(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS

ĮSAKYMAS

2015 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

I. B. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2014 m. liepos 16 d., apie 15.19 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „VW Passat Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. Batoro gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti žiedinės sankryžos su Olandų gatve kryptimi, antra eismo juosta įvažiavęs į nereguliuojamą sankryžą su Rudens gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimą, numatantį, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, ir 38 punkto reikalavimą, numatantį, kad, jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, tai yra, vairuojamu automobiliu S. Batoro gatvės antra eismo juosta privažiavęs už S. Batoro – Rudens gatvių važiuojamųjų dalių sankirtos esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, prieš kurią buvo sustojusi tos pačios eismo krypties pirma juosta važiavusi transporto priemonė, jis nesustabdė vairuojamo automobilio prieš pėsčiųjų perėją, kad įsitikintų, jog perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti, dėl ko tęsdamas važiavimą partrenkė jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę pėsčiųjų perėją per S. Batoro gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją L. K.. Šio eismo įvykio metu L. K. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis I. B. savo kaltę pripažino pilnai, dėl nusikalstamos veikos ir jos padarinių nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino, kad 2014-07-16 apie 15.15 val. vairuodamas sutuoktinei I. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo S. Batoro g. nuo Šilo g. pusės link Olandų g. antra eismo juosta, apie 70-80 km/h greičiu. Buvo šviesus paros metas, saulėta, kelio važiuojamoji dalis - sausas asfaltas, transporto srautas intensyvus. Priešpriešiais stipriai švietė saulė, todėl matomumas buvo blogas. Artėjant prie nereguliuojamos S. Batoro – Rudens g. sankryžos pirma eismo juosta važiuojantys automobiliai pradėjo mažinti važiavimo greitį. Tuo metu matė, kad jo važiavimo kryptimi pirma eismo juosta važiavęs krovininis automobilis, dar neprivažiavęs S. Batoro – Rudens g. važiuojamųjų dalių sankritos pradėjo pakankamai intensyviai stabdyti, o Rudens g. į sankryža su S. Batoro g., atlikdamas dešinį posūkį įvažinėjo kitas krovinis automobilis. Tai matydamas ir manydamas, kad priekyje, pirma eismo juosta važiuojantis krovininis automobilis yra stabdomas dėl to, kad nori leisti Rudens g. į sankryžą įvažiuojančiam kroviniam automobiliui atlikti sankryžoje dešinį posūkį, važiavimo kryptimi link Olandų g., todėl šiek tiek sumažinęs važiavimo greitį tęsė važiavimą numatyta kryptimi. Pirma eismo juosta, paskui krovininį automobilį važiavęs mikroautobusas, krovininiam automobiliui pradėjus stabdyti, prieš jo automobilį persirikiavo į jo važiavimo krypties antrą eismo juostą ir važiuodamas jau per važiuojamųjų dalių sankirtą padidino važiavimo greitį ir nuvažiavo link Olandų g. Likus iki važiuojamųjų dalių sankirtos važiuoti apie 50 metrų ir susigretinus su iš dešinės važiuojančiu krovininiu automobiliu, staiga pamatė per S. Batoro g. važiuojamojoje dalyje pažymėtą nereguliuojamą pėsčiųjų perėją einančius du pėsčiuosius. Per perėją pirma ėjo moteris, o jai iš paskos, apie 2 metrų atstumu, ėjo vyras. Vengdamas užvažiavimo ant pėsčiosios pradėjo intensyviai stabdyti vairuojamą automobilį. Automobilio intensyvaus stabdymo metu išvengti pėsčiosios partrenkimo nepavyko ir automobilio kairiu šonu ir kairiu galinio vaizdo veidrodžiu partrenkė pėsčiąją. Po kontakto su automobiliu pėsčioji nukrito ant skiriamosios juostos. Įvykio metu automobilis nesugadintas. Pėsčiąją lankė gydymo įstaigoje, jos atsiprašė ir planavo susitaikyti (b.l.58,59). Papildomai apklaustas kaltinamasis nurodė, kad pilnai patvirtina 2014-10-21 duotus parodymus dėl įvykusio eismo įvykio kilimo aplinkybių. Visiškai pripažįsta savo kaltę pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus ko pasekmėje kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas asmuo. Su nukentėjusiąją L. K. reguliariai susitinka ir rūpinasi jos sveikata ir gydymų bei su nukentėjusiąją L. K. yra susitaikę ir planuoja pasirašyti susitaikymo protokolą (b. l. 69-70).

Be I. B. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir bylos medžiaga: Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su priedais (b. l. 6-12), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (b. l. 13-14), Bendrojo pagalbos centro kortele Nr. ROIK 0114000377846 (b. l. 20), liudytojų I. B., J. Ž., D. G., L. P. parodymais (b. l. 22-29), nukentėjusiosios L. K. parodymais (b. l. 31), L. K. medicininių dokumentų apžiūros protokolu bei Specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad L. K. eismo įvykio metu patirti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 35), kita bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad I. B. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip neatsargus nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Paskelbus I. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme sutinka (b. l. 92).

Skiriant bausmę I. B. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – I. B. padarė neatsargų nusikaltimą, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (neteistas, praeityje administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi). I. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių prokuroras neinkriminuoja. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta I. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą,  kurios dydis, remiantis BK 641 straipsniu, mažintinas vienu trečdaliu.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis BPK 420-421 str., teismas

n u s p r e n d ė:

I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 27 MGL, t. y. 1016,82 Eur, baudą.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. B. skirti galutinę bausmę – 18 MGL, t. y. 678,88 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų ir 88 euro centų) baudą.

I. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti I. B., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. 

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                            Ovidijus Ramanauskas