Civilinė byla Nr. e2S-600-589/2023

Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00741-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.5.14

 (S)

1.       Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dzūko medis“ (toliau – ir kreditorė) pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. eL2-5746-664/2023 pagal kreditorės UAB „Dzūko medis“ pareiškimą dėl skolos, palūkanų, kitų išlaidų ir procesinių palūkanų priteisimo iš skolininkės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Traukveza“ (toliau – ir skolininkė), kurioje Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. liepos 19 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis (toliau – ir taikos sutartis). Kreditorė prašė išduoti du vykdomuosius raštus.

2.       Prašyme nurodė, jog skolininkė tinkamai nevykdo taikos sutartimi, patvirtinta Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. liepos 19 d. nutartimi, prisiimtų įsipareigojimų. Šios sutarties 1.3. punkte įtvirtinta, jog skolininkė MB „Traukveza“ įsipareigoja 30 000 Eur sumą kreditorei sumokėti sekančiais terminais – 20 000 Eur per 8 dienas po taikos sutarties pasirašymo dienos, o nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, per 90 dienų, sumokėti 10 000 Eur sumą. Taikos sutartis tarp šalių pasirašyta 2023 m. liepos 18 d., taigi skolininkė pirmą 20 000 Eur įmoką įsipareigojo sumokėti iki 2023 m. liepos 26 d. imtinai, tačiau to nepadarė. Remiantis taikos sutarties 1.4. punktu taikos sutarties vykdymą papildomai užtikrina N. L. (toliau – ir laiduotojas) savo asmeniniu turtu, kaip solidarus bendraskolis bei laiduotojas kartu su skolininke. Laidavimas galioja iki visiško prievolės, nurodytos 1.3. punkte, pagal šią taikos sutartį įvykdymo. Taikos sutarties 1.5. punkte įtvirtinta, jog skolininkei nesilaikant mokėjimo įsipareigojimų terminų, kurie nurodyti sutarties 1.3. punkte, ilgiau nei 5 dienas, kreditorė turi teisę kreiptis dėl vykdomojo dokumento išdavimo skolininkės ir laiduotojo, kaip solidarių bendraskolių, atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi kreditorės UAB „Dzūko medis“ prašymą tenkino.

4.       Įvertinęs kreditorės prašyme, skolininkės pateiktame paaiškinamajame rašte nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į: 1) 2023 m. liepos 19 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatytą išieškojimo mokėjimo pradžios datą (šalys sutarė, jog pirmoji 20 000 Eur įmoka turėjo būti sumokėta per 8 dienas po taikos sutarties pasirašymo dienos (taikos sutartis šalių pasirašyta 2023 m. liepos 18 d.), t. y. įmoka turėjo būti padaryta iki 2023 m. liepos 26 d., o nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis įsiteisėjimo dienos (nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 17 d.), per 90 dienų (t. y. iki 2023 m. lapkričio 15 d.), turi būti sumokėta 10 000 Eur suma), teismas konstatavo, jog skolininkė po šalių taikos sutarties patvirtinimo tinkamai nevykdo įsipareigojimo; 2) į skolininkės poziciją (pastaroji pateikė duomenis, jog pagal taikos sutarties sąlygas šiai dienai yra sumokėjusi tik 10 000 Eur), t. y. pastaroji minėtų aplinkybių neginčija; 3) į tai, jog objektyvių duomenų, jog artimiausiu metu padėtis pasikeis – teismui nepateikta, teismas sprendė, kad skolininkė ir solidarus bendraskolis bei laiduotojas N. L. pagal 2023 m. liepos 19 d. teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį savo įsipareigojimus įvykdė tik iš dalies, todėl kreditorės prašymą pagal taikos sutarties sąlygų 1.3.-1.5. punktų nuostatas laikė pagrįstu.

