Civilinė byla Nr. e2-22524-1171/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17698-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.2; 3.2.3.1; 3.4.1.7; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Ilonai Terminienei, Monikai Šulcaitei,

dalyvaujant ieškovo V. Š. atstovui advokatui Linui Makeveckui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma TRIO“ atstovams direktoriui R. K. ir advokatui Algiui Lukoševičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Firma TRIO“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą, pateikdamas ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Firma TRIO“, kuriame prašo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisti iš atsakovės vidutinį ieškovo darbo užmokestį (773,40 Eur su mokesčiais) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2022 m. gegužės 20 d. ) iki darbo ginčą dėl teisės nagrinėjančio organo/ teismo sprendimo įvykdymo dienos; taip pat priteisti kompensaciją, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo (ieškovo) vidutiniam darbo užmokesčiui (773,40 Eur su mokesčiais) už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai (DK 218 straipsnio 4 dalis) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovas UAB „Firma TRIO“ pradėjo dirbti 1994 m. liepos 1 d. komercijos direktoriaus pareigose. Ieškovo darbo vieta, kur buvo atliekamos darbo funkcijos, pirmiausia buvo Geležinio vilko gatvėje, o paskutinius 20 metų – Mykolo Sleževičiaus g. 7, Vilnius. Per Covid19 pandemiją iš pradžių buvo išleistas į prastovą, vėliau po karantino rėžimo sušvelninimo dirbo nuotoliniu būdu (t. y. daugiausia iš namų, darbovietėje pasirodydavo tik pagal poreikį, kuomet reikėjo aptarti darbinius reikalus „gyvai“, pasirašyti dokumentus arba darbdavio nurodymu). Nuotoliniu būdu dirbo iki pat atleidimo iš darbo dienos. Š. m. gegužės 21 d. iš „Sodros“ informacijos centro gavo pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog darbdavys UAB „Firma TRIO“ pateikė informaciją apie tai, jog jis nėra draudžiamas valstybiniu socialinio draudimu laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. gegužės 20 d. Susisiekus telefonu su UAB „Firma TRIO“ buhalterija buvo pasakyta, jog jis yra atleistas iš darbo nuo 2022 m. gegužės 20 d., tačiau nenurodė darbo sutarties nutraukimo pagrindo. Ieškovui tai buvo netikėtumas, nes iš darbdavio nėra gavęs nei pranešimų/įspėjimų apie planuojamą darbo sutarties su juo nutraukimą, nei apie kažkokias kitas priežastis, dėl kurių darbdavys nustojo drausti valstybiniu socialiniu draudimu. 2022 m. birželio 8 d. raštu paprašė UAB „Firma TRIO“  pateikti dokumentus, kuriais atleistas iš darbo. Atsakymą gavo registruotu laišku, kuriuo atsiuntė 2022 m. gegužės 20 d. įsakymą dėl atleidimo iš darbo. 2022 m. birželio 16 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri ieškinį tenkino dalinai: priteisė iš UAB „Firma TRIO“ 1723,79 Eur netesybas ir atmetė prašymą likusioje dalyje. Darbo ginčų komisijos sprendimą atsakovė geranoriškai įvykdė. Paaiškino, jog ieškovas nėra gavęs iš atsakovo vadovo jo 2022 m. gegužės 17 d. reikalavimo ieškovui pasiaiškinti. Pažymėjo, jog atsakovo 2022 m. gegužės 17 d. reikalavime pasiaiškinti nėra nurodytos konkrečios dienos (konkretaus laikotarpio), kada, pasak atsakovės, jis neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties. Atsakovė Darbo ginčų komisijai pateikė pravaikštų fiksavimo aktus, apie kurių egzistavimą ieškovas niekuomet net nežinojo. Pirmasis pravaikštos fiksavimo aktas atsakovės vadovo yra surašytas 2022 m. balandžio 7 d., jame rašoma, kad ieškovas nuo š. m. kovo 3 d. neatvyksta į darbą. Antrasis pravaikštos fiksavimo aktas surašytas 2022 m. gegužės 17 d., jame jau rašoma, kad ieškovas nuo š. m. gegužės 2 d. neatvyksta į darbą be pateisinamos priežasties, t. y. skirtinguose pravaikštos fiksavimo aktuose nurodomos skirtingos ieškovo tariamų pravaikštų datos. 2022 m. gegužės 17 d. darbdavio reikalavime pasiaiškinti (kurio ieškovas nebuvo gavęs) iš vis nenurodomos jokios konkrečios tariamos ieškovo pravaikštų datos. Atsakovė šiuo atveju turėjo vienintelį tikslą – susidoroti su ieškovu ir jį atleisti iš darbo dėl to, jog š. m. kovo mėn. pareikalavo R. K. sugrąžinti jam paskolintus pinigus. Akivaizdu, jog darbdavys padarė grubų DK normų pažeidimą, nes: 1) net nepareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo nei už vieną tariamą darbo pareigų pažeidimą (kurių pasak atsakovės buvo net keletas – tai liudija atsakovės pateiktų pravaikštos fiksavimo aktų turinys); 2) ieškovo darbo sutartis dėl darbuotojo tariamai padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo galėjo būti nutraukta tik tada, jeigu pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą – viso to darbdavys neatliko, jis nesilaikė DK nustatytų privalomų procedūrų; 3) atsakovė net nepateikė Darbo ginčų komisijai ieškovo pareiginių nuostatų/pareiginių instrukcijų, tad nei komisijai, nei ieškovui nėra aišku, ką konkrečiai (kokias savo darbines pareigas) tariamai pažeidė ieškovas. Išreiškė nuomonę, jog į pirminį darbą negali būti grąžintas dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos ten dirbti.

Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nuo 2022 m. pradžios, ilgiau nei du mėnesius, ieškovas nieko nepranešęs, neatvydavo į darbą. 2022 m. gegužės pradžioje susisiekus telefonu su ieškovu ir pasiteiravus, neatvykimo į darbą priežasčių, ieškovas formaliai nurodė, jog neva dirba nuotoliniu būdu, taip pat nurodė savo atstovo advokato Lino Makavecko duomenis. Šalys jokių susitarimų dėl ieškovo darbo funkcijų atlikimo nuotoliniu būdu ir ar jo darbo funkcijų bei vietos pakeitimo nėra ir nebuvo sudariusios. Dėl to atsakovė 2022 m. gegužės 17 d. raštu pareikalavo ieškovo pateikti paaiškinimus dėl neatvykimo į darbą, kurį išsiuntė elektroniniu paštu ieškovui ir jo atstovui advokatui Linui Makaveckui. Nei ieškovas, nei jo atstovas jokių paaiškinimų dėl neatvykimo į darbą priežasčių atsakovei nepateikė. Atsakovės vadovo 2022 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. DU22/0520 Darbo sutartis buvo nutraukta: nuo 2022 m. gegužės 20 d. pagal DK 58 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Linas Makaveckas papildomai paaiškino, kad darbo laiko apskaitos bei darbo užmokesčio žiniaraščiai patvirtina, kad ieškovas dirbo nuotoliniu būdu. Pažymėjo, kad atsakovė tinkamai neįvykdė pareigos paprašyti pasiaiškinti ieškovą dėl darbo pažeidimo, nes 2022 m. gegužės 17 d. elektroninio laiško dėl pasiaiškinimo pateikimo ieškovas negavo, jo taip pat negavo ir jis pats. Paaiškino, kad tuo metu neveikė („buvo užlūžęs“) ieškovo kompiuteris. Teigia, kad laiškas galbūt ir buvo siųstas, tačiau, kadangi jo negavo, ieškovas neturėjo galimybės pasinaudoti teise pateikti pasiaiškinimą. Elektroninio laiško siuntimo metu ieškovas nebuvo su atstovu sudaręs atstovavimo sutarties. Taip pat pažymėjo, jog darbdavio laiškas, kuriuo prašo pateikti pasiaiškinimą yra abstraktus, be to, nustatytas neprotingas terminas pasiaiškinimui pateikti. Apie įsakymą, kuriuo ieškovas atleistas iš darbo, sužinojo iš Sodros. Paaiškino, jog ieškovas atliko tokias darbo funkcijas: prekių išmuitinimo procedūrą; prekių priėmimas sandėliuose; prekių tiekimą po įvairius Lietuvos taškus; klientų paiešką; sprendė logistikos klausimus. Prašymo dėl nuotolinio darbo ieškovas darbdaviui neteikė. Darbo priemonė, kurią suteikė darbdavys – telefonas, kompiuterį turėjo savo. Iki 2022 m. gegužės 20 d. dirbo nuotoliniu būdu, tai tęsėsi 2-3 metus. Negali nurodyti, kokiems klientams ieškovas vežė dažus, neturi duomenų, kokius klientus pritraukė. Paaiškino, jog jis konsultavo ieškovą dėl pretenzijos dėl skolos siuntimo, pats skambino R. K. ir aptarinėjo skolos grąžinimo klausimus.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Algis Lukoševičius papildomai paaiškino, jog ieškovą su atsakovės vadovu sieja svainystės santykiai, jie yra turėję bendrų reikalų, kartu leido laiką. Pažymėjo, kad ieškovas pats spręsdavo, kada eiti ar neiti į darbą, laikė save akcininku. Tokią padėtį atsakovė toleravo dėl giminystės ryšių, tačiau darbinių funkcijų ieškovas neatliko. Pažymėjo, jog prekių išmuitinti nereikia, nes dažai vežami iš Danijos. Duomenų, kad kažkam ieškovas būtų vežęs dažus, taip pat nėra. Atleidimo pagrindas – šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Atleistas pagal du punktus. Telefonu nuolat buvo reikalaujama ieškovo atvykti į darbą. Reikalavimas pasiaiškinti ieškovui buvo išsiųstas, po išsiuntimo paskambino buhalterė telefonu. Ieškovas žinojo, kad jo atžvilgiu yra imtasi priemonių (informuotas, kad fiksuojamos jo pravaikštos, t. y. neatėjimas į darbą), tačiau ieškovas nieko nedarė, todėl atsakovės vadovas priėmė įsakymą dėl atleidimo. Apie atleidimą buvo informuotas iš karto telefonu, o birželį buvo išsiųstas įsakymas registruotu paštu. Už ankstesnius pažeidimus neprašė vadovas pateikti pasiaiškinimo. Pandemijos laikotarpiu įmonė buvo prastovose.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas R. K. papildomai paaiškino, kad jo vadovaujama yra įmonė yra maža: dirbo 4 žmonės, dabar 3. Dėl nuotolinio darbo niekuomet nesvarstė. Įsakymą dėl atleidimo surašė pagal savo išmanymą, skaitydamas įstatymą. 3 įmonės darbuotojai per pandemiją išėjo 50 proc. į prastovas, V. Š. – 100 proc. išleistas į prastovas. Per pandemiją įmonė nukentėjo, krito apyvarta. Ieškovas nerado jokių naujų klientų. Jis buvo skolingas V. Š., kuris padėjo įmonei sumokėti PVM mokestį, teko skolintis. Dėl skolos grąžinimo ieškovas į jį nesikreipė, jis gavo iš advokato laišką, todėl paklausė, „tai ką, mes dabar bendrausim per tave“. Taip ir bendravo. Šiuo metu atsakovė užsiima firmos gelbėjimo reikalais. Su V. Š. pilnai atsiskaitė. Prastovos tęsėsi iki kovo mėn. Įmonė jas išnaudojo maksimaliai, kiek leido LR Vyriausybė. Po prastovų V. Š. telefonu buvo pranešta, kad reikia grįžti į darbą. Apie darbo rezultatus ieškovas jokių ataskaitų neteikė. V. Š. elektroninio pašto adresą rado Sodros paskyroj. Prieš tai skambino advokatui Linui Makaveckui, todėl ieškovas žinojo apie tai, kad atleidžiamas. Buhalterė paskambino V. Š. ir pranešė, kad atleidžiamas. Po prastovų telefonu informavo, kad turi grįžti į darbą. Advokato elektroninio pašto adresas buvo nurodytas pretenzijoje dėl skolos grąžinimo. Reikalavimas pateikti pasiaiškinimą buvo išsiųstas elektroniniu paštu dviem adresais ir dar paskambino buhalterė. Po antrojo akto apie pravaikštą buhalterė skambino. Įmonės elektroninio pašto adresas yra nurodytas juridinių asmenų registre, juo įmonė naudojasi 15 metų. Ieškovas nepateikė prašymo dėl nuotolinio darbo, ir jokio susitarimo dėl to nebuvo. Klientų ieškovas nerado, išmuitinimo procedūrų nereikėjo atlikti, o kai tai reikėjo daryti, tai darė  Kiela. Žiniaraščius pildo samdyta įmonė, kol jiems nepasakė, kad V. Š. neateina į darbą, jie ir žymėjo. V. Š. iš profesijos – statybininkas, pastaruosius 10 metų atliko ūkvedžio pareigas. Tai pirmas žmogus, kurį atleido iš darbo.

