Civilinė byla Nr. e2-708-921/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00636-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.2; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.9

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė,

sekretoriaujant Eglei Klimienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui G. K. ir advokato padėjėjai G. T.,

atsakovo atstovėms pagal įgaliojimus D. J. ir D. U.,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Artus LT“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universitetui dėl vienašališko prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1.                      Ieškovė UAB „Artus LT“ (toliau – ir ieškovė arba tiekėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti atsakovės VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – ir atsakovė arba perkančioji organizacija) vienašališką tarp atsakovės ir ieškovės 2020 m. lapkričio 17 d. sudarytos prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2020-P-00147 (toliau – ir sutartis) nutraukimą neteisėtu; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 27 352,05 Eur skolą, 656,45 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą, pradedant skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Ieškovė nurodo, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. lapkričio 17 d. sudarė prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutartį dėl Kardiologijos instituto baldų pirkimo. Sutartimi ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei nuosavybės teise prekes, jas pristatyti, o atsakovė įsipareigojo priimti tvarkingas ir kokybiškas prekes ir sumokėti ieškovei sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Ieškovė ir atsakovė 2021 m. vasario 17 d. susitarimu pratęsė prekių pristatymo terminą iki 2021 m. kovo 17 d. Ieškovė sutartyje sulygtus darbus dėl atsakovės patalpose vykusių statybos ir remonto darbų užbaigė tik 2021 m. birželio 1 d. Ieškovė, pabaigusi darbus, pateikė atsakovei apmokėti dvi PVM sąskaitas faktūras, t. y. 2021 m. liepos 14 d. PVM sąskaitą faktūrą 20 442,95 Eur ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą 27 352,05 Eur sumai. Atsakovė iki šiol ieškovei neapmokėjo 2021 m. rugpjūčio 3 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros 27 352,05 Eur sumai. Ieškovės nuomone, ji savo pareigas, numatytas sutartyje, įvykdė tinkamai, t. y. pristatė, sumontavo ir perdavė atsakovei prekes. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 3 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą turėjo apmokėti iki 2021 m. rugpjūčio 18 d., tačiau to iki šiol nepadarė. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 27 352,05 Eur skolą, 650,98 Eur delspinigius ir 8 proc. dydžio metines palūkanas.

3.                      Ieškovė nurodo ir tai, kad ji negavo iš atsakovės 2021 m. spalio 8 d. rašto, kuriuo atsakovė neva informavo ieškovę apie vienašališką sutarties nutraukimą. Ieškovė iš atsakovės gavo tik 2021 m. lapkričio 19 d. raštą dėl sutarties nutraukimo ir išrašytas delspinigių sąskaitas. Pažymėjo, kad atsakovė minėtame rašte nepateikė jokios aiškios pozicijos dėl sutarties nutraukimo teisinio pagrindo ir aplinkybių, kuriomis grindžiamas vienašališkas sutarties nutraukimas. Ieškovė tik iš atsakovės rašte nurodytų teiginių padarė išvadą, kad atsakovė sutarties vienašališką nutraukimą grindžia neva esminiu sutarties pažeidimu. Ieškovės nuomone, atsakovė nagrinėjamu atveju neįrodė egzistuojant sutartyje įtvirtintiems vienašališkiems sutarties nutraukimo pagrindams, kuriais remiantis mėgina pagrįsti sutarties nutraukimą. Pažymėjo, kad ieškovė visus įsipareigojimus, numatytus sutartyje, įvykdė tinkamai, t. y. pagamino, sumontavo visus sutartyje numatytus baldus. Ieškovė dalies prekių jų pristatymo vietoje iki šalių sulygto termino negalėjo sumontuoti dėl objektyvių priežasčių (prekių pristatymo vietoje atliekamų remonto darbų). Ieškovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovė iki pat 2021 m. liepos 12 d. jai nei žodžiu, nei raštu nereiškė jokių pretenzijų dėl sutarties vykdymo termino praleidimo. Ieškovė, vadovaudamasi tokiu atsakovės elgesiu, suprato, kad šalys susitarė dėl sutartyje numatyto prekių pristatymo termino pratęsimo iki tol, kol prekių pristatymo vietoje bus galutinai užbaigti remonto darbai. Ieškovė pripažįsta, kad kai kurios jos pristatytos ir sumontuotos prekės neatitinka techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų. Nepaisant to, ieškovės nuomone, tai atsakovei nesuteikė teisės vienašališkai nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį. Pažymėjo, kad ieškovė, sužinojusi apie tai, kad tam tikros prekės yra negaminamos rinkoje ir negali jų pristatyti atsakovei, susisiekė su jos atsakingu asmeniu ir apie tai jį žodžiu informavo. Ieškovė prekių pakeitimus įformino parengtuose prekių gamybos brėžiniuose, kuriuos atsakovės atsakingas asmuo savo parašu patvirtino. Ieškovė, atsakovės prašymu, pateikė ir tiekėjų raštus, patvirtinančius aplinkybę, kad sutarties vykdymo laikotarpiu prekės nebuvo gaminamos. Be to, ieškovė pažymėjo ir tai, kad atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį, nesilaikydama sutartyje nustatytos tvarkos, nes ieškovė nebuvo raštu informuota apie sutarties vienašališką nutraukimą prieš 14 kalendorinių dienų. Ieškovės nuomone, atsakovė neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartį praėjus nepagrįstai ilgam laikotarpiui po atsakovės nurodomų tariamų esminių sutarties pažeidimų paaiškėjimo. Atsakovė, delsdama pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu, savo veiksmais patvirtino, kad priims tolesnį sutarties vykdymą. Tokiais savo veiksmais atsakovė sukūrė ieškovei teisėtą lūkestį, kad sutartis nebus nutraukta, todėl ji prarado teisę nutraukti sutartį.

II.       Atsakovės argumentai

4.                      Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

5.                      Atsakovė nurodo, kad ji ir ieškovė 2020 m. lapkričio 17 d. sudarė sutartį. Pagal minėtą sutartį, ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei nuosavybės teise prekes, o atsakovė įsipareigojo priimti tvarkingas ir kokybiškas prekes ir už jas sumokėti sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Prekės turėjo būti pristatytos iki 2021 m. kovo 17 d. Atsakovė nurodo, kad ieškovė iki šalių sulygto termino, t. y. iki 2021 m. kovo 17 d., prekių nesumontavo. Be to, paaiškėjo, kad dalis ieškovės pristatytų ir sumontuotų prekių neatitinka techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, atsakovė 2021 m. spalio 8 d. raštu informavo ieškovę dėl sutarties nutraukimo, o 2021 m. lapkričio 19 d. raštu informavo, kad svarstys ieškovę įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl esminių sutarties sąlygų vykdymo su dideliais ir nuolatiniais trūkumais.

