Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-17-380/2021
Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00118-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 3 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo (toliau – ir Institucija) 2020-09-07 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-1476-2020 L. B. pripažintas kaltu ir nubaustas 800 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje dėl to, kad jis 2020-08-15, 11.44 val., Palangoje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas lengvai girtas (1,01 promilės), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė teismui.
2. Skundžiama Plungės apylinkės teismo 2020-11-26 nutartimi skundas buvo netenkintas, o Institucijos 2020-09-07 nutarimas Nr. 60-ANR_N-1476-2020 paliktas nepakeistas.
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. B. prašo: 1) panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020-11-26 nutartį ir Institucijos 2020-09-07 nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių; 2) netenkinus šio prašymo, pakeisti Institucijos 2020-09-07 nutarimo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesiams ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.
3.1. Apelianto nuomone skundžiama nutartis yra nepakankamai pagrįsta, todėl turėtų būti panaikinta. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas akcentuoja, kad nuobauda gali būti švelninama, t. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais. Tokios ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo taisyklės neturėtų būti suabsoliutintos, kadangi tampa apskritai abejotina, ar teismas išvis realiai gali pritaikyti aptariamą teisės normą. Šiuo aspektu pažymima, kad net aukštesnės instancijos teismų praktikoje yra išaiškinta, jog skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ATPK 301 straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta Įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-39-135/2016), taip pat, jog „[...] argumentas, kad nenustačius ypatingų aplinkybių nebuvo galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, nepagrįstas, nes ANK 34 straipsnio 6 dalis nereglamentuoja „ypatingų aplinkybių“ nustatymo.“ (Šiaulių apygardos teismo 2019-10-30 nutartis administracinio nusižengimo byloje N r. AN2-185-282/2019). Apelianto vertinimu iš nurodytos teismų praktikos matyti, kad galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatymo sankcijoje, siejama ne su kokių nors ypatingų aplinkybių egzistavimu, o iš esmės su ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių (padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai) vertinimu. Tuo tarpu skundžiama nutartimi ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas siejamas su abstrakčiomis sąvokomis, sudarant įspūdį, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis apskritai netaikytina. Apeliantas mano, kad tai lėmė ANK 34 straipsnio 6 dalies pažeidimą, kadangi šią materialiosios teisės normą pirmosios instancijos teismas taikė netinkamai. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį nagrinėjamos bylos atveju reikšmingos aplinkybės yra šios: padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai. Būtent jos tiesiogiai įtvirtintos ANK 34 straipsnio 6 dalyje, kaip tokios, į kurias reikia atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo.
3.2. Apelianto nuomone iš skundžiamos nutarties turinio gana aiškiai matyti, kad į daugelį šių aplinkybių atsižvelgta nebuvo, o tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 563 straipsnio (Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimų, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos) ir 567 straipsnio 1 dalies (Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes) nuostatas. Aplinkybės, jog apeliantas gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, pirmosios instancijos teismas nevertino kaip reikšmingos taikant ANK 34 straipsnio 6 dalyje, nors ANK 34 straipsnio 6 dalyje nenumatyta, kad lengvinančios aplinkybės būtų reikšmingos taikant nuobaudą tik jos ribose, numatytose sankcijoje. Be to, skundžiama nutartimi apelianto asmenybė ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme išvis nevertinta (neatsižvelgta į tai, kad jis yra įgijęs išsilavinimą, dirbantis, sukūręs šeimą, sumokėjęs baudą, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai), nors ANK 34 straipsnio 6 dalies tiesiogiai numatyta, kad šios teisės normos taikymas priklauso nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybės ir jos nėra reikšmingos tik tais atvejais, kai nuobauda skiriama sankcijos ribose, t. y. jos taikytinos nuobaudą taikant ir švelnesnės apimties arba jos visai netaikant. Lygiai taip pat neatsižvelgta į tai, kad apeliantas anksčiau nėra padaręs nei panašaus, nei analogiško teisės pažeidimo.
3.3. Apelianto vertinimu ANK 34 straipsnio 6 dalies normas pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje taikė netinkamai, kadangi jos taikymas nėra siejamas su kokiu nors ypatingų ir išskirtinių aplinkybių nustatymu. Aptariama teisės norma gali būti taikoma atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pavojingumą, patį nusižengimą padariusį asmenį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir kitas šioje teisės normoje išvardintas aplinkybes. Šiuo atveju iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir nagrinėjamoje byloje iš esmės vertino, kad teisę vairuoti apeliantas prarado dėl neblaivumo, o jau vien dėl to ANK 34 straipsnio 6 dalis negali būti taikoma. Tačiau apeliantui akivaizdu, jog tai prieštarauja ANK 34 straipsnio 6 daliai, kadangi šioje teisės normoje nėra numatyta jokio administracinių nusižengimų sąrašo, kuriame būtų numatyta, dėl kokių administracinių nusižengimų padarymo ANK 34 straipsnio 6 dalis negali būti taikoma. Be to, pagal skundžiamoje nutartyje išdėstytus motyvus, priežastys, dėl kurių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, negali būti pagrindas skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Tai atsispindi iš skundžiamos nutarties motyvacijos, kad neigiami padariniai, kurie kyla asmeniui netekus specialiosios teisės, yra natūralus jo veikos rezultatas ir tai negali būti pagrindas švelninti administracinę atsakomybę. Apeliantas su tuo negali sutikti, nes nėra teisinga, jog esant didesniam teisės vairuoti transporto priemones poreikiui, šansas sutrumpinti jos atėmimo terminą atitinkamai mažėja. Tai iš esmės prieštarauja administracinės poveikio priemonės proporcingumo principui, kuris ypač aktualus šiuo atveju.
