Administracinė byla Nr. e1-2010-423/2017

                                                                                                              Proceso Nr. 3-62-3-01019-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 18.12.; 55.1.1.

(S)

                            KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S       

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                   2017 m. lapkričio 16 d.             

                                                                          Kaunas

           Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės,

sekretoriaujant Ritai Kinderienei,

dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui L. Z.,

nedalyvaujant pareiškėjai M. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir

n u s t a t ė:

Pareiškėja M. V. patikslintu skundu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017-04-24 raštą Nr. 8SD-2080-(14.8.7.) „Dėl informacijos pateikimo“.

Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, jog atsakovas 2012-10-18 sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-321 atkūrė pareiškėjai nuosavybės teises į 2,7180 ha žemę, atlyginant pinigais, išmokant 54 691 Lt kompensaciją. Kompensacija buvo išmokėta dalimis, paskutinė įmoka atlikta - 2015-03-26. 2017 m. kovo mėnesį pareiškėja sužinojo, jog (duomenys neskelbtini), turėtoje vietoje atsirado apie 10297 kv. m. preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės, kurios dalis patenka į buvusio savininko A. J. (pareiškėjos tėvo) iki 1940 m. turėtą valdą, kuri ribojasi su jai 2006-02-10 sprendimu natūra grąžintu 0,0820 ha žemės sklypu, (duomenys neskelbtini) Atsakovas nepagrįstai  atsisakė administracine tvarka panaikinti 2012-10-12 sprendimą  Nr. 8S-(14.8.3.)-321, kadangi jis laiku ir tinkamai neinformavo pareiškėjos, jog buvusio savininko A. J. žemėvaldoje vis dėl to yra laisvos (neužstatytos) žemės, kuri nebuvo grąžinta natūra ir iki šiol yra laisva. Taigi, atsakovas ne tik privalėjo raštu informuoti pareiškėją apie išlikusią laisvą natūra negrąžintą žemę, bet ir nedelsiant imtis visų teisės aktuose numatytų veiksmų, kad pareiškėjai išlikusi žemė būtų grąžinta natūra. Vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstituciniais teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais, prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2006-02-10 sprendimu Nr. 6423 pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į  buvusio savininko, jos tėvo A. J. iki nacionalizacijos valdytą 3, 00 ha žemės sklypą, esantį A. A. kaime, Pažaislio valsčiuje, t. y. jo dalį - 0,0820 ha žemės sklypą turėtoje vietoje. 2012-10-18 sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-321 pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į likusią žemę – į  2,7180 ha, atlyginant pinigais, išmokant 54 691 Lt kompensaciją. Kompensacija buvo išmokėta dalimis, paskutinė įmoka atlikta - 2015-03-26. Pareiškėja 2017-03-27 su prašymu kreipėsi į NŽT, prašydama  administracine tvarka panaikinti 2012-10-18 sprendimą Nr. 8S-(14.8.3.)-321  ir grąžinti natūra laisvą neužstatytą sklypo dalį buvusio savininko A. J. iki 1940 m. turėtoje vietoje. Minėtas  2012-10-18 sprendimas Nr. 8S-(14.8.3.)-321 yra pagrįstas, teisėtas ir jau įvykdytas (paskutinė išmoka  pervesta 2015-03-26), todėl pareiškėjos prašymas netenkintas.

Pažymėjo, jog ginčijamas raštas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, kurį būtų galima skųsti administraciniam teismui, kadangi jame buvo tik konstatuotas visas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, tačiau jame pareiškėjos atžvilgiu nebuvo numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų Nacionalinės žemės tarnybos vardu priimtų sprendimų, galinčių įtakoti pareiškėjos teises ir pareigas. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas netenkintinas.

Šioje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – NŽT) 2017-04-24 administracinio akto Nr. 8SD-2080-(14.8.7.) „Dėl informacijos pateikimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja M. V. yra žemės savininko A. J., mirusio 1944-11-28, dukra. A. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,00 ha žemės sklypą, esantį A. A. kaime, Pažaislio valsčiuje (juridinis faktas nustatytas 1992-10-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu). Pareiškėja 1991-12-20 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į A. J. nuosavybės teise valdytą žemę, grąžinant ją natūra. Kauno apskrities viršininko 2006-02-10 sprendimu Nr. 6423 pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į dalį – 0,0820 ha žemės turėtoje (duomenys neskelbtini)grąžinant natūra, Į 0,20 ha žemės sklypą atkurtos nuosavybės teisės Kauno apskrities viršininko  2006-06-22 sprendimu Nr. 6691, išmokant kompensaciją pinigais. 2007-02-26 pareiškėja prašė likusią žemę grąžinti natūra, o užstatytą žemę prašė grąžinti lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietovėje. 2012-02-13 pareiškėja pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir prašė  piniginės kompensacijos už 2,7180 ha žemės sklypą. 2012-10-18 NŽT sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-321 pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į likusią žemę –  2,7180 ha, atlyginant pinigais, išmokant 54 691 Lt kompensaciją. Kompensacija buvo išmokėta dalimis, paskutinė įmoka atlikta - 2015-03-26 (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 559). Pareiškėja 2017-03-27 su prašymu kreipėsi į NŽT, prašydama  administracine tvarka panaikinti 2012-10-18 sprendimą Nr. 8S-(14.8.3.)-321 ir grąžinti natūra laisvą (neužstatytą) sklypo dalį buvusio savininko A. J. iki 1940 m. turėtoje žemėvaldoje. Ginčijamu NŽT 2017-04-24 raštu Nr. 8SD-2080-(14.8.7.) atsakovas atsisakė administracine tvarka panaikinti  prašomą sprendimą.