6.                      Atsakovė nurodo ir tai, kad vienašališką sutarties nutraukimą grindė tuo, jog ieškovė sutartyje nustatytu terminu savo įsipareigojimų neįvykdė, be to, ne visus įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Ieškovė apie remontus darbus žinojo jau nuo 2020 m. gruodžio 8 d., t. y. net neprasidėjus prekių pristatymo terminui. Nepaisydama to, ieškovė neteikė atsakovei jokių priekaištų ar pretenzijų dėl pristatymo vietoje vykstančių darbų, nenurodė, jog minėta aplinkybė gali trukdyti tinkamai įvykdyti sutartį. Atsakovės nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji pati ar jos užsakyti rangos darbai trukdė ieškovei laiku pristatyti ir sumontuoti prekes. Pažymėjo ir tai, kad ieškovė, negalėdama šalių sutartu terminu pristatyti ir sumontuoti prekių, turėjo teisę kreiptis dėl sutarties galiojimo sustabdymo, tačiau to nepadarė. Be to, atsakovei priimant prekes, paaiškėjo, jog dalis ieškovės pristatytų ir sumontuotų prekių neatitinka techninėje specifikacijoje numatytų reikalavimų. Pagal sutarties nuostatas, prekės galėjo būti keičiamos kitomis, tačiau tokiu atveju turėjo būti sudaromas abiejų šalių pasirašytas susitarimas dėl prekių keitimo. Šiuo atveju susitarimo dėl prekių keitimo tarp šalių nebuvo sudaryta. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad, pagal sutarties nuostatas, ieškovė, prieš pakeisdama prekes, visų pirma, turėjo kreiptis į atsakovę raštu ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad prekės rinkoje negaminamos ir jų neįmanoma įsigyti. Tačiau ieškovė to tinkamai nepadarė. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė tik 2021 m. spalio mėn. raštu kreipėsi į ją dėl sutarties pakeitimo, prašydama pakeisti prekių technines specifikacijas. Ieškovė kartu su minėtu raštu pateikė tiekėjų raštus, kurie, atsakovės nuomone, nėra pakankami įrodymai, galintys patvirtinti, kad prekės rinkoje nebuvo gaminamos ir jų nebuvo galima įsigyti. Be to, atsakovė pati atliko rinkos analizę ir nustatė, jog ieškovės pakeistos prekės yra gaminamos ir jas galima įsigyti rinkoje. Taigi, ieškovė net ir po sutarties įvykdymo nepagrindė aplinkybių, dėl kurių būtų buvę galima pakeisti prekes. Atsakovės nuomone, jos atsakingo darbuotojo pasirašyti prekių gamybos brėžiniai negali būti prilyginami sutarties sąlygų keitimui. Atsakovė pažymėjo ir tai, kad tarp šalių sudaryta sutartis yra kilusi iš viešųjų pirkimų, todėl ji dar ir dėl tos priežasties negali priimti prekių, kurios neatitinka sutartyje numatytų reikalavimų. Atsakovė prašė ieškovės, kad pastaroji pakeistų prekes, neatitinkančias sutarties techninių parametrų reikalavimų, tinkamomis. Be to, atsakovė prašė ieškovės, kad ji išsimontuotų ir išsivežtų prekes, kurios neatitinka sutartyje numatytų reikalavimų. Ieškovė iki šiol minėtų atsakovės reikalavimų neįvykdė. Pažymėjo, kad atsakovės tikslas buvo įsigyti Kardiologijos instituto biuro baldus, tačiau ieškovė pristatė prekes neatitinkančias sutarties reikalavimų. Taigi, atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties. Pagrindo tikėtis, kad ieškovė įvykdys sutartį tinkamai, nėra, todėl, atsakovės nuomone, jos vienašališkas sutarties nutraukimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

III.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.                      Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2020 m. lapkričio17 d. atsakovė ir ieškovė sudarė prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2020-P-00147. Sutarties dalykas – Kardiologijos instituto biuro baldų (komplekto) pirkimas (toliau – ir prekės). Prekių techninės charakteristikos ir įkainiai buvo nurodyti sutarties 1 ir 2 prieduose (sutarties 1.1 punktas). Pagal minėtą sutartį, ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei nuosavybės teise sutarties specialiųjų sąlygų 1.1 punkte nurodytas prekes, jas pristatyti, o pirkėjas įsipareigojo priimti tvarkingas ir kokybiškas prekes ir sumokėti ieškovei sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka (sutarties 1.2 punktas) (1 t., b. l. 12–29). Šalys 2021 m. vasario 17 d. sudarė susitarimą Nr. 2021-P-00053 prie sutarties, kuriuo susitarė pratęsti prekių pristatymo, įskaitant sumontavimo ir kitų darbų atlikimo, terminą iki 2021 m. kovo 17 d. (1 t., b. l. 74). Ieškovė sutartyje sulygtus darbus pabaigė 2021 m. birželio 1 d. Ieškovė 2021 m. liepos 14 d. parengė perdavimo–priėmimo aktą (1 t., b. l. 88–89). Be to, ieškovė 2021 m. liepos 14 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą ART Nr. 00324 (47 795 Eur sumai) ir pateikė ją atsakovei apmokėti. Atsakovė atsisakė pasirašyti parengtą perdavimo–priėmimo aktą ir apmokėti išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Atsižvelgdama į tai, ieškovė parengė kitą, t. y. dalies prekių perdavimo–priėmimo aktą (1 t., b. l. 92). Be to, išrašė ir kitą PVM sąskaitą faktūrą ART Nr. 00324 (20 442,95 Eur sumai) (1 t., b. l. 93). Atsakovė ieškovei pateikė 2021 m. liepos 19 d. pretenziją Nr. 2021-DVT2-01374 dėl prekių neatitikties techninei specifikacijai pagal viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2020-P-00147 (1 t., b. l. 94–141). Ieškovė, reaguodama į atsakovės gautą pretenziją, kai kuriuos neatitikimus ištaisė. Ieškovė dėl kitų neatitikimų, nurodytų pretenzijoje, pateikė 2021 m. liepos 22 d. paaiškinimą (1 t., b. l. 142–151). Ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti 2021 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą ART Nr. 00330 (27 352,05 Eur sumai) (1 t., b. l. 152–153). Minėta PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta likusiai atsakovei perduotų prekių daliai pagal 2021 m. liepos 14 d. priėmimo–perdavimo aktą. Atsakovė minėtos PVM sąskaitos faktūros neapmokėjo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir tai, kad 2021 m. lapkričio 19 d. ieškovė gavo iš atsakovės 2021 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. 2021-DVT2-02176 „Dėl 2021-11-17 sutarties Nr. 2020-P-000147 nutraukimo ir 2021-11-05 išrašytos delspinigių sąskaitos“ (1 t., b. l. 249–251).