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1994 m. liepos 1 d. Darbo sutartimi Nr. 4 V. Š. R. K. firmoje „Trio“ buvo įdarbintas komercijos direktoriumi neterminuotam laikotarpiui. Šalys sutarė, jog V. Š. priimamas dirbti į centrinį padalinį (ofisą) (Sutarties 7 p.) (T.1, e. b. l. 17 – 18). Minėtos Darbo sutarties 6 p. buvo pakeistas 2000 m. kovo 1 d., 2004 m. liepos 1 d., 2006 m. kovo 1 d., 2007 m. spalio 1 d., 2010 m. liepos 1 d., 2015 m. sausio 1 d. papildomais susitarimais dėl darbo užmokesčio dydžio pakeitimo (T.1, e. b. l. 19 – 24). 2021 m. gegužės 21 d. elektroniniu laišku „Sodros“ informacijos centras informavo V. Š., kad darbdavys UAB „Firma TRIO“ pateikė informaciją apie tai, jog jis nedraudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 5 d. iki 2022 m. gegužės 20 d. (T.1, e. b. l. 6). 2022 m. birželio 8 d. prašymu Nr. 2022/06-1 ieškovas kreipėsi į atsakovę prašydamas pateikti dokumentą (darbdavio įsakymą), kuriuo jis atleistas iš darbo UAB „Firma TRIO“, kuriame matytųsi atleidimo data ir pagrindas (T.1, e. b. l. 7). Tenkindama prašymą, atsakovė ieškovui išsiuntė UAB „Firma TRIO“ direktoriaus 2022 m. gegužės 20 d. įsakymą Nr. DU22/0520 „Dėl V. Š. atleidimo iš darbo“ (T.1, e. b. l. 11, 13). Ieškovas pateikė prašymą Darbo ginčų komisijai dėl pripažinimo atleidimo iš darbo neteisėtu ir neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo (T.1, e. b. l. 39 – 41). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. liepos 27 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-11888 ieškovo V. Š. prašymas tenkintas dalinai: nuspręsta išieškoti ieškovo V. Š. naudai iš atsakovės UAB „Firma TRIO“ 1723,79 Eur netesybas (suma su privalomais mokesčiais). Likusioje dalyje ieškovo prašymas atmestas (T.1, e. b. l. 25 – 26).

