Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-2087-1124/2020
Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00290-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos:16.9.7.1; 21.9.10
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2020 m. gruodžio 10 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė,
sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį.
n u s t a t ė :
1. A. J. 2020 m. lapkričio 23 d. apie 16.10 val. Trakų r. sav., krašto keliai (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Š. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas lengvas (1,48 promilių) neblaivumas, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, atitinkamai nepasirinko greičio, kelio vingyje į kairę nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į dešinę ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 147 (posūkio kryptis į kairę) bei medį. Įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir kelio ženklas – pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus. Tokiais veiksmais jis padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą.
2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino, gailėjosi. Nurodė, kad tą dieną vairavo neblaivus, nes susipyko su sugyventine, su kuria tuo metu buvo ne namuose, o išnuomotoje sodyboje. Alkoholį buvo vartojęs dieną prieš įvykį (tos dienos vakare). Tai buvo pirmas kartas, kai vairavo būdamas neblaivus, visada vairuoja atsakingai, prašė į tai atsižvelgti. Taip pat nurodė bei prašė atsižvelgti į tai, kad vežioja savo tėvą į procedūras, bei šiuo metu (šalyje paskelbus karantiną) negali dirbti, negauna pajamų.
3. ANK 423 straipsnio 3 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
4. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, be jo paties prisipažinimo, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, 2020 m. lapkričio 23 d. tarnybinis pranešimas, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, eismo įvykio vietos schema, kita bylos medžiaga.
5. ANK 423 straipsnio 3 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Už šį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis); taip pat gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 423 straipsnio 5 dalis).
6. ANK 22 straipsnis, reglamentuojantis administracinės nuobaudos paskirtį, nustato, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kuria siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 27 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės. ANK 32, 34 straipsniuose, reglamentuojančiuose administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo taisykles, numatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Vadovaujantis iš esmės analogiškais kriterijais, yra nustatoma ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, trukmė. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013). Aptariamos normos taikymas siejamas ne tik su teisingumo bei protingumo principų įgyvendinimu, bet ir su išskirtinių aplinkybių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai nustatymu – tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju nenustatytinos, tokioms aplinkybėmis nepripažintinos ir A. J. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kurias patvirtinančių duomenų byloje nėra.
7. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas administracinis nusižengimas laikomas vienu pavojingiausių ir šiurkščiausių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai; į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracine tvarka per penkerių metų laikotarpį baustas tris kartus, taip pat atsižvelgiama į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusižengimą bei gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, atsižvelgtina taip pat ir į tai, kad A. J. užfiksuotas 1,48 promilių neblaivumas, kuris beveik siekia maksimalią ribą, už kurią dar taikoma administracinė atsakomybė.
8. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. J. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, skiriama šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, mažesnė, nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas jos vidurkis, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, be automobilio konfiskavimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
A. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1 300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų dydžio baudą su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, be transporto priemonės konfiskavimo.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT744010051001324763, esančią banke Luminor Bank, AB, LT057044060007887175, esančią AB „SEB bankas“, LT122140030002680220, esančią banke Luminor Bank, AB, LT247300010112394300, esančią banke Swedbank, AB, LT427230000000120025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT327180000000141038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT747400000008723870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT787290000000130151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą – 188659752, įmokos kodą – 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20125890788.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Teisėja Rasa Bagdžiūtė