8.                      Ieškovė tvirtina, kad visus savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, todėl prašo pripažinti atsakovės vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, taip pat prašo priteisti iš atsakovės 27 352,05 Eur skolą, 656,45 Eur paskaičiuotus delspinigius ir 8 proc. dydžio metines palūkanas. Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ji teisėtai ir pagrįstai nutraukė tarp šalių sudarytą sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų, t. y. dėl to, kad: ieškovė nesilaikė sutartyje nustatytų prekių pristatymo terminų (sutarties bendrųjų sąlygų 18.2.6 punktas); ieškovė nevykdė kitų savo sutartinių įsipareigojimų (sutarties bendrųjų sąlygų 18.2.8 punktas). Be to, atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį ir dėl ieškovės kitokio pobūdžio veikimo, neveikimo, aplaidumo, turinčio neigiamos įtakos sutarties vykdymui (sutarties bendrųjų sąlygų 18.2.9 punktas).

9.                      Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl: 1) vienašališko sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo; 2) atsakovės pareigos atsiskaityti pagal šalių sudarytą sutartį (ne)turėjimo.

Dėl sutarties vienašališko nutraukimo (ne)teisėtumo

10.                      Sutarties nutraukimą reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnyje nustatyti keli vienašališko sutarties nutraukimo atvejai – tai gali būti padaryta, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis), taip pat vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

11.                      CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų.

12.                      Ieškovė, be kita ko, nagrinėjamu atveju teigia, kad atsakovė vienašališkai nutraukė tarp šalių sudarytą sutartį, nesilaikydama sutartyje nustatytos tvarkos ir terminų. Ieškovė nurodo, kad ji tik iš 2021 m. lapkričio 19 d. rašto 2021-DVT2-02176 suprato, jog atsakovė vienašališkai nutraukė tarp šalių sudarytą sutartį. Atsakovė nurodo, kad ieškovę apie sutarties nutraukimą informavo 2021 m. spalio 8 d. raštu Nr. 2021-DVT2-01891. Tuo tarpu 2021 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. 2021-DVT2-02176 atsakovė informavo ieškovę, jog svarstys dėl jos įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl esminių sutarties sąlygų vykdymo su dideliais ir nuolatiniais trūkumais. Ieškovė tvirtina, kad atsakovės 2021 m. spalio 8 d. rašto nėra gavusi. Taigi, tarp šalių kilo ginčas ne tik dėl atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų (ne)buvimo, bet ir dėl sutarties nutraukimo tvarkos (ne)pažeidimo. Teismo vertinimu, nagrinėjant klausimą dėl sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo, būtina nustatyti ir tai, ar atsakovė tarp šalių sudarytą sutartį nutraukė, laikydamasi joje nustatytos tvarkos.

13.                      Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 18.2 punkte numatyta, kad pirkėjas (atsakovė) turi teisę vienašališkai prieš 14 kalendorinių dienų raštu įspėjęs apie tai tiekėją (ieškovę) nutraukti sutartį, jeigu pirkėjas iš esmės pažeidė sutartį. Ieškovė, kaip minėta sprendimo 14 punkte, teigia, kad atsakovės bylos nagrinėjimo metu pateikto 2021 m. spalio 8 d. rašto dėl sutarties nutraukimo nėra gavusi. Ieškovė tvirtina, kad atsakovė minėtą raštą išsiuntė elektroniniu paštu, kurio ieškovė savo veikloje nenaudoja.

14.                      Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių, kad sutartyje nustatyta tvarka ir terminais išsiuntė ieškovei raštą dėl sutarties vienašališko nutraukimo.

15.                      Byloje esančiame atsakovės 2021 m. spalio 8 d. rašte, dėl kurio tarp šalių yra kilęs ginčas, nurodyta, kad jis yra siunčiamas ieškovei elektroniniu paštu info@artus.lt (2 t., b. l. 142). Šalių sudarytos sutarties specialiųjų sąlygų 7.2 punkte, kaip teisingai atkreipė dėmesį ir ieškovė, nurodyta, jog ieškovės susirašinėjimui naudojamas elektroninio pašto adresas yra info@artuslt.lt, o ne info@artus.lt. Sutarties specialiųjų sąlygų 7.3.1 punkte nurodyta, jog tuo atveju, jeigu adresatas praneša kitą adresą, tai dokumentai privalo būti pristatomi naujuoju adresu. Jei adresatas nenurodė kito adreso, tai atsakymas siunčiamas tuo pačiu adresu, kuriuo išsiųstas pranešimas. Kaip minėta anksčiau, atsakovės 2021 m. spalio 8 d. rašte nurodyta, kad jis ieškovei yra siunčiamas elektroninio pašto adresu info@artus.lt, o ne info@artuslt.lt, kuris nurodytas sutartyje. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė duomenų, kad minėtą raštą būtų išsiuntusi ne tik jame nurodytu elektroninio pašto adresu, bet ir sutarties specialiųjų sąlygų 7.2 punkte nurodytu elektroninio pašto adresu. Be to, atsakovė nepateikė ir duomenų, kad ieškovė jai būtų nurodžiusi, jog dokumentus galima siųsti elektroninio pašto adresu, kuris nurodytas 2021 m. spalio 8 d. rašte.