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis - darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pagal DK 32 straipsnio 2 dalį, pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

DK 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.

Pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas.

Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.

DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia.

DK 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Su ieškovu V. Š. darbo sutartis nutraukta dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Įsakyme tiksliai neįvardytas atleidimo pagrindas – nurodyta, kad ieškovas atleistas pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, tačiau nepatikslinta, pagal kurį šios dalies punktą: dėl šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo ar dėl per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padaryto antro tokio pat darbo pareigų pažeidimo. Atsakovės atstovas teismo posėdyje patikslino, kad atleistas ieškovas pagal abu punktus.

Pažymėtina, kad nepakankamai detalus Įsakymo skirti drausminę nuobaudą turinys savaime nėra pakankamas pagrindas Įsakymą ir juo ieškovui paskirtą nuobaudą pripažinti neteisėtais. Vertintina tai, ar dėl Įsakyme nepakankamai konkretizuoto drausminės nuobaudos taikymo pagrindo buvo esmingai suvaržytos drausmine tvarka nubausto asmens galimybės suprasti nuobaudos – atleidimo iš darbo – pagrindą. Nagrinėjamu atveju įsakyme dėl atleidimo iš darbo yra nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgiant į tai, kad komercijos direktorius V. Š. sistemingai neatvyksta į darbą, tuo šiurkščiai pažeisdamas darbo drausmę.

Iš bylos duomenų matyti, jog 2022 m. balandžio 7 d. Ilgalaikės pravaikštos fiksavimo aktu buvo fiksuota komercijos direktoriaus V. Š. pravaikšta nuo 2022 m. kovo 3 d. (T. 1, e. b. l. 15); 2022 m. gegužės 17 d. aktu Nr. 2 „Dėl V. Š. darbo drausmės pažeidimo“ fiksuota, jog nuo 2022 m. gegužės 2 d. įmonės darbuotojas V. Š., niekam nepranešęs, be pateisinamos priežasties neatvyksta į darbą (T. 1, e. b. l. 16). 2022 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis V. Š. dirbo 22 dienas, 175 valandas, 2022 metų balandžio kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis V. Š. dirbo 20 dienų, 160 valandų, 2022 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis V. Š. gegužės 3-20 d. yra pažymėtos pravaikštos/kitoks neatvykimas į darbą be svarbios priežasties (PB) (T. 2, e. b. l. 5 –7). Iš Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių matyti, jog 2022 m. kovo – balandžio mėn. ieškovui buvo apskaičiuotas ir mokamas darbo užmokestis, tačiau 2022 m. gegužės mėn. darbo užmokestis nebuvo priskaičiuotas (T. 2, e. b. l. 10 –12). Teismo posėdyje R. K. paaiškino, jog žiniaraščius pildo  samdoma įmonė, kadangi jos neperspėjo, jog ieškovas neatvyksta į darbą, todėl buvo žymimas jo buvimas darbe.

