Civilinė byla Nr. e3K-3-314-219/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09215-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.2.4; 3.5.20.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lexuna“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lexuna“ dėl bankroto administratoriaus sprendimo pripažinimo negaliojančiu, varžytynių dalyvio mokesčio grąžinimo arba žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Būsto paskolų draudimas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė ,,Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Ignitis“, antstoliai Virginija Paunovienė ir Aleksandras Ščiukinas, M. R., A. Ž..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bankroto administratoriaus teises ir pareigas parduodant bankrutuojančio fizinio asmens turtą iš varžytynių, bankrutuojančio fizinio asmens nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių tvarką, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė, patikslinusi ieškinį, prašė: 1) pripažinti bankrutuojančio fizinio asmens M. R. bankroto administratorės UAB „Lexuna“ sprendimą paskelbti bankrutuojančio fizinio asmens nekilnojamojo turto varžytynes Nr. 143751 negaliojančiu; 2) įpareigoti bankrutuojančio fizinio asmens M. R. bankroto administratorę UAB „Lexuna“ iš depozitinės sąskaitos, kuri atidaryta bankrutuojančio M. R. kreditorių reikalavimams tenkinti, grąžinti ieškovei jos sumokėtą 3780 Eur varžytynių dalyvio mokestį arba patenkinti alternatyvų reikalavimą ir priteisti iš atsakovės 3780 Eur žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) atnaujinti senaties terminą ieškiniui pareikšti, jei teismas spręstų, kad ieškovė praleido procesinį (senaties) terminą kreiptis į teismą su ieškiniu; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad dalyvavo trečiojo asmens M. R. fizinio asmens bankroto bylos bankroto administratorės UAB „Lexuna“ paskelbtose buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynėse; 2017 m. spalio 14 d. sumokėjo 3780 Eur varžytynių dalyvio mokestį. Siekdama dalyvauti varžytynėse ir įsigyti butą ieškovė kreipėsi į Šeimos kredito uniją, ši 2017 m. spalio 13 d. išdavė garantinį raštą ieškovei dėl 34 000 Eur paskolos išdavimo, nurodė, kad kredito suma bus išmokėta tik po to, kai įstatymų nustatyta tvarka Šeimos kredito unijai bus įkeistas įsigyjamas nekilnojamasis turtas ir bus sudaryti visi kiti sandoriai dėl paskolos įvykdymo užtikrinimo. Nors ieškovė buvo pripažinta varžytynių laimėtoja, sandoris neįvyko, nes bankroto administratorė organizavo buto varžytynes, neįsitikinusi, kad yra tinkamai pasirengta buto realizavimui. Bankroto administratorė iki varžytynių nepanaikino Nekilnojamojo turto registre žymos apie skolą už butą, dėl to ieškovė neturėjo galimybės įkeisti butą antrine hipoteka ir negalėjo atsiskaityti pagal sandorį savo pasirinktu būdu (Šeimos kredito unija negalėjo pervesti atsakovei kredito sumos, skirtos buto kainai sumokėti). Varžytynės jau yra pasibaigusios ir jų atšaukti negalima, todėl atsakovės UAB „Lexuna“ sprendimas dėl bankrutuojančio fizinio asmens nekilnojamojo turto varžytynių pripažintinas negaliojančiu, ieškovei grąžintinas jos sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis arba iš bankroto administratorės priteistina 3780 Eur žalos atlyginimo, nes egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens M. R. mokumo atkūrimo planas, į kurį buvo įtrauktas jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimas skelbiant nepriklausomas varžytynes. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuo 2006 m. lapkričio 29 d. galiojo žyma apie skolą už nurodytą butą. 2017 m. rugsėjo 14 d. atsakovė paskelbė trečiajam asmeniui M. R. priklausančio buto varžytynes. Šeimos kredito unija 2017 m. spalio 13 d. išdavė ieškovei raštą dėl paskolos išdavimo, kuriuo įsipareigojo suteikti 34 000 Eur paskolą butui pirkti rašte nurodytomis sąlygomis – kredito suma bus išmokėta tik po to, kai įstatymų nustatyta tvarka Šeimos kredito unijai bus įkeistas nekilnojamasis turtas (butas) ir bus sudaryti visi kiti sandoriai paskolos įvykdymui užtikrinti. Buto varžytynės paskelbtos pasibaigusiomis 2017 m. spalio 16 d., laimėtoja pripažinta ieškovė, kuri pasiūlė didžiausią kainą (40 300 Eur). Bankroto administratorės atstovas 2017 m. lapkričio 14 d. pateikė Šeimos kredito unijai sutikimą dėl buto įkeitimo antrine hipoteka su papildoma naikinamąja sąlyga – kreditorei iki 2017 m. lapkričio 20 d. nepervedus 36 520 Eur į bankroto administratorės atidarytą depozitinę sąskaitą, hipotekos sandoris pasibaigia. Buto antrinės hipotekos sandoris nebuvo sudarytas, nes Šeimos kredito unijai nebuvo galimybės įkeisti perkamą būstą, kadangi nebuvo išregistruota esamo savininko skola įsigijus butą 2006 metais. Ieškovei per nustatytą terminą nesumokėjus likusios pardavimo kainos sumos už iš varžytynių perkamą turtą, varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, o ieškovės sumokėtas 3780 Eur varžytynių dalyvio mokestis buvo pervestas į specialią bankroto administratorės depozitinę banko sąskaitą.
6. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnyje nustatytus terminus, nusprendė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino. Įvertinęs tai, kad bankrutuojančio fizinio asmens bankroto procese atidarytos depozitinės sąskaitos lėšomis disponuoja bankroto administratorė, teismas padarė išvadą, kad bankroto administratorė UAB „Lexuna“ yra tinkama atsakovė.
7. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti bankroto administratorės sprendimą dėl varžytynių paskelbimo negaliojančiu, teismas pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ), nei Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321, (toliau – Aprašas) nėra įtvirtintas draudimas parduoti varžytynėse turtą, esant žymai apie skolą už įsigytą turtą, nėra nustatyti ir tokio turto pardavimo varžytynėse ypatumai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) straipsniuose, reglamentuojančiuose priverstinį turto pardavimą, toks draudimas ar ypatumai taip pat nėra nustatyti. Tai, kad nėra draudžiama parduoti varžytynėse turtą, esant žymai apie skolą už įsigytą turtą, teismo vertinimu, patvirtina ir ta aplinkybė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi buvo leista atsakovei bankroto administratorei butą parduoti.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad priverstinai iš varžytynių parduodamam turtui tiek bankroto, tiek vykdymo procesuose visuomet yra taikomi tam tikri suvaržymai, tai gali būti areštai (teismų, antstolių, kitų valstybinių institucijų ir pan.), įkeitimai, hipotekos, taip pat Nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruotos įvairios žymos, kaip buvo ir šiuo konkrečiu atveju. Visi varžytynėse parduotam turtui taikomi apribojimai įprastai panaikinami jį realizavus. Pavyzdžiui, CPK 693 straipsnyje įtvirtinta, kad areštuoto turto realizavimas CPK VI dalyje nustatyta tvarka panaikina visus to turto areštus. Atsižvelgiant į tai, parduodamam turtui taikomi apribojimai iki pardavimo neturi būti panaikinti, nes priešingu atveju, turtui netaikant jokių apribojimų, nesąžiningiems skolininkams ar bankrutuojantiems asmenims atsirastų galimybės piktnaudžiauti savo teisėmis, neteisėtai perleisti turtą, siekiant jį nuslėpti, ir taip pažeisti kreditorių interesus. Turtui taikomi apribojimai turi būti panaikinti tik tinkamai atsiskaičius už perkamą turtą.
9. Teismas pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-8229-800/2018, kurioje buvo nagrinėjamas juridinio fakto klausimas dėl žymos apie bankrutuojančio asmens M. R. skolos už 2006 m. lapkričio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytą butą išregistravimą iš Nekilnojamojo turto registro, patvirtina, jog už butą buvo atsiskaityta 2006 m. gruodžio 12 d. Teismo vertinimu, atsiskaitymo už butą faktas ir aplinkybės gerai buvo žinomi ir pačiai ieškovei, nes pagal minėtame Kauno apylinkės teismo sprendime nurodytus duomenis bankrutuojantis asmuo butą pirko iš savo senelės, o atsiskaitymas už perkamą turtą vyko pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog Šeimos kredito unija atsisakė suteikti paskolą ieškovei, ir tokio atsisakymo pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau ieškovė, norėdama butą įsigyti už kreditines lėšas ir sužinojusi, jog kredito unija atsisako suteikti paskolą dėl galiojančios žymos, pati galėjo imtis iniciatyvos dėl jos panaikinimo, jeigu buvo suinteresuota gauti paskolą butui pirkti. Teismas, remdamasis bankroto administratorės paaiškinimais, nustatė, kad ieškovė buvo pasyvi, sutikime nurodyto termino atsiskaityti pratęsti neprašė ir jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Bankroto administratorė ir pasibaigus nustatytam 30 dienų terminui laukė atsiskaitymo, buvo civilinės bylos dėl juridinio atsiskaitymo fakto nustatymo iniciatorė, siekdama, kad žyma nebūtų kliūtis ieškovei gauti paskolą, rinko atsiskaitymo faktui nustatyti reikšmingus dokumentus. Iškėlus civilinę bylą bankroto administratorė gavo ieškovės pranešimą, kad neturi galimybių atsiskaityti ir prašo jai pervesti sumokėtą dalyvio mokestį. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad pati ieškovė atsisakė savo ketinimų įsigyti butą, su bankroto administratore nebendradarbiavo ir nesiekė panaikinti žymos. Bankroto administratorė neprivalėjo panaikinti aptariamos žymos, tokia žyma galėjo būti panaikinta pačios ieškovės iniciatyva, juolab kad jai ne tik buvo žinomas atsiskaitymo už sūnaus įsigytą butą faktas, bet ji neabejotinai turėjo ir tai patvirtinančius įrodymus – banko sąskaitos išrašą, į kurią buto pardavėjos nurodymu buvo pervesti pinigai.
11. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorius neprivalo užtikrinti potencialių varžytynių dalyvių kreditavimosi galimybių. Būtent varžytynių dalyviai privalo įvertinti savo finansines galimybes atsiskaityti už turtą ir išsiaiškinti visas kreditavimosi sąlygas, jei kreipiasi į kredito įstaigą. Nustačiusi, kad ieškovė tinkamai ir laiku neatsiskaitė už iš varžytynių perkamą turtą, atsakovė pagrįstai paskelbė varžytynes neįvykusiomis, o ieškovė prarado varžytynių dalyvio mokestį, kuris tokiu atveju panaudojamas atsiskaityti su kreditoriais Aprašo 45 punkte nustatyta tvarka. Taigi teismas padarė išvadą, kad bankroto administratorė elgėsi teisėtai, tinkamai vykdė varžytynes ir pagrįstai atsisakė grąžinti ieškovei varžytynių dalyvio mokestį.
12. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo atlyginti patirtą žalą teismas nenustatė neteisėtų atsakovės veiksmų organizuojant varžytynes ir negrąžinant ieškovei varžytynių dalyvio mokesčio, todėl dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų CK 6.246–6.249 straipsnių prasme nepasisakė. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio alternatyvaus reikalavimo.
13. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2020 m. kovo 12 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – įpareigojo atsakovę UAB „Lexuna“ grąžinti ieškovei jos sumokėtą 3780 Eur varžytynių dalyvio mokestį, priteisė ieškovei iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3780 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė prieš dalyvaudama varžytynėse elgėsi sąžiningai, atsakingai ir protingai, nes varžytynių dalyvio mokestį sumokėjo tik gavusi bankroto administratorės patvirtinimą, kad butas galės būti nupirktas iš kredito įstaigos lėšų ir gavus kredito įstaigos garantinį raštą dėl sandorio finansavimo. Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovė negavo paskolos butui įsigyti dėl objektyvių ir nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl Nekilnojamojo turto registre esančios žymos apie skolą už butą ir dėl šio hipotekos sandorio kredito unijos naudai nesudarymo.
15. Teisėjų kolegija nurodė, kad bankroto administratorė, kaip profesionalė, turėjo užtikrinti, jog varžytynės būtų vykdomos tinkamai, užtikrinamos varžytynių dalyvių teisės, parduodamas iš varžytynių turtas galėtų būti įkeistas hipoteka varžytynių dalyviui gaunant paskolą atsiskaityti už įsigyjamą turtą. Bankroto administratorė, sutikusi, kad ieškovė sumokėtų už įsigyjamą butą paskolos lėšomis, Šeimos kredito unijai įkeičiant įsigyjamą butą, dar prieš varžytynes turėjo iš anksto pasirūpinti, kad šiuos veiksmus būtų galima įgyvendinti ir būtų panaikinta žyma apie skolą už butą, trukdžiusi jį įkeisti kredito davėjai. Įvykus varžytynėms ir paaiškėjus, kad įsigyjamas butas negali būti įkeistas hipoteka dėl esančio įrašo apie tariamą skolą ir dėl to varžytynes laimėjusiai dalyvei negalint gauti paskolos atsiskaityti už įsigyjamą butą, bankroto administratorė turėjo teisinį pagrindą atšaukti varžytynes pagal Aprašo 39 punktą, nes varžytynės negalėjo būti vykdomos. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent varžytynių atšaukimas ir varžytynių dalyvio mokesčio ieškovei grąžinimas būtų sąžiningas ir teisingas varžytynių vykdytojos veiksmas, atitinkantis bendruosius civilinės teisės principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).