5.       Teismas, remdamasis taikos sutarties 3.1. punkte pačių bylos šalių užfiksuotais duomenimis, pripažino nepagristais skolininkės argumentus, kad taikos sutarties sąlygos ir joje apibrėžti terminai skolininkei nėra aiškūs. Teismas nurodė, kad skolininkės argumentai, jog įsiskolinimo sumokėjimo tvarka ir terminai nėra aiškūs ir naudingi tik pačiai kreditorei, parengusiai taikos sutarties projektą, galėtų būti aktualūs tik sprendžiant klausimą dėl teismo 2023 m. liepos 19 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta 2023 m. liepos 18 d. taikos sutartis, pakeitimo. Ginčas dėl šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

6.       Teismas taip pat nurodė, jog kadangi vykdomasis raštas išduotinas pagal taikos sutartį, kuri iš dalies buvo vykdoma, konkreti įsiskolinimo suma nenustatoma, nes ji turės būti nustatyta vykdymo proceso metu, pateikus vykdomąjį raštą antstoliui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu skolininkė MB „Traukveza“ prašo Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditorės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti.

8.       Nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi. Mano, kad teismas, spręsdamas kreditorės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, netinkamai taikė normas, reglamentuojančias vykdomųjų raštų išdavimo tvarką, netinkamai vertino skolininkės pateiktame prašyme nurodytas aplinkybes. Teismas nevertinto ir neįsitikino, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra abiem šalims aiškios, ar šalys jas supranta vienodai.

9.       Pažymi, kad kreditorė, pateikdama teismui prašymą dėl vykdomųjų raštų išdavimo visos sutarties apimtyje, pasielgė nesąžiningai. Dar iki kreditorės kreipimosi į teismą dienos dėl vykdomųjų raštų išdavimo skolininkė sumokėjo kreditorei 10 000 Eur sumą.

10.       Taip pat pažymi, kad prašymo dėl vykdomųjų raštų išdavimo dienai kreditorė dar neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl vykdomųjų raštų išdavimo, kadangi nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 17 d. ir visi terminai atsiskaityti su kreditore, numatyti taikos sutarties 1.5. punkte, dar nėra suėję. Skolininkė taikos sutarties 1.5. punktą suprato taip, kad kreditorė įgys teisę kreiptis į teismą dėl vykdomųjų raštų išdavimo, kai skolininkė pažeis galutinį skolos sumokėjimo terminą.

11.       Nurodė, kad tokią savo poziciją skolininkė grindžia tuo, kad tarp šalių pasirašyta taikos sutartimi buvo susitarta, jog skolininkei nesilaikant mokėjimo terminų, kreditorė turi teisę kreiptis dėl vykdomųjų raštų išdavimo. Šalys tarpusavyje nesusitarė, kad pradelsus atlikti taikos sutartyje numatytą pirmą įmoką, kreditorė turi teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį dokumentą pagal šalių pasirašytą taikos sutartį. Mano, jog nelogiška yra tikėtis ir reikalauti, kad skolininkė mokės įmokas pagal taikos sutartį, kuri teismo dar nėra patvirtinta ir nutartis neįsigaliojusi. Todėl pirmą įmoką skolininkė būtent ir padarė po nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.

12.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Dzūko medis“ prašo skolininkės MB „Traukveza“ atskirąjį skundą atmesti.

13.       Nurodo, kad nesutinka su atskirojo skundo argumentais. Mano, jog akivaizdu, kad pagal išduotą vykdomąjį raštą antstoliui perduotina priverstinai vykdyti skolininkės skola yra ta, kurios sumokėjimui yra suėjęs terminas (10 000 Eur). Taip pat mano, kad iš taikos sutarties sąlygų yra aišku, kad pradelsus atlikti vieną ar kitą įmoką, kreditorė turi teisę prašyti išduoti vykdomąjį dokumentą.

14.       Pažymi, kad skolininkė, teikdama nepagrįstą atskirąjį skundą, iš esmės manipuliuoja procesinėmis teisėmis, formaliai skųsdama 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, ir tokio skundo vienintelis tikslas yra kiek įmanoma uždelsti priverstinį išieškojimą. Taip skolininkė sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, o konkrečiau, prieš tinkamą ir savalaikį taikos sutarties sąlygų įgyvendinimą.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

15.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliantės MB „Traukveza“ atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos

