Civilinė byla Nr. e2A-560-392/2020
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00711-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Supplementum“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Molida“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Supplementum“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Molida“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Supplementum“ 8 132,24 Eur skolą, 2 291,74 Eur delspinigius, 40 Eur išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė neatsiskaitė pagal 2018 m. balandžio 16 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 2018/42 už transporto ir ratinio krautuvo JCB4CX nuomos paslaugas, už kurias atsakovė įsipareigojo atsiskaityti pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
3. Atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriuose neginčijo 8 132,24 Eur skolos, išieškojimo išlaidų ir procesinių palūkanų, tačiau nesutiko su delspinigių dydžiu ir bylinėjimosi išlaidomis. Prašė priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių sutartis sudaryta prisijungimo būdu, ieškovei atsiuntus sutartį elektroniniu paštu, o atsakovei ją patvirtinus. Atsakovė nedalyvavo ir niekaip neįtakojo sutarties rengimo, todėl, remiantis kasacinio teismo praktika, reiškiamas reikalavimas priteisti 2 291,74 Eur dydžio delspinigius, grindžiant ją netesybų apskaičiavimu remiantis sutarties 3.2 punkto nuostata, nepateikus jokių kitų, ieškovės teisę į būtent tokio dydžio netesybų reikalavimą, pagrindžiančių įrodymų, prieštarauja netesybų tikslams ir paskirčiai bei teismų pateiktiems išaiškinimams, toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Ieškovė privalo teisiškai pagrįsti savo reikalavimą priteisti būtent 2 291,74 Eur dydžio netesybas, juolab, kad pati ieškovė 2019 m. balandžio 2 d. sąskaita delspinigius apskaičiavo taikydamas 0,02 proc. dydį. Atsakovė prašo neatlyginti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes jos patirtos nepaisant šalių susitarimo atsiskaityti kita nei sutartyje nustatyta tvarka, neišnaudojus alternatyvių ginčo sprendimo galimybių ir nesąžiningai reiškiant reikalavimą dėl netesybų priteisimo.
4. Atsiliepime į atsakovės prieštaravimus ieškovė prašė palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. preliminarų sprendimą nepakeistą bei priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas papildomas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės teiginiai apie neva žodžiu sutartą kitokią atsiskaitymo tvarką su ieškove, nei buvo numatyta sutartyje yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais. PVM sąskaitoje faktūroje nurodomas pasiūlymas nereiškia, kad šalys pakeitė sutarties 3.2 punkte numatytą delspinigių dydį. Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu. Sutartyje išdėstytas šalių susitarimas dėl delspinigių taikymo atspindi abiejų sutarties šalių laisvą ir suderintą valią. Abi šalys yra juridiniai, pelno siekiantys asmenys, kurių derybinės pozicijos sutarties sudarymo metu buvo lygios, todėl, kiekviena iš jų turėjo realias galimybes įtakoti pasirašomos sutarties nuostatas, o nesant kompromiso (susitarimo dėl tam tikrų nuostatų) – atsisakyti nuo sutarties sudarymo. Šioje byloje ieškovė yra pareiškusi reikalavimą atsakovei dėl pagrindinės piniginės prievolės įvykdymo 8 132,24 Eur, kurios vertė yra ženkli šalims. Be to, atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove pažeidimas yra ilgalaikis – ieškovės PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo pradelsimas yra daugiau nei 9 mėnesiai, pradelsimas tęsiasi visos bylos nagrinėjimo metu, o ieškovei sutarties esmė yra būtent pajamų už parduotas prekes gavimas. Nurodo, kad nėra pagrindo mažinti ieškovės išlaidas advokato pagalbai, nes atsakovės teiginiai dėl buvusių žodinių susitarimų yra nepagrįsti. Ieškovės atsakovei siųsti raginimai sumokėti skolą patvirtina, kad ieškovė bandė ikiteisminiu būdu išspręsti ginčą, tačiau atsakovė ignoravo šiuos bandymus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė iš atsakovės UAB „Supplementum“ 8 132,24 Eur skolos, 2 291,74 Eur delspinigių, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (10 463,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 085 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Molida“.