Pažymėtina, jog pagal DK 58 straipsnio 4 dalį darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. Šiuo gi atveju, nors 2022 m. balandžio 7 d. Ilgalaikės pravaikštos fiksavimo aktu buvo fiksuota komercijos direktoriaus V. Š. pravaikšta nuo 2022 m. kovo 3 d., tačiau darbdavys neatliko DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatytų veiksmų, t. y. ieškovui nebuvo sudaryta galimybė dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys nepateikė duomenų, jog vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją būtų įspėjęs apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą, todėl šis epizodas sprendžiant ieškovo drausminės atsakomybės klausimą teisinių pasekmių ieškovui sukelti negali. Šiuo atveju yra svarbu išsiaiškinti, ar ieškovas V. Š. š. m. gegužės 3 – 20 d. realiai dirbo nuotoliniu būdu, t. y., ar buvo objektyvi priežastis  neatvykti į darbo vietą įmonės buveinėje. Pažymėtina, kad Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią darbo sutarties nutraukimas dėl neatvykimo į darbą pripažįstamas pagrįstu tik konstatavus dvi esmines faktines aplinkybes: pareigos atvykti į darbą pažeidimą ir priežasčių, kurios pakankamai pateisintų tokį elgesį, nebuvimą. Pareigos pažeidimą turi įrodyti darbdavys, o neatvykimo priežasčių svarbą – darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-687/2015, 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-313/2015, 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-415/2017).