16.                      Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į 2021 m. spalio 8 d. raštą ir jo turinį. Minėtas raštas yra pavadintas „Dėl dokumentų pateikimo“. Iš minėto rašto negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad juo atsakovė įspėja ieškovę apie sutarties nutraukimą dėl esminių sutarties pažeidimų. Rašte, be kita ko, nurodyta tik tai, kad „pirkėjas primena ir ragina pateikti pagrindžiančius dokumentus, dėl kai kurių prekių neatitikimo techninės specifikacijos reikalavimams susijusiems su prekės keitimu per 5 darbo dienas nuo šio rašto gavimo. Negavus nurodytų duomenų Pirkėjas bus priverstas nutraukti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį dėl netinkamo jos vykdymo ir informuos Viešųjų pirkimų tarnybą dėl Tiekėjo įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą“. Taigi, minėtu raštu atsakovė ragina ieškovę dar kartą pateikti dokumentus bei informuoja, kad, negavus minėtų dokumentų, bus nutraukiama sutartis. Minėtame rašte nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad atsakovė įspėja ieškovę apie vienašališką sutarties nutraukimą, kaip ir nėra nurodyta ir tai, kad sutartis nuo tam tikro momento yra nutraukiama. Be to, minėtame rašte nėra nurodyta ir tai, dėl kokių konkrečių sutarties esminių pažeidimų atsakovė įspėja ieškovę ir (ar) vienašališkai nutraukia su ieškove sudarytą sutartį.

17.                      Vertinant kitą atsakovės, t. y. 2021 m. lapkričio 19 d., raštą, adresuotą ieškovei, pažymėtina, kad jame taip pat nėra konkrečiai nurodyta, kad tarp šalių sudaryta sutartis yra nutraukiama, kada nutraukiama, ar ji jau nutraukta, taip pat nėra nurodyti ir nutraukimo pagrindai. Taigi, šiuo atveju sutiktina su ieškovės argumentais, nurodytais ieškinyje, kad minėtame rašte atsakovė taip pat nepaaiškina ir nepateikia jokios aiškios pozicijos dėl sutarties nutraukimo teisinio pagrindo ir aplinkybių, kuriomis atsakovė grindžia vienašališką sutarties nutraukimą. Teismo vertinimu, tik iš paties rašto pavadinimo („Dėl 2021-11-17 sutarties Nr. 2020-P-000147 nutraukimo ir 2021-11-05 išrašytos delspinigių sąskaitos“) galima daryti išvadą, kad jis yra susijęs su sutarties nutraukimu ir delspinigiais. Be to, kaip teisingai pažymi ieškovė ieškinyje, tik iš tam tikrų teiginių, nurodytų minėtame rašte, tokių kaip „Pirkėjas prašo tiekėjo kuo greičiau suderinti laiką, kada išmontuos ir išveš prekes, kurios neatitinka sutarties reikalavimų. Taip pat pirkėjas informuoja, kad svarstys dėl sprendimo tiekėją įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą, dėl esminių sutarties sąlygų vykdymo su dideliais ir nuolatiniais trūkumais“, galima daryti išvadą, jog atsakovė sutarties vienašališką nutraukimą grindžia esminiu sutarties pažeidimu. Be to, pati atsakovė pripažino, kad minėtu raštu ji informavo ieškovę ne apie sutarties nutraukimą, o apie įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl esminių sutarties sąlygų vykdymo su dideliais ir nuolatiniais trūkumais.

18.                      Taigi, teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta sprendimo 12–17 punktuose, daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog sutarties bendrųjų sąlygų 18.2 punkte nustatyta tvarka ir terminais informavo ieškovę apie tai, kad vienašališkai nutraukia sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Ieškovė tik iš 2021 m. lapkričio 19 d. rašto galėjo numanyti, ką šiuo atveju ir padarė, kad atsakovė tarp šalių sudarytą sutartį vienašališkai nutraukė. Atsakovė, nepranešusi ieškovei apie sutarties nutraukimą CK 6.218 straipsnio 2 dalyje ir sutarties bendrųjų sąlygų 18.2 punkte nustatyta tvarka, padarė sutarties nutraukimo procedūros pažeidimą.

19.                      Kaip minėta sprendimo 10 punkte, sutarties nutraukimą reglamentuojančiame CK 6.217 straipsnyje nustatyti keli vienašališko sutarties nutraukimo atvejai – tai gali būti padaryta, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis), taip pat vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Taigi, pagal CK 6.217 straipsnį, sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą (CK 6.217 straipsnio 1 dalis); antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

20.                      Aiškindamas CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, jeigu šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, jog jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį, t. y. sutartį vienašališkai nutraukiant joje numatytais atvejais, teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2014; 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-690/2015; kt.). Susitardamos dėl atvejų, kada sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai, šalys įgyvendina sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis); teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią.

21.                      Kaip minėta sprendimo 16–17 punktuose, nė iš vieno atsakovės rašto, adresuoto ieškovei, nėra aišku dėl kokių konkrečių priežasčių (pagrindų) atsakovė vienašališkai nutraukė su ieškove sudarytą sutartį. Atsakovė tik atsiliepime į ieškinį paaiškina, kad sutartį nutraukė dėl esminių sutarties pažeidimų, nurodytų sutarties bendrųjų sąlygų 18.2 punkte, o būtent: 1) ieškovė nesilaikė sutartyje nustatytų prekių pristatymo terminų (sutarties bendrųjų sąlygų 18.2.6 punktas); 2) ieškovė nevykdė kitų savo sutartinių įsipareigojimų (sutarties bendrųjų sąlygų 18.2.8 punktas); 3) dėl ieškovės kitokio pobūdžio veikimo, neveikimo, aplaidumo, turinčio neigiamos įtakos sutarties vykdymui (sutarties bendrųjų sąlygų 18.2.9 punktas). Ieškovė su atsakovės nurodytais vienašališko sutarties nutraukimo pagrindais nesutiko. Ieškovės nuomone, atsakovė nagrinėjamu atveju neįrodė egzistuojant sutartyje nurodytus vienašališko sutarties nutraukimo pagrindus.

22.                      Taigi, iš šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys buvo sutartyje numatę, kas yra laikoma esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę vienašališkai nutraukti sutartį (sutarties bendrųjų sąlygų 18.2 punktas). Todėl, sprendžiant, ar atsakovė nutraukė sutartį teisėtai ir pagrįstai, svarbu nustatyti, ar ieškovė padarė atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytus pažeidimus, numatytus sutarties bendrųjų sąlygų 18.2.6, 18.2.8 ir 18.29 punktuose.