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovei suteikė transporto nuomos bei krovinio vežimo paslaugas pagal sutartį ir atsakovei išrašė bei apmokėjimui pateikė PVM sąskaitas faktūras: 2018 m. rugpjūčio 31 d. MOL Nr. 000000602, 3 371,06 Eur sumai, 2018 m. spalio 31 d. MOL Nr. 000000623, 3 494,18 Eur sumai, 2018 m. lapkričio 9 d. MOL Nr. 000000625, 48,40 Eur sumai, 2018 m. gruodžio 14 d. MOL Nr. 000000634, 50,82 Eur sumai, 2019 m. sausio 31 d. MOL Nr. 000000646, 1 304,38 Eur sumai ir 2019 m. vasario 12 d. MOL Nr. 000000647, 796,18 Eur sumai (el. b. 1 t., b. l. 9-14). Sąskaita MOL Nr. 000000602 buvo dalinai apmokėta, todėl atsakovė liko skolingas ieškovei 8 132,24 Eur. Ši skola šalių suderinta ir patvirtinta 2019 m. sausio 4 d. skolų suderinimo aktu (el. b. 1 t., b. l. 15).
7. Teismas sprendė, kad atsakovė neatsiskaitydama su ieškove už transporto nuomos ir krovinio vežimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka pažeidė sutartį. Atsakovės neneigė ieškovės reikalavimo atsakovei 8 132,24 Eur sumai, todėl teismas, preliminaraus teismo sprendimo dalį dėl skolos priteisimo paliko nepakeistą – ieškovei iš atsakovės priteisė 8 132,24 Eur skolos.
8. Atsakovė įsipareigojo atsiskaityti pagal pateiktas sąskaitas per 30 dienų (Sutarties 3.1 punktas), o laiku neatsiskaičiusi mokėti delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną 0,2 procento nuo visos nesumokėtos sumos (Sutarties 3.2 punktas). Teismas nustatė, kad atsakovės argumentai, jog vėliau šalys žodžiu susitarė dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, t. y. kad atsiskaitymas su ieškove įvyks įgyvendinus projektą, nepagrįstas jokiais bylos duomenimis. Atsakovė nekonkretizavo projekto pavadinimo, nenurodė konkretaus laiko, kuomet jis turėjo būti ar bus įgyvendintas, nepateikė jokių šiuos savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Sutarties 4.5 punkte šalys susitarė, kad bet kokie sutarties pakeitimai ar papildymai galioja sudaryti tik raštu, pasirašius abiejų šalių įgaliotiems atstovams. Jokie rašytiniai susitarimai dėl kitokios nei sutartyje nustatyta atsiskaitymo tvarkos teismui nepateikti, todėl teismas sprendė atsakovės argumentus atmesti kaip nepagrįstus.
9. Teismas pažymėjo, kad abi sutarties šalys yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, besiverčiantys komercine veikla, kurių derybinės pozicijos sutarties sudarymo metu buvo lygios, todėl, kiekviena iš jų turėjo realias galimybes daryti įtaką pasirašomos sutarties nuostatoms, o nesant susitarimo dėl tam tikrų nuostatų – atsisakyti nuo sutarties sudarymo. Dėl to susitarimas dėl delspinigių, nustatant atitinkamą jų dydį, nelaikytinas nei netikėtu, nei siurpriziniu. Juolab, kad šalių nelygybės ar interesų pusiausvyros pažeidimų teismas nenustatė, o ir pati atsakovė jų nenurodė, nesutikdama išimtinai tik su delspinigių dydžiu. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad ji negalėjo įtakoti sutarties sąlygų ar jos atsisakyti, kad ji prašė pakeisti sutartyje numatytą delspinigių dydį, prieštaravo dėl jų dydžio. Vertinant netesybų dydį pagal protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijus, teismas nurodė, kad atsakovės skola tęsiasi nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d., kai buvo išrašyta pirmoji PVM sąskaita faktūra Nr. 000000602, kuri nebuvo pilnai apmokėta. Ieškovės pareikšti reikalavimai atsakovei dėl pagrindinės piniginės 8 132,24 Eur dydžio prievolės, yra ženkli abiem šalims. Atsakovė skolos fakto ir dydžio neneigia, tačiau jokių (net dalinių) atsiskaitymų su ieškove nevykdo jau beveik vienerius metus nuo pirmosios sąskaitos išrašymo dienos. Delspinigių dydis sudaro ketvirtadalį skolos, kuri pradėjo formuotis beveik prieš metus. Iš delspinigių paskaičiavimo akto matyti, kad jie nebuvo skaičiuojami daugiau kaip už 180 dienų.
