Civilinė byla Nr. 3K-3-619-219/2015

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00459-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.2.2.3.1.10; 2.3.2.9.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Birutės Janavičiūtės ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. Š., A. S. ir V. O. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo ir 2014 m. rugsėjo 22 d. papildomo sprendimo bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Tauras“ ieškinį atsakovams A. S., M. M., V. O., V. Š. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo A. S. priešieškinį ieškovei sodininkų bendrijai „Tauras“ dėl sodininkų bendrijos „Tauras“ visuotinio susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl sodininkų bendrijos narių skolų bendrijai už inžinerinių tinklų įrengimą priteisimo.

              Ieškovė SB „Tauras“ prašė teismo priteisti iš atsakovų: A. S. – 13 000 Lt skolos už inžinerinių tinklų įrengimą, 104 Lt tikslinių įmokų, M. M. – 6500 Lt skolos už inžinerinių tinklų įrengimą, 240,08 Lt nario, kelio, žemės mokesčių skolos, V. O. – 13 000 Lt skolos už inžinerinių tinklų įrengimą, 262,53 Lt nario, kelio, žemės mokesčių skolos, V. Š. – 13 000 Lt skolos už inžinerinių tinklų įrengimą, 262,53 Lt nario, kelio, žemės mokesčių skolos už 2012 metus, ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

              Atsakovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypai SB „Tauras“ teritorijoje, jie yra sodininkų bendrijos nariai. Bendrijos nariai 2008 m. gegužės 31 d. pakartotiniame susirinkime paskelbė konkursą dėl bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinėms įrengimo SB „Tauras“ teritorijoje. 2009 m. gegužės 15 d. su konkursą laimėjusia UAB „Techsis“ pasirašyta statybos rangos sutartis, rangos sutarties kaina – 4 184 040 Lt. Už rangos darbus pagal sutartį sumokėta 3 066 157,14 Lt. 2009 m. rugsėjo 12 d. ir 2011 m. birželio 18 d. SB „Tauras“ bendrijos narių susirinkimuose priimtas sprendimas iš sklypų savininkų, nesumokėjusių už nuotekų ir vandentiekio tinklus visos 13 000 Lt sumos iki galutinio termino 2011 m. rugsėjo 15 d., lėšas išieškoti teismine tvarka. Ieškovė teigė, kad atsakovai A. S., V. O. ir V. Š. nesumokėjo 13 000 Lt, o atsakovas M. M. iš 13 000 Lt sumokėjo 6500 Lt už inžinerinių tinklų įrengimą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas atsisakė reikalavimų atsakovams A. S., M. M., V. O., V. Š. dėl tikslinių įmokų, t. y. nario, kelio, žemės mokesčių skolos priteisimo.

              Atsakovas A. S. priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos ieškovės visuotiniuose narių susirinkimuose priimtus 2007 m. birželio 16 d., 2008 m. gegužės 31 d., 2009 m. rugsėjo 12 d. ir 2011 m. birželio 18 d. protokolinius nutarimus. Atsakovas nurodė, kad apie susirinkimus jis nebuvo informuotas, o juose priimti nutarimai prieštarauja sodininkų bendrijos veiklos tikslams bei atsakovo interesams, susijusiems su inžinerinių tinklų įrengimu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė: teismas priteisė ieškovei iš atsakovų A. S., V. O., V. Š. iš kiekvieno po 13 000 Lt skolos, iš atsakovo M. M. – 6500 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: ieškovei iš atsakovo A. S. 600 Lt, iš atsakovo M. M. 1202 Lt, iš atsakovės V. O. 1398 Lt, iš atsakovo V. Š. 1398 Lt, bei valstybei iš atsakovo A. S. 390 Lt; teismas sprendimu nutraukė bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų atsakovams A. S., M. M., V. O., V. Š. dėl tikslinių įmokų, t. y. nario, kelio, žemės mokesčių skolos priteisimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo A. S. 300 Lt, o iš atsakovų M. M., V. O. ir V. Š. iš kiekvieno po 60 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bendrijos narių susirinkimuose buvo priimti sprendimai dėl inžinerinių tinklų įrengimo bei apmokėjimo, todėl atsakovams atsirado prievolė sumokėti už inžinerinių tinklų įrengimą. Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir SBĮ) 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v. G. Ž., bylos Nr. 3K-3-366/2013). Todėl visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtį lemia bendraturčio bendrąja daline nuosavybe turimo turto dalis. 2008 m. gegužės 31 d. bendrijos narių susirinkime konkursą dėl bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinių įrengimo atlikimo laimėjo UAB „Techsis“, ji pagal 2009 m. gegužės 15 d. rangos sutartį įsipareigojo atlikti darbus už 4 184 040 Lt. Ieškovė SB „Tauras“ rangovei už atliktus darbus pagal rangos sutartį sumokėjo 3 066 157,14 Lt. 2009 m. rugsėjo 12 d. ieškovės narių susirinkimo metu nutarta, kad sklypų savininkai už nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimą iš viso turi sumokėti 13 000 Lt. 2011 m. birželio 18 d. SB „Tauras“ bendrijos narių susirinkime nustatytas galutinis atsiskaitymo terminas – 2011 m. rugsėjo 15 d. Atsakovai nesumokėjo įmokų, išskyrus atsakovą M. M., kuris sumokėjo 6500 Lt. Todėl teismas priteisė iš atsakovų jiems tenkančio dydžio skolą.