Teismo posėdyje atsakovės direktorius nurodė, šią aplinkybė taip pat patvirtino liudytoja A. M., jog pasibaigus prastovai, ieškovas turi atvykti į darbą. Kaip buvo minėta, 2022 m. gegužės 17 d. aktu Nr. 2 „Dėl V. Š. darbo drausmės pažeidimo“ fiksuota, jog nuo 2022 m. gegužės 2 d. įmonės darbuotojas V. Š. be pateisinamos priežasties neatvyksta į darbą. Atitinkamai šie duomenys užfiksuoti ir 2022 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Ieškovo paaiškinimas, jis dirbo nuotoliniu būdu, tačiau jokių įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti nepateikė. Pažymėtina, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu (DK 52 straipsnio 2 dalis). Skiriant dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka (DK 52 straipsnio 3 dalis). Ginčo byloje nėra dėl to, jog ieškovas nepateikė prašymo dėl nuotolinio darbo darbdaviui ir tarp šalių raštiško susitarimo dėl nuotolinio darbo nebuvo. Teismas neįrodytu laiko ieškovo argumentą, jog dėl nuotolinio darbo tarp šalių buvo žodinis susitarimas, kadangi objektyvių duomenų, jog ieškovas realiai galėjo dirbti ir dirbo nuotoliniu būdu teismui nėra pateikta. Kaip nurodė ieškovo atstovas, vienintelė darbo priemonė suteikta darbuotojui buvo telefonas. Ieškovo atstovo paaiškinimais, ieškovo  darbo funkcijos apėmė prekių išmuitinimo procedūrą, prekių priėmimą sandėliuose, prekių tiekimą po įvairius Lietuvos taškus, klientų paiešką, sprendė logistikos klausimus. Tačiau teismo posėdyje atstovas negalėjo konkretizuoti, pasak ieškovo, jam dirbant nuotoliniu būdu, kokiems klientams vežė dažus, neturi duomenų, kokius klientus pritraukė dirbdamas nuotoliniu būdu. Tuo tarpu atsakovės atstovas paneigė, jog ieškovas atlieka prekių išmuitinimo procedūras, paaiškindamas, kad dažus atsakovė vežasi iš Danijos, kuri yra Europos Sąjungos valstybė, todėl išmuitinimo procedūros neatliekamos, taip pat teigė, jog jokių naujų klientų ieškovas nesurado. Liudytoja A. M. teismo posėdyje patvirtino, jog iš namų darbuotojai negali dirbti, nes firma užsiima prekyba. Pastebėtina, jog pandemijos laikotarpiu ieškovas buvo išleistas į prastovas, ši aplinkybė taip pat parodo, jog ieškovo darbas iš namų nebuvo įmanomas. Tai, kad susitarimo dėl nuotolinio darbo nebuvo patvirtino ir UAB „Firma TRIO“ direktorius R. K., kuris davė priesaiką byloje, jo paaiškinimai neprieštarauja kitiems bylos duomenims, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo. Taigi, teismas nenustatė, jog realiai nuo 2022 m. gegužės 2 d. V. Š. dirbo nuotoliniu būdu. Įvertinus minėtus duomenis, darytina išvada, jog ieškovui nepasirodžius darbe nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki gegužės 20 d., buvo faktinis ir teisinis pagrindas darbdaviui nutraukti su ieškovu sudarytą darbo sutartį pagal DK 58 straipsnio 1 dalį už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Ieškovas teigia, kad darbdavys padarė grubų DK normų pažeidimą, nes net nepareikalavo darbuotojo rašytinio pasiaiškinimo už tariamą darbo pareigų pažeidimą. Atsakant į šį argumentą pastebėtina, kad 2022 m. gegužės 17 d. elektroniniu paštu ieškovui V. Š. ir jo atstovui advokatui Linui Makaveckui, atitinkamai elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas reikalavimas pasiaiškinti dėl V. Š. padaryto darbo drausmės pažeidimo. Ieškovo teigimu, nei jis, nei jo atstovas minėto reikalavimo negavo, paaiškindamas, jog 2022 m. gegužės 17-18 d. buvo „užlūžęs“ ieškovo kompiuteris. Tačiau tokius paaiškinimus teismas vertina kritiškai dėl žemiau nurodytų priežasčių. Visų pirma, pastebėtina, jog elektroniniai laiškai buvo išsiųsti dviem subjektams ir jie neneigia, jog naudojasi minėtais elektroninio pašto adresais. Be to, nors ieškovas neigia elektroninio laiško gavimą teigdamas, jog buvo „užlūžęs“ kompiuteris, tačiau 2022 m. gegužė 21 d. elektroninį laišką iš „Sodros“ gavo. Ir nors jo atstovas teismo posėdžio metu patikino, kad ieškovas pasinaudodamas kaimyno kompiuteriu sužinojo apie laiško gavimą, tačiau tokia versija kelia abejonių, nes 2022 m. birželio 8 d. prašymu Nr. 2022/06-1 pateikti informaciją ir dokumentus, atsakymą ieškovas prašo siųsti paštu, jo nurodytu adresu, arba elektroninio paštu adresu (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog neturint veikiančio kompiuterinio ryšio – šiuo atveju galimybės netrukdomai naudotis elektroniniu paštu – būtų nelogiška prašyti pateikti informaciją ir dokumentus elektroninio pašto adresu, kurio dėl techninių priežasčių asmuo negali nevaržomai naudotis. Taip pat pastebėtina, jog versija dėl „užlūžusio“  kompiuterio atsirado tik bylą nagrinėjant teisme: nei kreipiantis į Darbo ginčų komisiją, nei pateikiant ieškinį teismui nebuvo nurodyta, jog dėl kompiuterio gedimo ieškovas nebuvo pasiekiamas, t. y. tinkamai darbdavio nebuvo informuotas, jog turi pateikti pasiaiškinimą dėl nebuvimo darbe – ieškovo gynyba buvo siejama su elektroninio laiško neišsiuntimu. Be to, nors ieškovo advokatas tvirtina, kad sutartį su klientu pasirašė tik 2022 m. birželio 16 d. dėl atstovavimo šiame ginče, todėl nebuvo teisinio pagrindo jam kaip atstovui siųsti 2022 m. gegužės 17 d. reikalavimo ir jo negavo, teisiškai toks atstovo argumentas galėtų būti įtikinamu ir pakankamu, tačiau, šioje situacijoje, kitais klausimais (t. y. dėl skolos grąžinimo) su advokatu Linu Makavecku, kaip V. Š. atstovu, jau buvo atsakovės direktoriaus bendrauta anksčiau ir ne vieną kartą, be to, kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, ieškovą V. Š. ir atsakovės vadovą R. K. su advokatu Linu Makavecku siejo ne tik dalykiniai santykiai. R. K. teismo posėdyje paaiškino, jog prieš ieškovo atleidimą paskambino advokatui Linui Makaveckui ir apie tai jį informavo, todėl apie situaciją atstovui buvo žinoma. Todėl ieškovo teikti įrodymai (telefoninių pokalbių įeinami / išeinami skambučiai), paneigiantys, kad buhalterė A. M. po 2022 m. gegužės 17 d. elektroninio laiško išsiuntimo paskambino ieškovui ir informavo jį apie tai, nėra vieninteliu bendravimo su ieškovu darbo drausmės pažeidimo klausimais subjektu. Šiuo atveju svarbu ir tai, jog, nors ir tvirtinama, kad sutartis dėl ieškovo atstovavimo pasirašyta tik 2022 m. birželio 16 d., tačiau prašymo Darbo ginčų komisijai dėl pripažinimo atleidimo ir darbo neteisėtu ir neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo data taip pat yra 2022 m. birželio 16 d. Tai taip pat duoda pagrindą abejoti, ar tikrai tik tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta atstovavimo sutartis, advokatui tapo žinoma apie situaciją dėl darbo drausmės pažeidimo. Nurodytos aukščiau faktinės aplinkybės suponuoja teismo nuomonę, jog ieškovo  argumentai, jog jis negavo 2022 m. gegužės 17 d. atsakovės reikalavimo dėl pasiaiškinimo pateikimo yra deklaratyvūs, ir antra vertus, rodantys, ieškovo abejingumą ir nesiskaitymą su atsakovės interesais.