Šio ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau - Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" (toliau - Tvarka).

Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, tuo atveju, jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimą priėmęs NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas nurodytą nuostatą, yra pabrėžęs, kad iš šios teisės normos matyti, jog joje yra nustatytos dvi sąlygos, kurių egzistavimas suteikia teisę NŽT vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui neteismine tvarka pakeisti ar panaikinti įsiteisėjusį viešojo administravimo subjekto sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, o būtent, priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo turėjo būti pažeisti atitinkamų įstatymų reikalavimai ir, antra, dėl to (dėl sprendimo neteisėtumo, jo keitimo būdo ir pan.) turi nekilti (nebūti) ginčų. Aiškinant antrąją sąlygą, reikalaujančią, kad dėl sprendimo pakeitimo ar jo panaikinimo turi nekilti ginčų, tai ši sąlyga subjektų aspektu reiškia, kad ginčų turi nekilti tarp institucijos, priėmusios sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, ir asmenų, kuriems nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos šiuo sprendimu. Nuosavybės teisių į žemę perėmimo ar perleidimo atveju po sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priėmimo, tinkamais šio teisinio santykio subjektais yra laikytini asmenys nustatyta tvarka perėmę nuosavybės teises į atitinkamą žemės sklypą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-57/2012, 2012-09-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2388/2012, 2015-06-10 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1532-858/2015).

Be to, iš įvardintos nuostatos taip pat matyti, kad joje kalbama apie priimtų sprendimų panaikinimą ar pakeitimą dėl to, jog jie nesuderinami su teisės aktų reikalavimais, taip pat apie joje nurodytų asmenų teisę, bet ne pareigą panaikinti ar pakeisti priimtus sprendimus.

Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad institucija, kuri šiuo metu yra kompetentinga spręsti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę klausimus (atsakovas - NŽT), nesutinka su 2012-10-18 sprendimo Nr. 8S-(14.8.3.)-321, kuriuo pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į likusią žemę –  2,7180 ha, atlyginant pinigais, išmokant 54 691 Lt kompensaciją, panaikinimu administracine tvarka, nurodydama, kad jis priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Nesutikimą su pareiškėjos prašymu panaikinti įsiteisėjusį viešojo administravimo subjekto sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, atsakovas nurodė ir administraciniame akte - 2017-04-24 rašte Nr. 8SD-2080-(14.8.7.) „Dėl informacijos pateikimo“ bei patvirtino atsiliepime ir teismo posėdžio metu, kadangi, atsakovo nuomone, minėtas sprendimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir yra teisėtas bei pagrįstas.

Ši aplinkybė patvirtina, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų, numatytų Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje – dėl priimto sprendimo ir jo keitimo būdo tarp šio teisinio santykio subjektų turi nekilti (nebūti) ginčų.

Pažymėtina, jog priimant tokį sprendimą, kaip ir kitais atvejais, viešojo administravimo subjektas yra saistomas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, pagal kurias, administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Šiuo atveju skundžiamame administraciniame akte aptartos visos reikšmingos aplinkybės dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir sąlygų į ginčo žemės sklypą. Teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad ginčijamame akte yra nurodyti ginčo situaciją reglamentuojantys teisės aktai, išsamiai, aiškiai ir pakankamai aptarti visi pareiškėjos skunde nurodyti motyvai, aptarti reikšmingi faktai, argumentai ir įrodymai, kuriuose inter alia yra įvertinta, ar NŽT 2012-10-18 sprendimo Nr. 8S-(14.8.3.)-321 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. V.“ pareiškėjai tinkamai atkurtos nuosavybės teisės atlyginant pinigais už likusį žemės plotą – 2,7180 ha, ar yra galimybė išspręsti ginčą administracine tvarka, siekiant tinkamai įgyvendinti NŽT priskirtas funkcijas. Teismas daro išvadą, kad skundžiamas administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog ginčijamas administracinis aktas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio pagrindo. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                                               Asta Urbonienė

               Audrius Grauželis

               Jolanta Medvedevienė