Administracinė byla Nr. N-444-2594/2009
Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutarimo V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. rugpjūčio 12 d. surašė V. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, būdamas (duomenys neskelbtini) savininkas, leido nuo 2008 m. rugpjūčio 5 d. G. N. ir T. N. dirbti padavėjomis firmai priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), Šventojoje, nesudarius darbo sutarčių, neišdavus darbo pažymėjimų, taip pažeidžiant Darbo kodekso (toliau – DK) 93, 95, 98, 99 straipsnius ir padarant veiką, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Palangos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, 2008 m. rugsėjo 8 d. nutarimu V. R. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė konstatavęs, jog asmens veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aprobuotose „Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose“ yra atkreiptas teismų dėmesys į tai, kad „darbo sutarties sudarymo taisyklės nėra vienodos reikšmės užtikrinant teisinius gėrius, kuriems apsaugoti nustatyta atsakomybė pagal ATPK 413 straipsnį. Bet kokios darbo sutarties sudarymo taisyklės ar taisyklių pažeidimas savaime nereiškia, kad yra įvykdytas pažeidimas – nelegalus darbas. Kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, svarstytina, ar konkretus darbo sutarties sudarymo taisyklės pažeidimas turėjo įtakos ATPK 413 straipsnio sudėties objektui, t. y. ar konkretaus asmens veikoje yra ATPK 413 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis. Konstatavus, kad konkretus darbo sutarties sudarymo taisyklės pažeidimas neturėjo įtakos ATPK 413 straipsnio sudėties objektui, galima išvada, kad nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 413 straipsnyje, sudėties, ir svarstytinas pažeidėjo atsakomybės klausimas pagal ATPK 41 straipsnį.“ Teismas pabrėžė, jog 2008 m. rugpjūčio 5 d. apie 10.20 val. atlikto patikrinimo metu pareigūnams nebuvo pateikti G. N. ir T. N. įdarbinimo dokumentai, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad pastarųjų darbo santykiai yra įforminti, t. y. 2008 m. rugpjūčio 5 d. sudarytos darbo sutartys, darbo pažymėjimai išduoti 2008 m. rugpjūčio 4 d., asmenų darbas fiksuojamas darbo laiko apskaitos dokumentuose, valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnams 2008 m. rugpjūčio 5 d. yra pranešta įstatymo nustatyta tvarka apie darbo sutarties sudarymo faktą. Nutarime pažymėta, jog tai, kad patikrinimo metu pareigūnams nebuvo pateikti įdarbinimo dokumentai gali būti pagrindas nubausti darbdavį už valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą ar kitus pažeidimus, tačiau tai nėra nelegalus darbas.
II.
Nesutikdama su Palangos miesto apylinkės teismo nutarimu, Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 1) nesuspėjimas iki darbo inspekcijos patikrinimo sutvarkyti naujai priimtų darbuotojų dokumentų nesietinas su nustatytu nelegalaus darbo faktu, nes pagal DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 99 straipsnį G. N. ir T. N. galėjo pradėti dirbti tik pasirašiusios darbo sutartis, gavusios antrus sutarčių egzempliorius ir t.t., kas šiuo atveju nebuvo padaryta, todėl darytina išvada, jog 2008 m. rugpjūčio 5 d. jos dirbo nelegaliai; 2) 2008 m. rugpjūčio 5 d. parengti dokumentai Institucijai pateikti tik 2008 m. rugpjūčio 7 d., o VSDFV Palangos skyriui pateiktas pranešimas apie darbuotojų darbo pradžią negali būti pripažįstamas įrodymu apie įdarbinimą, nes pranešimo laikas nefiksuojamas, taigi jis galėjo būti pateiktas jau po patikrinimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė neištyręs visų bylos aplinkybių, todėl padarytos išvados dėl pažeidimo įvykio ir sudėties V. R. veiksmuose nebuvimo negali būti laikomos pagrįstomis.