Kasacinio teismo pažymima, kad reikalavimo pasiaiškinti tikslas – ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, jog darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Pažeisdamas įstatymo reikalavimus, darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda ir ją ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes, netgi eliminuojančias galimybę taikyti jam drausminę atsakomybę arba skirti tam tikros rūšies nuobaudą, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs šio darbuotojo drausminės atsakomybės klausimą. Darbuotojo nurodytos aplinkybės, kurių jis, darbdaviui pažeidus DK 58 straipsnio 4 dalį, negalėjo nurodyti darbdaviui, darbo ginčą nagrinėjančiam teismui gali sudaryti pagrindą netgi panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009; kt.). Taigi reikalavimo pasiaiškinti dėl darbdavio nurodomo darbo drausmės pažeidimo turinio tinkamas suformulavimas skirtas ne tik darbuotojo, bet ir darbdavio interesams. Nagrinėjamoje situacijoje atsakovė nepažeidė DK 58 straipsnio procedūrinių reikalavimų, darbuotojui buvo įteiktas reikalavimas pasiaiškinti, tačiau nei nustatytu terminu, nei vėliau iki ieškovo atleidimo iš darbo atsakovei paaiškinimas pateiktas nebuvo.

Ieškovas tai pat nurodo, jog pasiaiškinimui pateikti buvo duotas neprotingas terminas – 1 diena. Atsakant į šį argumentą pastebėtina, jog DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasiaiškinimui pateikti turi būti nustatytas protingas terminas, t. y. įstatymas nenustato konkretaus termino tokiam veiksmui atlikti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, ar terminas yra pakankamas – protingas – turi būti vertinama individualiai. Šiuo gi atveju iš byloje esančių duomenų visumos (šalių paaiškinimų, liudytojos parodymų, rašytinių įrodymų) akivaizdu, jog darbdavio įsakymas dėl V. Š. atleidimo nebuvo siurprizinis: ieškovas darbe nepasirodė, nors ir buvo raginamas telefonu atvykti, darbinių funkcijų nevykdė, su direktoriumi tiesiogiai nebebendravo, asmeninius reikalus su juo tvarkė per atstovą ir t.t. Elektroniniu paštu gavęs 2022 m. gegužės 17 d. reikalavimą pasiaiškinti, taip pat jokių veiksmų nesiėmė – į darbdavį nesikreipė, reikalavimą ignoravo, ir tik gavęs iš „Sodros“ informacijos centro pranešimą apie tai, jog nėra draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, susisiekė su UAB „Firma TRIO“ buhalterija. Teismo vertinimu, darbdavio nustatyto 1 dienos termino pasiaiškinimui pateikti vertinimas protingumo aspektu nėra esminis ginčo išsprendimui, nes ieškovo elgesys iki įsakymo dėl jo atleidimo iš darbo priėmimo nesudaro pagrindo teismo įsitikinimui, jog ieškovas turėjo tikslą išlaikyti tvarius darbinius santykius. Be to, pasiaiškinimus, kad tikrai buvo pakankamos priežastys nėjimui į darbą, ieškovas turėjo galimybę pateikti teismo įvertinimui nagrinėjant šią civilinę bylą, tačiau akivaizdu, jog tokių objektyvių priežasčių ieškovas nenurodė. Todėl teismas neturi pagrindo ieškovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu dėl procedūrinio pažeidimo, t. y. dėl to, kad darbdavys nustatė tariamai neprotingą terminą pasiaiškinimui pateikti.

Darbdavys atleisdamas iš darbo darbuotoją negali remtis vien ta aplinkybe, kad darbuotojas nepasirodė darbe, bet privalo vertinti, ar atleidimas yra proporcingas ir tikslingas, įvertinti darbuotojo neteisėtus veiksmus, ar tie veiksmai atlikti tyčia, dėl kokių priežasčių, kokia padaryta darbdaviui žala.