16. Teisėjų kolegija nusprendė, kad bankroto administratorė buvo nepakankamai atidi. Ieškovei nesumokėjus visos turto kainos ne dėl savo kaltės, o dėl objektyvių priežasčių, administratorės veiksmai operatyviai neatšaukiant varžytynių ir jų nepaskelbiant iš naujo pagal Aprašo 43 punkto nuostatas prieštarauja Apraše nustatytai turto pardavimo tvarkai ir FABĮ 1 straipsnyje nurodytam tikslui atkurti fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą. Dėl bankroto administratorės veiksmų ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai patyrė 3780 Eur finansinį nuostolį. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija priėmė priešingą nei pirmosios instancijos teismas sprendimą – nusprendė įpareigoti bankroto administratorę grąžinti ieškovei jos sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį (CK 1.138 straipsnis).
17. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nors apeliaciniu skundu buvo prašoma, panaikinus pirmosios instancijos sprendimą, ieškovei priteisti iš atsakovės 3780 Eur nuostolių atlyginimą, remiantis viešuoju interesu yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, nes kitaip būtų pažeistos ieškovės teisės. Nurodė, kad apie tai 2020 m. sausio 23 d. teismo posėdyje pranešė byloje dalyvaujantiems asmenims. Fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, vykdomas turto pardavimas iš varžytynių yra viešosios teisės normomis reglamentuojamas procesas, todėl varžytynių dalyvių teisių apsauga atitinka ir viešąjį interesą. Dėl to siekiant veiksmingo ieškovės teisių gynimo jai grąžintinas 3780 Eur varžytynių dalyvio mokestis.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 12 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai peržengė apeliacinio skundo ribas ir tokiu būdu pažeidė CPK 279 straipsnio 1 dalį ir 320 straipsnio 2 dalį, rungtyniškumo ir dispozityvumo principus ir šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2016). Privatus ginčas tarp dviejų privačių asmenų dėl pinigų priteisimo negali būti vertinamas kaip viešasis interesas, todėl neegzistavo nė viena CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliacinis skundas turėjo būti nagrinėjamas išimtinai pagal ieškovės nustatytas apeliacinio skundo ribas – ieškovė padavė apeliacinį skundą tik dėl sprendimo dalies dėl žalos atlyginimo priteisimo. Sprendimo dalies, kuria atmestas vienas iš alternatyvių reikalavimų – paskelbti varžytynes negaliojančiomis ir įpareigoti grąžinti varžytynių dalyvio mokestį, neginčijo.
18.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino FABĮ ir Aprašo teisės normas, bylą išnagrinėjo su išankstiniu nusistatymu, nusprendęs, kad fizinio asmens bankroto administratorius turi užtikrinti ir iš anksto (prieš varžytynes) pasirūpinti, jog varžytynėse dalyvausiantis asmuo (šiuo atveju ieškovė) galėtų turtą įkeisti ir gauti finansavimą iš kredito įstaigos. Nekilnojamojo turto registre esanti žyma apie skolą yra tik informacinio pobūdžio, priverstiniam turto pardavimui jokios reikšmės neturėjo. Nei FABĮ, nei Apraše nėra įtvirtinta bankroto administratoriaus pareiga užtikrinti, kad varžytynėse dalyvaujantis asmuo gautų turtui pirkti reikalingą finansavimą.
18.3. Apeliacinės instancijos netinkamai įvertino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bankroto administratoriaus statusą fizinių asmenų bankroto procese, nes nepagrįstai priteisė procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš bankroto administratorės. Remiantis FABĮ 2 straipsnio 3 dalimi, 12 straipsniu, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi, 66 straipsniu bankroto (nemokumo) administratorius šiame procese yra bankrutuojančio asmens atstovas, turintis teisę bankrutuojančio asmens vardu ir interesais atlikti tam tikras funkcijas, tačiau nėra savarankiškas proceso dalyvis bankroto procese. Procesinės palūkanos turi būti priteisiamos iš to asmens, iš kurio faktiškai yra priteista ginčo suma, t. y. iš bankrutuojančio fizinio asmens.
19. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
19.1. Apeliacinės instancijos teismas išėjo tik už apeliacinio skundo dalyko ribų, tačiau neišėjo už skundo pagrindo ribų, nes priėmė sprendimą remdamasis skunde nurodytomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis. Vien dėl to, kad ieškovė pareiškė piniginį reikalavimą, nėra pagrindo spręsti, jog byloje egzistuoja tik privatus interesas. Teisėtas, sklandus ir operatyvus turto pardavimo iš varžytynių organizavimas fizinio asmens bankroto byloje yra aktualus ne tik skolininkui ir jo kreditoriams, bet ir varžytynių procese siekiantiems įsigyti turtą asmenims, taip pat aktualus interesas visuomenei. Nors nebuvo būtinybės išeiti už ieškinio ribų, nes teismas, konstatavęs neteisėtus atsakovės veiksmus, galėjo tenkinti apeliacinį skundą ir priteisti žalos atlyginimą, šiuo atveju įpareigojimas grąžinti varžytynių dalyvio mokestį palankus atsakovei, nes mokestis grąžintinas iš bankrutuojančio asmens depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų, o ne iš asmeninių administratorės lėšų.