23.                      Dėl sutarties bendrųjų sąlygų 18.2.6 punkto (ieškovė nesilaikė sutartyje nustatytų prekių pristatymo terminų) (ne)tinkamo vykdymo, pažymėtina, kad šalys 2021 m. vasario 17 d. susitarimu buvo pratęsę prekių pristatymo terminą iki 2021 m. kovo 17 d. Ieškovė nagrinėjamu atveju sutartyje sulygtus darbus pabaigė 2021 m. birželio 1 d. (žr. šio sprendimo 7 punktą). Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nekilo. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė pažeidė sutartyje nustatytus prekių pristatymo terminus. Nepaisant to, teismo vertinimu, atsakovė neįgijo teisės vienašališkai nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį, vadovaudamasi sutarties bendrųjų sąlygų 18.2.6 punktu dėl žemiau nurodytų motyvų.

24.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė žinojo, jog ieškovė prekes privalo pristatyti ir visus sutartyje sulygtus darbus turi atlikti iki 2021 m. kovo 17 d. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 17 d. iki sutarties visiško įvykdymo, būtų reiškusi ieškovei pretenzijas dėl sutartyje numatytų terminų praleidimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp šalių atsakingų už sutarties vykdymą asmenų laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 16 d. iki 2021 m. birželio 7 d. vyko elektroninis susirašinėjimas (1 t., b. l. 86–87). Iš elektroninio susirašinėjimo nustatyta, kad tarp šalių susirašinėjimas vyko dėl montavimo darbų, dėl darbų priėmimo–perdavimo, tačiau ne dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo terminų praleidimo. Taigi, atsakovė, ieškovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų sutartyje numatytu terminu, galėjo jau nuo 2021 m. kovo 17 d. pasinaudoti teise nutraukti vienašališkai sutartį, tačiau to nepadarė. Darytina išvada, kad atsakovė tokiais savo veiksmais ir elgesiu iš esmės toleravo ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo terminų praleidimą. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės argumentais, kad atsakovė savo veiksmais ieškovei sudarė teisėtus lūkesčius, jog sutartis dėl termino praleidimo nebus nutraukta ir gali būti toliau vykdoma, ką ieškovė ir darė, t. y. po 2021 m. kovo 17 d. toliau vykdė sutartinius įsipareigojimus. Kaip minėta, ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tik 2021 m. birželio 1 d. Teismas pažymi, kad abi sutarties šalys, t. y. tiek ieškovė, tiek atsakovė, yra juridiniai asmenys, kuriems keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo standartai. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir tai, kad atsakovė viešuosiuose pirkimuose kaip perkančioji organizacija dalyvauja ne pirmą kartą, todėl neabejotina, kad jai buvo žinoma ir suprantama teisė, numatyta sutartyje, nutraukti vienašališkai sutartį, ieškovei praleidus sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminą. Atsakovė to tinkamai ir laiku nepadarė, priešingai, savo veiksmais ir elgesiu sukūrė teisėtus lūkesčius ieškovei dėl galimumo toliau vykdyti sutartį. Teismo vertinimu, tai, kad, kaip teigia atsakovė, ieškovė nepateikė jai jokių priekaištų ar pretenzijų dėl pristatymo vietoje vykstančių rangos darbų, nenurodė jai, jog minėta aplinkybė gali trukdyti vykdyti sutartį, taip pat tai, kad ieškovė nerealizavo savo teisės kreiptis dėl sutarties vykdymo sustabdymo, vadovaudamasi sutarties bendrųjų sąlygų 17 punktu, nagrinėjamu atveju esminės reikšmės neturi. Svarbu tai, kad, kaip ne kartą minėta, atsakovė savo elgesiu ir veiksmais leido ieškovei vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir pasibaigus šalių sulygtam terminui. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atsakovė prarado teisę remtis sutarties bendrųjų sąlygų 18.2.6 punktu ir nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį. Juolab, įvertinant ir tai, kad sutartis šiuo metu yra visiškai įvykdyta.

25.                      Kaip minėta sprendimo 21 punkte, atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškove sudarytą sutartį nutraukė ir dėl to, kad: ieškovė nevykdo kitų savo sutartinių įsipareigojimų (sutarties bendrųjų sąlygų 18.2.8 punktas) ir dėl tiekėjo kitokio pobūdžio veikimo, neveikimo, aplaidumo, turinčio neigiamos įtakos sutarties vykdymui (sutarties bendrųjų sąlygų 18.2.9 punktas). 

26.                      Teismas, apibendrindamas atsakovės procesiniuose dokumentuose, jos atstovių teismo posėdžiuose nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovė vienašališkai nutraukė sudarytą sutartį, vadovaudamasi sutarties bendrųjų sąlygų 18.2.8 ir 18.2.9 punktais, dėl to, kad ieškovė jai pristatė prekes, kurios neatitinka techninėje specifikacijoje įtvirtintų reikalavimų. Be to, atsakovė vienašališkai nutraukė sudarytą sutartį, vadovaudamasi minėtais sutarties punktais, ir dėl to, kad ieškovė nesikreipė į ją sutartyje nustatyta tvarka dėl prekių pakeitimo. Ieškovei nesikreipus į atsakovę, nebuvo sudarytas ir šalių pasirašytas sutarties pakeitimas, leidžiantis ieškovei pristatyti kitokias prekes, nei numatyta techninėje specifikacijoje.

27.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pristatė ir sumontavo atsakovei tokias prekes, dėl kurių tarp šalių šiuo metu yra kilęs ginčas: 1) atsakovės po sutarties sudarymo pasirinktos spalvos – Kronospan 375PR ir 112PE, LMDP plokštę ne su 3 mm storio PVC briauna (sutarties techninėje specifikacijoje nurodytas baldo kodas: O-6a, O-6b, O-6c, O-32, O-11, O-8, O-15), o su 2 mm storio PVC briauna; 2) vietoje sutarties techninėje specifikacijoje nurodytų matmenų (400x300x250 mm ir 400×350×200 mm) plautuvių (sutarties techninėje specifikacijoje nurodyti baldų kodai: O-19, O-14, O-24, O-23) plautuves, kurių matmenys yra: 500x400x150 mm ir 575x505x145 mm; 3) vietoje sutarties techninėje specifikacijoje numatyto postformingo tipo melamino stalviršio, kurį sudaro pagrindinė, 28 mm storio presuota medžio drožlių plokštė, padengta 0,8 mm storio aukšto slėgio laminatu (sutarties techninėje specifikacijoje nurodyti baldų kodai: O-24, O-23), – 10 mm storesnį stalviršį, t. y. 38 mm. 