10. Teismas, sutiko su ieškovės pozicija, jog ieškovės teikta PVM sąskaita faktūra Nr. MOL000000654 su mažesniais delspinigiais buvo geranoriškas ikiteisminis ginčo sprendimo siūlymas, kuris atsakovės nebuvo akceptuotas, todėl neteko galios. Atsakovė į raginimus sumokėti skolą nereagavo, siūlomų mažesnių delspinigių dydžio neakceptavo, pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nepamokėjo net iš dalies. Teismo nuomone, ieškovės siūlymas atsakovei mokėti mažesnius delspinigius, siekiant greičiau ir ekonomiškiau susigrąžinti skolą ikiteisminiu būdu, savaime nereiškia sutarties pakeitimo ar sutarties 3.2 punkte nustatyto netesybų dydžio ne proporcingumo. Ieškovės teikta PVM sąskaita faktūra su mažesniais delspinigiais, kurios neakceptavo atsakovė nei konkliudentiniais veiksmais ją apmokant, nei kitu rašytiniu susitarimu, kaip tai yra numatyta sutarties 4.5 punkte, yra tik geranoriškas ikiteisminis ginčo sprendimo siūlymas, kuris neteko galios nepavykus ginčo išspręsti iki teismo.
11. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad mažinti šalių sutarties 3.2 punkte nustatytas netesybas, nėra teisinio pagrindo, nes skolininkas nėra įvykdęs dalį savo prievolės ir pagal bylos medžiagą nėra pagrindo išvadai, kad netesybos yra neprotingai didelės, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams. Ieškovės reikalavimas dėl netesybų teisiškai pagrįstas išankstiniu šalių sulygtu susitarimu dėl būsimų ieškovės nuostolių, kurių ieškovei nereikia įrodinėti, padengimo.
12. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad ieškovei iš atsakovės preliminariu sprendimu pagrįstai priteista 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Taip pat sprendė, kad ieškovei pagrįstai iš atsakovės priteistos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
13. Teismas nurodė, kad ieškovė už ieškinio parengimą patyrė 601 Eur (117 Eur žyminis mokestis ir 484 Eur teisinės pagalbos išlaidų) bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo priteistos iš atsakovės ieškovei UAB „Molida“ Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. preliminariu sprendimu. Ieškovės patirtos išlaidos neviršijo 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. nauja redakcija) 8 punkte apibrėžtų teisinių paslaugų civiliniame procese įkainių. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ieškovės elgesys buvo netinkamas ar kad ji nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ar atliko pareigas. Priešingai, ieškovės atsakovei siųsti raginimai sumokėti skolą patvirtina, kad ieškovė bandė ikiteisminiu būdu išspręsti ginčą ir tik po to kreipėsi į teismą. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo mažinti ieškovės patirtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms. Ieškovė dėl preliminaraus teismo sprendimo peržiūrėjimo patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai, kurias teismas taip pat priteisė iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės 8 132,24 Eur skolos, 188,70 Eur delspinigių, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (8 320,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei UAB „Molida“. Netenkinti ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 601 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti atsakovės naudai iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apeliantė nurodo, jog aplinkybė, kad esant įsiskolinimui ieškovė ir toliau teikė paslaugas atsakovei, leidžia daryti išvadą, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl atsiskaitymo vėlesne data, nepriklausomai nuo to, kad šis susitarimas šalių nebuvo įformintas rašytine tvarka. Pažymėjo, kad ieškovė siuntė raginimą dėl įsiskolinimo likvidavimo, nurodydama, jog įsiskolinimas ir delspinigiai turi būti sumokėti iki 2019 m. balandžio 8 d., nors atsakovei pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. MOL000000654 nurodyta apmokėjimo data yra iki 2019 m. gegužės 2 d.
