Civilinė byla Nr. e2-17365-918/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12251-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.3; 2.6.20.1; 3.1.15; 3.2.6.1; 3.4.1.10

                                                (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Viluna“ ieškinį atsakovei MB „Švaros invazija“ dėl skolos priteisimo. 

Teismas

nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 719,95 Eur skolą, 40 Eur kompensaciją skolos išieškojimo išlaidoms, 11,5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22 Eur žyminio mokesčio ir 363 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (16-20 e. b. l.). Ieškovė nurodė, kad pagal 2023 m. balandžio 29 d. ir 2023 m. gegužės 4 d.  Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus – sutartis ieškovė suteikė atsakovei automobilinio bokštelio paslaugas (statybinės mašinos (krano) nuomos ir ja atliekamų rangos darbų). Už suteiktas paslaugas ieškovė pateikė atsakovui 2023 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitą faktūrą 719,95 Eur sumai, kuri turėjo būti sumokėta per 15 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Atsakovė šio termino nesilaikė ir sąskaitų neapmokėjo.

Atsakovė atsiliepime (44-46 e. b. l.) nurodo, kad su ieškovės pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies: sutinka sumokėti ieškovei 719,95 Eur skolą, 40 Eur kompensaciją skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. procesines palūkanas nuo atsakovės skolos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir dalį (22 Eur žyminio mokesčio) bylinėjimosi išlaidų, tačiau nesutinka su visų atstovavimo išlaidų priteisimu. Atsakovė neginčija, kad buvo sudaryti atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai – sutartys, pagal kuriuos atsakovei buvo suteiktos 719,95 Eur vertės paslaugos. Atsakovė nurodo, jog 2023 m. liepos 12 d. gavusi įspėjimą dėl sąskaitų apmokėjimo susisiekė su ieškove telefonu dėl atsiskaitymo grafiko sudarymo, tačiau  ieškovė atsakymo dėl grafiko sudarymo nepateikė ir daugiau su atsakove nesusisiekė, priminimų apie skolą nesiuntė. Atsakovė nesutinka su ieškovės prašymu atlyginti išlaidas susidariusias dėl advokato teiktų paslaugų (363 Eur), nes mano, jog ieškovė nesistengė išnaudoti visų priemonių, kad situacija būtų išspręsta kuo greičiau ir efektyviau, ekonomiškiau: nerengė prašymo dėl teismo įsakymo išdavimo, nebandė ginčo spręsti taikiai su atsakovu susiekiant, o kreipimasis į advokatą neišnaudojus šių galimybių turėtų būti vertinama kaip neproporcingas.  

Ieškovė 2023 m. spalio 15 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (55-58 e. b. l.) nurodė, jog atsakovė nebuvo susisiekusi su ieškove ir nepateikė siūlymo sudaryti mokėjimo grafiką. Ieškovė taip pat nurodo, kad 2023 m. liepos 24 d. ieškovė elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei įspėjimą dėl skolos apmokėjimo. Nurodo, jog atsakovė, siekdama CPK 434 straipsnio taikymo, turėjo pateikti įrodymus, kad ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovė ginčys skolą. Atsakovė į 2023 m. liepos 12 d. ir 2023 m. liepos 24 d. raginimus nesureagavo, nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad būtų teikęs kokius nors pasiūlymus dėl atsiskaitymo tvarkos ar terminų. Atsakovė, nors ir sutikdama su ieškinio reikalavimais, skolos toliau nemoka. Ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos nesiekia maksimalaus rekomenduotino dydžio net ir tuo atveju, jei būtų kreiptasi dėl teismo įsakymo išdavimo.

Byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio formą, datą, laiką ir vietą dalyvaujantys byloje asmenys informuoti viešo paskelbimo būdu ir išsiunčiant 2023 m. spalio 5 d. nutartį. Iki teismo posėdžio pradžios prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo negauta. 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2023 m. gruodžio 1 d.

Teismas

 k o n s t a t u o j a :

CPK 441 str. 3 d. numatyta, kad bylose dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalis, taip pat trumpai išdėstyti motyvai. Pagal CPK 268 str. 5 d., kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sprendimo sutrumpintus motyvus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepime nurodė, kad sutinka su materialiniais teisiniais ieškinio reikalavimais sutinka, todėl teismo sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių nustatyta, kad 2023 m. balandžio 29 d. Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu – sutartimi (23-24 e. b. l.) ieškovė teikė atsakovei automobilinio bokštelio paslaugas 10 valandų ir 2023 m. gegužės 4 d. Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu – sutartimi ieškovė teikė atsakovei automobilinio bokštelio paslaugas 7 valandas (25-26 e. b. l.). Ieškovė 2023 m. gegužės 4 d. išrašė PVM sąskaitą -faktūrą Nr. VIL08757 bendrai 719,95 Eur sumai (27 e. b. l.). Remiantis sutarčių 2 punktu, atsakovė pateiktą sąskaitą turėjo apmokėti per 15 dienų. 2023 m. liepos 12 d. ieškovė atsakovei išsiuntė įspėjimą dėl skolos apmokėjimo (28, 59-60 e. b. l.), pakartotinai apie neapmokėtą sąskaitą įspėjo 2023 m. liepos 24 d. elektroniniu laišku (61 e. b. l.).  

Priešingai nei nurodo ieškovės atsakovė, iš Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų – sutarčių turinio nėra pagrindo išvadai, kad šalys buvo sutarusios dėl nuomos ir rangos darbų, t. y. kad šalis siejo mišrus nuomos ir rangos teisinis santykis. Remiantis CK 6.644 str. 1 d., rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl darbų rezultato, taip pat nėra duomenų, kad darbų rezultatas (jei dėl jo būtų buvę tartasi) būtų perduotas. Remiantis CK 6.512 str. 1 d., pagal transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę ir suteikti tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.716 str. 1 d., paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Teismo vertinimu, tarp šalių susiklostęs teisinis santykis turi tiek transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutarties (CK 6.512 str. 1 d.), tiek paslaugų teikimo sutarties (CK 6.716 str.) bruožų.