16.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

18.       Kreditorė UAB „Dzūko medis“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2023 m. rugpjūčio 3 d. vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. eL2-10066-1204-2023 ir antstolio 2023 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo. Kreditorė pateiktame procesiniame dokumente neprašo jo priimti, tačiau nurodo, kad šie įrodymai patvirtina, jog analogišką atvejį apeliantė jau turėjo ir jai turėtų būti žinoma vykdomojo rašto dėl nevykdomos taikos sutarties sąlygų išdavimo tvarka – Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai civilinėje byloje Nr. eL2-10066-1204/2023 išdavė 2023 m. rugpjūčio 23 d. vykdomąjį raštą pagal identiško turinio (neskaitant sumų ir esmės) patvirtintą taikos sutartį ir antstolis šiuo konkrečiu atveju priverstinai vykdė tik dalį reikalavimo, t. y. tą, kuris buvo pradelstas. Įvertinęs prašomų prijungti dokumentų pobūdį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo jų prijungti prie bylos, kadangi apeliacinės instancijos teismas su jais turi galimybę susipažinti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

19.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas kreditorės UAB „Dzūko medis“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nevykdant taikos sutarties sąlygų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20.       Apeliantė MB „Traukveza“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą iš esmės motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas kreditorės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pilna apimtimi, netinkamai taikė procesinės normas, reglamentuojančias vykdomųjų raštų išdavimo tvarką, kadangi neatsižvelgė į tai, kad dar iki kreditorės kreipimosi į teismą dienos dėl vykdomojo rašto išdavimo skolininkė sumokėjo kreditorei 10 000 Eur sumą, taip pat ir į tai, kad prašymo dėl vykdomųjų raštų išdavimo dienai kreditorė dar neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl vykdomųjų raštų išdavimo, kadangi visi terminai atsiskaityti su kreditore, numatyti taikos sutarties 1.5. punkte, dar nėra suėję, nevertino ir neįsitikino, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra abiem šalims aiškios, ar šalys jas supranta vienodai, netinkamai vertino skolininkės pateiktame prašyme nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems atskirojo skundo argumentams.

21.       CPK 646 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

22.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus tik pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676). Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka. Atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, teismas išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 26 punktas).

23.       Remdamasis teisiniu reguliavimu ir išdėstyta kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė pagrindą išduoti vykdomąjį raštą skolininkei tinkamai nevykdant teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytų įsipareigojimų. Kreditorė prašymo pagrindu nurodė aplinkybę, kad taikos sutartis tarp šalių buvo pasirašyta 2023 m. liepos 18 d., skolininkė pirmą įmoką įsipareigojo sumokėti iki 2023 m. liepos 26 d. imtinai, tačiau to nepadarė. Kreditorė, be kita ko, rėmėsi 2023 m. liepos 19 d. teismo nutarties, kuria buvo patvirtina šalių 2023 m. liepos 18 d. pasirašyta taikos sutartis, 1.3. punktu, kuriame nurodyta, kad skolininkė įsipareigoja 30 000 Eur sumą kreditorei sumokėti sekančiais terminais – 20 000 Eur per 8 dienas po taikos sutarties pasirašymo dienos, o nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, per 90 dienų, sumokėti 10 000 Eur sumą į kreditorės banko sąskaitą, taip pat 1.5. punktu, įtvirtinančiu susitarimą, kad skolininkei nesilaikant mokėjimo įsipareigojimų terminų, kurie nurodyti sutarties 1.3. punkte, ilgiau nei 5 dienas, kreditorė turi teisę kreiptis dėl vykdomojo dokumento išdavimo skolininkės ir laiduotojo kaip solidarių bendraskolių atžvilgiu. Priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, skundžiamos nutarties motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino tai, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Įvertinęs šalių sudarytos taikos sutarties 1.3. – 1.5. punktų nuostatas, šalių argumentus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šios sąlygos dėl terminų skaičiavimo yra aiškios bei gali būti priverstinai vykdomos (taikos sutartis šalių buvo pasirašyta 2023 m. liepos 18 d., taigi pirma įmoka turėjo būti padaryta iki 2023 m. liepos 26 d., o nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos (2023 m. rugpjūčio 17 d.) per 90 dienų (iki 2023 m. lapkričio 15 d.), turi būti sumokėta antroji 10 000 Eur įmoka), o skolininkė savo įsipareigojimus pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį įvykdė tik iš dalies (2023 m. rugpjūčio 16 d. sumokėjo kreditorei tik 10 000 Eur). Taikos sutarties 1.5. punkte nėra nurodyta, kad kreditorė turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomųjų raštų išdavimo, kai skolininkė pažeis tik galutinį skolos sumokėjimo terminą. Pagal minėtą taikos sutarties sąlygą pradelsus atlikti bet kurią įmoką, ar jas atlikus ne pilna apimtimi, kreditorė turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomųjų raštų išdavimo.