19.2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsakovės veiksmus vertino kaip neatitinkančius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nepakankamai atidžius, pažeidžiančius Aprašo 37, 39, 44.3 punktų nuostatas. Ieškovė dalyvavo varžytynėse išimtinai dėl to, kad gavo atsakovės patvirtinimą dėl galimybės buto kainą sumokėti iš kredito įstaigos lėšų, o butas galės būti įkeistas kredito įstaigos naudai.
19.3. Atsakovė disponuoja bankrutuojančio fizinio asmens M. R. kreditorių reikalavimams tenkinti atidarytoje depozitinėje sąskaitoje esančiomis lėšomis, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bankroto administratorei neteisėtai užvaldžius ieškovės lėšas, atsakovė yra laikytina skolininke CK 6.37 straipsnio prasme ir turi pareigą lėšas grąžinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bankroto administratoriaus teisių ir pareigų parduodant bankrutuojančio fizinio asmens turtą iš varžytynių
20. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašė pripažinti bankrutuojančio fizinio asmens M. R. bankroto administratorės UAB „Lexuna“ sprendimą paskelbti šio asmens buto varžytynes negaliojančiu ir įpareigoti bankroto administratorę iš depozitinės sąskaitos, kuri atidaryta bankrutuojančio M. R. kreditorių reikalavimams tenkinti, grąžinti ieškovei jos sumokėtą 3780 Eur varžytynių dalyvio mokestį arba patenkinti alternatyvų reikalavimą ir priteisti iš atsakovės 3780 Eur žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys buvo atmestas, ir priėmė naują sprendimą, kuriuo įpareigojo atsakovę (bankroto administratorę) grąžinti ieškovei jos sumokėtą 3780 Eur varžytynių dalyvio mokestį. Taigi, šios kasacijos dalykas yra teisės normų, reglamentuojančių administratoriaus teises ir pareigas parduodant bankrutuojančio fizinio asmens nekilnojamąjį turtą iš varžytynių, aiškinimas ir taikymas.
21. Byloje nustatyta, kad teismas po bankroto bylos iškėlimo 2016 m. balandžio 6 d. patvirtino bankrutuojančio asmens M. R. mokumo atkūrimo planą. Administratorė, gavusi 2017 m. birželio 27 d. nutartimi teismo leidimą, 2017 m. rugsėjo 14 d. paskelbė bankrutuojančiam asmeniui priklausančio buto varžytynes. Ieškovė, sumokėjusi 3780 Eur varžytynių dalyvio mokestį, dalyvavo varžytynėse ir, pasiūliusi didžiausią kainą (40 300 Eur), įgijo teisę butą nusipirkti, tačiau nenupirko, nes negavo iš Šeimos kredito unijos paskolos.
22. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovei varžytynių dalyvio mokestį, nurodė, kad administratorė netinkamai atliko savo pareigas, nes, skelbdama varžytynes, nenurodė, jog bankrutuojantis asmuo už 2006 m. įgytą butą turi 46 918,44 Eur skolą, o ieškovė savo pareigas atliko tinkamai, nes varžytynių dalyvio mokestį sumokėjo tik gavusi administratorės garantiją, jog butas galės būti įkeistas paskolą teikiančiai Šeimos kredito unijai.
23. Atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė FABĮ ir Aprašo teisės normas dėl bankrutuojančio fizinio asmens turto pardavimo iš varžytynių tvarkos, taip pat, atsakovės vertinimu, teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir procesines palūkanas iš bankroto administratorės, peržengė apeliacinio skundo ribas. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais kasacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino ir kvalifikavo byloje nustatytas aplinkybes, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl bankroto administratorės veiksmų vykdant bankrutuojančio fizinio asmens turto pardavimą iš varžytynių.
24. Pagal FABĮ (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2235 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 29 d.) 8 straipsnį fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektą, kurį bankroto administratorius kartu su savo išvada teikia kreditoriams dėl pritarimo, vėliau – teismui tvirtinti. Plane, be kita ko, turi būti nurodytas numatomas parduoti bankrutuojančiam fiziniam asmeniui priklausantis turtas, pardavimo terminai, kaina plano sudarymo metu (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
25. Už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir administratorius pagal savo kompetenciją (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis), o bankrutuojančio fizinio asmens turtą parduoda bankroto administratorius pagal plane nustatytą eiliškumą ir terminus varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (FABĮ 27 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi už plano paruošimą atsakingas nemokus fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o už jo vykdymą – šis asmuo ir bankroto administratorius.