Byloje nėra ginčo nei dėl paslaugų suteikimo fakto, nei dėl kokybės, nei dėl to, kad atsakovė neįvykdė pareigos sumokėti už jai suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 759,95 Eur skola už suteiktas paslaugas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.512 straipsnio 1 dalis, 6.716 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Atsakovei pripažįstant šį reikalavimą, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Kadangi tai specialusis įstatymas, numatantis palūkanų normos skaičiavimą, todėl jis turi pirmenybę prieš Civilinio kodekso 6.210 straipsnį. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, jog pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, o šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Ieškovė prašo Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme numatyto dydžio palūkanas taikyti  kaip procesine. Pradinis ieškinys pateiktas 2023 m. rugpjūčio 21 d., todėl taikytina 2023 m. liepos 1 d. galiojusi palūkanų norma. Europos centrinio banko skelbiamais duomenimis, antrąjį šių metų pusmetį vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji 3,5 proc. palūkanų norma, kuri turi būti padidinta 8 procentiniais punktais.  Iš atsakovės priteistina 11,5 proc. metinių palūkanų nuo visos priteistos 759,95 Eur (719,95 Eur + 40 Eur) už kiekvieną praleistą dieną nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė nurodo, kad patyrė 385 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22 Eur žyminio mokesčio ir 363 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė argumentuoja, kad ieškovė neturi teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą, kadangi prieš pateikdama ieškinį, nesikreipė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.

CPK 434 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti šiame skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys. Kaip matyti iš suformuotos teismų praktikos dėl nurodytos normos taikymo (pvz., Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-254/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartis 2018 m. balandžio 5 d. civilinėje byloje Nr. e2S-1428-803/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-396-943/2016, 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-488-330/2020 ir kt.), būtent šia normai besiremiančiai šaliai (t. y. atsakovei) tenka pareiga įrodyti visas CPK 434 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygas. Pažymėtina, kad atsakovė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės poziciją, nepateikė.

Išanalizavus ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių elgesį iki ieškinio pateikimo teismui, spręstina, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė turėjo numanyti, kad atsakovė reikalavimų neginčys. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad reagavo į ieškovės 2023 m. liepos 12 d. ir 2023 m. liepos 24 d. pretenzijas išreikšdama sutikimą sąskaitą apmokėti. Atsakovei nereaguojant į ieškovės 2023 m. liepos 24 d. pretenziją, taip pat atsakovei neapmokant 2023 m. gegužės 4 d. sąskaitos, ieškovė turėjo pagrindą manyti, kad tarp šalių gali kilti ginčas. Pažymėtina ir tai, kad nepaisant atsakovės deklaruojamo neprieštaravimo ieškinio reikalavimams, atsakovės teiginiai apie ketinimus atsiskaityti su ieškove gali kelti ieškovei abejonių dėl tokių teiginių sąžiningumo. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu, nepaisant to, kad atsakovė ieškinio reikalavimus pripažino, tačiau nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovė būtų bent dalį reikalavimų įvykdžiusi ir bent dalį skolos sumokėjusi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės prašymas taikyti CPK 434 straipsnio 4 dalį atmestinas.

CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Jo pirmoje dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nurodytos išlaidos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, gali būti priteisiamos iš priešingos šalies, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis).

Išlaidos advokato/advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis).

Maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius. Pagal Rekomendacijų 1 punkto sąlygą, šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, todėl vien ta aplinkybė, kad maksimalūs užmokesčio dydžiai nėra viršijami, savaime neleidžia daryti išvados, jog bylą išnagrinėjęs teismas yra įpareigotas priteisti būtent tokio dydžio išlaidų atlyginimą. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti ir mažesnį šių išlaidų dydį, netgi jei jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

Teismo vertinimu, nors byla nėra sudėtinga, ieškinyje nėra keliami ir analizuojami sudėtingi teisės klausimai, tačiau, įvertinus ieškovės atstovės atliktų teisinės pagalbos veiksmų šioje byloje apimtį ir pobūdį, darytina išvada, kad šios išlaidos už ieškinio parengimą iš esmės buvo pagrįstos ir būtinos. Ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos už ieškinio parengimą (363 Eur) nesiekia rekomenduojamos atstovavimo išlaidų už nurodytų veiksmų atlikimą vidurkio (teisinių paslaugų apmokėjimo metu maksimalus rekomenduotinas išlaidų advokato teisinei pagalbai rengiant ieškinį dydis buvo 4898,75 Eur) ir, teismo vertinimu, šiuo atveju yra adekvataus dydžio.

Kaip jau nustatyta, ieškovė šioje byloje patyrė 385 Eur (363 Eur atstovavimo išlaidų + 22 Eur žyminio mokesčio). Ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 385 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d., 98 str.).

Teismas šioje byloje patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos susidarė dėl procesinių dokumentų siuntimo atsakovei, todėl į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Švaros invazija“, juridinio asmens kodas 305931817, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viluna“, juridinio asmens kodas 300125366, naudai 719,95 Eur (septyni šimtai devyniolika eurų) skolą, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo ne teismo tvarka išlaidas, 11,5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 759,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 385 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt penki eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Švaros invazija“, juridinio asmens kodas 305931817, į valstybės biudžetą 13,28 Eur (trylika eurų dvidešimt aštuoni centai) su procesinių dokumentų siuntimu susijusių bylinėjimosi išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                Aistė Petrevičienė