės apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Visų pirma, kolegija mano, kad nėra jokio pagrindo panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes tam nėra nei vieno pagrindo, numatyto LR CPK 327str. Todėl atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo negali būti tenkinamas.

Antra, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose, butų savininkai turi teisę atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Buto šildymo sistemos atjungimą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. 723 ,,Dėl gyvenamųjų namų butų (atskirų patalpų) šilumos ir karšto vandens tiekimo įrangos atjungimo nuo bendros namo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos tvarkos tvirtinimo”, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 20 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 245 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.03:1997 patvirtinimo“ patvirtintas Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.03:1997, Elektrėnų savivaldybės tarybos 2000-07-26 sprendimu Nr. 47 patvirtintos Buto (namo) atjungimo nuo centralizuotų šilumos tinklų gyventojo iniciatyva taisyklės. Šiuose teisės aktuose galiojusiuose atsakovės veiksmų atjungiant savo buto šildymą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos metu buvo nustatytos specialios atjungimo procedūros, kurių turėjo laikytis buto savininkas daugiabučiame name. Atsakovė šios tvarkos nesilaikė.

Atsakovė nesutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, kad ji šilumos tiekimo sistemą 2001-11-08 atjungė savavališkai, nesilaikydama teisės aktuose nustatytos specialios atsijungimo procedūros ir ginčija 1564,82 Lt skolos, susidariusios už karšto vandens tiekimą ir šilumos tinklų priežiūrą išieškojimą už laikotarpį nuo 2001-11-01 iki 2002-03-08. Atsakovė apeliaciniame skunde pabrėžia, kad ji turėjo Elektrėnų savivaldybės Ūkio skyriaus 2001-08-08 išduotą leidimą Nr. 15 atsijungti nuo centralizuotų šilumos tinklų ir įsirengti autonominį šildymą, o to visiškai pakanka pagal Elektrėnų savivaldybės tarybos 2000-07-26 sprendimu Nr. 47 patvirtintas 2000-07-18 buto (namo) atjungimo nuo centralizuotų šilumos tinklų gyventojo iniciatyva taisykles. Atsakovė mano, kad pagal minėtų taisyklių 3 straipsnio 4 dalį reikėjo įvykdyti bent vieną alternatyvią sąlygą – gauti leidimą arba komisijai pasirašyti darbų atlikimo aktą, jog atsijungimas nuo centralizuotų šilumos tinklų būtų laikomas teisėtu.

Teisėjų kolegija su tokia apeliantės nuomone nesutinka, kadangi Elektrėnų savivaldybės tarybos 2000-07-26 sprendimu Nr. 47 patvirtintos 2000-07-18 buto (namo) atjungimo nuo centralizuotų šilumos tinklų gyventojo iniciatyva taisyklių 3 str. 2 dalyje nurodyta, jog sutartis tarp vartotojo ir centralizuotos šilumos tiekėjo nutrūksta tik atidavus naudoti buto šildymo bei perbalansuotas bendras šildymo sistemas ir komisijai pasirašius darbų atlikimo aktą. Teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, jog šilumos tiekimas butui nutraukiamas ir paslaugų tiekimo sutartis laikoma nutraukta tik surašius individualios šildymo sistemos pridavimo aktą. Toks aktas atsakovei buvo surašytas tik 2002-03-08. Šildymo sistemos atjungimas be leidimo arba nesant darbų atlikimo akto laikomas savavališku (2000-07-18 buto (namo) atjungimo nuo centralizuotų šilumos tinklų gyventojo iniciatyva taisyklių 4 straipsnis.). Todėl apeliantės argumentas, kad tinkamam atsijungimui nuo centralizuotos šildymo sistemos užteko jos gauto Elektrėnų savivaldybės Ūkio skyriaus 2001-08-08 I. Š. išduoto leidimo Nr. 15 atsijungti nuo centralizuotų šilumos tinklų ir įsirengti autonominį šildymą, yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas teisingai sprendė, jog šildymo ir karšto vandens tiekimo sutartis butui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta ne nuo 2001-11-08, kaip nurodė atsakovė, bet nuo 2002-03-08.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas teisingai vertino įrodymus, jais rėmėsi ir priėmė pagrįstą sprendimą. Atsakovė nurodė, kad UAB „Gelvita“ šildymo paslaugomis nesinaudojo nuo 2001-11-08, tačiau šiuos atsakovės argumentus paneigia byloje esantys įrodymai tai 2001-11-14 ir 2002-01-28 protokolai, kuriuose nustatyta, jog atsakovė naudojosi UAB „Gelvita“ komunalinėmis paslaugomis (b.l. 79-80). Iš 2001-11-14 protokolo Nr. 34 matyti, kad šildymas tai dienai nebuvo atjungtas, o iš 2002-01-28 protokolo Nr. 29 matyti, jog atsakovė naudojo karštą vandenį be apskaitos. Atsakovė buvo supažindinta su abiem protokolais, po jais pasirašė ir jų neginčijo. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad atsakovė nuo 2001 m. sausio iki 2007 m. kovo mėnesio iš viso yra skolinga ieškovui 2508,17Lt. už šaltą ir karštą vandenį, šiukšlių išvežimą ir kitų priklausančių mokėti įmokų bei mokesčių (b.l. 3-7). Todėl kolegija sprendžia, kad atsakovė neįvykdė prievolės visiškais atsikaityti su ieškovu už komunalinių patarnavimų suteikimą.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmos instancijos teismas sprendime neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovė dar 2001-09-05 UAB „Gelvita“ pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog neturi lėšų sumokėti už šildymą ir prašė nuo 2001-09-10 nutraukti sutartį tarp jos ir UAB „Gelvita“. LR CK 6.390 straipsnyje įtvirtinta abonento – fizinio asmens – vartotojo teisė nutraukti energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Tai reiškia vartotojo įrenginių atjungimą nuo šilumos tiekimo sistemos su sąlyga, kad vartotojas yra visiškai atsiskaitęs už suvartotą iki atsijungimo energiją. Šią teisę vartotojas gali įgyvendinti daugiabučiame name, jeigu jo įrenginių atjungimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Atsakovė atjungė 2001-11-08 savo buto radiatorius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos tvarkos. Tai, kad atsakovė buvo parašiusi prašymą UAB „Gelvita“ nutraukti sutartį, nesuteikė jai teisės imtis savavališkų veiksmų atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos. Pažymėtina, kad LR CK 1.137 straipsnio 3 dalis draudžia civilinių santykių subjektams piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Kadangi atsakovė savavališkai atsijungė nuo centralizuotos šildymo sistemos, neįvykdė prievolės visiškai atsiskaityti su ieškovu už komunalinių patarnavimų suteikimą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas ieškinį tenkino pagrįstai.

Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi, todėl kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas byloje aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialines ir civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktina nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi  Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a:

             

              Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-860-239/2007 palikti nepakeistą.

 

             

              Kolegijos pirmininkas                                                                       Algirdas Auruškevičius

 

              Kolegijos teisėjos                                                                                     Danutė Kutrienė

 

                                                                                                                              Dalia Višinskienė