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas, turi reikšmės darbdavio sprendimui, nes tokios aplinkybės parodo, ar darbdavys ateityje gali pasitikėti darbuotoju, kad jis pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ir nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Įvertinus aplinkybių visumą, darbdavys sprendžia ar galima darbuotoju pasitikėti. Jei išvardintos aplinkybės rodo darbuotojo abejingumą dėl savo padarytų veiksmų, ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai tokį pasitikėjimo praradimą ir jo nulemtą darbdavio pasirinkimą nutraukti darbo santykius teismas gali pripažinti proporcinga priemone ginant darbdavio interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-441/2014, Nr. 3K-3-55-248/2018, e3K-3-130-701/2019).

Šios bylos aplinkybių kontekste ieškovas į darbą neatvyko ne vieną dieną, t. y. nuo 2022 m. gegužės 2 iki 20 d., apie tai darbdavys patvirtino darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, šią aplinkybę patvirtino liudytoja A. M. bei atsakovės direktorius, tai užfiksuota ir 2022 m. gegužės 17 d. akte. Ieškovas su direktoriumi R. K., t. y. su darbdaviu tiesiogiai nebendravo – bendravo per atstovą, į darbą neatvyko ilgą laiką ir neteikė pagal reikalavimą pasiaiškinimo dėl ko jis neatvyksta į darbą, kaltindamas darbdavį, kad jis padarė DK pažeidimą neprašydamas pateikti pasiaiškinimo, o vėliau ir neprotingu pasiaiškinimui pateikti termino nustatymu, šios aplinkybės turėjo įtakos darbdavio apsisprendimui.

Be to ieškovas UAB „Firma TRIO“ buvo priimtas eiti komercijos direktoriaus pareigas, todėl ieškovui taikytini aukštesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, be to, ieškovą su įmonės direktoriumi siejo ir giminytės ryšiai, todėl ieškovas turėjo veikti sąžiningai, bendradarbiauti ir nepiktnaudžiauti teise ir padėtimi.

Teismas visų aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste prieina prie išvados, kad tenkinti ieškovo reikalavimą, pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 1 dalį neteisėtu, nėra jokio nei teisinio nei faktinio pagrindo. Nagrinėjamoje byloje darbuotojo elgesys tiek padarant darbo drausmės pažeidimą, tiek vėliau, rodo, kad darbdavys turėjo pagrindą prarasti pasitikėjimą darbuotoju ir dėl to nutraukti darbo santykius su juo. Darbdavys atsižvelgė ir tinkami įvertino darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas. Darbdavio sprendimas nutraukto darbo santykius su ieškovu buvo priimtas nepažeidžiant DK 58 straipsnio 4, 5, 6 dalyse reglamentuotos tvarkos ir terminų: prieš priimant sprendimą buvo pareikalauta pateikti pasiaiškinimą, nebuvo praleistas vieno mėnesio terminas sprendimui priimti, darbo sutarties nutraukimas įformintas darbdavio įsakymu su kuriuo darbuotojas supažindintas registruotu laišku. Atsižvelgiant į tai kas aukščiau išdėstyta, byloje nustatytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad ieškovas savo elgesiu sukūrė sau nenaudingą situaciją, pažeidė pareigą būti darbe ir vykdyti pareigas, nepateikė pasiaiškinimo, todėl darbdavio priimtas įsakymas nutraukti darbo sutartį su ieškovu yra adekvatus padarytam pažeidimui.

Darbo kodekso 146 straipsnis numato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Be to, DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Teismui priėjus prie išvados, kad darbdavys ieškovą atleido iš darbo tinkamai, ieškovo reikalavimai priteisti neišmokėtą darbo užmokestį ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo pilna apimtimi dienos bei kompensaciją, taip pat atmestini.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antros šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė ją atstovavusiam advokatui yra sumokėjusi 2662 Eur (T.2, e. b. l. 15 –18). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia atsakovei iš ieškovo 2662 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. liepos 27 d. sprendimo dalis darbo byloje Nr. APS-131-11888 dėl netesybų priteisimo yra įvykdyta ir dėl to ginčo nėra. Pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Teismo patirtos 4,48 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos nepriteisiamos iš ieškovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Firma TRIO“, juridinio asmens kodas 121044613, iš ieškovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2662 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Išaiškinti, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. liepos 27 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-11888 netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto  apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Brazinskienė