14.2. Apeliantės nuomone, nors ieškovės pateiktas ikiteisminis ginčo sprendimo siūlymas, t. y. PVM sąskaita faktūra su mažesniais delspinigiais, nebuvo akceptuota, tačiau tai nepakeičia pačios delspinigių paskirties ir jų vertinimo atitikimo protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką. Teismų praktiką formuojančiose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą konstatuota, kad komercinėje praktikoje vis dar įprastas 0,2 procento už kiekvieną pradelstą dieną delspinigių dydis yra per didelės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2005 ir kt.). Pagal susiformavusią teismų praktiką įprasti delspinigiai galėtų būti 0,02 procento už kiekvieną praleidimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005, Nr. 3K-3-173/2006).
14.3. Pažymėjo, kad tiek procesinių palūkanų, tiek ir delspinigių paskirtis yra kompensuoti nuostolius, kitai šaliai savalaikiai neįvykdžius piniginės prievolės. Nagrinėjamu atveju, delspinigiai, kurių dydis yra 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, metų kontekste sudaro 73 proc. dydžio neįvykdytos prievolės sumos. Skundžiamu teismo sprendimu priteistos netesybos – delspinigiai ieškovės naudai yra baudinės ir neatitinka tikrosios netesybų paskirties.
15. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovės teiginiai, jog šalys buvo žodžiu sutarusios dėl atsiskaitymo kita nei sutartimi numatyta tvarka, visiškai nepagrįsti, nes jokių kitų susitarimų, nei numatyta sutartyje, šalys nebuvo sudariusios. Byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia deklaratyvius atsakovės teiginius apie neva žodžiu sutartą kitokią atsiskaitymo tvarką su ieškove nei buvo numatyta sutartyje. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teismų praktikoje suformuotas reikalavimo dėl delspinigių priteisimo vertinimo taisykles ir visiškai pagrįstai priteisė iš atsakovės delspinigius. Teismas, spręsdamas dėl priteistinų netesybų dydžio, vertino konkrečias bylos aplinkybes, t. y. prievolės vertę, jos pažeidimo pobūdį ir trukmę, šalių teisinį statusą ir t. t. Be to, sutartis ir susitarimas dėl netesybų buvo sudarytas tarp juridinių, pelno siekiančių asmenų, kurių derybinės pozicijos sutarties sudarymo metu buvo lygios, todėl kiekviena iš šalių turėjo realias galimybes įtakoti pasirašomos sutarties nuostatas. Ne viena iš šalių nereiškia jokių pretenzijų dėl tam tikrų sutartinių nuostatų neatitikimo teisės aktų reikalavimams, viešajai tvarkai ar teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams. Ieškovės nuomone, atsakovės prašymas nepriteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.
17. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas iš atsakovės ieškovei priteisė ieškovės prašomus delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija pasisako dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
18. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 2 291,74 Eur delspinigių, nes tarp šalių buvo susitarimas dėl kitos atsiskaitymo tvarkos. Apeliantės nuomone, ieškovės raginime apmokėti skolą ir PVM sąskaitoje faktūroje Nr. MOL000000654 nurodyta delspinigių suma 188,70 Eur yra pagrįsta ir teisinga, nes 0,2 proc. netesybos už kiekvieną uždelstą dieną yra nepagrįstai didelės. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
19. Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2008).