28.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad galimybė pakeisti prekes kitomis prekėmis, prekių pakeitimo tvarka yra numatyta sutartyje, t. y. sutarties bendrųjų sąlygų 12 punkte. Sutarties bendrųjų sąlygų 12.1 punkte numatyta, kad sutarties vykdymo metu tiekėjui gali būti leista pakeisti pasiūlytą prekę, jei jos negalima patiekti dėl nuo tiekėjo nepriklausančių objektyvių aplinkybių, t. y. jei sutarties vykdymo metu tokia prekė jau yra nebegaminama arba prekės negalima įsigyti rinkoje, tačiau tiekėjas privalo gauti išankstinį pirkėjo sutikimą dėl kitos prekės. Prekė turi būti lygiavertė keičiamai ir atitikti ne žemesnius nei techninėje specifikacijoje įtvirtintus reikalavimus (negali būti blogesnių charakteristikų), bet turi būti patiekiama už tokią, kaip sutartyje nurodytą, kainą. Sutarties bendrųjų sąlygų 12.2 punkte numatyta, kad tiekėjas raštu praneša pirkėjui apie ketinimą keisti prekę, pateikdamas tą ketinimą pagrindžiančius dokumentus (pvz., gamintojo raštą ar pan.) bei prekės techninę specifikaciją, kuri turi būti pateikta tokios pat formos ir apimties kaip ir viešojo pirkimo konkurso metu. Sutarties bendrųjų sąlygų 12.3 punkte numatyta, kad pirkėjas, gavęs šios sutarties bendrųjų sąlygų 12.2 punkte nurodytą raštą (kartu su pagrindžiančiais dokumentais), per 10 kalendorinių dienų privalo išnagrinėti raštą bei priimti motyvuotą sprendimą, kurį raštu pateikia teikėjui. Šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų keitimo, ginčas sprendžiamas sutarties 23 punkte nustatyta tvarka. Šalims susitarus, turi būti sudaromas rašytinis šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų keitimo, kuris įsigalios nuo jame nurodytos datos ir (ar) aplinkybės ir taps neatsiejam šios sutarties dalimi.

29.                      Sutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovė, pakeisdama prekes kitomis, nagrinėjamu atveju nesilaikė sutarties bendrųjų sąlygų 12 punkte nustatytos tvarkos. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad iš karto, paaiškėjus aplinkybėms dėl sutarties vykdymo apsunkinimo, kreipėsi į ieškovę raštu dėl prekės pakeitimo kita. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė į atsakovę su raštu dėl galimybės pakeisti prekes kitomis kreipėsi tik 2021 m. spalio 8 d. raštu „Dėl 2020-11-17 prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2020-P-00147 keitimo“ (1 t., b. l. 210–215), t. y. iš esmės jau įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus. Ieškovė nurodo, kad 2021 m. spalio 8 d. raštu į atsakovę dėl prekių pakeitimo kreipėsi po 2021 m. rugsėjo 20 d. šalių įvykusio susitikimo. Minėto susitikimo metu šalys aiškinosi aplinkybes dėl įsipareigojimų vykdymo. Atsakovė susitikimo metu paprašė ieškovės, kad pastaroji kreiptųsi į atsakovę dėl sutarties pakeitimo ir pateiktų tiekėjų raštus, patvirtinančius, kad prekės yra nebegaminamos, kaip tai numatyta sutartyje. Atsakovė šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neginčijo. Taigi, iš šalių atstovų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė į atsakovę raštu dėl sutarties ir prekių pakeitimo kreipėsi jau po to, kai buvo įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus, t. y. pristačiusi ir sumontavusi atsakovei prekes, nurodytas sprendimo 27 punkte. Taigi, darytina išvada, kad ieškovė nesilaikė sutartyje numatytos tvarkos dėl prekių ir sutarties pakeitimo. Šių aplinkybių neginčijo ir pati ieškovė. Nepaisant to, teismo vertinimu, ieškovės padaryti pažeidimai, nesudarė pagrindo atsakovei vienašališkai nutraukti sutartį dėl žemiau nustatytų aplinkybių.

30.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės atsakingas asmuo V. T. prieš pradedant ieškovei gaminti, užsakinėti ir montuoti prekes, t. y. 2020 m. gruodžio 22 d., pasirašė ieškovės parengtus prekių gamybos brėžinius (1 t., b. l. 154–209). Minėtuose prekių gamybos brėžiniuose yra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad: Kronospan 375PR ir 112PE, LMDP plokštė bus ne su 3 mm storio PVC briauna, o su 2 mm storio PVC briauna; montuojamų plautuvių matmenys bus 500x400x150 mm ir 575x505x145 mm, o ne 400x300x250 mm ir 400×350×200 mm; be to, ginčo stalviršis bus ne 28 mm, o 38 mm storio. Tiek ieškovė procesiniuose dokumentuose, tiek jos atstovai teismo posėdžio metu tvirtino, kad minėtų prekių pakeitimas buvo suderintas žodžiu ieškovės atsakingo asmens A. S. su atsakovės atsakingu asmeniu V. T.. Ir tik po to, kai buvo suderinti prekių pakeitimai, jie buvo užfiksuoti prekių gamybos brėžiniuose, kuriuos atsakovės atsakingas asmuo savo parašu ir patvirtino.