Teismas atsakovų priešieškinį atmetė, nes kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje tie patys bendrijos nutarimai jau buvo ginčijami ir nenustatyta teisinio pagrindo juos pripažinti negaliojančiais toje byloje priimta galutine Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-49/2014. Visi bendrijos nariai, taip pat ir atsakovai, privalo vykdyti teisėtai priimtus bendrijos narių susirinkimo sprendimus, nepaisant to, ar jie dalyvavo susirinkime.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. vasario 12 d. nutartimi netenkino atsakovų M. M. ir V. O., A. S. ir V. Š. apeliacinių skundų ir paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą; ieškovei iš atsakovų V. Š. ir A. S. priteisė po 173,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad klausimas dėl bendrijos nutarimų teisėtumo išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014 ir iš naujo nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Lietaus nuotekų, vandentiekio ir kanalizacijos įrenginių sukūrimas atitinka bendrijos paskirtį, nes SBĮ 2 straipsnio 1 dalies nustatyta, kad mėgėjų sodininkystė – veikla, turint tikslą sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio sąlygas ir gyvenimo sąlygas. Daiktinės teisės pagrindu visiems sodininkams ir kitiems asmenims, įsigijusiems mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, atsiranda pareiga atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti (CK 4.76 straipsnis). Tais atvejais, kai infrastruktūros plėtra yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą turimos nuosavybės naudojimą, naujos infrastruktūros sukūrimas gali būti kvalifikuojamas kaip esamo turto išlaikymas ir išsaugojimas CK 4.76 straipsnio prasme. Įrengti nauji objektai, šiuo atveju inžinerinė įranga, tampa visų bendraturčių bendrąja nuosavybe, todėl sodininkų bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai turi proporcingai prisidėti prie jos įrengimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad inžinerinių tinklų įrengimo darbai buvo atlikti ir bendrija už šiuos darbus sumokėjo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu atsakovai V. Š., V. O. ir A. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir 2014 m. rugsėjo 22 d. papildomą sprendimą bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 12 d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

              1. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimai priimti teisėtai ir yra vykdytini neatsižvelgiant į jų turinį. Sodininkas, būdamas bendrijos narys, neturi mokėti ne už sau sukuriamą daiktą (daikto dalį) ar savo daikto (daikto dalies) pagerinimą. Sodininkų bendrijos narių daliai nutiesti inžineriniai tinklai nereikalingi. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Manytina, kad nuosavybės neliečiamumo principas, įtvirtintas Konstitucijoje ir CK, turėtų būti aiškinamas ne tik kaip esamos nuosavybės apsauga, tačiau ir kaip laisvė spręsti dėl nuosavybės įgijimo ar neįgijimo, taip pat dėl jos įgijimo būdų. Inžineriniai tinklai netapo atsakovų nuosavybe, jie sukurti kaip bendrijos nuosavybė, dėl to nepagrįstai teismų sprendimais prievolė apmokėti jų įrengimo išlaidas perkelta atsakovams.

2. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad bendraturčiai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Antrasis tokių išlaidų kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Transauša“ v. A. Doroševo įmonė „ARD“, bylos Nr. 3K-3-903/2003). Kasatoriai mano, kad sukuriant naują daiktą minėti kriterijai buvo pažeisti, nes neatsižvelgta į susiklosčiusią faktinę situaciją. Pirma, ieškovė neįrodė, kad surinktos (reikalaujamos) pajamos bus naudojamos turtui nuo pablogėjimo ar žuvimo išsaugoti ar naudingoms ir vertingoms savybėms (mėgėjų sodininkystės paskirčiai išsaugoti) palaikyti. Iš esmės tokią poziciją pagrindžia ir kasacinio teismo nutartis: joje konstatuota, kad tam tikrais atvejais, įvertinus siekiamo įgyti naujo objekto paskirtį, savybes, naudojimo būdą ir kt. reikšmingus aspektus, nesant viešojo intereso ir būtinybės, kad tas objektas funkcionuotų pagal savo paskirtį visoje mėgėjų sodo teritorijoje, bendrosios dalinės nuosavybės teise tokį objektą gali įgyti ne visi bendrijos nariai, o tik tuo suinteresuoti. Atitinkamai jiems tektų tokio objekto įgijimo bei išlaikymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-49/2014).