3.4. Skunde pažymima, jog aukštesnės instancijos teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „[...] vien neigiamas pasekmių poveikis asmens kasdieninei buičiai, darbui ar šeimos interesams savaime negali būti pagrindas skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą, nes tai yra natūrali asmens neteisėto elgesio pasekmė ir darydamas nusižengimą asmuo prisiima atsakomybę už tokių pasekmių atsiradimą. Tačiau aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog kiekvienu atveju šios pasekmės turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant j konkrečias bylos aplinkybes. Be to, jos turi būti įvertinamos tiek neigiamo poveikio apimtimi, tiek ir proporcingumo su konkrečia padaryta veika santykyje.“ (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435- 397/2018). Apelianto vertinimu šiuo atveju skundžiamos nutarties turinys atspindi, kad pasekmės, kurios kyla konkrečiai apeliantui jam netekus teisės vairuoti (jis netenka galimybės dirbti, o tai lemia vienintelio pajamų šaltinio netekimą, netenkama galimybės pasirūpinti mažamečiais vaikais), nei su veikos pavojingumu, nei neigiamo poveikio apimtimi nebuvo įvertintos. Skundžiama nutartimi tik bendro pobūdžio teiginiais pasisakyta, kad apelianto patiriami nepatogumai yra adekvatūs. Pirmosios instancijos teismui to nepadarius, galima teigti, kad bylos esmė nėra atskleista ir vien tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi, kaip nurodoma teismų praktikoje, „[...] ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.“ (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-131-211/2016, Nr. ATP-39-135/2016 ir kt.).
3.5. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog apeliantas yra bendru sutikimu su buvusia sutuoktine nutraukęs jų santuoką ir nepilnamečių vaikų išlaikymui per mėnesį skiria 400 Eur sumą. Neturint galimybės dirbti dėl prarastos teisės vairuoti, apeliantas tokio įsipareigojimo iš esmės negalės vykdyti, dėl to nukentėtų visų pirma jo mažamečių vaikų interesai, o tai yra visiškai neproporcinga dėl padaryto administracinio nusižengimo.
3.6. Skunde pažymima, jog, pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, ar administracinės nuobaudos tikslai būtu pasiekti ne panaikinus Institucijos nutarimo dalį, o tik jį pakeitus, t. y. paskyrus bent mėnesiu trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato vyresnysis tyrėjas L. B. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2020-11-26 nutartį nepakeistą.
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame nėra ginčijama kaltė, padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija ir faktinės bylos aplinkybės, tačiau keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino), siekiama, kad ši poveikio priemonė nebūtų skirta arba sutrumpinti šios poveikio priemonės terminą. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
8. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriame išdėstyta, jog nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Todėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
9. Analizuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
10. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi (iki 2020-01-01 galiojusi įstatymo redakcija, šiuo metu atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).
11. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).
12. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir Institucijos 2020-09-07 nutarimą, daro išvadą, kad L. B. neskyrus administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) arba sutrumpinus šios priemonės terminą nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas nepagrįstai L. B. netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų remdamasis tik jo padaryto nusižengimo pavojingumu ir dėl to padarė esminių ANK pažeidimų, nesivadovavo aktualia teismų praktika, nepakankamai įvertino L. B. asmenybę, yra deklaratyvūs ir nesuteikia teisinio pagrindo skundžiamą nutartį naikinti ar keisti. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog nors ir lakoniškai, tačiau esmines administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodomas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino. Vien tai, kad teismas priėmė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesų neatitinkantį sprendimą nesudaro pagrindo abejoti tokio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
13. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog už L. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Analizuojamu atveju L. B. buvo paskirtas minimalus ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – 12 mėnesių. Apeliantas padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę neblaivus. L. B., būdamas brandi asmenybė, turėdamas mažamečių vaikų ir turėdamas juos išlaikyti (tai akcentuojama apeliaciniame skunde), žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones yra būtina jo darbui, nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl priešingai nei mano apeliantas, šioje situacijoje vien jo su vairavimu susijęs darbo pobūdis, teigiama charakteristika ir šeimos interesai nesudaro pakankamo pagrindo neskirti ar sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės.
14. Atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik baudą, bet ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Todėl vien tai, kad L. B. minėto pažeidimo padarymo metu nebuvo administracine tvarka baustas dėl analogiškų pažeidimų, prisipažino padaręs nusižengimą ir dėl nusižengimo gailėjosi, o šis nusižengimas buvo atsitiktinis, nesuteikia pagrindo švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Šios aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui, todėl dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį tais pačiais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
15. Priešingos išvados apygardos teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad teisė vairuoti transporto priemones L. B. yra būtina jo darbui ir vaikų išlaikymui. Šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir L. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už savo šeimą (vaikus), kurios gyvenimiški nepatogumai, atsirasiantys dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių akcentuojami skunde, L. B. privalėjo įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Nėra jokio pagrindo teigti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies normos L. B. galėtų būti taikomos dėl jo darbo pobūdžio. Teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (kasacinė nutartis Nr. 2AT-3-2011). Todėl priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, būtent tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes, sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis.
16. Apygardos teismas konstatuoja, jog L. B. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą administracinio poveikio priemonę ar juo labiau išvis jos neskirti, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu L. B. būtų galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto atėmimo terminą ar šios priemonės išvis neskirti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Be to, tiek administracine nuobauda, tiek kartu su ja skiriama administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus.
17. Įvertinus tai, kas aptarta, darytina išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad minimalios trukmės (12 mėnesių) sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
n u t a r i a :
palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Aurelija Sadauskaitė