31.                      Teismas pažymi, kad A. S. ir V. T. kaip liudytojai buvo apklausti 2022 m. kovo 10 d. teismo posėdžio metu. A. S. dėl plokštės derinimo pažymėjo, kad atsakovės atsakingas asmuo išsirinko plokštės spalvą, t. y. Kronospan 375PR ir 112PE. Ieškovė minėtos plokštės spalvos su 3 mm storio PVC briauna neturėjo galimybių patiekti, apie tai informavo atsakovės atsakingą asmenį V. T.. Liudytoja pažymėjo ir tai, kad atsakovė galėjo išsirinkti kitų spalvų plokščių spalvas, kurios turėjo 3 mm storio PVC briauną, tačiau atsakovė norėjo būtent šių konkrečių spalvų, kurios ir nurodytos prekių gamybos brėžiniuose. Be to, liudytoja nurodė ir tai, kad su V. T. derino plautuvių bei stalviršio matmenis. Pažymėjo, kad jokių prekių pakeitimų neslėpė, viskas buvo pažymėta prekių gamybos brėžiniuose, kuriuos vėliau savo parašu patvirtino V. T.. Tuo tarpu V. T. nurodė, kad jis buvo atsakingas asmuo atsakovės pusėje už sutarties vykdymą. Pripažino, kad A. S. buvo atnešusi spalvų paletę, iš kurios jis parodė, kokių spalvų plokštės turi būti gaminamos. Be to, jis nurodė A. S., kad turi būti laikomasi techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų. Įspėjo, kad viskas turi būti pagal sutartį. Nurodė, kad apie praustuves nekalbėjo, o dėl plokštės briaunų storių neprisimena, ar A. S. jam būtų ką nors sakiusi. Pažymėjo ir tai, kad brėžinius žiūrėjo tiek, kiek supranta jis kartu su kolegomis.

32.                      Teismo vertinimu, tai, kad atsakovės atsakingas asmuo žiūrėjo ir vertino prekių gamybos brėžinius, patvirtina byloje esantis V. T. ir A. S. susirašinėjimas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d., kuris vyko elektroniniu paštu (1 t., b. l. 76–81). Iš vykusio susirašinėjimo nustatyta, kad V. T. reiškė pastabas A. S. dėl brėžiniuose nurodytų stalo, spintelės, lentynų išmatavimų, stalčių pločio, stalviršio pločio, išpjovų grindjuostei, stalviršio spalvos, spintos spalvos ir kt. Taigi, akivaizdu, kad V. T. ieškovės atstovės A. S. atsiųstus prekių gamybos brėžinius, prieš juos pasirašydamas, vertino, juos lygino su techninėje specifikacijoje nurodytais reikalavimais. Atitinkamai, pastebėjęs neatitikimus, – reiškė pastabas. Pažymėtina, kad ieškovės atlikti prekių pakeitimai, dėl kurių šiuo metu tarp šalių vyksta teisminis ginčas, taip pat buvo pažymėti prekių gamybos brėžiniuose (tiek plokštės briaunos plotis, tiek plautuvių išmatavimai, tiek stalviršio plotis). Teismo vertinimu, pastebėti brėžiniuose padarytus prekių pakeitimus, dėl kurių tarp šalių yra kilęs ginčas, nereikia turėti (būti įgijusiam) kažkokių specialių žinių. Juolab kad iš prekių gamybos brėžinių nustatyta, kad jie nėra kažkaip užslėpti, kurių neįmanoma, būnat pakankamai atidžiam ir rūpestingam, pastebėti. Teismas daro išvadą, kad atsakovės atsakingo asmens užimamos pareigos, išsilavinimas ir tai, kad jis viešuosiuose pirkimuose kaip atsakovės atstovas dalyvauja jau ne pirmą kartą, neabejotinai buvo pakankami pastebėti neatitikimus brėžiniuose ir reikšti dėl jų pastabas. Juolab kad, kaip minėta anksčiau, V. T. iki prekių gamybos brėžinių pasirašymo reiškė ne vieną pastabą ir dėl ne vienos prekės neatitikties techninės specifikacijos reikalavimams. Tačiau pastabų dėl ginčo prekių nepareiškė. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog prekių, dėl kurių tarp šalių kilo ginčas, pakeitimai buvo iš anksto žodžiu suderinti su atsakovės atsakingu darbuotoju V. T., kaip teigia ieškovės atstovė A. S.. Atsakovės darbuotojas V. T., pasirašydamas savo parašu prekių gamybos brėžiniuose, patvirtino prekių pakeitimus.

33.                      Be to, kaip minėta sprendimo 29 punkte, 2021 m. rugsėjo 20 d. įvyko šalių susitikimas, kurio metu buvo aptariami klausimai dėl sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymo. Minėto susitikimo metu atsakovė paprašė ieškovės pateikti prašymą dėl sutarties pakeitimo ir dokumentus, patvirtinančius prekių neatitiktį techninės specifikacijos reikalavimams. Nustatyta, kad ieškovė po minėto šalių susitikimo pateikė 2021 m. spalio 8 d. prašymą „Dėl 2020-11-17 prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2020-P-00147 keitimo“ ir tiekėjų raštus (1 t., b. l. 210–225). Byloje esančiuose UAB „HRANIPEX“, UAB „Celsis“, UAB „Surgedė“, UAB „Kesko Senukai Lithuania“, UAB „Šilumos centras“, UAB „Trukmė“ ir UAB „Ulmas“ raštuose nurodyta, kad prekės, dėl kurių tarp šalių kilo ginčas, negaminamos ir (ar) jų nėra prekyboje (1 t., b. l. 218–225). Minėti raštai surašyti sutarties vykdymo laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 18 d. iki 2021 m. vasario 19 d. Teismo vertinimu, minėti įrodymai patvirtina, kad sutarties vykdymo laikotarpiu prekės, kurių pageidavo atsakovė, nebuvo gaminamos ir (ar) tiekiamos į rinką. Sutiktina, kad minėti dokumentai turėjo būti pateikti atsakovei kartu su prašymu pakeisti prekes, o ne jau įvykdžius sutartį, ką ieškovė šiuo atveju padarė. Tačiau, teismo vertinimu, minėtų dokumentų pateikimas ne laiku, nesudaro pagrindo vienašališkai nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį. Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, nurodytais atsiliepime į ieškinį, kad ieškovė privalėjo pateikti oficialių gamintojų raštus, o ne tiekėjų raštus. Sutarties bendrųjų sąlygų 12.2 punkte yra numatyta, kad tiekėjas raštu praneša pirkėjui apie ketinimą keisti prekę, pateikdamas tą ketinimą pagrindžiančius dokumentus (pvz., gamintojo raštą ir pan.). Taigi, sutartyje nėra nurodyta, kaip teigia atsakovė, kad tik gamintojo raštai gali patvirtinti, jog prekės nebuvo tiekiamos į rinką sutarties vykdymo laikotarpiu, o nurodyta, kad gamintojo raštai yra tik vienas iš galimų įrodymų, kuriuos galėjo pateikti ieškovė, siekdama patvirtinti aplinkybę, kad prekės nėra gaminamos ir (ar) tiekiamos į rinką.