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė SB „Tauras“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 12 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

              SBĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos tikslas yra įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, o iš čia kyla teisė sukurti bet kokį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį objektą. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad sodininkų bendrijose sodo sklypuose pradėti statyti gyvenamieji namai nuolatiniam gyvenimui, susiformavo jų kvartalai, kuriems būtina atitinkama infrastruktūra (vandentiekio, kanalizacijos sistemos, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v. G. Ž., bylos Nr. 3K-3-366/2013). Kasatoriai nekreipia dėmesio į bendrijos nario pareigą lygiomis dalimis prisidėti prie sukuriamo naujo nekilnojamojo turto objekto nepaisant to, kurioje sodininkų bendrijos vietoje tas objektas yra, nes pagal SBĮ 7 straipsnį nėra išskiriama pareiga prisidėti prie bendrojo naudojimo objekto skirtingomis teisėmis bei pareigomis. Kasatoriai teigia, kad įrengti inžineriniai tinklai yra reikalingi tik keliems sodininkams. Šis argumentas niekuo neparemtas, nes sodininkų bendrijoje yra 356 sodų sklypai, didelė sodininkų dalis jau turi įrengtus inžinerinius tinklus ir naudojasi jais, labai nedidelė sodininkų dalis vis dar bando teismuose įrodinėti, kad jiems nereikia prisidėti įgyvendinant projektą, tarp jų yra ir kasatoriai. Reikalaujamos įmokos yra skirtos objektui sukurti, o ne jam išlaikyti. Sodininkų bendrija nėra vandentiekio tiekėja ar nuotekų tvarkytoja, todėl ji negali nuspręsti ir dėl išlaidų šiai veiklai vykdyti ir inžineriniams tinklams išsaugoti. Sukurtą objektą nuspręsta perleisti vandentiekio ir kanalizacijos tvarkymo paslaugas teikiančiai įmonei AB „Klaipėdos vanduo“, kuri yra pagrindinė vandens tiekėja Klaipėdos mieste bei nuotekų tvarkytoja. Sprendimai dėl inžinerinių tinklų priimti bendrijos susirinkimuose, jie nenuginčyti ir yra privalomi sodininkams.

                          Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sodininkų bendrijos paskirties, tikslų ir naujų bendrosios dalinės nuosavybės objektų sukūrimo

Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v. G. Ž., bylos Nr. 3K-3-366/2013). Sodininkų bendrijų sklypuose statomi gyvenamieji namai nuolatiniam gyvenimui, susiformavo jų kvartalai, kuriems būtina atitinkama infrastruktūra (vandentiekio, kanalizacijos sistemos, kt.). Mėgėjų sodo sklype Statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ar sodo namą (SBĮ 6 straipsnio 6 dalis).

Mėgėjų sodininkystės veikla skirta keletui tikslų, kurie ne visi gali būti aktualūs atskiriems asmenims, turintiems sklypus sodų bendrijos teritorijoje, įgyvendinti: vieni jų gali teikti prioritetą žemės ūkio produkcijai auginti, kiti – apsirūpinimui gyvenamosiomis patalpomis ar aktyviam poilsiui. Mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas eksploatavimas bei išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl, siekiant suderinti mėgėjų sodų teritorijoje esančių atskirų individualių sodo sklypų savininkų privačius, jų grupių ir viešuosius interesus, šie santykiai reguliuojami nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą – per sodininkų bendrijas (SBĮ 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis). Dėl to bendrijos narių galimybę savo nuožiūra plėtoti mėgėjų sodininkystę riboja ne tik pirmiau nurodytos konstitucinės nuostatos ir teisės aktų, aktualių vykdant pasirinktą veiklą, reikalavimai (pvz., aplinkosaugos, žemėtvarkos, statybos sričių), bet ir būtinybė paisyti bendrų interesų, atsižvelgti į kitų bendrijos narių suderintus ir įstatymų nustatyta tvarka išreikštus poreikius. SBĮ 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bendrijos narys, jo šeimos nariai turi teisę naudotis bendrijos bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų mėgėjų sodo teritorijos sodininkų, jų šeimos narių teisių bei teisėtų interesų ir aplinkos apsaugos reikalavimų. Besikeičiant bendrijos narių (jų dalies) reikmėms, gali susidaryti situacija, kai sodininkų bendrijos teritorijoje kyla poreikis įrengti (pastatyti) ar kitaip įgyti naujus bendrosios dalinės nuosavybės objektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-49/2014).