26. Aprašo 6 punkte įtvirtinta, kad varžytynių vykdytojas (bankroto administratorius) per Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinės sistemos (toliau – ĮRBIS) naudotojo sąsają varžytynes skelbia specialiojoje interneto svetainėje. Varžytynių skelbime, esančiame specialiojoje interneto svetainėje, turi būti nurodomi Aprašo 9 punkte nustatyti duomenys (pvz., parduodamo turto pavadinimas, buvimo vieta, apibūdinimas, turtui taikomi nuosavybės teisės apribojimai (jeigu jų yra); kreditorių susirinkimo patvirtinta pradinė turto pardavimo kaina ir kainos didinimo intervalas; varžytynių dalyvio mokesčio dydis, kuris sudaro 10 proc. norimo įsigyti turto pradinės turto pardavimo kainos, taip pat kad varžytynių dalyvio mokestis mokamas į specialiojoje interneto svetainėje nurodytą sąskaitą; parduodamo turto apžiūros vieta ir laikas; ir kt.).
27. Varžytynės yra baigiamos po 30 dienų, kai iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruotas turtas, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio pradinė turto pardavimo kaina viršija 30 000 Eur, arba po 20 dienų, kai iš varžytynių parduodamas visas kitas Aprašo 19.1 papunktyje nenurodytas turtas (Aprašo 19 punktas). Pasibaigus varžytynėms, specialiojoje interneto svetainėje skelbiama už parduodamą turtą pasiūlyta didžiausia kaina; varžytynių laimėtoju yra laikomas iki varžytynių pabaigos didžiausią kainą pasiūlęs varžytynių dalyvis (Aprašo 32–33 punktai).
28. Pagal Aprašo 37 punktą varžytynių laimėtojas per 10 dienų, o jeigu turtas parduotas už ne mažesnę kaip 30 000 Eur sumą, – per 30 dienų nuo įvykusių varžytynių pabaigos privalo į Aprašo 11 punkte nurodytą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitą sumokėti pinigų sumą, kuri lygi turto pardavimo kainos ir varžytynių dalyvio mokesčio skirtumui. Varžytynių laimėtojui per Aprašo 37 punkte nurodytą terminą nesumokėjus visos turto pardavimo kainos arba paaiškėjus, kad jis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, varžytynės laikomos neįvykusiomis (Aprašo 44.3 punktas). Tokiu atveju varžytynių vykdytojas (bankroto administratorius) ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Aprašo 37 punkte nurodyto termino pabaigos per ĮRBIS naudotojo sąsają specialiojoje interneto svetainėje paskelbia varžytynes neįvykusiomis, o varžytynių laimėtojo sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį perveda atitinkamai į atskirą įmonės sąskaitą lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais arba į depozitinę sąskaitą fizinio asmens kreditorių reikalavimams tenkinti.
29. Nors byloje nėra ginčo dėl atmesto ieškinio reikalavimo pripažinti bankroto administratorės sprendimą paskelbti varžytynes negaliojančiu, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą bankrutuojančio fizinio asmens turto pardavimo iš varžytynių teisinį reguliavimą, pažymi, kad bankroto administratorius organizuoja bankrutuojančio asmens turto pardavimą iš varžytynių teisės aktų nustatyta tvarka, remdamasis teismo patvirtintu planu ir tik gavęs teismo leidimą. Dėl to byloje pagrįstai netenkintas ieškinio reikalavimas dėl bankroto administratorės sprendimo paskelbti varžytynes, kuris savaime nesukuria teisinių padarinių ir įgyja reikšmę tik teismui pripažinus jį teisėtu.
30. Nurodytose fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarką reglamentuojančiose nuostatose nėra konkrečios nuostatos dėl duomenų apie parduodamo nekilnojamojo turto skolos fakto atskleidimą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad dalyvaujantis varžytynėse asmuo (pirkėjas) turi teisę gauti visą reikšmingą informaciją apie parduodamą turtą, įskaitant savininko turimą skolą už parduodamą turtą (nagrinėjamu atveju – butą), nes skolos buvimas gali turėti įtakos parduodamo turto kainai. Dėl to bankroto administratorė, nepriklausomai nuo to, kad pagal bylos duomenis varžytynių skelbime nebuvo grafos, reikalaujančios nurodyti skolą, jei tokia yra, privalėjo pasirinktu būdu informuoti varžytynių dalyvius apie skolą arba pasirūpinti tokio įrašo Nekilnojamojo turto registre panaikinimu, jei jis nepagrįstas. Šiuo atveju bankroto administratorė panaikino įrašą po varžytynių. Kita vertus, pirkėjas, siekdamas įsigyti varžytynėse parduodamą turtą, privalo būti dėmesingas ir aktyvus, t. y. domėtis parduodamu iš varžytynių turtu, kurio duomenys Nekilnojamojo turto registre pačiam pirkėjui nesudėtingai prieinami, arba pareikalauti jų iš bankroto administratoriaus.
31. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju, kilus teisminiam ginčui dėl informacijos apie parduodamą turtą pakankamumo, teismas turėtų spręsti, ar informacija buvo pakankama, o jei nepakankama, tai ar šios informacijos neatskleidimas ar nepakankamas atskleidimas reikšmingas ir esmingai suvaržė pirkėjo teises bei pažeidė jo teisėtus interesus; taip pat ar pirkėjo teisių pažeidimas gali sukurti arba sukūrė įstatyme nustatytus teisinius padarinius.
32. Atkreiptinas dėmesys, kad, byloje nustatytais duomenimis, bankrutuojantis fizinis asmuo M. R. 2006 m. butą pirko iš savo senelės J. I. R. ir šalys pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė, jog pirkėjas M. R. dalį kainos (192 000 Lt (55 607,04 Eur)), būtent sumą, kuri Nekilnojamojo turto registre nurodyta kaip skola, privalo sumokėti į savo motinos (šioje byloje – buto varžytynių dalyvės ir ieškovės) R. R. banko sąskaitą. Juridinio fakto nustatymo byloje, kurios sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre panaikintas įrašas dėl skolos, nustatyta, kad minėta suma į ieškovės sąskaitą sumokėta 2016 m. gruodžio 12 d. Taigi, ieškovė, dalyvaudama savo sūnaus turto (buto) varžytynėse, žinojo aplinkybes, susijusias su sūnaus nuosavybės teisių į turtą įgijimu, sumokėjimu už turtą ir kt., todėl bankroto administratorės veiksmai – neįrašymas skolos, kurios faktiškai ir nebuvo, į varžytynių skelbimą – negalėjo pažeisti ir nepažeidė ieškovės teisių ir teisėtų interesų.
33. Be kita ko, konkrečiais bylos įrodymais teismų nėra nustatyta aplinkybė, kad dar iki varžytynių dalyvio mokesčio sumokėjimo ieškovė kreipėsi į bankroto administratorę dėl sutikimo įsigyti varžytynėse parduodamą turtą paskolos lėšomis, hipoteka įkeičiant šį turtą. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2017 m. spalio 14 d. sumokėjo varžytynių dalyvio mokestį, 2017 m. spalio 16 d. buvo paskelbta varžytynių laimėtoja ir tik po to kreipėsi į bankroto administratorę dėl sutikimo įkeisti varžytynėse parduodamą butą, administratorė 2017 m. lapkričio 14 d. pateikė tokį sutikimą kredito įstaigai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė varžytynių dalyvio mokestį sumokėjo tik gavusi bankroto administratorės patvirtinimą, jog butas galės būti nupirktas iš kredito įstaigos lėšų ir gavus kredito įstaigos garantinį raštą dėl sandorio finansavimo.
34. Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodoma, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-701/2020 50 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atitinkamai, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo aptartų įrodymų vertinimo taisyklių, padaręs bylos įrodymams prieštaraujančią išvadą, kad ieškovė dalyvio mokestį sumokėjo tik gavusi bankroto administratorės sutikimą už butą sumokėti paskolintais pinigais.
35. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ne bankroto administratorius, o būtent varžytynių dalyvis, paskelbtas laimėtoju, turi pareigą pasirūpinti finansinėmis galimybėmis (paskolos gavimu, turto įkeitimu ir pan.) sumokėti už varžytynėse įsigyjamą turtą. Aprašo 14.5 punkte įtvirtinta, kad asmuo, pageidaujantis dalyvauti varžytynėse, be kitų pareigų, privalo sumokėti varžytynių dalyvio mokestį į specialiojoje interneto svetainėje nurodytą sąskaitą. Taigi, privalomas reikalavimas sumokėti varžytynių dalyvio mokestį suponuoja tai, kad varžytynių dalyvis jau prieš dalyvavimą varžytynėse turėtų apsvarstyti savo finansines galimybes. Varžytynių dalyvis, sumokėjęs privalomą mokestį, patvirtina ne tik apsisprendimą dalyvauti varžytynėse, bet ir tokiu būdu deklaruoja savo finansines galimybes sumokėti už parduodamą turtą tuo atveju, jei būtų paskelbtas laimėtoju. Be to, pareigos užtikrinti pirkėjo finansines galimybes sumokėti už varžytynėse parduotą turtą perkėlimas bankroto administratoriui nepagrįstai išplėstų administratoriaus įstatyme nustatytas funkcijas ir neatitiktų vieno esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus, kartu sudarant sąlygas asmeniui atkurti savo mokumą. Kai varžytynių laimėtojas nustatyta tvarka nesumoka už varžytynėse parduodamą turtą, kliudo nurodyto bankroto proceso tikslo sėkmingam įgyvendinimui, tokiam varžytynių dalyviui taikytina tam tikra sankcija – nėra grąžinamas varžytynių dalyvio mokestis (Aprašo 44.3, 45 punktai).
36. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, bankroto administratorė paskelbė naujas varžytynes ir 2018 m. spalio 22 d. varžytynių aktu ginčo butas buvo parduotas už 39 600 Eur sumą varžytynių laimėtoja paskelbtai fizinio asmens M. R., kuriam iškelta bankroto byla, sutuoktinei Ž. R. (el. b. 3 t., b. l. 55). Taigi, galima daryti prielaidą, kad, net ir ieškovei R. R. varžytynėse neįgijus nuosavybės teisės į jos sūnui priklausiusį butą, bankrutuojančio asmens interesas į ginčo butą, kuriame fizinis asmuo su šeima gyveno (Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis, kuria bankrutuojančio fizinio asmens M. R. bankroto byloje leista parduoti ginčo butą), tiek teisiškai, tiek faktiškai įgyvendintas.
37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, jog bankroto administratorė netinkamai atliko savo pareigas, todėl varžytynių laimėtoja paskelbtai ieškovei, nustatyta tvarka nesumokėjusiai turto pardavimo kainos, yra pagrindas grąžinti varžytynių dalyvio mokestį, netinkamai įvertino ir kvalifikavo bylos aplinkybes, nesivadovavo bankrutuojančio fizinio asmens turto iš varžytynių tvarką reglamentuojančiomis teisės normomis, dėl to priėmė neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas. Pirmosios instancijos teismas nustatė ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes ir jas, taikydamas ginčui išspręsti aktualias teisės normas, tinkamai kvalifikavo, todėl, panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
38. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas aiškina ir taiko teisę ne abstrakčiai ar hipotetiškai, bet kiekvienoje konkrečioje byloje nagrinėdamas ir spręsdamas klausimus dėl asmenų pažeistų ar ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo. Tas pats yra taikoma ir kasaciniam teismui vykdant jam priskirtą teismų praktikos formavimo vienodinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020, 32 punktas). Byloje konstatavus, kad bankroto administratorė pagrįstai ieškovei negrąžino varžytynių dalyvio mokesčio, dėl kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su apeliacinio skundo ribų peržengimu ir bylinėjimosi išlaidų iš bankroto administratorės priteisimo, kaip neturinčių reikšmės nagrinėjamam ginčui spręsti, teisėjų kolegija nepasisako. Teisės aiškinimas žinant, kad toks aiškinimas neturės įtakos ieškovės teisėms nagrinėjamoje byloje, būtent ir reikštų abstraktų ir hipotetinį teisės aiškinimą, o tai neatitiktų įstatymu pavestos kasaciniam teismui funkcijos vykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
40. Byloje nėra duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
41. Bylos duomenys patvirtina, kad bylą nagrinėjant kasaciniame teisme atsakovė patyrė 1512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant kasacinį skundą (2020 m. balandžio 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. INV-2020-0055, 2020 m. spalio 1 d. mokėjimo nurodymas) ir sumokėjo 85 Eur žyminio mokesčio už kasacinio skundo pateikimą. Prašomas priteisti išlaidų atlyginimo dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.13 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio (3076,70 Eur (2,2 x 1398,50 Eur (2020 m. 2 ketv.)), todėl iš ieškovės atsakovei priteistinas 1597,50 Eur (1512,50 Eur + 85 Eur) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimas.
42. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. kovo 19 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės papildomai 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 93 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdama į bylos procesinį rezultatą, nusprendžia, kad naikintinas ir nurodytas apeliacinės instancijos teismo papildomas sprendimas.
43. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatyta minimali 5 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma. Apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme minėto dydžio priteistinų išlaidų nebuvo patirta, todėl jų atlyginimo klausimas nekyla (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 12 d. sprendimą ir 2020 m. kovo 19 d. papildomą sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą.
Priteisti atsakovei UAB „Lexuna“ (j. a. k. 302618226) iš ieškovės R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1597,50 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt septynis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Dalia Vasarienė
Vincas Verseckas