34.                      Teismo vertinimu, atsakovės kartu su tripliku pateikti duomenys nepatvirtina, kad ginčo prekės buvo gaminamos sutarties vykdymo laikotarpiu. Nustatyta, kad atsakovės atliktose užklausose yra nurodytas PVC briaunos storis nuo 0,4 mm iki 5 mm. Tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad sutarties vykdymo laikotarpiu buvo galimybė įsigyti tokios spalvos, kokią užsakė atsakovė, plokštę su 3 mm PVC briauna. Juolab kad ieškovė nurodė, jog plokščių rinkoje su 3 mm briauna tuo metu buvo, bet atsakovės atstovas pasirinko tokios spalvos plokštę, kurios su 3 mm briauna nebuvo galima įgyti. Analogiškai, teismo vertinimu, turi būti vertinami ir duomenys dėl galimybės įsigyti stalviršį 28 mm pločio ir techninėje specifikacijoje numatytų matmenų plautuvių. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų atsakovės užklausų nėra galimybės nustatyti, kad sutarties vykdymo laikotarpiu buvo galimybė užsakyti ir įsigyti atitinkamos spalvos, atitinkamų išmatavimų stalviršį, taip pat atsakovės pageidaujamu būdu montuojamas plautuves (3 t., b. l. 22–29).

35.                      Nesutiktina ir su atsakovės argumentais, kad nebuvo pasiektas sutartyje numatytas tikslas. Nagrinėjamu atveju atsakovės tikslas buvo įsigyti Kardiologijos instituto baldų, t. y. 1 pirkimo objekto dalies – biuro baldus (komplektą) (sutarties specialiųjų sąlygų 1.1 punktas). Nustatyta, kad ieškovė pristatė atsakovei prekes, kurios atitinka sutarties reikalavimus, taip pat prekes, kurių pakeitimai iš anksto buvo suderinti su atsakovės atsakingu asmeniu.

36.                      Šalia anksčiau nurodytų argumentų pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog sutarties nutraukimas yra kraštutinė – ultima ratio – priemonė, kurios taikymui nepakanka vien formalaus pagrindo. Favor contractus principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma. Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį, turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2013). Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018).

37.                      Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visetą bei teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad atsakovės nurodomas 2020 m. lapkričio 17 d. sudarytos prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2020-P-00147 nutraukimo pagrindas – esminis sutarties pažeidimas, šiuo konkrečiu atveju pripažintinas nepagrįstu bei neteisėtu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 180 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas – pripažinti neteisėtu tarp ieškovės ir atsakovės 2020 m. lapkričio 17 d. sudarytos prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2020-P-000147 vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, tenkinamas.

Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo

38.                      CK 6.256 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. 2 dalis numato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

39.                      Tarp šalių sudarytos sutarties specialiųjų sąlygų 3.6.2 punkte numatyta, kad mokėjimai atliekami ne vėliau kaip per 15 kalendorinių duomenų nuo dienos, kai pirkėjas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą <...>. Sutarties bendrųjų sąlygų 13.2 punkte numatyta, kad pirkėjas, uždelsęs sumokėti tiekėjui priklausančias sumas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, tiekėjo reikalavimu, privalo sumokėti 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku neapmokėtos sumos.

40.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė įvykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl atsakovė privalo su ieškove atsiskaityti. Ieškovė pateikė 2021 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą 27 352,05 Eur sumai. Atsakovė nepateikė duomenų, kad minėtą PVM sąskaitą faktūrą yra apmokėjusi. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 27 352,05 Eur skola.

41.                      Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 656,45 Eur paskaičiuotus delspinigius. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu ieškovės paskaičiuotų delspinigių dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į tai, taip pat vadovaujantis anksčiau minėtu teisiniu reglamentavimu ir sutarties nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistina 656,45 Eur delspinigių suma.

42.                      CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos ir 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

35.       Kiti šalių nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimu, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 800 Eur žyminį mokestį ir 7 048,23 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

37.       Teismas pažymi, kad CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, jog išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius 800 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą (1 t., b. l. 272; 2 t., b. l. 1) ir įrodymus, patvirtinančius 6 262,72 Eur išlaidas, advokato pagalbai apmokėti (3 t., b. l. 86–87, 108, 131–132). Ieškovė 2022 m. balandžio 27 d. pateikė įrodymus, patvirtinančius likusių išlaidų, t. y. 806,66 Eur, už advokato pagalbą turėjimą. Teismo vertinimu, minėti įrodymai yra pateikti pažeidžiant CPK 98 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, šių išlaidų pagrįstumo, taip pat priteisimo iš atsakovės klausimas, nėra sprendžiamas.

38.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

39.       Be to, remiantis Rekomendacijomis, atstovavimo išlaidos yra priteisiamos už tam tikrų procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams bei susitikimus su klientais pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022; 2022 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-45-464/2022 ir kt.). Teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktais prašymais priteisti išlaidas už atstovavimo paslaugas ir jų detalizacija, nustatė, kad nemažą jų dalį sudaro išlaidos, sumokėtos atstovams už susipažinimą su bylos medžiaga, teisės aktų, teismų praktikos analizę, bendravimą su klientu ir kt. Be to, net keturios PVM sąskaitos faktūros (bendrai 3 478,74 Eur) buvo išrašytos laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., t. y. iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui.

40.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau nurodyta, taip pat į bylos sudėtingumą ir apimtį, reiškiamų reikalavimų pobūdį, ieškovės atstovų darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, taip pat į tai, kad dalis detalizacijose išskirtų išlaidų apima procesinių dokumentų regimo išlaidas, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (pavyzdžiui, už ieškinio, dubliko parengimą), sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje už atstovavimo paslaugas ieškovei iš atsakovės priteistina suma turi būti mažintina iki 3 500 Eur (CPK 98 straipsnis). Taip pat ieškovei iš atsakovės priteistinas už ieškinį sumokėtas 800 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis). Tokiu būdu bendra ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 4 300 Eur (3 500 Eur + 800 Eur). 

41.       Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nesusidarė.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Artus LT“ ir atsakovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 2020 m. lapkričio 17 d. sudarytos prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2020-P-000147 vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Artus LT“, juridinio asmens kodas 303126904, iš atsakovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, juridinio asmens kodas 302536989, 27 352,05 Eur (dvidešimt septynių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų ir 05 ct) skolą, 656,45 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt šešių eurų ir 45 ct) delspinigius, 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 300 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                Jurgita Sujetienė