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė sudarė transporto nuomos ir krovinio vežimo paslaugų sutartį, kuria atsakovė už suteiktas transporto ir ratinio krautuvo nuomos paslaugas įsipareigojo atsiskaityti pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad atsakovė įsipareigoja atsiskaityti pagal pateiktas sąskaitas per 30 dienų, o laiku neatsiskaičiusi mokėti delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną 0,2 procento nuo visos nesumokėtos sumos (Sutarties 3.2 punktas). Ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą MOL Nr. 000000602, kuri buvo dalinai apmokėta, atsakovė liko skolinga ieškovei 8 132,24 Eur. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė ieškovei liko skolinga, ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti 2 291,74 Eur dydžio delspinigius.
21. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydžio, atsižvelgė į tai, kad abi sutarties šalys yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, besiverčiantys komercine veikla, kurių derybinės pozicijos sutarties sudarymo metu buvo lygios, kiekviena iš jų turėjo realias galimybes daryti įtaką pasirašomos sutarties nuostatomis. Taigi apeliantei taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl laikytina, kad apeliantė, sudarydama sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti sutarties nuostatas, įvertinusi savo finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jos pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad, sudarydama sutartį, neturėjo realios galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl netesybų). Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė prašė pakeisti sutartyje numatytą delspinigių dydį, ar prieštaravo dėl jų dydžio.
22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017). Šiuo atveju šalių sudaryta sutartimi nustatytas netesybų dydis, nėra akivaizdžiai neprotingas ar per didelis.
23. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
24. Atsakovės skola tęsiasi nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d., ji skolos fakto ir dydžio neneigia, tačiau ir jokių atsiskaitymų su ieškove neatlieka daugiau nei metus laiko. Ieškovės prašomi priteisti delspinigiai nebuvo skaičiuojami daugiau nei už 180 dienų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šias aplinkybes ir sprendė, jog mažinti šalių sutartyje nustatytas netesybas nėra teisinio pagrindo, nes skolininkė nėra įvykdžiusi dalies savo prievolių, prašomos netesybos nėra neprotingai didelės, neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams.
25. Apeliantės argumentas, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl kitos atsiskaitymo tvarkos, atmestinas. Nustatyta, kad atsakovė argumentų, jog šalys susitarė dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, nepagrindė jokiais įrodymais. 2019 m. sausio 4 d. šalių skolų suderinimo akte nėra jokių papildomų įrašų dėl mokėtinos sumos atidėjimų. Ieškovės raginimas sumokėti skolą taip pat neleidžia spręsti, jog šalys buvo susitarusios dėl kitokios nei sutartyje nustatyta atsiskaitymo tvarkos. Be to, sutarties 4.5 punkte šalys susitarė, kad bet kokie sutarties pakeitimai ar papildymai galioja sudaryti tik raštu, pasirašius abiejų šalių įgaliotiems atstovams. Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, minėtus atsakovės argumentus atmesti kaip nepagrįstus.
26. Apeliantė taip pat nesutinka su ieškovei priteistomis 601 Eur bylinėjimosi išlaidomis, prašo jų nepriteisti, tačiau šio prašymo nemotyvuoja. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu palikti preliminariu sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas nepakeistas. Ieškovės patirtos advokato išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius. Teismas įvertino, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog ieškovės elgesys buvo netinkamais, ar ji nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, todėl pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo mažinti ieškovės patirtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms.
27. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
28. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui 726 Eur. Atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo ir paruošto dokumento sudėtingumą ieškovui priteistina suma mažintina iki 300 Eur.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Supplementum“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Molida“, j. a. k. 302535271, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Supplementum“, j. a. k. 301532137, 300 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Virginijus Kairevičius
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Tatjana Žukauskienė