24.       Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, turi teisę pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008). Teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, galėtų spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o materialinių teisinių santykių aspektas negalėtų būti liečiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad galimybė pakeisti sprendimo vykdymo tvarką paprastai sietina su teismo alternatyvaus sprendimo ir fakultatyvaus sprendimo egzistavimu (CPK 272, 273 straipsniai). Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio, į kurį įeina ir šalių taikos sutartyje nustatyti atsiskaitymų terminai ir sumos, kitoks taikos sutarties sąlygų dėl atsiskaitymo terminų supratimas ir aiškinimas, reikštų taikos sutarties esmės pakeitimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871/2013, 2014 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-282/2014, Kauno apygardos 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-476-254/2017). Nagrinėjamu atveju skolininkė taikos sutartimi nustatytą ir teismo nutartimi patvirtintą vykdymo tvarką ir sąlygas pakeisti neprašė, todėl šio klausimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesvarstė.

25.       Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą išduoti vykdomąją raštą teismas gali tik dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys sudarytoje ir teismo patvirtintoje taikos sutartyje skolos grąžinimą išdėstė laike, numatant du mokėjimus. Ginčo šalys nebuvo susitariusios, jog vėluojant atlikti pirmąją įmoką, skolininkė privalo iš karto grąžinti kreditorei visą skolą ir negalioja skolos grąžinimas dalimis. Taigi, praleidus pirmąjį mokėjimą pagal grafiką, vykdomasis raštas galėjo būti išduotas tik dėl tos sumos dalies, kurios mokėjimo terminas pagal įsiskolinimo grąžinimo grafiką buvo praleistas.

26.       Šiuo atveju kreditorė prašė išduoti jai du vykdomuosius raštus dėl visos 30 000 Eur sumos priverstinio išieškojimo solidariai iš skolininkės ir laiduotojo. Teismo posėdio metu kreditorė patikslino prašymą, nurodydama, kad prašo išduoti vykdomuosius raštus dėl 20 000 Eur sumos. Nors pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuose nurodo, kad vykdomasis raštas išduotinas pagal taikos sutartį, kuri iš dalies buvo vykdoma, konkreti įsiskolinimo suma nenustatoma, nes ji turės būti nustatyta vykdymo proceso metu, pateikus vykdomąjį raštą antstoliui, vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pilna apimti. Nustačius, jog prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo dienai (2023 m. rugpjūčio 18 d.) skolininkės skola kreditorei sudarė 10 000 Eur pagal vieną dalį taikos sutarties 1.3. punkto, kreditorės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo turėjo būti tenkinamas iš dalies, perkeliant į skundžamos nutarties rezoliucinę dalį tik su išieškojimu susijusią taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje nurodytą šalių susitarimo turinio dalį.

Dėl bylos procesinės baigties

27.       Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju ne visiškai tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomųjų dokumentų turiniui keliamus reikalavimus. Tai yra pagrindas pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodant, kad iš dalies tenkinamas kreditorės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo – kreditorei išduodamas vykdomasis raštas tik dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies.

28.       Kartu pažymėtina, kad šalys, siekdamos kitokio teisių ir pareigų įgyvendinimo, nei nustatyta teismo patvirtintoje taikos sutartyje, gali pasinaudoti vykdomąjį procesą reglamentuojančių teisės normų suteiktomis teisėmis – jos gali sudaryti naują taikos sutartį, kuri CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka tvirtinama teismo.

29.       Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Iš dalies tenkinti skolininkės mažosios bendrijos „Traukveza“ atskirąjį skundą.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

Išduoti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Dzūko medis“, juridinio asmens kodas 302583309, vykdomąjį raštą dėl 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) skolos išieškojimo iš skolininkės mažosios bendrijos „Traukveza“, juridinio asmens kodas 305695466, pagal Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-5746-664/2023 patvirtintos taikos sutarties 1.3. punktą. Taikos sutarties vykdymą papildomai užtikrina N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), savo asmeniu turtu, kaip solidarus bendraskolis bei laiduotojas kartu su skolininke. Laidavimas galioja iki visiško prievolės, nurodytos 1.3. punkte, pagal šią taikos sutartį įvykdymo (1.4. punktas).

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                        Rita Dambrauskaitė