Dėl sodininkų bendrijos sklypų savininkų teisinės pareigos prisidėti prie išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams bendrijoje sukurti, jiems išlaikyti

CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Asmenims, įsigijusiems mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, atsiranda pareiga atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti (CK 4.76 straipsnis). Tais atvejais, kai infrastruktūros plėtra yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą turimos nuosavybės naudojimą, naujos infrastruktūros sukūrimas gali būti kvalifikuojamas kaip esamo turto išlaikymas ir išsaugojimas CK 4.76 straipsnio prasme.

Kasaciniame skunde keliamas nuosavybės teisės suvaržymo klausimas, nurodant, kad kasatoriai prieš savo valią verčiami įsigyti nuosavybę. Nuosavybės neliečiamumo principas įtvirtintas Konstitucijos 23 straipsnyje. Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarime konstatuota, kad nuosavybės neliečiamumas nėra absoliutus, nuosavybės teisė ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių suvaržymas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Sodininkų bendrijos sklypo savininko kaip bendraturčio teisių suvaržymas, įpareigojant jį prisidėti prie naujo infrastruktūros objekto sukūrimo, reglamentuojamas CK 4.76 straipsnyje ir SBĮ. Nagrinėjamoje byloje sukurta nauja bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų inžinerinė infrastruktūra yra aktuali ir naudinga sodininkų bendrijos gyventojams, taip pat ir kasatoriams. Bendra infrastruktūra skirta visų sodininkų bendrijos narių poreikiams tenkinti. Įrengta nauja bendra infrastruktūra padidina kiekvieno bendrijos sklypo rinkos vertę ir ta padidėjusi sklypo rinkos vertės dalis visiškai ar iš dalies kompensuoja bendrijos sklypų savininkų išlaidas bendrai infrastruktūrai sukurti.

Sodininkų bendrijos sklypų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise gali priklausyti jų įgyti objektai: bendrojo naudojimo žemė, pastatai ir įrenginiai, bendroji inžinerinė įranga. Nagrinėjamos bylos atveju įrengta nauja inžinerinė įranga tampa visų bendraturčių bendrąja nuosavybe, todėl sodininkų bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai turi proporcingai prisidėti prie jos įrengimo. Asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo.

SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad bendrijos narių susirinkimas gali spręsti ne tik dėl esamo bendro turto remonto, pagerinimo, bet ir dėl infrastruktūros (suprantant ją kaip įvairių sričių objektų, skirtų ūkio ir gyventojų reikmėms tenkinti, kompleksą (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai), plėtros, kai sukuriami nauji bendrosios nuosavybės objektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-49/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimuose buvo priimti sprendimai dėl inžinerinių tinklų įrengimo bei apmokėjimo, todėl atsakovams atsirado prievolė sumokėti už inžinerinių tinklų įrengimą. Ieškovė SB „Tauras“ rangovei už atliktus bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinių įrengimo darbus pagal rangos sutartį sumokėjo 3 066 157,14 Lt (888 020,49 Eur). Bendrija patvirtino, kad inžineriniai tinklai buvo reikalingi sodininkų bendrijos sklypų savininkų daugumai, o didelė savininkų dalis turi įrengtus inžinerinius tinklus ir naudojasi jais. 2009 m. rugsėjo 12 d. ieškovės narių susirinkimo metu nutarta, kad sklypų savininkai už nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimą iš viso turi sumokėti po 13 000 Lt (3765,06 Eur). 2011 m. birželio 18 d. SB „Tauras“ bendrijos narių susirinkime nustatytas galutinis atsiskaitymo terminas – 2011 m. rugsėjo 15 d. Atsakovai nesumokėjo įmokų, išskyrus atsakovą M. M., kuris sumokėjo 6500 Lt (1882,53 Eur) įmokos dalį. Todėl bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo pagrindą konstatuoti atsakovų įsiskolinimą bendrijai ir jį priteisti.

Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas tinkami taikė sodininkų teises ir pareigas reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nenukrypo nuo šias normas aiškinančios teismų praktikos, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, todėl nėra pagrindo skundžiamiems apeliacinės instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti (CPK 346 straipsnis), todėl ji paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą ieškovė sumokėjo advokatui 450 Eur (t. 5, b. l. 107, 108), ši suma neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punkto. Todėl ieškovės prašymas tenkintinas, priteisiant jai iš kasatorių V. Š., V. O. ir A. S. (iš kiekvieno po 150 Eur) advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasacinis teismas turėjo 24,97 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), jų atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatorių (iš kiekvieno po 8,32 Eur) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei SB „Tauras“ (j. a. k. 141845789) iš atsakovų V. Š., V. O. ir A. S. iš kiekvieno po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovų V. Š., V. O. ir A. S. iš kiekvieno po 8,32 Eur (aštuonis Eur 32 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Gražina Davidonienė

                                                                                                                              Birutė Janavičiūtė

Vincas Verseckas