ATPK 413straipsnio 1 dalis numato, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino tokios kategorijos bylų teisės taikymo rekomendacijas ir atskleidė minėtos blanketinės teisės normos sudėties požymius atsižvelgiant į DK 93, 98 – 99 straipsnius (žr. Administracinių teismų praktika Nr.7). Taigi, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 413straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, jog: 1) dirbamas darbas; 2) darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi darbo sutarties požymius; 3) nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių; 4) yra specialus subjektas; 5) yra nustatyta subjekto kaltė.
Šiuo atveju pažymėtina, jog ginčo dėl to, jog G. N. ir T. N. 2008 m. rugpjūčio 5 d. dirbo V. R. vadovaujamoje kavinėje, nėra, tačiau, atsižvelgęs į bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas nenustatė darbo sutarties sudarymo taisyklių pažeidimo. Iš DK 99 straipsnio turinio matyti, jog darbo sutartis turi būti sudaryta raštu ir darbdavio arba jo įgalioto asmens bei darbuotojo pasirašyta, vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui, sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui darbo pažymėjimą, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą.
Iš bylos medžiagos matyti, jog darbo sutartys su G. N. ir T. N. parengtos 2008 m. rugpjūčio 4 d., tačiau patikrinimo metu – 2008 m. rugpjūčio 5 d., apie 10.20 val., jos nebuvo darbuotojų pasirašytos, ir dėl to ginčo nėra (b. l. 5 – 7). G. N. ir T. N. paaiškinimuose pažymėta, jog dirba pirmą dieną, V. R. paaiškinime nurodyta, jog pastarosios įdarbintos 2008 m. rugpjūčio 5 d., tačiau dokumentai nepasirašyti ir darbo pažymėjimai neišduoti dėl to, jog turėjo išvykti iš Šventosios (b. l. 6 - 8). Teisme V. R. patvirtino, jog sutartis pradėjo pildyti 2008 m. rugpjūčio 4 d., bet baigė tai daryti ir jos pasirašytos rugpjūčio 5 d. po pietų (b. l. 31), tačiau iš minėtų darbuotojų paaiškinimų matyti, jog pasiaiškindamos Institucijai jokių nuorodų į tai, kad buvo atėjusios pas V. R. ir šis pildė joms dokumentus nenurodė, tokia versija atsirado tik teismui teikiamuose paaiškinimuose, kur be to nurodyta, jog minėti veiksmai (dokumentų pildymas) buvo atliekami rugpjūčio 5 d. (b. l. 23 – 24). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog darbo pažymėjimai surašyti rugpjūčio 4 dienos data, darbuotojos ties jų gavimu pasirašė taip pat rugpjūčio 4 d. (b. l. 25 – 26, 29), nors apie tokias aplinkybes nei G. N., nei T. N. Institucijai neužsiminė, kas tik patvirtina Institucijos abejones, jog reikiami dokumentai buvo ruošiami po patikrinimo. Taigi iš pasakyto matyti, jog pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms pagrįsti bei teisėjų kolegijos nustatytiems prieštaravimams pašalinti nesurinkta pakankamai įrodymų, t. y. neapklaustos darbuotojos G. N. ir T. N., neišreikalauti duomenys iš VSDFV Palangos skyriaus apie pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią gavimo laiką ir kt.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog darbo sutarties sudarymo taisyklės nėra vienodos reikšmės užtikrinant teisinius gėrius, kuriems apsaugoti nustatyta atsakomybė pagal ATPK 413 straipsnį, tačiau šiuo atveju pažeista viena esminių taisyklių – nepasirašyta darbo sutartis, ir kaip teisingai pažymėjo savo apeliaciniame skunde Institucija, byloje esantis pranešimas VSDFV Palangos skyriui nepatvirtina, kad įstaiga buvo informuota apie įdarbintąsias dar prieš pasirašant su jomis darbo sutartis, kas leistų teigti, jog nelegalaus darbo objektas nepažeistas ir tokio objekto pažeidimui nėra kilusi grėsmė. Šiuo atveju tai, jog galimai nelegaliai dirbta trumpai, esmės kvalifikuojant veiką neturi.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog Palangos miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teisme visų teisiškai reikšmingų aplinkybių nenustatė ir neįvertinto, todėl byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Stasys Gagys
Virgilijus Valančius